Vilkai

Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra
   

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Vilkai

Re: Vilkai

medziotojas » 2021-Vas-27 07:29

Vilkas – pilkas ar plikas ?


agroeta.lt
2021 Vasario 25 - 09:03
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Sparčiai augant vilkų populiacijai, tarp pilkių pradėjo plisti niežai. Taip ir buvo prognozuojama, ypač, po to, kai nuo niežų nupliko visi Petro Dabrišiaus Žvėrinčiaus aptvare laikyti pilkasermėgiai (V.Ribikauskas. „Netikę vilkiukų mokslai“, agroeta.lt, 2018-12-19).


Niežuoti vilkai Lazdijuose ir kitur


Dineta Babarskienė (agroeta.lt, 2021-02-22) rašo, kaip nuplikęs, niežuotas vilkas buvo sumedžiotas Lazdijų rajone. Plikasis vilkas bastėsi Aštriosios Kirsnos medžiotojų būrelio plotuose, vėliau atklydo ir į „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio plotus. Medžiotojo Vinco Juodeškos buvo sumedžiotas Trakiškės miške.
Niežuotų vilkų, pasak D. Babarskienės straipsnio komentatorių, pastebima ir kitose Lietuvos vietose. Tokie ligoti, nusilpę pilkiai sunkiau susiranda maisto, dažnai bastosi ir dienos metu (tai pastebėta ir Lazdijų rajone), ir gali kelti pavojų ne tik naminiams gyvūnams, bet ir žmonėms, nekalbant apie tai, kad toliau platina niežų užkratą.
Vilkų mylėtojams tinka, kad pilkių gausą reguliuotų ligos ir panašu, kad vilkų globėjai sulaukė, kada pilkas vilkas tampa pliku vilku.
Beje, kai kuriems iš vilkamylių tai, atrodo, priimtina. Medžiotojus apšaukę kruvinais žudikais, jie teigia, kad vilkų gausą geriau tereguliuoja ligos. Žurnale „Miškai“ viena vilkų globėja Gintarė Žalkauskaitė (G. Žalkauskaitė. „Leiskime pilkiui gyventi“, Miškai, 2019 m. gruodis) rašė, kad „niežai reguliuoja plėšrūnų populiacijas: kai lapės ar vilkai ima gyventi tankiau, liga išplinta ir šių gyvūnų vėl sumažėja. Kodėl tai nepatinka medžiotojui?“.
Medžiotojams į šį klausimą atsakyti sunku. Kodėl? Todėl, kad tokie teiginiai parodo, kokia iš tikrųjų yra ta vilkų gynėjų meilė savo globotiniams. Nebent gerbiamai damai būtų galima pasiūlyti įlįsti į tokio žiemos speige, sniegynuose gaištančio žvėrelio kailį (koks ten kailis, kai nėra nė vieno plauko)... kadangi žmogus kailio neturi, tektų nusimesti visus rūbus, apsikrėsti niežų erkutėmis, kad besikasant būtų „linksmiau“ laukti galo ir žiemos šaltyje voliotis po sniego pusnis. Gera būtų? Panašu, kad straipsnio autorė nėra mačiusi tokių, nuo niežų nuplikusių ir sau vietos nerandančių žvėrelių, jei siūlo taip reguliuoti jų gausą. O man teko matyti ir lapių, ir mangutų, kurie dar turėjo po kelis plaukus ant uodegų, galvų ir kojų, ir visiškai plikų, gyvų ir nugaišusių žiemą ir vasarą. Vaizdai kraupūs...

