Vilkai

Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra
   

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Vilkai

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Rgp-08 11:11

Kruvinos vilkų puotos jau varo ūkininkus į neviltį



Ūkininko patarėjas
2020.08.08 d.
Violeta GUSTAITYTĖ
ŪP korespondentė




Vėl baimę sėja ūkininkų gyvulius puldinėjantys vilkai. Neseniai Rokiškio rajone vilkai buvo užpuolę pieninę karvę, Panevėžio rajone plėšrūnai papjovė aštuonias veislines avis, perkandę joms gerkles, o vieną suėdė, palikę tik įsagą. Specialistai neabejoja: vilkai mokė jauniklius medžioti, ir tokių atvejų gali tik daugėti, nes įsidrąsinusi vilkų populiacija ėdesio vis dažniau ieško ne miške, o ūkininkų laukuose. Daugiausiai nuo vilkų kasmet nukenčiantys avių augintojai mano, jog vilkų populiacija yra per gausi ir reikėtų didinti leidžiamų sumedžioti vilkų limitą. Vien parama prevencinėms priemonėms įsigyti problemos neišspręs – plėšrūnų nesustabdo nei elektriniai piemenys, nei tvoros.

Grobio ieško ne miškuose

Vilkų antpuolių padaugėja, kai jie pradeda mokyti vilkiukus medžioti. Plėšrūnai puldinėja avis, ožkas, net raguočius. Vis dažnėjantys vilkų antpuoliai ir jų daroma žala ūkininkus varo į neviltį.

Dalį jų net priverčia atsisakyti avių, ožkų, kitų ūkinių gyvūnų auginimo.

„Per medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti 120 vilkų. Mūsų asociacijos nuomone, vilkų medžioklės limitą reikėtų didinti. Akivaizdu, kad šių plėšrūnų vis daugėja. Medžioklėtyros laboratorijos atliktų genetinių tyrimų duomenimis, tarp praėjusį sezoną sumedžiotų vilkų 53 buvo iš skirtingų šeimų. Tai reiškia, kad Lietuvoje vilkų šeimose buvo 53 vados, tačiau vilkų medžioklės limitas kažkodėl skaičiuojamas nuo kažkada nustatytų 34 vilkų šeimų, galėjusių turėti vadas. Šie skaičiai rodo, kad vilkų populiacija gausėja, tad ir medžioklės limitas turi būti didinamas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

Padažnėję vilkų antpuoliai į ūkininkų valdas kartais siejami su afrikiniu kiaulių maru (AKM), dėl kurio sumažėjo vilkų maisto – šernų. Ir nors miškuose gausu kanopinių gyvūnų, pilkius jie vis mažiau domina. Pasak asociacijos vadovės, vilkai vis agresyvesni, nebetenka žmogaus baimės instinkto ir jiems daug paprasčiau ateiti į pievas, kur aptvertas ganosi „maistas“ – tai yra avys.

„Vilkams miško nė nebereikia – avis, kitus ūkinius gyvūnus pasigauti jiems daug paprasčiau, nė medžioti nereikia. Tą liudija ir mokslininkų stebėjimai – kai Klaipėdos rajone vilkai per keletą dienų kelis kartus užpuolė naminius gyvulius, papjovė karvę, kitą naktį buvo nufilmuota, kaip vilkų gauja grįžo prie papjauto grobio ir nusižiūrėtos karvių bandos. Nors tuo metu toje pačioje pamiškės pievoje šuoliavo stirnos, elnias, prabėgo kiškiai, lapė, vilkai į juos net nežiūrėjo. Akivaizdu, kad jie vis dažniau „specializuojasi“ ūkinių gyvūnų medžioklėje. Vilkų gynėjams visada sakau, kad iš tokių vilkų niekam naudos nėra, nes jie neatlieka vadinamojo miško sanitaro vaidmens, nemedžioja silpnų, paliegusių miško gyvūnų. O blogiausia, kai vilkai moko jauniklius medžioti puldami ūkininkų gyvulius. Vilkiukai paragavę pirmą kartą papjautos avies mėsos ar kurio kito ūkinio gyvūno tarsi „užsiprogramuoja“, kad tai jų grobis, tokio ir reikia ieškoti bei medžioti“, – sakė G. Kisielienė.

Didžiausia bėda – probleminiai vilkai

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovės nuomone, žymiai didesnį dėmesį reikėtų skirti probleminiams vilkams, jie neturi būti paliekami gamtoje. Vilkas – gudrus gyvūnas. Per tam tikrą laiką jis išmoksta išvengti apsaugos priemonių, jas įveikti ir toks plėšrūnas pasidaro ypač pavojingas.

„Probleminiai vilkai nebebijo nei žmonių, nei apsaugos priemonių. Jie išmoksta peršokti tvoras ir papjauti avis, ožkas, kitus gyvulius. Vilkai įjunksta į ūkinius gyvūnus, nes juos medžioti daug lengviau nei laukinius. Šie plėšrūnai ateina net į kiemus ir drasko prie būdų pririštus šunis. Ar mums tokių vilkų reikia?“ – stebėjosi G. Kisielienė.

Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 dieną, tačiau probleminį individą, jei jis daro žalą ūkiniams gyvūnams, galima sumedžioti ir ne medžioklės sezono metu. Tokiu atveju savivaldybės administracija turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir nustatyta tvarka gauti atskirą leidimą paimti vilkus iš jų buveinių dėl jų daromos žalos.

„Vilkas papjovęs naminį gyvulį kitą dieną ateina baigti doroti savo grobį, tačiau tol, kol gaunamas leidimas sumedžioti tokį probleminį plėšrūną, užtrunka laiko. Vilkas nelauks, kol visi raštai pas valdininkus „suvaikščios“, – baigęs kruviną puotą jis dingsta. Gavus leidimą vilkas sumedžiojamas, bet ar tikrai tas probleminis?“ – abejoja G. Kisielienė.

Asociacijos vadovė svarsto, jog taip galbūt yra sumedžiojami ne probleminiai individai, o miškuose grobio ieškantys vilkai.

„Medžiotojai vilkus medžioja miške, bet galbūt reikėtų medžioti ne tuos, kurie miške, o tuos, kurie išeina iš miško ir eina į ūkininkų pievas, laukus ir puldinėja naminius gyvulius. Kad vilkai bent bijotų artintis prie sodybų, ganyklų, nes dabar jie visai praradę bet kokią baimę“, – svarstė asociacijos vadovė.

Elektrinės tvoros neapsaugo

Nuo vilkų atakų ūkininkai savo gyvulius saugo visais įmanomais būdais: įrengia aptvarus, elektrinį piemenį, atitinkamo aukščio tvoras, o tuo metu, kai vilkai pradeda vilkiukus mokyti medžioti, ūkininkai vos ne kasnakt keliasi ir eina prie savo gyvulių, mėgindami atbaidyti vilkus.

Apsaugos priemonėms nuo vilkų įsirengti yra skirta 1 mln. eurų Kaimo plėtros programos (KPP) lėšų. Pagal pirmąjį kvietimą gauta 123 tūkst. paraiškų 527 tūkst. Eur sumai. Paraiškas dar galima teikti iki rugsėjo 18 d. Aplinkos ministerija yra sudariusi sąrašą, kokiose savivaldybėse daugiausiai registruojama vilkų.

„Prevencinės priemonės nuo vilkų – elektrinio aptvaro pirkimas, įrengimas ūkininkams apmokamos 100 procentų iš Kaimo plėtros programos lėšų. Paramą suteikiant pirmiausia orientuojamasi į tuos ūkius, tas savivaldybes, kur daroma didžiausia žala, kur registruojama daugiausiai vilkų. Į paramą norėtų pretenduoti ir kitų rajonų ūkininkai. Mūsų nuomone, jei lieka lėšų po to, kai kreipėsi tos savivaldybės, kurioms suteiktas prioritetas dėl vilkų gausos, į paramos lėšas galėtų pretenduoti ir kitos savivaldybės“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė tvirtina, kad jokia elektrinė tvora neapsaugo nuo vilkų užpuolimo. „Vilkai yra daug protingesni ir pavojingesni žvėrys, negu dažnas mano. Joks aptvaras jiems ne kliūtis. Jie moka peršokti tvoras, sugeba pasikasti po jomis arba taip įbaido ir įvaiko aptvertą avių bandą, kad avys panikuodamos ir iš baimės pačios išverčia aptvarą, o tada vilkai jas sugaudo ir išpjauna“, – teigė G. Kisielienė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas tvirtina, jog daug ūkininkų skeptiškai vertina elektrines tvoras, nes jos nuo vilkų negali apsaugoti.

„Dideliam vilkų gynėjų džiaugsmui ir su Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų palaiminimu yra skirtas vienas milijonas eurų elektrinėms tvoroms, kurios nelabai nuo vilkų apsaugo, įsigyti. Jos tinkamos, kad gyvuliai neišeitų iš aptvaro, bet kad vilkai į tą aptvarą nepatektų – taip nebūna. Juk kaip tik elektriniuose aptvaruose ganomus gyvulius vilkai ir pjauna, – teigė A. Stančikas. –
Jei milijonas eurų būtų skirtas kompensacijoms už vilkų padarytą žalą, tai būtų daug daugiau naudos. Už padarytą žalą kompensuojama iš Aplinkos ministerijos lėšų, bet visokiais būdais bandoma jų kuo mažiau išleisti. Elektrinių piemenų pardavėjams dosniai mokama iš KPP pinigų. Bent jau ta prevencinė programa veiktų visoje Lietuvoje, kaip buvome sutarę, nes lėšų turėtų pakakti. Tačiau vienoms savivaldybėms paramą duoda, kitoms neduoda. Po paskutinio Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio tarsi viskas pakrypo į teigiamą pusę, bet vis dar sulaukiu skambučių iš kai kurių savivaldybių, kad negali pasinaudoti parama prevencinėms priemonėms.“

Žala didesnė už kompensacijas

Avininkyste Lietuvoje daugiausiai užsiima nedideli ūkiai, vidutinė banda – apie 15 avių. Pasak asociacijos vadovės, jei vilkai išpjauna pusę tokios bandos, ūkininkai neretai visai atsisako avių auginimo. Jie piktinasi ir klausia: „Kodėl mes avis turime auginti vilkams? Gal dabar valstybė vietoj avininkystės puoselės vilkininkystę?“

Už vilkų padarytą žalą praėjusiais metais išmokėta 150 tūkst. Eur kompensacijų. Reali žalų suma yra kur kas didesnė, nes dalis žmonių net nesikreipia į savivaldybių komisijas. Mokamos kompensacijos už vilkų padarytą žalą neatperka visų patirtų nuostolių. „Ūkininkai patiria ir moralinę, ir materialinę žalą. Kompensacijos neatperka viso to, ką ūkininkas įdėjo įsigydamas ir augindamas veislines avis, ėriavedes, tikėdamasis praplėsti bandą. Po vilkų antpuolio likę gyvi gyvuliai jaučia stresą, išgąsdintos ir nuvaikytos vaikingos ėriavedės praranda ėriukus. Žala nebus kompensuota, jei vilkai papjovė avį, o įsagas prapuolė. Jei nėra įsago, niekas kompensacijos nemokės“, – pasakojo Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė G. Kisielienė.

