Vilkai

Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra
   

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Vilkai

Re: Vilkai

forester99 » 2021-Bal-30 11:10

Aišku užuojauta dėl tokios didelės bėdos,tačiau labai keistai skamba pamąstymai apie vilkus bei jų elgesį iš žmogaus,kuris daugybę metų skiria vilkų elgsenos tyrinėjimams ir net yra profesionalus vilkų kvieslys.Ar čia tiesiog eilinis "rašytojų kūrinys" aktualia tema?

Re: Vilkai

medziotojas » 2021-Bal-29 17:15

Vilkai papjovė 31 danielių


29. balandis 2021



Rokiškio rajone į danielių aptvarą pakliuvę vilkai papjovė 31 gyvūną. Daugiausia žuvo jauniklių ir patelių, papjautas ir vienas patinas pirmaisiais ragais. Žala itin didelė.

„Atvykome į aptvarą ir negalėjome suprasti, ką matome. Kelis gyvūnus vilkai apdraskė ir apkandžiojo, kitus tiesiog papjovė. Ilgai tyrėme pėdsakus, svarstėme plėšrūnų pastebėjimus, konsultavomės su mokslininke Renata Špinkyte-Bačkaitiene apie pastebėtus požymius“, – pasakojo patyręs medžiotojas, Lietuvos safario klubo narys Aidas Stainys.

Aptvaras yra kaimo vietovėje, bet netoliese klaidžiojančių šunų nepastebėta, o vilkų kaip tik vis daugiau. „Anksčiau tokiuose plotuose vilkų visai nebuvo, bet jau kelerius metus jų daugėja. Ir netoli danielių aptvaro, kur plėšrūnai vakar pasisvečiavo, pastebėta vilkų“, – sako medžiotojas.

A. Stainys daugybę metų skyrė vilkų elgesio tyrimams, jis yra profesionalus vilkų kvieslys ir aktyviai padeda tvarkant jų populiaciją Lietuvoje. Jis pripažino, kad toks elgesys pavasarį vilkams nebūdingas. „Dabar gamtoje tyliausias metas. Galbūt aptvare apsilankė jauni vilkai. Kodėl papjovė tiek daug danielių? Galbūt kalta plėšrūnams būdinga psichozė patekus į nesaugomų gyvūnų kaimenę. Danieliai irgi nemoka pabėgti nuo plėšrūno. Mūsų rajono medžiotojų klubai kelerius metus kūrė danielių populiaciją plotuose, bet pasirodžius vilkams visas darbas nuėjo veltui“, – apgailestauja medžiotojas.

Re: Vilkai

medziotojas » 2021-Vas-28 16:41

Kas geresnis sanitaras – vilkas ar medžiotojas? Visa tvarka, ką daryti radus sužalotą gyvūną


agroeta.lt
2021 Vasario 28
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Kažkaip nuo seno vilkams prilipo miško sanitarų titulas. Daug kas, o ypač vilkų gynėjai, tai priima už gryną pinigą ir plačiai propaguoja, atseit šią vilkų naudą miško žvėrių populiacijoms, išgaudant paliegusius gyvūnus ir taip gerinant populiacijų gyvybingumą. Įsivaizduojama vos ne taip, kad sanitarų krepšius su raudonais kryžiais užsikabinę ant kaklų pilkiai naršo miško tankumynuose, ieško ligotų ar sužalotų žvėrių ir kaip mat juos „pagydo“.

Bet tai tik gražus mitas...

Neteko girdėti, kad bent Lietuvoje būtų atlikti kokie nors tyrimai, nustatant, kiek vilkai sudrąsko paliegusių ir kiek sveikų gyvūnų. Tik be specialių tyrimų gal būtų galima daryti teorinę prielaidą, kad pilkiai tikrai daugiau papjauna žvėrių jauniklių – visiems mėsėdžiams jauno gyvūno mėsa skanesnė. Be to, su suaugusiais briedžiais, elniais ir šernais vilkams ir susidoroti sunkiau, ypač jeigu plėšrūnai nesusitelkę į didesnes gaujas.

Tačiau didesnės vilkų grupės per daug nesirenka sudoroti sveiką žvėrį ar ieškoti paliegusių, o gana dažnai pirmenybę teikia plėšikauti naminių gyvulių aptvaruose ar sudoroti šunis gyventojų kiemuose. Ligoti, sužeisti žvėrys mažiau juda, apsistoja kur nors arčiau kokio maisto šaltinio ir tūno, plačiau neklajodami po teritoriją. Taip jie mažiau palieka pėdsakų ir ne taip greitai yra plėšrūnų aptinkami. Jeigu vilkai būtų tokie uolūs sanitarai, medžiotojams nereikėtų pribaiginėti paliegusių ar sužalotų kanopinių žvėrių, kurie medžioklės plotuose kartais pratūno gana ilgą laiką.

Vilkų dabar yra visuose miškuose ir net miškeliuose, tai medžiotojams neturėtų iškilti reikalas tapti miškų sanitarais – juos turėtų aplenkti pilkieji plėšrūnai. Bet taip nėra. Straipsnyje „Šūviu nutrauktos elnės kančios“ (agroeta.lt, 2021-02-23) Dineta Babarskienė aprašo, kaip sužeista koja tauriojo elnio patelei Lazdijų rajono medžiotojai kančias nutraukė Kalniškės miške, jau pasibaigus elnių medžioklės sezonui. Kaip ir niežuotą vilką (agroeta.lt, 2021-02-22), elnę sumedžiojo aktyvus „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio narys Vincas Juodeška. Tačiau ką veikė plikasis miško sanitaras, kol dar nebuvo sumedžiotas to paties medžiotojo tuose pačiuose medžioklės plotuose, su savo sėbrais, kad neatliko savo pareigų? Juo labiau, kad pasak LMŽD (Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija) Lazdijų skyriaus medžioklės žinovo Anatolijaus Palionio, Lazdijų rajone gyvena net 92 pilkiai. Akivaizdu, kad miško sanitarų vaidmens jie tikrai neatlieka. Sužalotus kanopinius žvėris pribaiginėja ir kitų Lietuvos medžiotojų klubų ar būrelių medžiotojai, nors jų medžioklės plotuose gyvena ir nemažai vilkų.

Sudėtinga miško sanitaru būti ir medžiotojui

Medžioklės taisyklės skelbia, kad paliegusius, sužalotus žvėris, kad nutraukti jų kančias, medžiotojai privalo sumedžioti bet kuriuo metų laiku, nepaisant medžioklės terminų ir netgi to, kad paliegėlis iš nemedžiojamų, saugomų žvėrių kategorijos. Tačiau, ar paprasta medžiotojui tai padaryti? Aplinkosaugininkai visiškai nepasitiki medžiotojais, tad norint atlikti šį kilnų, nors nemalonų, darbą, reikia įveikti daugybę absurdiškų reikalavimų.

Medžioklės taisyklėse jų prirašyta visas puslapis, tad trumpai pakomentuoti gana keblu. Išskirti du atvejai: kai priverstinai dėl sveikatos būklės sumedžiojamas gyvūnas, kuriam medžioklės taisyklėse yra numatyti medžioklės terminai, ir kai išimti iš gamtos tenka saugomą gyvūną, kuriam medžioklės terminai nenustatyti.

Pirmojo atvejo procedūros


Sumedžiojus gyvūną, nedelsiant apie tai pažymima medžioklės lapo antroje pusėje, nufotografuojami ligos ar sužalojimo požymiai ir informuojamas AAD (Aplinkos apsaugos departamento) Pranešimų skyrius. Pranešimų skyrius informaciją nedelsiant perduoda gyvūno sumedžiojimo teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o ne darbo metu – būdraujančiam pareigūnui.

Tas pareigūnas ne vėliau kaip per vieną valandą apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia arba nesuteikia leidimą sumedžioto gyvūno dorojimui. Pareigūnas gyvūno dorojimo procedūrą gali atidėti 4 valandoms ir pareikalauti elektroninėmis priemonėmis pateikti žvėries sužalojimo ar ligos požymius ir gali vienas pats ar kartu su VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) atstovu atvažiuoti gyvūno apžiūrėti.