Populiaciją būtina reguliuoti

Kaimyninėje Latvijoje per sezoną leidžiama sumedžioti beveik 300 vilkų, o ir medžioklės sezonas prasideda gerokai anksčiau nei pas mus. Manoma, kad dėl šiltėjančio klimato vilkai jauniklių atsiveda galbūt anksčiau nei įprastai, anksčiau pradeda ir mokyti medžioti, tad svarstoma, ar nereikėtų ir medžioklės sezono paankstinti.

„Anksčiau pradėti medžioklės sezono nereikėtų, nes taip tik pagausinsime probleminių vilkų, kurie puola ūkinius gyvūnus. Probleminiais dažniausiai tampa vilkai, palikti tėvų anksčiau, nei reikėtų. Todėl vilkų medžioklės sezono pradžia – spalio 15 diena – yra laikas, kai jaunikliai jau yra paaugę, išmokyti medžioti ir gali patys susirasti maisto. Jeigu vilkiuko tėvai bus sumedžioti anksčiau, toks vilkiukas tikriausiai išaugs į probleminį vilką, kuris eis lengviausio grobio – avių“, –
„Ūkininko patarėjui“ teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėjas V. Graičiūnas.

Koks bus vilkų medžioklės limitas šį sezoną, dar skaičiuojama pagal padarytos žalos atvejus, pranešimus apie pastebėtus vilkus ir kt.

„Pagal pėdsakus šiais metais nebuvo galimybės suskaičiuoti vilkų šeimų, bet pagal kitus duomenis mokslininkai stebi, skaičiuoja vilkų šeimas, jauniklių prieauglį. Kai bus gautos mokslininkų rekomendacijos, tada paaiškės ir vilkų medžioklės limitas“, – sakė V. Graičiūnas.

Aplinkos ministerija yra užsakiusi atlikti tyrimą, kuris turėtų patvirtinti arba paneigti, kad vilkai atsiveda vaikus anksčiau nei įprastai. „Jei mokslininkai tikrai pasakys, kad dabar dėl klimato atšilimo vilkai atsiveda vilkiukus anksčiau, medžioklės sezoną galbūt būtų galima pradėti anksčiau, bet kol tokių duomenų neturime, pradėti medžioti anksčiau negalime, nes tik prisidarytume daugiau problemų“, – sakė V. Graičiūnas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas teigė, jog komitete artimiausiu metu tikriausiai bus svarstomas vilkų medžioklės klausimai. „Tikiuosi, kad teiksime pasiūlymus ir dėl sumedžiojamų vilkų skaičiaus didinimo, ir galbūt dėl medžioklės terminų pakeitimo. Svarstytina, ar nereikėtų dar neprasidėjus medžioklės sezonui išmedžioti dalies vilkų ten, kur jie agresyviai ir dažnai puldinėja ūkininkų gyvulius, pridaro daug žalos. Bent dalį plėšrūnų reikėtų iš gamtos išimti ir nors kažkiek atbaidyti, nes šiandien medžiotojas neturi teisės netgi baidyti vilkų, kadangi tai prieštarautų aplinkosaugininkų reikalavimams. Ūkininkai neretai priekaištauja medžiotojams, kad jų neapgina nuo vilkų. Medžiotojai pasiruošę apginti, tačiau negali, nes to neleidžia šiandieniai įstatymai“, – teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Ir A. Stančikas, ir G. Kisielienė tvirtina, jog niekas nesikėsina ir nenori išnaikinti vilkų, tačiau reguliuoti jų populiaciją būtina. „Vilkų populiacijos gausėjimą rodo tai, kad jų atsiranda tose vietose, kur gyvena žmogus, o to anksčiau nebūdavo. Vilkų gauja turi savo arealą, o kai dalis vilkų yra išstumiama iš gaujos, jie turi ieškoti sau kitos buveinės ir šiandien jau pradeda artėti prie gyvenviečių, miestų prieigų. Tai kelia didelį nerimą, nes yra pavojus ir žmonėms. Suaugusio žmogaus vilkas gal ir neužpuls, bet kas gali garantuoti, kad neužpuls išėjusio pauogauti, pagrybauti vaiko?“ – klausė parlamentaras A. Stančikas.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lie-01 19:41

Grikių lauke, Alojos pelkės pašonėje, vilkai bandė užkasti sudraskytą briedį


temainfo.lt
2020 06 29



Medžiotoja, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Kupiškio skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Vida Kaupienė temainfo.lt sakė pirmą kartą mačiusi tokį vilkų įžūlumą.

Manė, kad tai – brakonierių darbas

Kupiškio medžiotojai dalinasi informacija: šiandien, birželio 29 d., prie Navikų miško, šalia Alejos upelės, grikių lauke, Navikų medžiotojų klubo prezidentas Julius Sakalauskas aptiko vilkų nugalabytą briedį ir jų pačių čia bandytą užkasti. Į šio įvykio vietą atvyko aplinkosaugininkas Gytautas Stukas, medžiotoja, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Kupiškio skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Vida Kaupienė.
– Iš pradžių manyta, kad tai – brakonierių darbas, tačiau aiškios vilkų pėdos, išpešiotas laukas neleido abejoti, jog briedis vaikytas vilkų gaujos: jo griūta vienoje vietoje, kitoje… Tai įvyko, ko gero, vakar: dar neatsiradę musių lervų, nors kiaušinėlių jau pridėta, – temainfo.lt pasakojo V. Kaupienė, ėmusi briedžio smegenų kamieno mėginį užkrečiamų ligų tyrimui.


Alojos pelkę medžiotojai vadina vilkų irštva.

Anot 35-erių metų medžiotojo stažą turinčios V. Kaupienės, dar neteko matyti, kad vilkai bandytų užkasti tokį didžiulį grobį.
– Vilkų, kaip ir šunų, instinktas verčia slėpti nebaigtą ėsti sumedžiotą gyvūną, bet neteko girdėti, juolab matyti, kad vilkai bandytų užkapstyti briedį, – sakė V. Kaupienė.
Pagal ragų šakas nustatyta, jog tai būta jauno dvimečio briedžio.
Šį vilkų poelgį medžiotojai vadina įžūliu.
– Jei puola briedį, ką jau kalbėti apie avis… Akivaizdu, kad vilkų mūsų miškuose yra per daug, – sakė V. Kaupienė.
Alojos pelkę medžiotojai vadina vilkų irštva.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Bir-23 16:00

Kam tvoros: ar kad vilkai nepralįstų, ar kad avys neišsilakstytų ?


agroeta.lt
2020m. birželio mėn. 23 d.
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas



Ar baigs kada nors visuomeninių organizacijų, atseit, globojančių gamtą, ginančių gyvūnų teises, siekiančių visus Lietuvos miškus paversti rezervatais, veikėjai mokyti, kaip turi ūkininkauti žemdirbiai bei miškininkai, kaip privalo medžioti medžiotojai? Naudodami naivių piliečių, daugiausia miestiečių, mažai ką išmanančių apie gamtoje vykstančius procesus, sentimentalius jausmus gamtai, sutelkdami juos pasirašinėti įvairiose peticijose ir dalyvauti demonstracijose su pakaukimais po Aplinkos ministerijos langais, nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų vedliai sugeba daryti spaudimą ministerijoms, Vyriausybei ir netgi Seimui. Ir jiems kol kas sekasi sukelti sumaištį medžioklės procese ir miškininkystėje.


Tvoros: vilkams ar avinams?


Jau keletą metų niekaip neišsprendžiamas vilkų populiacijos reguliavimo ir jų žalos, daromos gyvulių augintojams, mažinimo klausimas.

Vilkų gynėjams atrodo, kad Lietuvoje vis dar per mažai vilkų, o kad vilkų daroma žala gyvulių augintojams vis didėja, kalti patys ūkininkai, esą mažoje šalyje priveisė per daug avių, ožkų ir karvių. Šuneliai gi naktimis galėtų miegoti pataluose greta savo šeimininkų, kaip neretai miestuose ir yra, ir tada vilkams būtų nepasiekiami.

O kaip nuo vilkų apsaugoti naminius gyvulius, vilkų mylėtojai ūkininkams prikurpia įvairiausių fantastinių projektų, pradedant įvairių konstrukcijų kapitalinėmis tvoromis, moderniausiais „elektriniais piemenimis“, ganyklų apšvietimu, garsinėmis patrankomis, įvairių skarmalų kabinimu ir baigiant vilkasmaugiais šunimis.

Žinoma, žmogus galėtų užtverti tokią tvorą, kad pro ją neprasibrautų nei vilkas, nei meška – juk iš zoologijos sodų aptvarų vilkai retai tepasprunka. Bet neverta net įrodinėti, kad dėl įvairių priežasčių kapitalinės tvoros, įruoštos ant 1,2 metro gylio betoninių pamatų, niekada nevingiuos Lietuvos laukuose, o visi kiti laikini aptvarai nuo vilkų 100 proc. neapsaugos. Ir iš viso, kam tveriamos tvoros: ar vilkams, ar galvijams? Mano galva, tvoros tveriamos gyvuliams, kad neišsibėgiotų po plačias apylinkes, nedarytų žalos kaimynų pasėliams, daržams, nesukeltų avarijų plentuose ir, pagaliau, kad pats gyvulių augintojas galėtų tvarkytis su savo gyvulių banda, kad nereikėtų savo augintinių vaikytis po miškus ir krūmynus.

O kad gyvulių nepjautų vilkai, tvoros apsaugoja tik maža dalimi – būtina geriau tvarkyti „vilkų ūkį“.


Vilkai – naminių gyvūnų medžioklės specialistai


Vilkų mylėtojai randa pateisinimą visoms pilkių piktadarystėms. Kai vilkai avis pjauna jauniklių mokymo prasimanyti maisto metu, teigiama, kad tai normalu, nesvarbu, kad vilkiūkščiai mokomi visai ne tos medžioklės gudrybių, kurių vilkams mokyti derėtų.

Jeigu avis pjauna antramečiai ar trečiamečiai vilkai, aiškinama, kad buvo nušauti jų tėvai, kol jaunikliai dar nebuvo išmokyti medžioti, tad jie renkasi lengvesnį grobį. Bet ar tokie vilkai tikrai nebuvo suaugusiųjų išmokyti medžioklės meno? Jie buvo išmokyti, tačiau išmokyti vilkams netinkamo medžioklės būdo. Netekę tėvų jie toliau medžioja savarankiškai tą grobį, kurį pjauti suaugusieji juos ir išmokė.

Taip karta iš kartos, tą procesą toleruojant žmonėms, susiformuoja naminių gyvūnų medžioklei specializavusių vilkų grupė. Ir tai gamtoje nėra jokia naujiena: gamtininkai yra pastebėję, kad ir vištvanagiai, kol jų dar buvo daugiau, specializuodavosi gaudyti skirtingas paukščių rūšis: vieni medžioja daugiausia varninius, kiti vištinius paukščius, treti karvelius ir t.t.

Dabar jau ir mokslininkai biologai pripažįsta, kad taip naminių gyvūnų medžioklei gali specializuotis ir vilkai. Jau seniai bandau pasakyti, kad negalima vilkams leisti mokyti medžioklės savo palikuonis gyvulių augintojų ganyklose. Jeigu tokius mokymus pateisinsime, naminius gyvūnus pjaunančių vilkų grupė sparčiai gausės, nes naminių padarų medžioklė labai lengva, nėra rizikos kaip nors nukentėti, o ir mėsa skani...


Kaip vilkus atpratinti nuo lengvo grobio?


Keistai nuskambėjo žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus paaiškinimas, kad Ukmergės rajone gyvulių augintoją apkandžiojęs vilkas elgėsi normaliai ir teisėtai dėl grobio konkuruodamas su žmogumi.

Jeigu jau ėriuką papjovęs vilkas gali galynėtis su gyvulio savininku ir tai laikoma normalia konkurencija dėl grobio, tai toliau liaupsinant vilkų išskirtinumą tarp kitų laukinių padarų, eiti jau nebėra kur.

Kažkas negerai klostosi žmonių santykiuose su laukiniais gyvūnais. Vilkas gali tąsytis su ūkininku dėl papjauto ėriuko, stumbrai išveja žemdirbį iš jo rapsų ar cukrinių runkelių laukų, lūšis apėdusi nugalabytą kieme pririštą šunelį tupi ant tvoros ir šypsosi į katinišką ūsą. Dar tetrūksta to, kad ir lapinas kąs šeimininkei į kulnį, kai ši bandys iš jo atimti nugvelbtą gaidį...

Kas bus toliau? Toliau vilkas nepasidalins su grybautoju miško takeliu ar upelio pakrante (kaip drįsti čia vandenį man drumst) ir tai vadinsis normalia konkurencija. Kad vilkui žmogus nėra medžioklės objektas ir kalbėti neverta, tačiau negali būti ir jokios konkurencijos. Vilkai turi žmogaus bijoti arba bent vengti susitikimo su juo. Ilgus amžius taip ir buvo, kol sumanyta šį plėšrūną paversti šventu padaru. O kad sumažinti vilkų skaičių arba bent neleisti jam didėti, būtina šiuos plėšrūnus leisti išimti iš gamtos, aptiktus nusikaltimo vietose kiemuose, žardžiuose, aptvaruose, priartėjusius arčiau nei 200 metrų prie sodybų, gyvenviečių bei įvairių ūkinių objektų, kur laikomi naminiai gyvūnai, ištisus metus.

Tai daryti galėtų nebūtinai medžiotojai, bet ir kiti piliečiai, legaliai laikantys ginklus savigynai. Vasaros naktys trumpos, tad išėjusiam gyvulių aptvarus apžiūrėti ūkininkui didelė tikimybė vilkus nusikaltimo vietoje aptikti šviesoje (šaunant į vilką, pasišviesti prožektoriumi yra pats grubiausias pažeidimas aplinkosaugos srityje) ir, turint su savimi šautuvą, galima būtų pradėti plėšrūnus atpratinti nuo gyvulių galabijimo.

Ganykloje aptikus tik vilkų puotos padarinius, užtektų paskambinti budinčiam aplinkosaugininkui ir pasalą suruošti jau kitą naktį pačiam ūkininkui ar pasitelkus medžiotojus. Tokiu būdu išimti iš gamtos, sumedžioti ar nušauti, nesvarbu kaip bepavadintum, vilkai, vėlgi pranešus aplinkosaugininkams, būtų įskaičiuojami į to sezono vilkų sumedžiojimo limitą.

Geriau limitą vykdyti naminius gyvūnus pjauti specializavusių vilkų sąskaita, o ne atsitiktinai juos šaudant miškuose varymo medžioklėse. Tačiau dabartinė tvarka, kai norima iš gamtos išimti naminius gyvūnus pjauti įjunkusį vilką, yra absurdiška. Kol rašomi prašymai, derinama, gal net specialios komisijos kuriamos, gyvulių gaišenos iš ganyklų pašalinamos, o pilkiai išpuolius jau rengia kito medžioklės plotų vieneto teritorijoje, kitame rajone, kur išrašytas išėmimo iš gamtos leidimas negalioja. Norint mažinti gyvulių augintojams vilkų daromą žalą, reikia veikti operatyviai, o ne imituoti veiklą, procesą vilkinti ir nepasiekti jokių teigiamų rezultatų.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Bir-03 15:06

Už vilkų padarytą žalą siūlo atlyginti rinkos kaina



2020-06-01
manoukis.lt



Nesiliaujant pranešimams apie vilkų pjaunamus gyvulius, problemos sprendimo būdų bando ieškoti Seimo Kaimo reikalų komitetas, siūlęs mokėti ūkininkams adekvačias kompensacijas.
Politikus pasiekia daug ūkininkų nusiskundimų dėl laukinių gyvūnų daromos žalos. Vilkai vis dažniau ir drąsiau braunasi į gyvenvietes, ūkius ir ūkininkų kiemus, neseniai buvo aprašytas atvejis Ukmergės rajone, kad vilkas galimai užpuolė ir žmogų.
Todėl Seimo KRK nariai, nuotoliniame posėdyje dalyvaujant įvairiems suinteresuotiems asmenims, aptarė vilkų populiacijos reguliavimą, svarstė žalos kompensavimą ir atsakomybės klausimą. Tačiau prisiimti atsakomybės dėl valstybės nuosavybėje esančių vilkų išpjautų ūkinių gyvūnų, regis, nėra kam – vilkus saugančios organizacijos įsitikinimu, tai pačių ūkininkų reikalas.
Posėdį iniciavęs Seimo KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius teigė, kad surengti tokią diskusiją paskatino įvairių šalies regionų ūkininkai. Pasak parlamentaro, niekam nekyla klausimų, kad vilkai turi būti, jie reikalingi gamtai, daug kur ūkininkai su jais normaliai sugyvena, bet vilkų padaryta žala jiems turi būti tinkamai atlyginama.
Be to, kyla klausimų, ar vilkai jau nėra mišrūnai, nes paskutiniai vilkų puolimo pavyzdžiai rodo, kad jų elgesys tapo kitoks – jie braunasi į sodybas, į tvartus, pjauna ir šunis. Ir aptvarai dažnai neapsaugo.
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė teigė, kad pernai pirmą kartą atlikti genetiniai vilkų tyrimai nėra pavyzdiniai, bet nėra ir blogi – vidutiniški. Atlikus 100 vilkų tyrimus, kryžminimo atvejų su šunimis neaptikta, netgi neaptikta giminingo poravimosi atvejų, kas itin nudžiugino mokslininkus.
R. Špinkytės-Bačkaitienės teigimu, vilkas minta tuo, kas dominuoja aplinkoje, be to, jis nebėra gūdžių girių gyventojas ir vis labiau įpranta prie žmonių, kurių „visur pilna“. Tuo mokslininkė aiškino vis dažnesnį vilkų apsilankymą netgi ūkininkų kiemuose. „Visos aplinkos vilkui tinkamos, jeigu jis prie jų prisitaikęs, randa, ką ėsti ir jaučiasi saugus. Tai normalus jo elgesys, ir mokslininkų nestebina“, - teigė R. Špinkytė-Bačkaitienė.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, kalbėdamas ir iš medžiotojų pozicijos, patikslino mokslininkės teiginį: „Visur pilna ne tik žmonių, bet ir vilkų. Medžiotojai nenusiteikę jų beatodairiškai naikinti, tačiau vilkų populiaciją reikia reguliuoti. Genetiniai tyrimai rodo, kad jų šeimų daugėja – 57 proc. jaunų vilkų yra iš naujų šeimų“, - teigė J. Talmantas.
2016 m. buvo papjauti 1 454 naminiai gyvūnai (avys, ožkos ir galvijai), 2017 m. – 1 845, 2018 m. – 1902, 2019 m. – 1802. Kasmet netenkama apie pusantro tūkstančio avių, apie pustrečio šimto galvijų ir daugiau negu 100 ožkų.
„Jeigu įsivaizduojame 200 gyvulių fermą, tai per 4 metus išpjautos 35 fermos. Tad įsivaizduokite, kiek ūkiai patyrė nuostolių, negavo pajamų, kiek prarasta darbo vietų, nesumokėta mokesčių ir kiek valstybė dar turėjo sumokėti mokesčių mokėtojų pinigų kompensacijoms už padarytą žalą“, - kalbėjo LŪS pirmininkas.
Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas, taip pat pabrėžęs didėjančias vilkų daromos žalos tendencijas, kėlė klausimą, o kas atsakys, jeigu vilkas užpuls žmogų? Tokių atvejų jau girdime. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad reali žala didesnė negu skelbia oficiali statistika, nes ne visi ūkininkai dėl pražudytų gyvulių kreipiasi kompensacijos, be to, joje neatsispindi, ir kiek šunų vilkai papjauna.
„Vilkus saugo organizacija, kuri sėkmingai dirba lobistinį darbą ir gina žvėris. Bet juk yra ir daugybė nukentėjusiųjų. Kas atsakys, jeigu įvyks nelaimė ir nukentės žmogus?“ - A. Stančikas kreipėsi į Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ Tarybos pirmininką Andrių Laurinavičių.
Šis pasiūlė „koncentruotis į pačius ūkininkus, į jų „apsaugą“, nes šiuo metu vyksta ir ES paramos projektas apsaugos priemonėms įsigyti. Jo teigimu, reikia išmokti labiau saugoti savo gyvulius, nes buvome įpratę gyventi be vilkų: „Labiausiai padeda apsisaugoti nuo vilkų gyvulių apsauga, nes ji veikia ir saugo kiekvieną dieną. Daug šalių investuoja į apsaugas, reikia padėti ūkininkams jas įsirengti. Tada bus proveržis, mažės žala.“
„Supratau. Čia buvo elektrinių piemenų reklama“, - į A. Laurinavičiaus žodžius sarkastiškai sureagavo A. Stančikas, nereklamuoti aptvarų pardavėjų ragino ir K. Starkevičius. Seimo KRK vadovai labai abejoja elektrinio piemens apsauga nuo vilkų.
„Galbūt ta pati vilkus sauganti organizacija galėtų skirti milijoną eurų vilkų padarytos žalos nuostoliams kompensuoti? Manau, efektas būtų didesnis, negu parama elektriniams piemenims įsigyti, ji man kelia abejonių, gali būti, kad ja suinteresuoti tie, kurie užsiima elektrinių piemenų įvežimu. Tai gal labiau vienos verslo srities parėmimas“, - nukirto Seimo KRK pirmininkas.
Jis toliau spaudė prie sienos A. Laurinavičių dėl atsakomybės, kas ją turi prisiimti, jeigu vilkas užpultų žmogų. Ar galime drąsiai eiti į mišką uogauti, grybauti ir leisti tai daryti vaikams?
„Tokių atvejų, kad vilkai pultų žmones, nėra, - teigė A. Laurinavičius. – Minimas nesenas atvejis Ukmergės rajone tikrai nėra toks, nors mes sutikome duoti spec. leidimą tam vilkui sumedžioti tiesiog dėl saugumo, dėl ramybės. Priemonių nubaidyti ar sumedžioti agresyvius vilkus yra. Bet negi mes norime visai pašalinti vilkus? Tik tada nebeturėsime žalos ir nebijosime, kad vilkas kažką išgąsdins. Negi mes siekiame tokios alternatyvos?“ A.Stančikas nusistebėjo tokia jo reakcija: „Niekas nesakė, kad reikia vilkus išnaikinti – tokios kalbos nėra. Mes tik aiškinamės, tuo tikslu kviečiame ir mokslininkus, kurie turi pasakyti, koks vilkų populiacijos dydis turėtų būti. Nes kai viena rūšis pradeda dominuoti, būna ir neigiamų pasekmių. Mes klausiame – ar šiandien vilkų populiacija nėra per didelė?“
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas pastebėjo, kad „labai gera ir patogu mylėti gamtą, gyvenant mieste.“ Jis sako, kad valstybė, nutarusi didinti vilkų populiaciją, privalo už savo lėšas įrengti ir apsaugos nuo vilkų priemones.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius prof. Gediminas Brazaitis išsakė nuomonę, kad visai be vilkų padaromų nuostolių nepavyks gyventi, bet reikia kalbėti apie toleruotiną žalą. Jo teigimu, apie vilkų populiaciją žinome mažiau, negu reikėtų, norint ją reguliuoti. Tačiau jis neabejoja, kad, siekiant sąlyginai taikaus sugyvenimo, vilkus, kurie kelia pavojų žmonėms, kurių elgesys neatitinka normų, reikia eliminuoti.
Kokia vilkų populiacija turi būti gamtoje? Kiek jų galima būtų sumedžioti? Tai ir yra svarbiausi ginčo klausimai, į kuriuos, anot A. Stančiko, ir turi atsakyti mokslininkai, o Aplinkos ministerija priimti atitinkamus potvarkius.
Kaimo reikalų komiteto nariai ir suinteresuoti asmenys sutarė, kad ūkininkams būtina kompensuoti tikrą vilkų padarytą žalą tos dienos rinkos kaina, o ne sumokėti simboliškai. Jeigu elektriniams piemenims įsigyti skirtas maždaug milijonas euras tektų kompensacijoms, jos būtų gerokai solidesnės. O šiuo metu jos nepadengia nuostolių, net ir gauti jas yra nelengva.
Reziumuodamas K. Starkevičius pasiūlė, kad per mėnesį Aplinkos ministerija kartu Žemės ūkio ministerija ir visomis suinteresuotomis organizacijomis paruoštų naujas žalos kompensavimo taisykles ir pateiktų Seimui.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Geg-27 11:34