Žvėrį medžiotojai gali pradėti doroti tik po minėtų pareigūnų apžiūros arba praėjus toms 4 valandoms, jei pareigūnai nesiteikia atvažiuoti. Taigi, nuo gyvūno nušovimo iki galimo jo dorojimo pradžios praeina 5 valandos. Tą laiką medžiotojai turi kantriai laukti prie nukauto žvėries, be jokios prasmės ir tikslo. Jeigu kanopinis žvėris sumedžiojamas vasaros karščių metu, kai negalima išimti net žvėries vidaus organų, mėsą galima atiduoti šių taisyklių kūrėjams.

Tuo tarpu apie tokio gyvūno sumedžiojimą užtektų tik pranešti AAD pareigūnui ir pradėti žvėrį doroti. Jeigu pareigūnas medžiotojais nepasitiki, gali atvykti į žvėries dorojimo vietą, jei nori – kartu su veterinarijos specialistu. Žvėris juk jau vis tiek negyvas – tai jo dorojimas nieko nepakeis. Ligos ar sužalojimo požymiai, pradėjus gyvūno dorojimą, niekur nedings, bet nereikės išmesti žvėrienos.

Antrasis atvejis dar sudėtingesnis

Išėmus iš gamtos gyvūną, kurio medžioklės taisyklėse medžioklės terminas nenustatytas, papildomai dar reikia surašyti specialios formos aktą ir, kaip ir pirmuoju atveju, pranešti AAD pareigūnams. Jeigu AAD pareigūnas atvyksta apžiūrėti nušauto gyvūno, jam pateikiamas aktas, kad patvirtintų jį savo parašu. Toliau, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, AAD informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus ir pateikusioms prašymus dėl tokių gyvūnų ar jų dalių įsigijimo. Jeigu mokslo įstaigos atsisako paimti gyvūno, AAD leidžia jį pasilikti medžiotojams ir naudoti savo reikmėms. Dar, jeigu AAD pareigūnas nebuvo atvykęs nušauto gyvūno apžiūrėti ir įvykio vietoje nepatvirtino medžiotojų surašyto akto, aktą artimiausią darbo dieną medžiotojai privalo pateikti pareigūnui patvirtinti. Patvirtintą aktą medžiotojų kolektyvas privalo saugoti kaip gyvūno teisėtą paėmimą iš gamtos įrodantį dokumentą.

Paskaičiuokime, kiek praeis laiko, kol medžiotojai galės pradėti doroti iš gamtos paimtą saugomą gyvūną, jeigu jis bus nušautas penktadienio vakare. AAD mokslo įstaigas informuos tik pirmadienį, kol tarp įstaigų bus derinami reikalai, praeis dar pusdienis. Viso labo gausis apie 64 valandos. Jeigu tas iš gamtos paimtas gyvūnas yra baltasis zuikis, kuriam pasprukti nuo lapės pavyko su pusiau nudirtu kailiu ir medžiotojai nusprendė nutraukti jo kančias, jį galima įdėti į šaldytuvą ir laikyti nors pusmetį, kol įvairūs pareigūnai aiškinsis santykius.

Na, į šaldytuvą gal įspraustum ir kokią paliegusią lūšį ar ūdrą, bet ką daryti su stumbru? Jeigu stumbro lavoną laikysi beveik 3 paras su neišimtais viduriais (jų irgi gali prireikti mokslo įstaigoms kokiems nors tyrimams atlikti), tai kam tada tiks žvėriena?

Bet viskas galėtų būti daug paprasčiau. Išėmę iš gamtos sužalotą saugomą gyvūną, medžiotojai informuoja AAD pareigūną, kuris tuoj pat apie tai praneša mokslo įstaigoms, nepriklausomai, kokia tai diena ar paros metas ir gauna atsakymą apie mokslininkų ketinimus gyvūno atžvilgiu. Jeigu mokslininkų gyvūnas nedomina, AAD pareigūnas leidžia medžiotojams žvėrį doroti. O kol medžiotojai gyvūną doroja, AAD pareigūnas, jei nori kartu su VMVT atstovu, gali atvykti žvėries apžiūrėti. Visais atvejais, jeigu gyvūnas ligotas, medžiotojai savo iniciatyva kreipiasi į VMVT specialistą, kad nustatytų, ar žvėriena tinkama maistui. Jeigu mokslo įstaiga nori gyvūną paimti tyrimams, jų reikalas, kada jie tai padarys. Medžiotojams beliktų tik nurodyti žvėries buvimo vietą.

Nežinau, ar kam nors užteko kantrybės perskaityti visą šią litaniją ir suprasti sužalotų gyvūnų paėmimo iš gamtos tvarką. Mano galva, ji absurdiška. Ir medžiotojai, susidūrę su tokiais atvejais, manau, dažnai gailestingumo akciją įvykdyti geriau paliks vilkams... nors jie ir prastesni sanitarai.

Re: Vilkai

medziotojas » 2021-Vas-27 07:29

Vilkas – pilkas ar plikas ?


agroeta.lt
2021 Vasario 25 - 09:03
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Sparčiai augant vilkų populiacijai, tarp pilkių pradėjo plisti niežai. Taip ir buvo prognozuojama, ypač, po to, kai nuo niežų nupliko visi Petro Dabrišiaus Žvėrinčiaus aptvare laikyti pilkasermėgiai (V.Ribikauskas. „Netikę vilkiukų mokslai“, agroeta.lt, 2018-12-19).


Niežuoti vilkai Lazdijuose ir kitur


Dineta Babarskienė (agroeta.lt, 2021-02-22) rašo, kaip nuplikęs, niežuotas vilkas buvo sumedžiotas Lazdijų rajone. Plikasis vilkas bastėsi Aštriosios Kirsnos medžiotojų būrelio plotuose, vėliau atklydo ir į „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio plotus. Medžiotojo Vinco Juodeškos buvo sumedžiotas Trakiškės miške.
Niežuotų vilkų, pasak D. Babarskienės straipsnio komentatorių, pastebima ir kitose Lietuvos vietose. Tokie ligoti, nusilpę pilkiai sunkiau susiranda maisto, dažnai bastosi ir dienos metu (tai pastebėta ir Lazdijų rajone), ir gali kelti pavojų ne tik naminiams gyvūnams, bet ir žmonėms, nekalbant apie tai, kad toliau platina niežų užkratą.
Vilkų mylėtojams tinka, kad pilkių gausą reguliuotų ligos ir panašu, kad vilkų globėjai sulaukė, kada pilkas vilkas tampa pliku vilku.
Beje, kai kuriems iš vilkamylių tai, atrodo, priimtina. Medžiotojus apšaukę kruvinais žudikais, jie teigia, kad vilkų gausą geriau tereguliuoja ligos. Žurnale „Miškai“ viena vilkų globėja Gintarė Žalkauskaitė (G. Žalkauskaitė. „Leiskime pilkiui gyventi“, Miškai, 2019 m. gruodis) rašė, kad „niežai reguliuoja plėšrūnų populiacijas: kai lapės ar vilkai ima gyventi tankiau, liga išplinta ir šių gyvūnų vėl sumažėja. Kodėl tai nepatinka medžiotojui?“.
Medžiotojams į šį klausimą atsakyti sunku. Kodėl? Todėl, kad tokie teiginiai parodo, kokia iš tikrųjų yra ta vilkų gynėjų meilė savo globotiniams. Nebent gerbiamai damai būtų galima pasiūlyti įlįsti į tokio žiemos speige, sniegynuose gaištančio žvėrelio kailį (koks ten kailis, kai nėra nė vieno plauko)... kadangi žmogus kailio neturi, tektų nusimesti visus rūbus, apsikrėsti niežų erkutėmis, kad besikasant būtų „linksmiau“ laukti galo ir žiemos šaltyje voliotis po sniego pusnis. Gera būtų? Panašu, kad straipsnio autorė nėra mačiusi tokių, nuo niežų nuplikusių ir sau vietos nerandančių žvėrelių, jei siūlo taip reguliuoti jų gausą. O man teko matyti ir lapių, ir mangutų, kurie dar turėjo po kelis plaukus ant uodegų, galvų ir kojų, ir visiškai plikų, gyvų ir nugaišusių žiemą ir vasarą. Vaizdai kraupūs...