Šaravų kaime vilkas papjovė du prie būdos pririštus šunis


rinkosaikste.lt
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Gegužės 27d. 2020


Kėdainių rajone – vilko išpuolis prieš naminius gyvūnus. Šį kartą nukentėjo ne avys ar ožkos, o prie būdos pririšti nedideli kiemsargiai šunys. Kaimo žmonės jau ima nerimauti ir dėl savo mažamečių vaikų saugumo, mat vilkai kasdien darosi vis drąsesni. Tuo metu medžiotojai vieningi – vilkų yra per daug ir būtina didinti jų sumedžiojimo limitą.

Dingo šuo

Prieš dešimt dienų mįslingai dingo Josvainių seniūnijos Šaravų kaimo gyventojų Valdo ir Jurgitos Vaidotų šuo.

Šunelis buvo pririštas prie būdos ir sergėjo aptvare lakstančias vištas.

„Kad šuo dingo, pamatėme ryte. Jo tiesiog nebebuvo prie grandinės. Jis tarsi išnyko. Tuomet net nepagalvojome, kad į mūsų sodybą įsisuko vilkas. Manėme, gal nutrūko, gal pabėgo, visokių minčių buvo. Šunelis dingo kaip į vandenį ir tiek“, – pasakojo atokios sodybos Ąžuolų gatvėje šeimininkas V. Vaidotas.

Rado pusę

Tačiau tai dar ne viskas. Prieš keletą dienų nuo būdos buvo nuplėštas dar vienas Vaidotų šeimos šuo.

Šį kartą pats sodybos šeimininkas šunį rado gulintį laukuose. Šunelio buvo tik pusė, kita pusė buvo suėsta.

Tuomet ūkininkas suprato, kad čia – vilko darbas. Juolab kad aplink sodybą šis pamatė vilko pėdsakų.

„Pasidarė aišku, kad mano šunis pjauna vilkas. Vieną po kito išpjovė abu šuniukus. Gaila labai. Juk jie sergėjo tvarte auginamas višteles“, – atsiduso sodybos šeimininkas.


Informavo tarnybas

V. Vaidotas apie sudraskytus šunis informavo Bendrąjį pagalbos centrą.

Į įvykio vietą atvykę aplinkosaugininkai bei medžiotojai nustatė, kad tai – tikrai vilkų darbas.

„Matėsi ir pėdos. Vienas šunelis dingęs, kitas sudraskytas visas, pusiau suėstas. Baisu, kas darosi. Vilkai visai nevaldomi, braunasi į sodybas“, – kalbėjo šunelių netekęs vyriškis.

Baugu dėl vaikų

Vaidotų šeimoje yra ir mažų vaikų, todėl šeimai baugu dėl jų. Laimei, karantino laikotarpiu mažiesiems nereikia vykti į mokyklą.

„Mes gyvename nuošalioje vietoje, vilkai tokie drąsūs, kad tiesiog nežinai, kada jie gali pulti žmogų, o ypač mažus vaikus. Juk mes nežinome, kas jų galvose.

Tikrai bijau dėl savo vaikų, gerai, kad šiuo metu jie neina į mokyklą. Bet kas bus rudenį?

Norėtume, kad šis vilkas, kuris buvo įsisukęs į mūsų sodybą, būtų nušautas“, – teigė V. Vaidotas.

Viliojo kvapas

Tuo metu medžiotojai teigė, kad vilką į sodybą galėjo atvilioti avių kvapas, mat ūkininkai Vaidotai prieš kurį laiką laikė avių bandą, o kiek anksčiau – ir karves bei kiaules.

Šiuo metu tvarte gyvena tik triušiai ir vištos. Tačiau ir šie gyvūnai gali traukti vilkus.

„Greičiausiai pajuto avių kvapą, taip sako medžiotojai. Atėjo avių, bet pagavo prie būdos pririštus šunelius ir juos sudraskė. Visur aplinkui tik kraujas ir kailis.

Toks tas gyvenimas, kai vilką aukštiname labiau už žmogų. Jau tikrai nejuokinga, o baisu gyventi“, – dėstė vyriškis.

Baugu visam kaimui

Skaistgirių kaimo seniūnaitė Neringa Urbanavičienė atviravo, jog visam kaimui baugu dėl tokių įžūlių vilkų išpuolių.

„Jaučiamės tikrai nesaugiai. Šiandien nukentėjo šuniukas, kitą kartą gali būti mažas vaikas. Kas žino, kas tam vilkui užeis? Gal išbadėjęs puls vaiką. Visko gali būti.

Mūsų nuomone, vilkų skaičius apylinkėse yra per didelis ir būtina jį reguliuoti, būtina didinti sumedžiojamų plėšrūnų limitą“, – situaciją kaime apibendrino vietos seniūnaitė N. Urbanavičienė.

Nušauti 5 pilkiai

Tai, kad vilkų sumedžiojimo limitas yra per mažas, patvirtina visi Kėdainių rajono medžiotojai. 2019-ųjų spalio 15 dieną prasidėjusiam vilkų medžioklės sezonui Aplinkos ministerija buvo patvirtinusi 120 vilkų sumedžiojimo limitą visoje Lietuvoje. Per tą laikotarpį Kėdainių rajone buvo nušauti 5 pilkiai.

Įvertina situaciją

Aplinkos ministerija vilkų medžioklės limitą nustato įvertinusi vilkų apskaitos rezultatus, visus

metus renkamus duomenis apie vilkus ir mokslinius tyrimus.

Vilkų apskaitą atlieka medžiotojai, o analizuoja ir apibendrina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai. Visus metus registruojamus pranešimus apie pastebėtus vilkus ar jų veiklos žymes, taip pat ir papjautus gyvulius, pateikia visuomenė.

Vylėsi didesnės kvotos

Kėdainių medžiotojai tikisi, kad dar šiemet vilkų medžioklės kvota bus padidinta.

Medžiotojai labai dažnai pastebi vienišus, nuo gaujos atsiskyrusius vilkus, kurie yra patys pavojingiausi, mat jie po truputį praranda baimės jausmą ir eina vis arčiau žmogaus.

Kėdainių rajone praėjusių metų pavasarį buvo suskaičiuota apie 50 vilkų. Tačiau atsivedus jauniklius, jų skaičius galėjo patrigubėti.

Ne vienas medžiotojas yra teigęs, kad Kėdainiuose vilkų populiacija yra nebe didžiausia visoje Lietuvoje.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Geg-18 12:00

Vilkas atakavo žmogų: mėgino iš rankų išplėšti sužalotą ėriuką


agroeta.lt
2020 Gegužės 18
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS


Neeilinis įvykis nutiko apie 11 valandą dienos. Pilkio ataką patyręs Algirdas Grigas „Agroetai“ pasakojo, kad vakar tiesiog darbavosi sodyboje. „Traktoriumi suariau žemę ir atvažiavęs į kiemą mėginau su kelne nuvalyti nuo plūgo purvą. Buvau pasilenkęs ir staiga pamačiau, kad manęs link atbėga persigandusios avys. Nesupratau, kaip jos galėjo ištrukti iš aptvaro“, – vakarykščius įvykius prisiminė A. Grigas.

Vyriškis pasakojo, kad pakilo ir nuėjo pasižiūrėti į aptvarą. „Tikrai nieko blogo nepamaniau, bet kai pamačiau, kad vilkas mėgina nuvilkti ėriuką į mišką, nieko nelaukiau“, – pasakojo ūkininkas.

Vyriškis pradėjo šaukti, mėgino nubaidyti vilką. „Šaukiau: "Palik, palik". Jis du kartus iš nasrų paleido ėriuką. Du kartus mėgino jį vilkti vėl. Man pavyko vilką nubaidyti, kai jis buvo ant kalvos, prie pat pušyno“, – kalbėjo A. Grigas.

Ūkininką sukrėtė vaizdas. Trijų mėnesių ir apie 15 kg sveriantis ėriukas buvo leisgyvis. „Atsiklaupiau prie jo. Priglaudžiau prie krūtinės. Mačiau, kaip jo akys vis gęsta. Taip buvau su juo gal 5 minutes“, – prisiminė A. Grigas.

Paėmęs ant rankų ėriuką jis nė nepagalvojo, kad patirs dar vieną vilko ataką iš pušyno glūdumos „Staiga pajutau smūgį. Vilkas, matyt, norėjo iš rankų išplėšti ėriuką ir su dideliu smūgiu įsikabino į alkūnę. Toks buvo kaip smūgis, trinktelėjimas“, – teigė A. Grigas, patikinęs, jog ir tokiomis aplinkybėmis nepasimetė.

Vilką jam visgi pavyko nubadyti. Netrukus jis jau buvo pakeliui į Ukmergės ligoninę, kur ūkininkas buvo paskiepytas nuo pasiutligės. „Rimtų žaizdų kaip ir nėra. Tokios tik kandimo žymės“, – pasakojo A. Grigas.

Tačiau dar įdomiau tai, kad A. Grigą tas pats vilkas terorizuoja jau ne pirmą kartą. „Pernai jis nugalabijo mano katiną. Per dvejus metus papjovė jau iš viso penkias avis“, – teigė A. Grigas.