Medžiojamos ir lapės

Dar vienas komentatorius Petras Adeikis, priekaištauja medžiotojams, kad nemedžiojamos lapės ir mangutai, o jie niežais užkrečia vilkus. Esą vilkai čia nė prie ko, kalta aplinka... Tačiau niežus vienodai gali platinti tiek lapės, tiek mangutai, tiek ir vilkai. Žinoma, lapių ir mangutų yra daugiau, tai ir sergančių niežais šių gyvūnų daugiau. Ir netiesa, kad lapės ir mangutai nemedžiojami. Yra nemažai medžiotojų klubų ir būrelių, kuriuose organizuojami lapių sumedžiojimo konkursai ir, kai kurie šauliai, sumedžioja įspūdingus ilgauodegių skaičius – per metus 50 ir daugiau.
Žinoma, aktyvesnei lapių medžioklei įtakos turi ir kailių rinkos nebūvimas. Šiuo atžvilgiu nėra vertingas ir vilko kailis. Tačiau tiek vilkai, tiek lapės yra medžiotojų konkurentai: vilkams reikia daugiau grobio, bet jų yra mažiau, o lapėms mažiau, bet jų yra nepalyginamai daugiau.
Vilkas – retesnis laimikis, todėl dalis medžiotojų jį nupyškinti nori labiau nei lapę, tačiau specialiai vilkams skirtų medžioklių organizuojama mažai, o toks efektyvus vilkų medžioklės būdas „su vėliavėlėmis“ – praktiškai visai išnykęs.
Medžiotojams vienodai svarbus ir medžioklės procesas, ir jos rezultatai. Jie šiuo atžvilgiu skiriasi nuo žvejų, kurie, nukankinę gyvūną, jį paleidžia į laisvę (žvejybos būdo „pagavai – paleisk“ vis didesnis įsigalėjimas) dažniausiai tik tam, kad žuvis vis tiek nugaištų...
Taigi, medžiojant valgomus gyvūnus, ypač kanopinius žvėris, tas rezultatas gerokai vertingesnis, nei medžiojant plėšriuosius žvėris. Juo labiau, kad, nušovus vilką, medžiotojui atsiranda visokių papildomų, absurdiškų pareigų.
Daug lapių sumedžiojama varymo medžioklėse, tačiau uždraudimas grankulkėmis šauti į visus kanopinius žvėris sumažins ilgauodegių sumedžiojimo skaičių šiose medžioklėse. Nepadėtų ir buvusio Aplinkos ministro K. Mažeikos propaguotos šaudyklos medžiotojų treniruotėms.
Viena – pataikyti į fanerinį šerną, atvira vieta skuodžiantį vienodu greičiu ir žinoma kryptimi, kai šaunama iš to paties atstumo ir antra, kai toks mažas žvėrelis, kaip lapė, šmėsteli per šaulių liniją, kai nusitaikyti trukdo tankus pomiškis, trako krūmai, aukšta žolė ir būtinybė pasirinkti tinkamą šūvio kryptį. Jei stovėdamas linijoje, viename vamzdyje laikysi kulka užtaisytą šovinį, o kitame šratais ar grankulkėmis, nenušausi nei smulkaus žvėrelio, nei stambesnio kanopinio žvėries...
O iš lygiavamzdžio šautuvo kulkomis pyškinti į stirniukus ir šerniukus, taip pat keistas užsiėmimas. Dėl šios priežasties jau šį sezoną ženkliai sumažėjo varymo medžioklių rezultatyvumas.


Vilkų gausa reguliuojama tik medžioklės sezono trukme


Nelimituoti vilkų medžioklės siūloma jau ne pirmą kartą (V.Ribikauskas, „Vilkų sumedžiojimo limitas 175: tai daug ar mažai?“, agroeta.lt, 2020-10-10), tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai bijo priimti tokį sprendimą, nepagrįstai teigdami, kad taip medžiojant per daug bus praretintos pilkių gretos.
Baiminamasi be reikalo: medžiotojai nesiverčia per galvas skubėdami kuo daugiau pilkių išpyškinti, o be to, ženkliai sumažinti plėšrūnų skaičių per nustatytą medžioklės terminą, tiesiog nebūtų įmanoma. Kai pilkasermėgių niekaip nesugebama nors kiek tiksliau suskaičiuoti, nelimituota jų medžioklė praktiškai yra vienintelė išeitis.

Reikia pripažinti, kad vilkų suskaičiuoti ir nenorima:

nederinami, įvairiais žvėrių apskaitų metodais gauti rezultatai su naminių gyvūnų pjovimo atvejais, žvėrių stebėjimų aprašymais žiniasklaidoje ir t.t.

Domėn imami tik tie gausos vertinimo momentai, kurie nustato kuo mažesnį vilkų skaičių. Taip skaičiuojant ir taip nustatinėjant sumedžiojimo limitus greitai vietoj pilko vilko turėsime pliką vilką...

Re: Vilkai

medziotojas » 2021-Vas-22 13:42

Mokslų daktarė – apie vilkų medžioklę: pasiekėme ribą, kai turime atidėti sentimentus šiai rūšiai



Viktorija Dačinskaitė,
www.DELFI.lt
2021 m. vasario 22 d.



Kasmet vilkų medžioklės sezono metu šalies gyventojai skyla į dvi stovyklas. Gamtos aktyvistai teigia, kad žvėris reikia globoti, o štai kiti, paprastai tai būna nuo vilkų nukentėję ūkininkai, neslepia noro, kad jų skaičius būtų ribojamas. Iš tiesų abi pusės yra savotiškai teisios.
Nors daugeliui medžioklė asocijuojasi su brutaliu užsiėmimu, mokslininkai sako, kad medžioti vilkus, kaip ir kai kuriuos kitus laukinius žvėris, neišvengiama. „Mes gyvename gamtinėje zonoje, kurioje yra puikios sąlygos augti ir klestėti vilkų populiacijai. Dėl šios priežasties turime itin atsakingai prisiimti vilkų populiacijos valdymo įsipareigojimus“, – teigia Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.
„Čia neturėtų būti vietos išsišokėliškiems judėjimams „man patinka vilkas“, o „man nepatinka vilkas“. Jų populiacijos valdymas turi būti vykdomas vadovaujantis populiacijos stebėsenos rezultatais. Ir jei šiuo metu populiacija yra auganti ir vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vilkų veikla registruojama net žmonių kiemuose, tai reiškia, kad yra tas laikas, kai tenka atidėti sentimentus šiai nuostabiai rūšiai į šalį ir imtis priemonių, jog suvaldytume nepageidautiną vilkų veiklą“, – sako ji. Kiekvieną sezoną nustatomos naujos vilkų sumedžiojimo kvotos. Šiam 2020–2021 m. medžioklės sezonui Aplinkos ministerija nustatė 175 vilkų sumedžiojimo limitą.
Dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė sako, kad, prieš prasidedant naujam vilkų medžioklės sezonui, jų sumedžiojimo limitas nustatomas vadovaujantis ištisus metus vykdomos vilkų populiacijos stebėsenos duomenimis: apskaitomis pagal pėdsakus sniege, užregistruotais pranešimais apie didžiuosius plėšrūnus, sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatais, kt. Vilkas© Shutterstock Anot jos, ši žiema jau trečia iš eilės, kai medžiotojai, sumedžioję vilką, pateikia jo mėginius tyrimams atlikti: „Medžiotojai ne tik atpjauna ir išsaugo vilko raumens gabalėlį, bet ir ištraukia iltinį dantį gyvūno amžiui nustatyti, o jei sumedžiota patelė, atlieka ir dar daugiau žinių reikalaujančią procedūrą – suranda ir pateikia gimdą, kuri taip pat yra privalomas tyrimų mėginys.“ Jos teigimu, tokiais tiksliais metodais tiriama ir vilkų populiacijos įvairovė, ieškoma artimai giminiškų individų dauginimosi ar hibridizacijos su šunimis atvejų. Medžiojami įvairiai Oficialiai šių žvėrių medžioklės sezonas trunka iki kovo 31 dienos, tačiau pasiekus sumedžiotų vilkų limitą greičiau jis stabdomas anksčiau. Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, nuo spalio 15 dienos, kai buvo paskelbtas vilkų medžioklės sezonas, iki šių metų vasario 18-osios krito 165 vilkai. Net jei vilkas žuvo ne nuo medžiotojo rankos, pavyzdžiui, pateko po automobilio ratais, jis sumuojamas prie bendros kvotos skaičiaus ir ji mažėja. Iš šiuo metu 165 kritusių pilkių 2 buvo partrenkti automobilių, 5 sumedžioti pagal išduotą leidimą paimti iš gamtos. Germanto medžiotojų ir žvejų būrelio Telšiuose pirmininkas Zenonas Antanas Jokubauskis – medžiotojas jau 44 metai. Anot jo, vilką sumedžioti nėra lengva. „Jis žino, kai tik medžiotojas įėjo į mišką, užuodžia už 3 kvartalų. Jų nepaprastas jautrumas“, – sako medžiotojas. Telšių rajone, š. m. vasario 18 dienos duomenimis, buvo sumedžiota 11 vilkų. Vilkas© Shutterstock Paklaustas, ar tikrai reikia juos medžioti, Z. A. Jokubauskis sako, kad geriausiai į šį klausimą atsakytų ūkininkas, kurio galvijus koks vilkas yra papjovęs. Ilgametis medžiotojas tikina, kad ūkininkų nusiskundimų yra girdėjęs ne kartą. Vilkai šalyje medžiojami keliais būdais: tykant, medžioklės su varovais būdu, tačiau sėkmingiausia medžioklė, anot būrelio pirmininko, kai naudojamos specialios vėliavėlės. „Kartais darome medžiokles su varovais, būna, į medžiotojus išbėga vilkų, bet tai yra retenybė. Didžiausia tikimybė sumedžioti vilką yra aptvėrus kvartalą vėliavėlėmis, vilkai jų bijo, todėl iš ribų neišeina. Varovai įeina į kvartalą ir seka vilkų pėdomis, o jie bėga iki vėliavėlių ir palei jas iki medžiotojų“, – teigia jis. Saugomi įstatymų Vilkų medžioklė nelygu jų rūšies naikinimui, kaip kartais pagalvojama. Medžioklei taikomi įvairūs apribojimai, susiję su pačių gyvūnų gerove. Pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse gyvenančių pilkių medžioti negalima visai. Vilkų apsaugos plane numatyta, kad jų gausos reguliavimas nevykdomas rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose. Kai kuriose saugomose teritorijose vilkai gali būti sumedžioti iš jų buveinių tik gavus specialų leidimą. Medžioklės sezonas trunka žiemą, kai vilkai dar neveda jauniklių. Vilkų apsaugos plane taip pat apibrėžta ir riba, kai šios rūšies medžioti negalima. Esant 12 ar mažiau vilkų šeimų, o visai jų populiacijai siekiant 100 ar mažiau individų žiemos pabaigoje, jų medžioklė draudžiama. Vis dėlto vilkai, kaip rūšis, bent kurį laiką tikrai yra saugi – jų išnykimo ženklų nematyti. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 54 pilkių šeimos ir tai yra maždaug keturis su puse karto daugiau šeimų nei minimalus leidžiamas skaičius.

Re: Vilkai

medziotojas » 2021-Vas-22 10:11

Siūloma nelimituotai medžioti vilkus: tarp plėšrūnų jau plintai niežai


agroeta.lt
2021 Vasario 22
Autorius: Dineta BABARSKIENĖ


Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis informavo, kad Trakiškės miške sumedžiotas niežuotas vilkas. Pilkis buvo pastebėtas Aštriosios Kirsnos medžiotojų būrelio plotuose, paskui atklydo į „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio plotus – į Trakiškės mišką. Jis buvo stebimas ir vaizdo kamerų pagalba. „Šeštadienį 10 valandą dienos jis vėl buvo užfiksuotas“, – sako LMŽD Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis. Pagal limitą vilkų dar galima sumedžioti. Medžioklės žinovo žiniomis, penktadienį dar buvo leidžiama sumedžioti 9 vilkus.

Beveik 40 kilogramų sveriantis vilkas buvo sumedžiotas Lazdijų skyriaus „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio medžiotojo Vinco Juodeškos. „Vilkas – niežuotas, tad kailis – bevertis, pasidžiaugti nėra kuo, bet kaukolė – didžiulė“, – sako A. Palionis.

Anot medžioklės žinovo, šis vilkas išskirtinis tuo, kad apsikrėtęs niežais, nuplikęs. „Noriu pasakyti, kad kartais nepamatuotai ir nepagrįstai pliekiami medžiotojai, vis tik jie yra ir gamtos saugotojai. Sumedžiotas niežuotas vilkas – patinas. Tikėtina, kad jis galėjo užkrėsti ir kitus, mat dabar jų vestuvių metas – vilkų ruja.

Didelė tikimybė, kad galėjo užkrėsti ir kitus. Vilkų populiacija visoje Lietuvoje, taip ir Lazdijų rajone didelė. „Ko nepadarys medžiotojai, tą padarys gamta“, – tikina pašnekovas. Vadovaujantis praėjusios žiemos žvėrių apskaita, rajono miškuose gyveno 92 vilkai.

Tokie atvejai, kai sumedžiojami niežais sergantys vilkai, pasirodo, nėra reti. Sako, kad pernai Kalniškėje buvo sumedžioti 3 niežuoti vilkai, o dabar vėl sumedžiotas niežais sergantis vilkas Trakiškės miške. Vilkai serga niežais. Tai išgydoma liga, tačiau laukiniai žvėrys pas veterinarą neina ir jiems ši liga dažnai baigiasi mirtimi. „Niežuotas vilkas sumedžiotas, jau neužkrės kitų“, – sako medžioklės žinovas.

Niežai reguliuoja plėšrūnų populiacijas: kai vilkai ima gyventi tankiau, liga išplinta ir šių gyvūnų vėl sumažėja. Didelę populiaciją rodo ne tik niežai, bet ir šiltuoju metų laiku įvykę išpuoliai prieš naminius gyvūnus. „Na, taip jau yra, vilkų yra daug, mes juos užauginame ir „prateriojame“. Šeriame avimis, veršeliais, ūkininkams mokėdami už patirtus nuostolius“, – tiesiai sako A. Palionis.

Anot jo, jeigu vilkai jau ateina į sodybas, „nuo lenciūgo“ nutraukdami šunis – tai nėra normalu. „Kur tai matyta? Argi taip kada buvo?“ – klausia jis.

LMŽD Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis siūlo leisti vilkus medžioti nuo spalio 15 iki balandžio 1 dienos nežiūrint jokių limitų. „Nežiūrint nė į rajonus, nes jų yra tikrai daug. Nesakau, kad per daug, bet kad daug, tai tikrai. Ar per daug, ne man spręsti, gamtoje viskas išsisprendžia savaime“, – priduria jis. Sako, kad kai jau vilkų limitas į pabaigą, medžiotojas tarsi pasirašo sau nuosprendį. „O jeigu jis nušovė tą 176-tą? Ypatingai tai aktualu, baigiantis limitui. Tada nemalonumų turėsi“, – sako medžioklės žinovas. Susirgęs miško sanitaras buvo sumedžiotas. Šįkart tai neišvengiama realybė.

Re: Vilkai

medziotojas » 2021-Sau-19 09:33

Vakar Varėnoje pažįstamą medžiotoją sutikau, pašnekėjome apie medžiokles, apskaitą, vilkus. Sako vakar vyrai į bokštus sėst važiavo ir bevažiuojant laukuose užmatė 2 didžiulius pilkius. Matyt iš to jaudulio ranka sudrebėjo ir sveikus kailius išnešė pilkiai :pardon:

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-27 14:44

Nežinia, ar pamiškėse siaučia vilkai ar mišrūnai, bet žmonių jie jau nebijo


Dmitrijus Kuprijanovas
www.rinkosaikste.lt
2020 m. lapkričio 26 d.

Šeštadienį Kėdainių rajono Krakių seniūnijos gyventojai mobiliajame telefone esančia vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip trys vilkai kerta važiuojamąją kelio dalį ir visiškai nesibaimina automobilio.

Paviešinus šį vaizdo įrašą paaiškėjo dar daugiau įdomių faktų – šie trys gyvūnai jau yra išgąsdinę ne vieno kaimo žmones. Nors medžiotojai tikina, kad tai vilkai, tačiau yra manančių, kad tai gali būti vilko ir šuns mišrūnai.