Vyriškis prisiminė ir pernykštį susitikimą su tuo pačiu vilku miške. Tai nutiko irgi gegužės mėnesį. „Tuomet buvau priverstas išlipti iš traktoriaus ir pataisyti laužtuvu tempiamą rastą. Atsisuku, o nuo manęs, gal už kokių 5 metrų, stovi tas pats vilkas. Tąsyk nesunkiai nuvijau“, – kalbėjo žemdirbys.

„Agroeta“ jau vakar rašė apie tai, kad miškininkai baiminasi naktį išlipti iš technikos kabinos, nes aplink juos nuolat matyti vilkų gaujos.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Geg-17 11:15

Vilkai sekioja paskui miškininkus: išlipti iš mašinos kabinos gamtinių reikalų – nesinori


agroeta.lt
2020 Gegužės 16
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS

Miškų ūkyje dirbantys žmonės jaučiasi nesaugūs. Pastaraisiais metais jie fiksuoja vis daugiau atvejų, kai vilkų gaujos sekioja net paskui važiuojančią techniką. Vienos miškų tvarkymo bendrovės vadovas Saulius Morkūnas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino technikos operatoriaus nufilmuota medžiaga, kai gilią naktį paskui techniką sekioja vilkų gauja. „Vaizdo įraše užfiksuoti du vilkai, bet jų ten buvo daugiau, nes tamsoje atsispindėjo kitų vilkų akys“, – „Agroetai“ pasakojo S. Morkūnas.

Jis nesiima spręsti, ar vilkai galėjo užpulti operatorių, jei jis būtų išlipęs iš mašinos. „Jie ten veikiau žaidė, bet faktas, kad žmogaus, net ir veikiant galingai technikai, vilkai visiškai nebijo“, – sakė S. Morkūnas.

„Mes vilkus matome nuolat. Jų akivaizdžiai Lietuvoje yra per daug. Miškų ūkyje dirbu jau daug metų, tačiau tiek, kiek jų matome dabar – nesulyginami dalykai. Ne taip seniai dirbome Krekenavos apylinkėse. Tai naktį tas pats vilkas vis atsėlindavo iki mūsų dirbančios technikos“, – teigė S. Morkūnas, pridurdamas, jog žmonės iš mašinos bijo išlipti atlikti net gamtinius reikalus. „Gal ir nepultų, bet, patikėkite, saugumo vilkai neprideda“, – kalbėjo jis.

"Agroeta" primena, kad pernai ūkininkams, važiuojantiems traktoriumi per lauką, pavyko užfiksuoti šalimais keliaujantį ir nieko nebijantį vilką. Pagal dabar galiojančią tvarką, Lietuvoje galima sumedžioti iki 120 vilkų, tačiau žemdirbiai ir medžiotojai ragina šį limtą gerokai padidinti.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Bal-17 08:24

Draudikai pasakė, kaip ir kiek kainuoja apsidraudimas nuo vilkų išpuolių


agroeta.lt
2020 Balandžio 17
Autorius: Dainius ŠEPETYS

Artėjant ganiavos pradžiai daugelis avių augintojų su baime galvoja apie Lietuvos miškuose sparčiai didėjančias vilkų gaujas. Prisimenant praėjusį medžioklės sezoną, kai buvo galima sumedžioti 120 plėšrūnų, visi supranta, jog šiemet vilkų išpuoliai gali būti gausesni, o nuostoliai ūkiams didesni.

Daug kartų kalbėta, rašyta, kad ūkininkų turimi aptvarai, elektriniai piemenys dažnai neapsaugoja avių nuo vilkų, o investicijos į naujus, modernesnius aptvarus – didžiulės. Tuomet vienintele išeitimi lieka drausti gyvulius. „Agroeta“ kreipėsi į visas stambiausias Lietuvos draudimo kompanijas, ieškodama ūkininkams geriausio varianto.

Draudimo bendrovė BTA šiai rizikai draudimo pasiūlymo pateikti negalėjo.

Bendrovės ERGO Verslo klientų draudimo skyriaus vadovas Saulius Beteika „Agroetai“ aiškino, kad vilkų ar kitų plėšrūnų padaryta žala avims standartiškai draudžiama nėra, tačiau toks draudimo apsaugos išplėtimas gali būti siūlomas individualiai įvertinus su rizika susijusias aplinkybes.

„Tokios aplinkybės yra: kokių priemonių ūkininkas ėmėsi siekdamas nuo plėšrūnų apsaugoti avių bandą, kaip aptvertos ganyklos ir ar yra sumontuoti elektriniai piemenys, kur avys laikomos nakties metu ir panašiai“, – dėstė S. Beteika.

Jo teigimu, kiekvienu atveju yra įsiklausoma į kliento poreikius ir stengiamasi surasti geriausius draudimo sprendimus ilgamečiams ir lojaliems ERGO klientams bei tiems ūkininkams, kurie ERGO draudimo bendrovėje draudžia ne tik turimą gyvūnų bandą, bet ir veikloje naudojamą mobilią techniką, ūkinius pastatus.

Kalbėdamas apie avių draudimą nuo vilkų, bendrovės „Lietuvos draudimas“ Verslo rizikų vadovas Arūnas Raziūnas „Agroetai“ sakė, kad įprastai gyvūnai draudžiami visa banda ir sudaroma gyvūnų draudimo sutartis vieneriems metams.

Gyvūnų banda apdraudžiama iš karto nuo visų rizikų, tokių kaip ugnies, gamtinių jėgų, vagystės su įsibrovimu, piktavališko gyvūno sunaikinimo, žūties dėl trečiųjų asmenų, gyvūno ligų ir traumų, išorinio poveikio, tokio kaip elektros srovės paveikimo, pasismaugimo, paskendimo.

„Lietuvos draudime“ taip pat gyvūnai draudžiami nuo biologinio poveikio, kai apdraudžiamas gyvūno gaišimas, žuvimas ar priverstinis paskerdimas dėl laukinių žvėrių sukeltų patologijų. „Štai į čia patenka ir vilkų sukelta žala“, – pabrėžė A. Raziūnas.

Pasak pašnekovo, gyvūnų bandos draudimo sutartys sudaromos kiekvienu atveju individualiai, įvertinant riziką, draudimo apimtis, nuostolių istoriją.

„Atskirai sudaryti draudimo sutartį tik nuo vilkų žalos ar tik ganiavos laiku nėra galimybės. Ūkininkai, kaip ir minėjau, renkasi draudimo sutartis visiems metams nuo įvairių gyvūnų draudimo rizikų“, – sakė A. Raziūnas, akcentuodamas, kad dėl individualių draudimo sąlygų kiekvienas ūkininkas turi kreiptis į draudimo bendrovę.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Komercinio turto draudimo produktų vertintojas Kęstutis Daunaravičius „Agroetai“ teigė, kad apdraudžiant gyvūnus, kuriuos laiko ūkininkavimo verslu besiverčiantys žmonės, parinkus riziką „Išorinis poveikis“ draudimo apsauga galios ir dėl vilkų užpuolimo sukeltų nuostolių.

„Klientams pageidaujant, galime pasiūlyti visapusišką gyvūnų draudimo apsaugą nuo užkrečiamų ir neužkrečiamų ligų, ugnies, gamtinių jėgų, trečiųjų asmenų veikos, traumų, neužkrečiamų ligų, išorinio poveikio, įskaitant vilkų užpuolimą“, – kalbėjo K. Daunaravičius.

Apdraudžiami gyvuliai turi būti sveiki, vakcinuojami, profilaktiškai tiriami. Pagal šalyje galiojančias tvarkas jie privalo būti registruojami atitinkamose institucijose, turėti indentifikavimo numerį, turi būti laikomi geros būklės pastatuose bei statiniuose, atitinkančiuose veterinarinės sanitarijos, saugos ir priešgaisrinius reikalavimus keliamus tokiai veiklai.

Ganant laukuose, ganyklos turi būti aptvertos bent elektriniu piemeniu. Bene aiškiausiai savo galimybes nurodžiusios draudimo kompanijos atstovas kaip pavyzdį sakė: „Apdraudžiant bandą, pvz. 5 avis ir daugiau, vienos avies įmoka sudarytų apie 10 eurų metams, o išmoka galėtų siekti nuo 50 iki 100 eurų, priklausomai nuo avies vertės, kuri nustatoma, atsižvelgiant į veislę, tipą, pasirinktos išskaitos dydį“. Beje, nereikėtų pamiršti, kad apdraudžiamos tik nuo šešių mėnesių iki 7 m. amžiaus avys.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Kov-31 07:15

Vilkai drąsiai lenda net ir į pastogę


santaka.lt
Eglė MIČIULIENĖ

Kai visa Lietuva priversta saugotis koronaviruso, Vištyčio krašto gyventojai baiminasi dar ir vilkų: jau visai realu, kad tamsoje išėjęs į kiemą gali susidurti su plėšrūnu.



Buvo šalia laiptų


Kovo pradžioje viena Vištyčio Lauko II kaimo gyventojų šeimyna vidurnaktį buvo pakelta triukšmo savame kieme.

Tuo metu šio kaimo gyventoja Erika Kauneckaitė jau buvo nuėjusi gulti, tačiau ją pažadino staiga lauke pasigirdęs baisus triukšmas.

Erikos vyras Marius nuskubėjo prie lauko durų. Vos jas atvėrė ir uždegė šviesą, pirmiausiai į vidų kaip kulkos įšovė du kiemsargiai šuniukai, kurie iki tol kieme lakstydavo palaidi.

Prie laiptų, už kokių penkių metrų, stovėjo vilkas. Dar vienas buvo truputį tolėliau, gal dešimties metrų atstumu. Eriką labiausiai glumino faktas, kad jos vyras vos prieš keletą minučių buvo parėjęs iš lauko – vadinasi, plėšrūnai žmogui nejautė visiškai jokios baimės.

– Išsigandome, kad bus išpjauti gyvuliai – už tvartų ganosi mūsų mėsiniai galvijai, aptverti elektriniu piemeniu. Tada atsiminėme, kad turime petardų. Iššovėme tris petardas, ir vilkai pabėgo. Tuomet vyras nuskubėjo į traktorių, su juo prasuko pro gardus, bet gyvulių ten jau nebuvo nė vieno, jie visi išsilakstė kas kur. Kieme buvo pritiškę kraujo, tad pagalvojome, kad vilkai greičiausiai sudraskė mūsų mažą veršiuką. Bet naktį kur ten eisi ieškoti, laukėme ryto, – pasakojo moteris.



Kraujo bala – garažo viduje


Ryte apžiūrėję kiemą žmonės rado, švelniai tariant, nejaukų vaizdą: kraujo buvo pritaškyta ir kieme, ir ant tvarto durų, bala raudonavo netgi po stogu – statomo garažo viduje. Vieno pastato siena buvo kruvina dviejų metrų aukštyje, pakampėse mėtėsi mėsgaliai, kailio likučiai.

Pabėgusius gyvulius šeimai teko susigaudyti iš laukų, o vieną atsiskyrusią nuo bandos karvę po ilgų paieškų ūkininkai išsivarė iš krūmynų.

Kadangi visi gyvuliai spėjo pasprukti ir liko sveiki, žmonės išsikvietė „Vištyčio“ medžiotojų klubo vadovą Aretą Panitauską, norėdami išsiaiškinti, kas buvo papjauta jų kieme.