Ties Barkūniškio kaimu

Vilkai buvo užfiksuoti ties Barkūniškio kaimu Krakių seniūnijoje. Vaizdo įraše matoma, kaip vienas paskui kitą trys keturkojai kerta važiuojamąją kelio dalį.

Matyti, kad vilkai visiškai nesibaimina automobilio – žvilgteli ir nuskuodžia tolyn. Šiuo vaizdeliu pasidalinusi minėtos seniūnijos gyventoja teigė, kad vilkus apylinkėse matė jau ne kartą. Atsirado ir daugiau žmonių, kurie teigė, kad vilkai buvo išgąsdinę ir juos.


Atsirado suabejojusių


Visgi, paviešinus vaizdo įrašą atsirado ir suabejojusių, ar ten užfiksuoti žvėrys yra vilkai. Pasak jų, tai gali būti vilko ir šuns mišrūnai. „Rinkos aikštė“ vaizdo įrašą perdavė Kėdainių medžiotojams, kurie patikino, kad tai greičiausiai yra vilkų šeima.


„Sprendžiant iš vaizdo medžiagos, galima teigti, kad tai vilkai. Patelė su dviem jaunikliais“, – pažymėjo ilgametis medžiotojas, Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.


Išgąsdino vaikus


Krakių seniūnijoje vilkai yra išgąsdinę ir į mokyklą ėjusius vaikus. Nutikimas įvyko pernai žiemą. Krakių seniūnijos Pašušvio krašte į mokyklą ėję vaikai vilkus išvydo visai netoliese, juos netgi nufotografavo telefone esančiomis kameromis.

Vaikai labai išsigando netoliese išvydę šiuos plėšrius ir neregėtai išdrąsėjusius gyvūnus.

„Vilkai ne tik pjauna ūkininkų gyvulius, bet jau ir gąsdina atokiau gyvenančius gyventojus. Praradę baimės jausmą plėšrūnai eina vis arčiau žmonių“, – tąkart konstatavo Krakių seniūnas Ernestas Barčas.


Pastebi pakitimus


Ne vieną kartą „Rinkos aikštės“ kalbinti medžioklės žinovai patvirtino, jog vilkų gyvenime pastebėta pakitimų – vilkai tampa vis drąsesni ir eina arčiau žmogaus.

Miškuose beveik nebelikus šernų, vilkai masiškai medžioja stirnas. Jie taip pat nevengia ir lengvesnio grobio – besiganančių veršiukų, ožkų ar avių. Lauke pririšti gyvuliai vilkams yra labai lengvas grobis.

Jie eina artyn sodybų visai nesibaimindami žmogaus. Medžiotojai sako, kad vilkų populiacija mūsų krašte labai padidėjo. Jų teigimu, ją būtina reguliuoti, siekiant išvengti žmogaus iš šio plėšrūno susidūrimo.


Susilaiko nuo medžioklių


Šiemet yra paskelbtas rekordinis vilkų medžioklės limitas – leista sumedžioti net 175 vilkus. Tačiau dėl karantino varyminės medžioklės praktiškai nevyksta, tad vilkai jaučiasi visiškai laisvai.

Šiuo metu Lietuvoje yra sumedžioti 74 vilkai, Kėdainių rajone – 2. Vieną sumedžiojo Šventybrasčio medžiotojų klubas, o kitą – medžiotojų klubas „Apuokas“.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-27 14:17

Krinta miško sanitarai



skrastas.lt
Edita AKSOMAITIENĖ
Specialioji korespondentė
2020-11-26




Vilkų medžioklės sezonas, šalyje prasidėjęs spalio 15 dieną ir numatytas iki kovo 31 dienos, galima sakyti, jau įpusėjo. Lapkričio 24 dienos duomenimis, jau yra išnaudota beveik pusė Aplinkos ministerijos numatyto limito: iš 175 vilkų sumedžiota per 80. Šiaulių apskrityje pilkių kol kas daugiausiai paklota Joniškio ir Kelmės rajonuose.

Pastaraisiais metais miško sanitarais vadinti plėšrūnai vis dažniau patraukia į namų ūkius, padarydami jiems žalos. Ilgamečiai miškininkai ir medžiotojai sako, kad tiek vilkų, kiek dabar jų yra, dar nėra buvę.
Medžioklėse – penki ir trys vilkai

Lapkričio 8 dieną Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio medžiotojas Paulius Spudys Kasčiukų kaimo miške vieną po kito sumedžiotojo tris vilkus.

Anot medžioklio, tos dienos popietę jis tykojo netoli pamiškės esančiame pasėlyje. Prigauti vilko, juolab trijų, nesitikėjo, žino šių gyvūnų uoslę ir protą.

Vis dėlto netikėtai iš miško išsliūkino trise: du vyresni, maždaug dvimečiai vilkai, ir vienas jaunesnis, svėręs 26 kilogramus. P.Spudžio šūviai buvo taiklūs.

Dar vienas vilkas Kelmės rajone buvo nukautas spalio 21 dieną.

O spalio 31-ąją medžioklės Joniškio rajone Tyrelio miške metu buvo nušauti penki vilkai.

Pasak Tyrelio medžiotojų būrelio pirmininko Antano Jonaičio, tą dieną medžiojo išskirtinai didelis būrys vyrų. Pasisekė penkiems.

Vienas vilkas šio medžioklės sezono metu, lapkričio 6 dieną, jau nušautas ir Pakruojo rajono miškuose.

Kaimyniniame Telšių rajone per vieną medžioklę buvo sumedžioti net penki vilkai.

Kol kas vilkų nesumedžiota Šiaulių, Akmenės, Radviliškio rajonuose.

Išnaudojus limitą, sezonas nutraukiamas

Iš viso Lietuvoje tik per kiek daugiau nei mėnesį nuo vilkų medžioklės sezono pradžios jau spėta sumedžioti 80 vilkų, o tai netoli pusės to, kokį limitą 2020–2021-ųjų sezonui yra patvirtinusi Aplinkos ministerija. Išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas bus nutrauktas.

Teigiama, kad toks limitas nustatytas, remiantis vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenimis, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas, įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, ir siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemoms gyvūnų populiacijos lygį.

Aplinkos ministerija neatsižvelgė į gautus siūlymus žalą ūkininkų ūkiams ir laukinei faunai vilkų medžioklės nelimituoti. Esą tokiu atveju vilkų populiacijai kiltų grėsmė gerokai sumažėti, ir tai neigiamai atsilieptų jos ilgalaikiam išlikimui.

Reguliuoti vilkų populiaciją, sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, reikia apdairiai, nes šie žvėrys atlieka labai svarbų vaidmenį – naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus, jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis – kurtinius, tetervinus, jerubes.

Tyrimai parodė, kad du kartus padaugėjus vilkų, vidutinio dydžio plėšrūnų gausa sumažėja keturis kartus. Vilkai turėtų prisidėti ir stabdant elninių žvėrių populiacijos augimą.

Tyrelio medžiotojų būrelio pirmininkui A. Jonaičiui Aplinkos ministerijos „nuleista“ vilkų sumedžiojimo kvota visai Lietuvai – 175 vilkai – kelia šypseną. Esą skaičius – „iš lubų“, per daug nesigilinant, neišeinant iš kabinetų.

Toks didelis vienos medžioklės metu nušautų plėšrūnų skaičius, kiek prieš kelias dienas buvo paklota Kelmės ar Joniškio rajonuose, anot nuo 2008 metų Tyrelio medžioklės būreliui vadovaujančio A. Jonaičio, tik parodo, kokia gausa vilkų gyvena miškuose. Esą prieš gerą dešimtmetį sumedžioti bent vieną vilką buvo išskirtinis dalykas.

„Einame į miškus, matome, kaip jie kenkia kitiems laukiniams gyvūnams, randame ir daugybę pėdų, ir stirnų kanopėlių, ir kitų liekanų. Nieko keisto, kad vilkai jau eina ir į sodybas, kur ieško lengvo grobio“.

Anot A.Jonaičio, dėl tokios menkos sumedžiojimo kvotos, kokią numačiusi ministerija, vilkai netrukus į kaimus, į žmonių kiemus gali pradėti traukti masiškai. Medžiotojas mano, kad vilkus, siekiant užtikrinti optimalų jų kiekį, turėtų būti leidžiama medžioti visus metus.

„Dabar yra taip, kad ne sezono metu vilką, net ir ligotą, sunkiai paeinantį, nukauti draudžiama. Kas norės prarasti medžiotojo pažymėjimą, ginklą, o gal ir automobilį?“

Vilkai – kiemuose

Kad pastaraisiais metais vilkai atakuoja kone visų šalies rajonų gyventojų ūkius, spaudoje rašyta ne kartą. Vilkų taikiniu tampa avys, ožkos, kiti gyvuliai, net keturkojai namų augintiniai.

„Šiaulių krašte“ rašėme apie į Šiaulių rajono, Meškuičių gyvenvietę iš netoliese esančio Joniškio rajono atklydusį vilką, kuris sudraskė vieno gyventojo šunį, o po dienos dar ir kito.

Įvykio vietą tada apžiūrėjęs Gruzdžių girininkijos vadovas Algirdas Černauskas nesuabejojo, kad šunis nudaigojo miško žvėris, esą, jei tai būtų buvęs pasiutęs šuo, pririštus namų augintinius jis būtų tik papjovęs, bet čia pat nesurijęs su visu kailiu. Be to, vilkas sodybos kieme paliko ir neabejotiną įkaltį – didžiules pėdas.

Šunį praradęs meškuitiškis Povilas Daugėla tuojau po vilko išpuolio jo kieme „Šiaulių kraštui“ sakė esantis ne tik sunerimęs, bet ir gerokai išgąsdintas, tad sutemus neberizikuosiantis į kiemą nė nosies iškišti.

Neatmetama, kad Kelmės rajone praeitą mėnesį medžiotojo P. Spudžio nukauti vilkai arba jų giminaičiai šiemet buvo įsisukę į Kražių apylinkių ūkius – vienai netoli Pašilės kaimo gyvenančiai ūkininkei sudraskė 26 avis, kitam ūkininkui po kelių parų – devynias, trečias neteko ožkos.

Kražių apylinkėse būta kuomet į vienkiemių sodybas atklydęs vilkas papjauna avį ar ožką.

Medžioklės specialistai sako, kad išpuoliai prieš naminius gyvūnus aiškiai parodo, kad vilkų skaičius yra perteklinis, net kenkėjiškas kitoms populiacijoms.

Vilkui įveikiamas ir „piemuo“

A. Černauskas mano, kad augintojams apsaugoti naminius gyvulius nuo vilkų atakų nėra taip jau paprasta, kaip teigia teoretikai. Šiems miško plėšrūnams neretai nesunkiai įveikiamos ir tvoros, ir elektriniai „piemenys“, kuriuos jie tiesiog peršoka.

Vilkas, anot A. Černausko, išskirtinai protingas gyvūnas, mažo to, turintis dar ir puikią uoslę, tad nuo jo nėra lengva ne tik apsisaugoti, bet ir jį sumedžioti.

„Žinoma, jei yra galimybė, augintojai gyvulius nakčiai turėtų parsivaryti į tvartus. Bet ganyklos neretai būna toli nuo ūkių“, – sakė miškininkas.

Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris vilkų savivalę ūkiuose sieja ir su masiniu šernų – paklausiausio vilkų grobio – naikinimu.


Žala atlyginama ne visiems


Valstybė yra numačiusi išmokų mechanizmą ūkiams, patyrusiems žalą dėl laukinių gyvūnų. Kiekvienoje šalies savivaldybėje yra sudaryta komisija konkretaus incidento aplinkybėms patvirtinti ir išvadoms pateikti.

Žmonės gali kreiptis, Bet kreipiasi ne visi, nes ne visus gyvulius, ypač tokius, kurių atokiuose ūkiuose vienas ar du, savininkai yra įregistravę Ūkinių gyvūnų apskaitos registre. Už neregistruotus kompensacijos nemokamos.

Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius patvirtino, kad dėl išmokų, kai laukiniai plėšrūnai nudaigojo naminius gyvulius, šiemet kol kas nesikreipė nė vienas gyventojas. 2019 metais buvo kreiptasi keliskart – netekus dėl avių ir ožkų.

Tuo tarpu Aplinkos ministerija teigia, kad naminiams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka tolygi. Kompensacijoms už šią žalą ūkininkams pernai iki rugsėjo mėnesio Aplinkos ministerija skyrė 71,2 tūkstančio eurų, o šiemet iki rugsėjo mėnesio – 74,7 tūkstančio eurų.

Valstybės išmoka už Medžiojamųjų gyvūnų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą – vieną nudaigotą ėriavedę – nuo 80 iki 180 eurų, už avytę iki keturių mėnesių – nuo 30 iki 60 eurų, virš keturių mėnesių – nuo 50 iki 100 eurų. Išmoka už ožkavedę – nuo 50 iki 120 eurų, už ožką iki keturių mėnesių – nuo 20 iki 30 eurų, o virš keturių mėnesių – nuo 40 iki 60 eurų.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-24 12:40

vilkas-kelias.jpg
Vakar, 19.35 val. bevažiuojant link Paluknio - Varėnos, per kelią peršoko stambus pilkis ! Atstumas buvo kokie 15 - 20 m. , lijo, tai ir greitis buvo gan nedidelis, o jei būčiau važiavęs leistinu greičiu, tai matyt būtų dabar kaip "81" įrašytas į 2020 m. sezono statistiką...

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-15 13:19

Vyras gindamas šunelį, pasmaugė vilką

https://permnews.ru/novosti/incidents/2 ... TuT38vJnM0

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-10 12:46

Mokslininkė: vilkų gyvenimo būdą keičia ne kas kitas, o žmogus


2020 Lapkričio 9
vdu.lt


Prasidėjusiam 2020–2021 metų vilkų medžioklės sezonui Aplinkos ministerija patvirtino 175 šių žvėrių sumedžiojimo limitą. Tai vėl skelia kibirkštį tarp dviejų stovyklų: gyvūnų globėjų įsitikinimu, 45 proc. didesnis už pernykštį limitas gresia vilkų populiacijos kaip saugomos rūšies išnaikinimu, ūkininkų, visų pirma avių augintojų, nuomonė priešinga – vis labiau įžūlėjančius vilkus reikėtų medžioti dar intensyviau.

Lietuvoje bene didžiausią patirtį apie vilkų gyvenseną sukaupusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė teigia, kad šiandienos situacijoje iš visuomenės norėtųsi svarbiausio dalyko – suvokti ir priimti vilką kaip gyvūnijos pasaulio atstovą su plėšrūno biologijai būdingomis savybėmis, neidealizuojant ir nedemonizuojant šio žvėries. Mokslininkės nuomone, šiuo metu visuomenė nukrypusi nuo suvokimo: dalis žmonių šį plėšrūną perdėtai išaukština, o kita dalis jo atžvilgiu nusiteikusi per daug priešiškai. Tačiau visiems reikėtų vadovautis ne emocijomis, o įsiklausyti į ekspertų rekomendacijas – vilkus globoti, reguliuoti jų populiaciją ir kompensuoti šių žvėrių padarytą žalą.

Atstovaujate VDU ŽŪA mokslininkų grupei, kuri skaičiavo vilkų šeimas ir pateikė išvadą Aplinkos ministerijai. Tad kiek vilkų yra Lietuvoje?

Ankstesniais metais pagal sniege aptiktus pėdsakus vilkus skaičiuodavo miškininkai ir medžiotojai. Tačiau naudotas metodas nėra tikslus, be to, jis nebetinka dėl mažasniegių žiemų. Kartą per metus atliekamos apskaitos metu ne visi vilkai būdavo užregistruojami arba, atvirkščiai, tas pats vilkas galėjo būti „suskaičiuotas“ ir kelis kartus. Todėl spėjamos populiacijos amplitudė svyruodavo nuo 300 iki 700 vienetų.