Šis apžiūrėjęs paaiškino, kad vilko auka šįkart tapo bebras. Greičiausiai žvėris gyveno netoliese esančioje kūdroje, bet naktį išsiropštęs į sausumą vilkų buvo apsuptas ir nuvytas į žmonių sodybą, o ten – papjautas.

– Dabar kiekvieną vakarą šaudome petardas. O ką daugiau daryti? Pradeda temti ir į kiemą baisu išeiti, – pasakojo E. Kauneckaitė.

Šeima augina du mažus vaikus, tad dėl jų – ypač neramu.



Pėdos po langais


Vištyčio regioninio parko ekologas Vaidas Leonavičius sakė, jog tą pačią naktį vilkai aplankė mažiausiai tris šio kaimo gyventojų sodybas – žmonės girdėjo triukšmą, ryte per porą metrų nuo langų rado žvėrių pėdas.

Beje, nors Kauneckų kieme pastebėti du vilkai, iš tiesų jų būta trijų: tai pagal pėdas nustatė į sodybą atvykę medžiotojai ir regioninio parko direkcijos darbuotojai.

„Toks žiaurus atvejis, kad savo auką vilkai draskytų sodybos kieme, mūsų krašte turbūt pirmas. Bet šiaip gyvulius jau yra užpuolę daug kartų“, – pasakojo V. Leonavičius.

Praėjusią vasarą ūkininkams, kurių kieme dabar papjovė bebrą, vilkai nudaigojo veislinę telyčią, besiganiusią laukuose. Ganykla buvo aptverta elektriniu piemeniu, bet, anot vištyčiokų, vilkams aptvarus įveikti – niekai. Tąkart visi gyvuliai išsilakstė per keturis kilometrus, o viena telyčia, deja, pasprukti nespėjo.

Kad pilkieji plėšrūnai šiame krašte – seniai ne stebuklas, patvirtino ir seniūnas Bronislovas Polita, kasmet Vilkaviškio savivaldybės administracijai perduodantis ūkininkų prašymus kompensuoti padarytą žalą.

„Yra tų vilkų, matome, kaip atbėga nuo Rusijos pusės vienas kitas. Kartais net ir dieną prabėga, ramiai pasižiūri į pravažiuojančią mašiną – ir nubėga. Neseniai kitame kaime papjovė du šunis“, – pasakojo seniūnas.



Vienuolika vilkų


„Vištyčio“ medžiotojų klubo vadovas A. Panitauskas sakė, kad per vieną savaitę penkių kvadratinių kilometrų plote vaizdo kameros užfiksavo vienuolika vilkų. Skirtingose vietose kameros užfiksavo atskirus individus: penkių vilkų gaują, tris, du pilkius ir dar vieną vienišių.

Vilkai Vištyčio seniūnijos žmonėms padarę ir daugiau nuostolių, bet ne visi gyventojai savo gyvulius yra registravę, ne visi nori pasakoti atvirai – mano, kad iš to mažai naudos, nes šie žvėrys aktyviai ginami žaliųjų.

Tačiau jei vilkų yra tiek daug, kodėl mūsų rajone praėjusį sezoną nė vienas nebuvo sumedžiotas?

„Nes tai – labai gudrūs žvėrys. Be to, ir medžioklei sezono metu orai šiemet buvo labai nepalankūs“, – kalbėjo A. Panitauskas.

Medžiotojas spėjo, kad dalis vilkų gali būti auginti žmonių ir paleisti į laisvę. Kitaip tokį jų įžūlumą – kad miško žvėris drįstų lįsti į statomo pastato vidų – paaiškinti sunku.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Kov-26 16:20

Latvijoje vis dažniau sumedžiojama niežuotų vilkų



Žurnalas Medžioklė
26. Kovas 2020
Irina Kryuchkova (Latvija)


Situaciją vertina Latvijos medžiotojų asociacijos vadovas Haraldas Barvikas:
„Deja, visuose Latvijos regionuose vis dažniau sumedžiojama tokių niežuotų vilkų. Tai vienareikšmiškai yra ligotos populiacijos rodiklis. Akivaizdžiai vilkų skaičių esame netinkamai įvertinę. Niežų plitimas didelėje populiacijos dalyje yra vienas rodiklių, kad populiacija tanki. Kviečiu mokslininkus ir Latvijos miškų tarnybą peržiūrėti vilkų medžioklės limito nustatymo kriterijus, nes toks niežų plitimas populiacijai kelia daug didesnį pavojų negu medžioklė. Jeigu ligotų gyvūnų neišmedžiosime, rizikuojame sugriauti populiaciją. Noriu paklausti vilkų medžioklės priešininkų: ar iš tiesų norite miške matyti tokius vilkus? Jeigu toliau galios jų idėjos, jau netolimoje ateityje matysime tik tokius vilkus, o po kurio laiko nematysime visai… Deja, tai realybė, kurios to nesuvokdami siekia plėšrūnų medžioklės oponentai.“

Tokius gyvūnus pagavus, išgydžius ir grąžinus į natūralią aplinką situacija nepagerės, nes vilkai – gana didelis niežinės erkės šaltinis.


Šį konkretų gyvūną sumedžiojęs vilkų medžiotojas Janis Ruozytis iš Maduonos atskleidžia, kad vilkai niežus pasigauna įkandę niežuotam mangutui ar vėliau tarpusavyje.

„Mėtrienos valsčiuje, kur sumedžiojau ligotą gyvūną, gyvena vilkų gauja iš septynių aštuonių individų. Greičiausiai jie visi serga niežais, – mano medžiotojas. – Vilkų populiacija tikrai didesnė, nei skaičiuoja mokslininkai. Per šį medžioklės sezoną Maduonos rajono teritorijoje sužinojau apie devynias guolių vietas ir pačioje teritorijoje, ir už jos. Kukliai skaičiuojant, viename guolyje gyvena penki vilkai, tad išeina tikrai daugiau kaip keturiasdešimt vilkų.

Didelę populiaciją rodo ne tik niežai, bet ir šią vasarą įvykę naminių gyvūnų išpuoliai – jų buvo netipiškai daug. Netoli vietų, kur vasarą padaryta žalos, sumedžioti trys vilkai buvo jauni individai, kurie apsistojo vilkams nebūdingose vietose. Tai rodo, kad kiti plotai jau užimti.

Sausį prasidės vilkų ruja – gyvūnai daug judės, kontaktuos, tad niežai toliau sparčiai plis. Labai gaila, kad ši liga naikina vilkų populiaciją. Reikėtų griežtesnės vilkų populiacijos kontrolės. Mes, medžiotojai, norime matyti sveiką ir stabilią vilkų populiaciją, o ne ligotą ir merdinčią! Šiuo metu (dvi savaitės prieš Kalėdas, – aut. past.) besniegėmis sąlygomis jau sunaudota didžioji dalis medžioklės limitų. Jeigu pasnigs, limitas bus pasiektas labai greitai. Manau, kad teisingiausia vilkus medžioti po rujos kovo mėnesį, kai jie pasidaliję teritorijas. Tokia medžioklė yra rezultatyviausia ir duoda didžiausią efektą. Vis dėlto jau daugelį metų kovą medžioklės leidimų nebėra.“

Latvijos miškininkystės instituto Silava vyr. mokslininkas dr. biol. Janis Uozuolinis:
„Niežai vilkų populiacijoje nėra nieko neįprasta. Jais apsikrečia visi šuninių šeimos gyvūnai, įskaitant lapes ir mangutus. Šie gyvūnai gaujoje dažnai kontaktuoja vienas su kitu ir niežinė erkė nuo vieno gyvūno patenka ant kito. Niežinės erkės sutinkamos gamtoje, kaip ir bet kurios ligos sukėlėjai. Ši liga paprastai banguojanti – tai sustiprėja, tai sumažėja.
Labai retais atvejais, jeigu niežai negausūs ir gyvūnas visaip kitaip sveikas, yra nedidelė tikimybė, kad jis pasveiks. Paprastai niežai apima visą gyvūną ir jis nugaišta.

Vienas niežų šaltinių vilkams yra mangutai, kuriuos šie dažnai pjauna. Vilkai nemėgsta lįsti į urvus, kur galėtų būti gyvenęs koks niežais infekuotas gyvūnas – taip šia liga greičiau apsikrės lūšis.
Jeigu vilkų gaujoje yra infekuotas gyvūnas, liga ilgainiui gali apimti visą būrį. Mėtrienos apylinkėje ši liga paplitusi.
Be to, niežuotiems gyvūnams išgyventi leidžia šiltos žiemos. Šaltą žiemą jie nugaišta, nes neturi kailio su povilne, kuris jiems padėtų išsaugoti šilumą. Tokius vilkus anksčiau rasdavo sušalusius.
Tai, ar niežų paplitimą galima sieti su vilkų skaičiumi, pasakyti sunku. Niežai įprastai pernešami toje pačioje gaujoje, o ne iš vienos į kitą, nes vienoje gaujoje jie plinta greičiau.
Sausio mėnesį prasidės vilkų ruja, tačiau reikia atsižvelgti į mūsų pastebėtą dalyką – niežuotos vilkės nerujoja. Jos jaučiasi prastai ir nėra pasirengusios tęsti giminę.“




https://www.medzioklezurnalas.lt/latvij ... XDv8-HmvkQ

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Kov-01 08:15

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Vas-13 16:16

Avių augintojai netiki, kad nuo vilkų galima apsiginti tvoromis


agroeta,lt
2020 Vasario 13
Autorius: Daiva BARTAŠEVIČIŪTĖ

Visuomenėje netylant aistroms dėl vilkų sumedžiojimo limito padidinimo iki 150 pilkakailių, aktyviai svarstomas teisės akto projektas dėl prevencinių priemonių taikymo prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą. Ūkininkai, medžiotojai ir vilkų gynėjai jį vertina gana skeptiškai ir prieštaringai.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis (ŽŪM), praėjusiais metais vilkai papjovė 1802 ūkinius gyvūnus. „Nuo 2019 metų gegužės 1-sios iki metų pabaigos užregistruota 490 vilkų padarytos žalos atvejų. Žalai atlyginti skirta beveik pusantro šimto tūkstančių eurų“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė.

Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Algio Balčiaus nuomone, valstybės išmokos nepadengia finansinių nuostolių ypač jei papjaunamos ėringos ar veislinės avys, nekalbant apie moralinę žalą, kai mylėtą puoselėtą gyvūną išvysti kraujo klane.

Siekiant sumažinti ūkininkų patiriamą žalą, ŽŪM parengė „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymo prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių projektą.

Reikalavimai ir įpareigojimai

Taisyklių projekte numatyta, kad didžiausia galima suma vienam paramos gavėjui – 5 000 eurų be PVM, finansuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau teisę į paramą turės tik ūkininkai, laikantys ne mažiau kaip 20 sutartinių gyvūnų (SG) arba ne mažiau kaip 133 avis. Apie avis kalbama todėl, kad vilkai dažniausiai jas pasirenka savo grobiu.

Į paramą gali pretenduoti tik Šilalės, Vilkaviškio, Klaipėdos, Alytaus, Varėnos, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Biržų, Lazdijų, Kaišiadorių, Kupiškio, Ukmergės, Trakų, Tauragės, Molėtų, Širvintų. Prienų rajonų bei Kalvarijos ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenantys ūkininkai, esą šiose savivaldybėse yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams ir nustatyta daugiausia žalos atvejų per 5 metus.

Paramos lėšomis gyvulių apsaugai bus galima įsigyti – juostinį elektrinį piemenį, elektrinę tvorą ar elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį. Pagal poreikį bus galima įsigyti kelias išvardintas priemones arba tik atskiras jų dalis.

Ūkininkas savo ruožtu turės įsipareigoti, kad juostinis elektrinis piemuo būtų ne mažiau kaip 5 juostų ar vielų, ne mažiau kaip 1–1,2 metro aukščio (jei yra galimybė – iki 2 metrų), žemiausia juosta 10–15 centimetrų virš žemės, atstumai tarp juostų 15–20 centimetrų, o pačios juostos baltos spalvos, kad būtų gerai matomos tamsoje ir ne mažiau kaip 2 centimetrų pločio.

Aptvarai turės atitikti ir kitus numatytus apsaugos nuo vilkų priemonių reikalavimus. Be to, iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus privaloma išlaikyti įsigytas apsaugos priemones bei užtikrinti, kad jos tinkamai veiktų.

Tikisi, kad padės

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos konsultanto biologijos, medžioklėtvarkos ir žuvininkystės klausimais, biomedicinos mokslų daktaro docento Egidijaus Bukelskio nuomone, taisyklių projekte numatytos priemonės galėtų padėti, tačiau tvorą tverti reikėtų aukštesnę.

T Hegvita agro

„Aš manau, kad reikalingas priemonių kompleksas, kurį įgyvendinus, kažkiek pavyktų išvengti didelės žalos, kurią dabar patiria ūkininkai. Vilkų daugėja, jei yra trečdalis patelių, jos labai greitai atsives prieauglį.

Reikėtų kalbėti ne apie vilkų žalą, bet poveikį. kitai gamtos daliai. Miškingose vietovėse mažėja stirnų, elnių jauniklių. Klausimas, kas bus po to, jei mes norime turėti labai didelį vilkų skaičių, ar mums jų tiek reikia“, – kalbėjo mokslininkas.

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius įsitikinęs, kad jei viskas bus padaryta, kaip numatyta ir sukontroliuota, tai numatytos priemonės padės apsisaugoti nuo vilkų žalos.

„Teikėme pastabas dėl projekto koncentruodamiesi į jo įgyvendinimo kontrolę ir priemonių pasirinkimo lankstumą. Vienas iš labiausiai užkliuvusių projekto taisyklių punktų – ūkio dydis. Manome, kad jis numatytas per didelis“, – sakė A. Laurinavičius.

Avių augintojai reiklesni

Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) teisės akto projektui turėjo daugiau ir griežtesnių pastabų. Anot asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės, nustatytas 20 SG skaičius, norintiems gauti paramą akivaizdžiai per didelis.

„Paramą galės gauti tik stambūs augintojai, kurių nėra tiek daug, o labiausiai nuo pilkių išpuolių kenčiantys ir didžiausią žalą patiriantys smulkieji jos negaus. Pasiūlėme šį skaičių sumažinti iki 3 SG (20 avių)“, – aiškino G. Kisielienė.

Avių augintojų nuomone, juostinis elektrinis piemuo avių apsaugai nėra geras pasirinkimas, nes jis skirtas trumpą kailio plauką turintiems gyvuliams, yra nepatikimas, todėl reikėtų jį pakeisti veiksmingesnėmis priemonėmis.

Nepritarimą sukėlė ir punktas, numatantis, jog parama bus teikiama tik tose savivaldybėse, kuriose numatyta didelė tikimybė patirti vilkų išpuolius. „Juk vilkas per parą gali nubėgti 50 kilometrų, be to, ne visi avių augintojai kreipiasi dėl padarytos žalos, ypač laikantys kelias avis sau ir nėra jų užregistravę. Rėmimas prevencinėmis priemonėmis turėtų būti prieinamas visoje šalies teritorijoje.

Taip pat skiriant paramą, turėtų būti atsižvelgiama ir į atstumą nuo gyvulių augintojų namų iki ganyklų, nes esant dideliam atstumui, sudėtinga juo nakčiai suginti į tvartus

„LAAA nuomone, elektriniai piemenys nėra pati patikimiausia prevencinė priemonė, nes vilkai pastaruoju metu yra suįžūlėję, be jokios baimės braunasi į gyvenamas sodybas, drasko gyvulius, o padarytos žalos mastai nėra nustatyti adekvačiai. Manome, kad geriausia prevencija nuo vilkų yra jų skaičiaus reguliavimas medžiojant, ypač tose vietose, kur jie stebimi labiausiai priartėję prie ūkių. Sutinkame, kad siūloma parama galbūt padėtų atskiriems gyvulių laikytojams ir tai būtų ženkli parama smulkiems ūkiams įsirengiant aptvarus, bet ar bus tinkama apsauga, abejojame“, – rašoma rašte ŽŪM.

Objektyvios informacijos nėra

Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Vytautas Kucevičius, turintis beveik 30 metų medžiotojo patirtį, irgi netiki tokių prevencinių priemonių nauda: „Gelbėdamiesi nuo afrikinio kiaulių maro irgi statėme tvoras, išleidome tūkstančius iš valstybės biudžeto, o rezultatas buvo nulinis. Ko gero, panaši lemtis laukia ir tvorų nuo vilkų išpuolių. Juk tai laukinis žvėris, jo nesustabdys nei valstybių sienos, nei kitokie aptvarai“.

Anot jo, vienintelis būdas, galintis sumažinti vilkų išpuolių skaičių – protingas populiacijos reguliavimas. Objektyvios informacijos, kiek Lietuvoje yra vilkų nėra. Tačiau iš padarytos žalos ūkininkams, galima spręsti, kad jų yra daug. „Reikėtų pradėti nuo apskaitos ir, padarius mokslines išvadas, imtis reguliavimo“, – pataria patyręs medžiotojas.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Vas-09 15:35

Ministras išsigando visuomeninių „vilkų“ kaukimo arba kiek iš tikrųjų yra pilkasermegių



agroeta.lt
2020 Vasario 9
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas

Sukeltas didelis ažiotažas dėl vilkų sumedžiojimo limito padidinimo nuo 120 iki 150 vienetų subliuško. Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką labiau paveikė, o gal net išgąsdino jaunos visuomenininkės Ievos Žigonės suburto 30-40 asmenų piketo dalyvių simbolinis kaukimas po ministerijos langais, nei vilkų draskomų avių, ožkų, veršių bliovimas, kiemuose plėšiamų nuo grandinių šunų cypimas, gyvulių augintojų dejonės, medžiotojų burbėjimas, įvairių žemdirbius vienijančių organizacijų pareiškimai bei mokslininkų biologų rekomendacijos.

Avinai, ožiai, jaučiai, šunys bliauna ir cypia, o jų šeimininkai aimanuoja kažkur toliau nuo Vilniaus, pasklidę po visą Lietuvą. Gal todėl ministras juos girdi ne taip aiškiai ir jam ne taip baisu, kaip klausytis vilkų globėjų kauksmo po kabineto langais.

Tai gal laikas būtų bendroje eisenoje baubiant, bliaunant ir cypiant vilkų pjaunamų gyvulių balsais prie Aplinkos ministerijos patraukti ir ūkininkams kartu su medžiotojais?

Gal tada ministras būtų priverstas ieškoti kompromisų. Nieko gero vilkų medžioklės sureguliavime nepajėgė nuveikti ir dvigubas Lietuvos ūkininkų sąjungos bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas Jonas Talmantas, nors prieš rinkimus į LMŽD vadus gyrėsi gerais santykiais su Seimu ir Vyriausybe bei žadėjo išspręsti vilkų problemas.
Dar daugiau, ministras ignoravo net Seimo Kaimo reikalų komiteto priimtą sprendimą vilkų sumedžiojimo limitą didinti iki 150 galvų. Šiaip jau, aplinkos ministras, būdamas medžiotoju, manau, gerai žino Lietuvos vilkų populiacijos būklę, bet, matyt, bijo, kad žigonės ir jį neapšauktų deformuotos moralės pareigūnu ar neprilipdytų dar „gražesnių“ medžiotojams skiriamų epitetų, kurių didelį asortimentą turi asfaltiniai gamtos mylėtojai bei internetiniai kormoranai (tokia komentatorių rūšis).


Vilkų sumedžiojimo limito nustatymo aritmetika


Kiek Lietuvoje gyvena vilkų įvardinti nesiryžta niekas. Aplinkos ministerijos tinklapio skyriaus „Medžioklė“ poskyryje „Žvėrių apskaita“ vilkų skaičius nenurodomas, o skyrelyje „Vilkų populiacija“ teigiama, kad vilkus suskaičiuoti atskirais individais neįmanoma.
Kol dar buvo galvota, kad tai padaryti įmanoma, gyvenančių Lietuvoje vilkų skaičius keletą metų buvo užbuksavęs ties 292 individais. Visuomenininkai vilkų mylėtojai teigia, kad vilkų yra tik 250.

Mokslininkas biologas Linas Balčiauskas, apibendrinęs gautus duomenis iš didžiųjų plėšrūnų stebėjimo programos, įsitikinęs, jog vilkų mūsų miškuose šlaistosi daugiau nei 500. Nors medžiotojų klubai ir būreliai aplinkosaugininkams pateikiamuose „Prašymuose – pasiūlymuose“ dėl žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo privalo nurodyti ir medžioklės plotuose gyvenančių vilkų skaičių, niekas tų duomenų, nustatant vilkų populiacijos gausą, nepaiso, nes medžiotojai juk yra „žudikai“, siekiantys iššaudyti visus pilkasermėgius.

Tačiau elninių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, medžiotojų apskaita tinka, o medžiojant pagal medžiotojų kolektyvų prašomus nustatyti limitus, šių žvėrių populiacijų gausa tik didėja.

Kodėl medžiotojais nepasitikima dėl vilkų apskaitos, kuri gali būti vykdoma ir kitais būdais nei pėdsakai nuolatiniuose maršrutuose, jeigu nėra sniego, atsakymo nėra. Ne visai tiesa, kad vilkų gausos visiškai negalima vertinti pagal jų išpuolius prieš naminius gyvūnus. Tie duomenys puikiausiai tinka didžiųjų plėšrūnų stebėjimo programai.

Kadangi nuspręsta, kad pilkių pavieniui suskaičiuoti negalima, pradėta skaičiuoti jų šeimynas iš sniege paliktų pėdsakų jų maršrutuose. Neverta įrodinėti, kad toks skaičiavimas tolygus būrimui iš kavos tirščių po sočių pietų, o geriausiu atveju gal gali tik šiek tiek parodyti plėšrūnų populiacijos gausos pokyčius – didėja ar mažėja.
2019 m. žiemą duomenys apie vilkų sniege aptiktus pėdsakus buvo pateikta tik iš pusės medžioklės plotuose sudarytų maršrutų ir neaišku, kokiomis formulėmis vadovaudamasi (gal to paties kavos puodelio) komisija nustatė, kad Lietuvos miškuose ir krūmynuose gyvena 37 vilkų šeimos. Pagal priimtą metodiką vilkų sumedžiojimo limitas nustatytas, šeimų skaičių dauginant iš 3,25- vidutinio jauniklių skaičiaus šeimoje, išlikusio iki medžioklės sezono. Taip 2019-2020 m. sezonui limitas buvo nustatytas: 37x3,25 = 120,25. Kadangi ketvirčio vilko nesumedžiosi, apvalinta iki 120.