Šiemet bus trečiasis sezonas, kai vilkai skaičiuojami šeimomis. VDU ŽŪA mokslininkai atlieka visų sumedžiotų vilkų genetinius, amžiaus ir reprodukcijos tyrimus. Vieno sezono metu sumedžiotų vilkų jauniklių genetinių tyrimų rezultatai leidžia išskirti negiminingas šeimas, tais metais vedusias jauniklius. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad 2019–2020 metų medžioklės sezono metu sumedžioti jaunikliai buvo iš 44 skirtingų šeimų. Dar 10 šeimų buvo išskirta visus metus vykdomų stebėjimų metu. Šie stebėjimai registruojami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sukurtoje elektroninėje duomenų bazėje ir yra prieinami visiems norintiesiems prisidėti šią bazę pildant.

Atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus, gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos. Tačiau visiškai neteisinga teigti, kad Lietuvoje gyvena tik 54 vilkų šeimos. Tiesiog kai kuriuose, net ir didžiuosiuose miškų masyvuose, pernai nebuvo sumedžioti vilkų jaunikliai, kurie galėtų genetiškai atskleisti negiminingas vadas. Registruojant vilkus ir jų veiklą visus metus, taip pat gana sudėtinga įrodyti vilkų šeimos buvimą, tai yra, pastebėti ne mažiau nei 4 vilkus vienoje grupėje. Todėl mes sakome: Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, kadangi neturime informacijos kitokiam faktui patvirtinti.

Turint omenyje tai, kad iki rudens išgyvena 3–4 vienos vados jaunikliai, buvo nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas.

Sunerimę gyvūnų globėjai argumentuoja, kad už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėtų kompensacijų suma šiemet nepakito. Ar tai leidžia daryti išvadą, kad reali jų daroma žala nedidėja?

Iš tiesų situacija nėra aiški. Šiuo metu pagal Lietuvos mokslų akademijos finansuojamą projektą atliekame tyrimą apie vilkų mitybos pokyčius bei šių plėšrūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Žalą patyręs ūkininkas apie tai pirmiausia informuoja vietos seniūniją. Dalis tokių pranešimų patenka į informacinę sistemą, yra analizuojami, apdorojami, ūkininkui išmokama kompensacija. Tačiau neretai žmogui pasakoma, kad jo atvejis neatitinka nustatytų sąlygų žalai kompensuoti, nes gyvuliai ganėsi neaptvertoje teritorijoje, buvo be Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalaujamų įsagų ir t. t. Tokie atvejai į statistiką nepatenka. Dar kita dalis žmonių į nuostolius tiesiog numoja ranka ir dėl žalos atlyginimo netgi nesikreipia. Projektas padės atskleisti, kokios yra šių trijų grupių proporcijos ir kiek išmokėtų kompensacijų atvejai atitinka realią situaciją.

Tikėtina, vilkai todėl ir yra mitologizuojami, kad apie juos nedaug žinome. Ką reiškia terminas „vilkų šeima“?

Pagal vilkų biologijos dėsnius, gaujos (šeimos) branduolį sudaro du lyderiai – alfa patinas ir alfa patelė. Kartu su jais gyvena tais metais atvesti jaunikliai, taip pat gali gyventi ankstesnių vadų vaikai, dėdės, tetos bei kiti giminingi individai. Lietuvoje paprastai registruojamos vilkų grupės iš kelių vilkų, bet pasitaiko ir iš keliolikos.

Tipiniu atveju šeimoje dauginasi tik alfa pora, nors gali būti ir daugiau lytiškai pajėgių žvėrių. Alfa patinas rūpinasi, kad prie jo patelės neprilįstų kiti patinai, fiziškai juos nurungdamas, o patelė psichologiškai stengiasi paveikti kitas pateles, kad jos nesiartintų prie alfa patino. Regis, sveikoje populiacijoje artimi giminaičiai vilkams ir savaime nėra patrauklūs. Štai jau antrus metus genetiškai tiriamoje Lietuvos vilkų populiacijoje aptinkami tik negiminingus tėvus turėję vilkai.

Ar vilkai pastaruoju metu tikrai padaro daugiau žalos?

Vilkų ir jų buvimo ženklų Lietuvoje buvo visada, tik anksčiau neturėjome tokios informacijos sklaidos, kokią turime šiandien. Dabar į viešumą iškyla vos ne visi su vilkais susiję įvykiai. Šių žvėrių gyvenimo būdas iš tiesų keičiasi. Ir jį keičia ne kas kitas, o žmogus. Prisiminkime, kad dar prieš trejetą dešimtmečių Lietuvoje buvo nepalyginti daugiau žmogaus retai lankomų ir nuolatinės veiklos nepaliestų vietų, nuosavais automobiliais masiškai nebuvo važinėjama į miškų gilumą praleisti laisvalaikio ar tiesiog pavedžioti šuns, žemės ūkio pasėlių priežiūra nebuvo tokia intensyvi. Kitaip tariant, buvo daug vietos vilkams gyventi arti nematant žmogaus ir nejaučiant jo kvapo. Pastaraisiais metais vilkams prie betarpiškai šalia jaučiamos žmogaus veiklos teko prisitaikyti. Anksčiau ir naminiai gyvuliai buvo laikomi arba kolūkių fermose, arba prižiūrimi piemens, nuosavi gyvuliai – arti namų. Vilkai dažniausiai užpuola avių bandas, o anksčiau avis augindavo labai retas kaimo žmogus.

Šie žvėrys drąsesni prieblandoje, nes, tikėtina, nujaučia, kad žmogus tuo metu mato prasčiau. Mūsų kolega, norėdamas įrodyti faktą, kad vilkai grįžta prie sumedžioto grobio, atliko tyrimą panaudodamas termovizorių. Iš tiesų, du vilkai kitą vakarą sugrįžo prie papjauto gyvulio, gulėjo javų lauke vos už dviejų šimtų metrų ir laukė, kol nuo gyvulių bandos, su specialiai neliestu vakarykščiu vilkų grobiu, pasitrauks žmonės, ir plėšrūnai galės užbaigti savo puotą. Dienos metu taip tikrai nebūtų nutikę.

Ar teisingas posakis, kad vilkas yra miško sanitaras ir dėl to naudingas?

Vilkas, be abejo, pirmiau čiups tą grobį, kuris juda lėčiau. Bet tai gali būti ne tik senas ar luošas gyvūnas, bet ir augantis jauniklis. Taigi terminas „miško sanitaras“ nėra tikslus. Vilkai minta tuo, kas jų smegenyse tradiciškai atitinka maisto šaltinio suvokimą. Kita vertus, pastebėta, kad vilkai ne tik perima tėvų sukauptą patirtį, bet ir keičiantis aplinkybėms prisitaiko, mokosi. Štai į vilkų gyvenamąją teritoriją atvežus naują rūšį, tarkime, tauriuosius elnius, kurių tos vietos vilkai nematę, plėšrūnai tik kurį laiką jų nemedžios, nes netapatins su maistu. Iš tiesų vilkai dažniausiai maitinasi tuo grobiu, kuris jų gyvenamojoje teritorijoje yra gausiausias, taigi tai gali būti ir taurusis elnias, ir baltasis kiškis ar net laukinis kalakutas.

Kokia yra kitų Europos šalių patirtis išsaugant vilkų populiaciją? Kaip turėtų elgtis mūsų ūkiai ir valstybė?

Daugiausia įtampų kyla dėl smulkiųjų ūkių ir vilkų „santykių“. Stambusis verslas paprastai paskaičiuoja – jis arba investuoja į visas įmanomas priemones, arba traukiasi, jei mano, kad tokios investicijos neapsimoka.

Taip, kaip Lietuvoje nėra nė vieno prekybos centro be signalizacijos, neturėtų būti ir avių ganyklų be atitinkamos apsaugos – pirmiausia be kelių juostų elektrinio piemens.

Kadangi nuo vilkų tvora kartais gali ir neapsaugoti, be abejo, reikalingas valstybės reguliuojamas teisingo kompensavimo mechanizmas. Nieko geriau nėra išradusios ir kitos Europos šalys – visur dėl vilkų patiriama nuostolių ir juos kompensuoja valstybė.