Limitą padidinti ar pakoreguoti


Nors gamtos sąlygos šią žiemą labai nepalankios visų žvėrių (ne tik vilkų medžioklei), nes nešalo, nesusidarė kad ir menkiausia sniego danga, vilkų sumedžiojimo limitas buvo įvykdytas iki sausio vidurio. Be to, vilkai sumedžioti daugiausia atsitiktinai kitų žvėrių medžioklėse.
Senesniais laikais pilkiai būdavo medžiojami specialiai jiems suruoštose medžioklėse, kai sniege būdavo nustatomi plėšrūnų gaujos maršrutai, o dienojimui apsistoję žvėrys būdavo apsupami vėlevėlių virvėmis. Kai kurie medžiotojai pilkių tykodavo prie specialiai jiems išdėliotų masalų – įvairių dažniausiai naminių gyvulių gaišenų. Dabar vilkai sumedžiojami prie šernų jaukyklų, kur mėsiškų patiekalų nebūna ir medžiotojai net nesitiki sulaukti plėšrūno.

Kai vilkai specialiai nemedžiojami , o jų sumedžiojimo limitas išnaudojamas taip greitai, tai irgi liudija, kad vilkų mūsų miškuose gyvena daug daugiau nei skelbiama. Bent teoriškai galime padaryti tokį bandymą: paskleiskime visos Lietuvos teritorijoje 250, 292 ar kad ir visas 500 lapių ar net žioplų stirnų ir pabandykime per 3 mėnesius sumedžioti 120. Manau, kad nieko neišeitų, net kasdien medžiojant dieną ir naktį. O vilkai juk atsargūs ir gudrūs žvėrys.

Kai kas aiškina, kad didesnio vilkų sumedžiojimo limito nustatyti nebuvo galima, nes suskaičiuotos tik 37 pilkių šeimos. Tačiau vilkų šeimų skaičius buvo patikslintas, kai iš medžiotojų pateiktų vilkienos gabalų ir ilčių Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai nustatė vilkų kilmę. Genetiškai buvo ištirti 99 vilkų mėsos mėginiai ir nustatyta, kad 53 jų priklausė jauniems iki vienų metų amžiaus vilkams iš skirtingų šeimų. Turbūt nereikėtų abejoti, kad mokslininkų atlikti genetiniai tyrimai yra mažiau patikimi nei būrimas iš vilkų sniege paliktų pėdsakų apskaitų maršrutuose.

Taigi po genetinių tyrimų paaiškėjo, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 53 vilkų šeimos. Iš tikrųjų, jų gyvena daugiau, nes juk neįmanoma buvo po vilkiuką sumedžioti iš visų Lietuvoje esančių pilkių šeimų.

Jeigu genetiniai tyrimai kiek vėlavo ir sumedžiojimo limitą teko nustatyti iš 37 šeimų, tai po to, kai tapo aišku, kad vilkų šeimų yra 53, limitą reikėjo pakoreguoti: 53x3,25 =172,25.

Na, dievai nematė, galima sumažinti kad ir iki 150 vnt., kad tik vilkų globėjams širdies neskaudėtų. Taigi, norint šį sezoną sumedžioti 150 vilkų, reikalauti reikėjo ne limito padidinimo, o jo teisingo nustatymo pagal priimtą metodiką.

Pasvarstymai, kad vilkų šeimynos galėjo atklysti iš kaimyninių valstybių, nieko verti. Valstybių sienos žvėrims vienodai atviros abiem kryptimis. Jeigu pradėsime spėlioti, kiek žvėrių pas mus ateina ir kiek išeina, niekada negalėsime įvertinti mūsų žvėrių populiacijų gausos. Tenka pripažinti, kad žvėrių migracija į kitas valstybes ir atgal , neturi įtakos mūsų žvėrių populiacijų gausai. Kadangi Aplinkos ministerija limito nepakoregavo laiku, nevėlu tai padaryti buvo ir po sausio 17 d., kai ministras pasirašė vilkų medžioklę stabdantį įsakymą.
Beje, tai padaryti nevėlu netgi dabar, nes per pusę vasario ir kovą nesunkiai galima sumedžioti tuos 30 pilkių. O gal dar ir sniegelio pabirs... Be to vilkai per rują mažiau atsargūs.


Vilkų globėjų mitai paneigti


Sugriuvo ir vilkų gynėjų skelbti mitai, kad vilkai naminius gyvūnus pjauna daugiausiai tik medžioklės amato mokydami jauniklius. Be to, esą pilkiai tokie protingi, jog galabija tik tiek gyvūnų, kiek gali suėsti.
Deja, naminius gyvūnus vilkai pjauna ištisus metus, nežiūrint to ar gaujoje yra jauniklių, ar ne. Vasarą, kai gyvuliai ganyklose, žinoma, vilkų išpuoliai būna dažnesni, tačiau pilkiams tinka ir aptvaruose laikomi danieliai, dėmėtieji ir taurieji elniai bei muflonai.

O kaimo gyventojų šunys žiemą vasarą būna kiemuose dažniausiai pririšti prie būdų grandinėmis – kaime niekas šunų nemigdo pataluose, tad suįžūlėjusiems vilkams jie visada pasiekiami.

Gana keistai atrodytų, jei ir namų sargus specialiomis priemonėmis reikėtų saugoti nuo pilkųjų plėšikų. „Baltijos vilko“ siūlomos apsaugos priemonės nuo vilkų išpuolių galėtų būti veiksmingos tik taikant jas kartu su tinkamu vilkų populiacijos reguliavimu, juos intensyviau medžiojant. O gyventojų namų priklausiniuose, kiemuose, gyvulių žardžiuose turėtų būti leidžiama pilkius, kaip dabar sakoma, „išimti iš gamtos“, nes žodžio „šaudyti“ vengiama, o „medžiokle“ tokios veiklos irgi nepavadinsi. Juk ištisus metus tai daryti galėtų ne tik medžiotojai, bet visi piliečiai, teisėtai laikantys ginklus. Tokia veikla yra numatyta Medžioklės įstatyme visų plėšriųjų žvėrių, kuriems yra nustatyti medžioklės terminai, atžvilgiu. Tiktai ten nurodoma, kad žvėrelius galima gaudyti, o vilkų gaudyti neleidžiama, todėl reikėtų į leidžiamų namų valdose naudoti medžioklės įrankių sąrašą įtraukti ir šautuvus. Kai vilkų bus mažiau ir jie bijos artintis prie sodybų, gerai gelbės ir visokios tvoros.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Vas-07 16:22

Vilkai prarado baimę žmogui: Lazdijų rajone užfiksuotas itin stambus vilkas



agroeta.lt
2020 Vasario 7
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS


Teigiantiems, kad vilkai bijo žmogaus, vis dažniau tenka nusivilti. Kad šie plėšrūnai yra praradę baimės jausmą, patvirtina ne kartą skelbti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose užfiksuoti vilkai šalia žmonių. „Agroeta“ portalas šiandien gavo vaizdo įrašą, kaip penktadienio dieną stambus plėšrūnas sukiojasi šalia avininkystės ūkio Lazdijų rajone.

Įrašą atsiuntęs ūkininkas nenorėjo viešai atskleisti savo tapatybės (redakcijai vardas ir pavardė yra žinomi), nes nenori viešumo, koks buvo prieš dvejus metus. Tuomet vilkai ūkyje papjovė tris avis, o dar kelis gyvulius sužalojo. Šį kartą vilką pavyko užfiksuoti filmuojant telefonu, šalia Paterų kaimo, kuris yra tik 2 km nuo Veisiejų.

„Pateruose bėgioja storas, riebus, didelis vilkas. Išbėgo iš vieno ūkininko ūkio, kuriame laikomos avys. Saugokit savo augintinius“, – įrašą pakomentavo autorius.

„Agroetai“ jis teigė, kad filmuota buvo penktadienį, 10 valandą 17 minučių. Pilkis nuo filmuotojo buvo maždaug 40-50 metrų.

„Agroeta“ primena, kad šiemet vilkų medžioklės sezonas buvo baigtas neįtikėtinai anksti Nuo spalio 15 d. iki sausio vidurio medžiotojai sumedžiojo visus 120 vilkų ir išnaudojo visų metų limitą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiūlė aplinkos ministrui šiemet padidinti maksimalų vilkų medžioklės limitą iki 150 vienetų, o kitam medžioklės sezonui limitą nustatyti atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas. Toks siūlymas priimtas atsižvelgdami į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, taip pat Ūkininkų sąjungos bei kitų žemdirbius vienijančių organizacijų prašymus.

Šiuo metu laikoma, kad Lietuvoje gyvena apie 490 vilkų, bet tai duomenys tik iš beveik pusės Lietuvos regionų. Todėl gali būti, kad iš tiesų šalyje vilkų gyvena apie 1 tūkst.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Vas-03 10:27

Vilkų išsaugojimo aktyvistei už nesankcionuotą mitingą skirta bauda



agroeta,lt
2020 Vasario 3
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS



Sekmadienį prie Aplinkos ministerijos mitingą surengusiai vilkų išsaugojimu susirūpinusiai aktyvistei Ievai Žigonei policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio antrąją dalį.

„Vasario 2 d. nuo 12 val. 19 min. iki 12 val. 35 min. Vilniuje, A. Jakšo g., prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įvyko nesankcionuotas mitingas. Mitinge dalyvavo apie 40 asmenų. Mitingo organizatorei (g. 1986 m.) surašytas administracinio nusižengimo protokolas“, – pranešė Policijos departamentas

494 straipsnis apibrėžia susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimus. Vadovaujantis antrąja straipsnio dalimi, šis pažeidimas prasižengėliams užtraukia baudą nuo 30 iki 150 eurų.

„Agroeta“ jau rašė, kad I. Žigonė aktyviai kvietė į šį mitingą. Sekmadienį protestuotojai prie ministerijos durų iš gėlių sudėliojo vainiką, taip pat kurį laiką simboliškai kaukė, mėgdžiodami vilkus.

Protesto išvakarėse I. Žigonė medžiotojus išvadino „deformuotos moralės visuomenės grupe“. Miškuose esą vyksta gyvūnų „pramoninė medžioklė“, todėl esą aktyvistai ir „išėjo į gatves“.

Taip pat ji teigė, kad Lietuvoje yra likę tik 250 vilkų. Taip pat ji pridūrė, kad mūsų šalyje nesunkiai galėtų prasimaitinti apie 8 000 vilkų.

Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė siūlyti aplinkos ministrui šiemet padidinti maksimalų vilkų medžioklės limitą iki 150 vienetų, o kitam medžioklės sezonui limitą nustatyti atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas. Medžioklės limitus savo įsakymu tvirtina aplinkos ministras.

Komitetas sprendimui pritarė atsižvelgiant į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, taip pat Ūkininkų sąjungos bei kitų žemdirbius vienijančių organizacijų prašymus.

Oficialiai paskaičiuota, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 490 vilkų, bet tai duomenys tik iš beveik pusės Lietuvos regionų, todėl gali būti, kad iš tiesų šalyje vilkų gyvena apie 1 tūkst.

Kasmet vilkai papjauna apie 1 800 ūkininkų laikomų gyvulių: avių, veršelių ir kitko.

Į viršų