Jei žmogus nestabdytų vilkų skaičiaus augimo, pasiekus tam tikrą plėšrūnų tankio ribą, paplistų ligos, parazitai, imtų stigti maisto ir gyvūnai kristų nuo išsekimo. Be to, augant vilkų skaičiui, jie priversti užimti naujas, mažiau palankias teritorijas. Taip vilkai priversti vis artėti prie žmonių, neišvengiamai didėja vilkų daromos žalos atvejų skaičius. Todėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas toms vietovėms, kur gyvulių pjovimo atvejai periodiškai kartojasi. Turėtų būti sukurtas teisinis mechanizmas, kaip būtų galima operatyviai reaguoti į vilkų daromą žalą ir medžioti būtent žalos padarymo vietoje. Tokiu būdu nepageidaujamos elgsenos plėšrūnams būtų sukuriama asociacija, kad naminiai gyvuliai – ne maisto šaltinis, o pavojus. Taip organizuota medžioklė būtų pati efektyviausia ir netrikdytų tų vilkų, kurie gyvena miškuose, laikosi atokiai nuo žmonių bei minta laukiniais gyvūnais.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-10 00:32

Re: Vilkai

medzioklis » 2020-Rgs-30 14:13

Suskaičiavo vilkus ir nustatė, kiek jų bus galima nušauti


www.DELFI.lt
2020 m. rugsėjo 30 d.

Pagal Vilko apsaugos planą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyboje prie AM jau kelinti metai renkama informacija ir duomenys apie vilkų populiaciją.

Tai ir pranešimų apie vilkų buvimo faktų registracija, žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege, taip pat sumedžiotų vilkų informacija ir genetiniai duomenys, rašoma pranešime.

Šiais metais, siekiant nustatyti esamą vilkų populiacijos būklę, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai atliko šių surinktų duomenų analizę, tyrinėjo sumedžiotų vilkų genetiką. Mokslininkai nustatė, kad Lietuvos vilkų populiacija dabartiniu metu sėkmingai atstatinėja genetinę įvairovę. Pagal mokslininkų pateiktą ataskaitą Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos.

Vilko apsaugos plane, kuris Aplinkos ministerijos buvo patikslintas 2018 metais, yra apibrėžti ilgalaikiai vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos tikslai: „užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant vilkų populiaciją 31-62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250-500 individų) ribose, kasmet vertinant, kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą, atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą.“

Pagal mokslinio-taikomojo darbo „Vilkų tyrimų paslaugos 2020 m.“ galutinėse ataskaitose pateiktus duomenis siūloma nustatyti maksimalius vilkų medžioklės limitus.

Aplinkos ministerija siūlo per būsimą vilkų medžioklės 2020-2021 m. sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leisti sumedžioti 175 vilkus. Šį limitą patvirtinančio aplinkos ministro įsakymo projektas yra pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Pastabas ir pasiūlymus Aplinkos ministerijai galima teikti iki spalio 13 d.

Tiesa, kiek anksčiau laidoje Delfi Tema buvo paskelbti kiek kiti skaičiai.

„Solidžiame JAV žurnale ką tik buvo išspausdintas straipsnis, kuriame suskaičiuota, kiek Lietuvoje gali būti vilkų. Tai ne Aplinkos ministerijos užsakytas tyrimas. Mokslininkai iš miškuose stovinčių registratorių paėmė duomenimis ir suskaičiavo, jog pas mus turi būti iki 600 pilkųjų“, – dėsto gamtininkas Selemonas Paltanavičius ir sako, kad iki šiol valdininkai įvardindavo, jog pas mus gyvena 300–400 pilkųjų.

Kitas vertinimas, kuriuo galima remtis, tai šeimų skaičiavimas. Lietuvoje priskaičiuojama 100 pilkių šeimų. Kiekvienoje vidutiniškai 5–8 gyvūnai. Pasak gamtininko, tai rodo, kad mūsų plėšrūnų populiaciją stipri, galbūt per didelė.

„Mums padėti gali ne tik medžioklė. Šiandien svarbu sugalvoti, kaip vilką priversti sugrįžti į mišką. Tai svarbus civilizuoto pasaulio uždavinys“, – dėsto S. Paltanavičius. Kornelijus Alekna, Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas sako, kad mėginti nušauti vilką, kuris susikovė su ūkininku neverta. Žvėris per vieną naktį bus nubėgęs keliasdešimt kilometrų ir, davus leidimą, medžiotojai nušaus ne tą pilkį, kuris kėsinosi į avį ar ožką.

www.DELFI.lt

Re: Vilkai

medzioklis » 2020-Rgs-29 13:31

Medžiotojai pradeda žmones išgąsdinusio vienišo vilko klajūno medžioklę


Dmitrijus Kuprijanovas, www.rinkosaikste.lt
2020 m. rugsėjo 29 d.


Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos „Aro“ medžiotojų klubas pradeda vienišo vilko klajūno, kuris išgąsdino Šilainių kaimo ūkininkę bei papjovė ožkas, medžioklę. Sekite svarbiausias naujienas socialiniuose tinkluose! Vilkas© Shutterstock Medžiotojai teigia, kad vienišo vilko medžioklė bus varginanti ir sunki, tačiau tokį vilką pašalinti iš gamtos – jiems privalu. Medžioklė – sudėtinga „Aro“ medžiotojų klubo pirmininkas Bronius Žukauskas sako, kad vilko medžioklė yra kur kas sudėtingesnė nei kitų žvėrių. „Aplinkos apsaugos agentūra Kėdainių rajono savivaldybės prašymu mūsų klubui suteikė leidimą ne vilkų medžioklės metu sumedžioti vienišą vilką klajūną, kuris kelia grėsmę visuomenei. Dabar organizuosime medžioklę, bandysime saugoti ir žiūrėti, kad čia išeis. Vilko medžioklei keliami tam tikri reikalavimui, turi būti laikomasi atstumų nuo pastatų, nuo gyvenviečių. Be to, ir pati vilko medžioklė yra kur kas sudėtingesnė. Vyksime į vietą, žiūrėsime, medžiosime“, – kalbėjo medžiotojų būrelio pirmininkas B. Žukauskas. Gavo papildomos informacijos Beje, medžiotojai gavo ir papildomos informacijos. Atsirado žmonių, kurie tikina tą patį vienišą vilką klajūną matę Juciūnų kaime. Žmonės pasakojo vilką matę vidury dienos, tikina buvę apie 20 metrų nuo plėšrūno. Jį pabaidžius, vilkas atsitraukė prie miško ir toliau stebėjo žmones. Plėšrūną matę kraštiečiai stebėjosi tokia vilko drąsa. Siautėjo paskutinėmis vasaros dienomis Priminsime, kad vienišas klajūnas vilkas Šilainių kaime Pelėdnagių seniūnijoje įsisuko paskutinėmis vasaros dienomis. Įžūlų ir bebaimį vilką ūkininkė pamatė vidurį nakties, mat jį užfiksavo ūkį stebinčios vaizdo stebėjimo kameros. Tąkart ūkininkei pavyko nuginti, tačiau neilgam. Vilkas sugrįžo apie 4 valandą ryto ir tuomet ožkų aptvare surengė tikrą puotą. Jis gana stipriai apkramtė ožkas. Vienai visiškai nukando priekinę koją, ožiui stipriai perkando galvą, nuplėšė pusę ausies, kando į pilvą. Nori tik vieno Ūkininkę labiausiai nustebino tai, kad vilkas tikrai ją sekė, sėlino iš paskos. Ir tik laimingo atsitiktinumo dėka ji pamatė agresyvų plėšrūną. Kėdainių krašto ūkininkė vylėsi tik vieno – kad vilkai nebekeltų grėsmės jos gyvulių ar net žmonių saugumui ir kad vienišas klajūnas, puolęs jos auginamą banda, būtų sumedžiotas. „Mes norime vieno – kad daugiau tokie vilkai aplink mūsų sodybą neslankiotų. Jie eina link sodybų, jie nebijo žmogaus. Tai yra baisu“, – reziumavo vilko išpuolį patyrusi ūkininkė. Keturi leidimai Lietuvoje šiemet išduoti jau keturi tokie specialūs leidimai sumedžioti visuomenei grėsmę keliančius vilkus. Pasak medžiotojų, vieniši klajūnai yra itin pavojingi. Medžiotojai viliasi, kad šiemet bus padidintos vilkų medžiojimo kvotos. Pernai Lietuvoje sumedžiota 120 vilkų.

Į viršų