Medžiojamos ir lapės

Dar vienas komentatorius Petras Adeikis, priekaištauja medžiotojams, kad nemedžiojamos lapės ir mangutai, o jie niežais užkrečia vilkus. Esą vilkai čia nė prie ko, kalta aplinka... Tačiau niežus vienodai gali platinti tiek lapės, tiek mangutai, tiek ir vilkai. Žinoma, lapių ir mangutų yra daugiau, tai ir sergančių niežais šių gyvūnų daugiau. Ir netiesa, kad lapės ir mangutai nemedžiojami. Yra nemažai medžiotojų klubų ir būrelių, kuriuose organizuojami lapių sumedžiojimo konkursai ir, kai kurie šauliai, sumedžioja įspūdingus ilgauodegių skaičius – per metus 50 ir daugiau.
Žinoma, aktyvesnei lapių medžioklei įtakos turi ir kailių rinkos nebūvimas. Šiuo atžvilgiu nėra vertingas ir vilko kailis. Tačiau tiek vilkai, tiek lapės yra medžiotojų konkurentai: vilkams reikia daugiau grobio, bet jų yra mažiau, o lapėms mažiau, bet jų yra nepalyginamai daugiau.
Vilkas – retesnis laimikis, todėl dalis medžiotojų jį nupyškinti nori labiau nei lapę, tačiau specialiai vilkams skirtų medžioklių organizuojama mažai, o toks efektyvus vilkų medžioklės būdas „su vėliavėlėmis“ – praktiškai visai išnykęs.
Medžiotojams vienodai svarbus ir medžioklės procesas, ir jos rezultatai. Jie šiuo atžvilgiu skiriasi nuo žvejų, kurie, nukankinę gyvūną, jį paleidžia į laisvę (žvejybos būdo „pagavai – paleisk“ vis didesnis įsigalėjimas) dažniausiai tik tam, kad žuvis vis tiek nugaištų...
Taigi, medžiojant valgomus gyvūnus, ypač kanopinius žvėris, tas rezultatas gerokai vertingesnis, nei medžiojant plėšriuosius žvėris. Juo labiau, kad, nušovus vilką, medžiotojui atsiranda visokių papildomų, absurdiškų pareigų.
Daug lapių sumedžiojama varymo medžioklėse, tačiau uždraudimas grankulkėmis šauti į visus kanopinius žvėris sumažins ilgauodegių sumedžiojimo skaičių šiose medžioklėse. Nepadėtų ir buvusio Aplinkos ministro K. Mažeikos propaguotos šaudyklos medžiotojų treniruotėms.
Viena – pataikyti į fanerinį šerną, atvira vieta skuodžiantį vienodu greičiu ir žinoma kryptimi, kai šaunama iš to paties atstumo ir antra, kai toks mažas žvėrelis, kaip lapė, šmėsteli per šaulių liniją, kai nusitaikyti trukdo tankus pomiškis, trako krūmai, aukšta žolė ir būtinybė pasirinkti tinkamą šūvio kryptį. Jei stovėdamas linijoje, viename vamzdyje laikysi kulka užtaisytą šovinį, o kitame šratais ar grankulkėmis, nenušausi nei smulkaus žvėrelio, nei stambesnio kanopinio žvėries...
O iš lygiavamzdžio šautuvo kulkomis pyškinti į stirniukus ir šerniukus, taip pat keistas užsiėmimas. Dėl šios priežasties jau šį sezoną ženkliai sumažėjo varymo medžioklių rezultatyvumas.


Vilkų gausa reguliuojama tik medžioklės sezono trukme


Nelimituoti vilkų medžioklės siūloma jau ne pirmą kartą (V.Ribikauskas, „Vilkų sumedžiojimo limitas 175: tai daug ar mažai?“, agroeta.lt, 2020-10-10), tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai bijo priimti tokį sprendimą, nepagrįstai teigdami, kad taip medžiojant per daug bus praretintos pilkių gretos.
Baiminamasi be reikalo: medžiotojai nesiverčia per galvas skubėdami kuo daugiau pilkių išpyškinti, o be to, ženkliai sumažinti plėšrūnų skaičių per nustatytą medžioklės terminą, tiesiog nebūtų įmanoma. Kai pilkasermėgių niekaip nesugebama nors kiek tiksliau suskaičiuoti, nelimituota jų medžioklė praktiškai yra vienintelė išeitis.

Reikia pripažinti, kad vilkų suskaičiuoti ir nenorima:

nederinami, įvairiais žvėrių apskaitų metodais gauti rezultatai su naminių gyvūnų pjovimo atvejais, žvėrių stebėjimų aprašymais žiniasklaidoje ir t.t.

Domėn imami tik tie gausos vertinimo momentai, kurie nustato kuo mažesnį vilkų skaičių. Taip skaičiuojant ir taip nustatinėjant sumedžiojimo limitus greitai vietoj pilko vilko turėsime pliką vilką...

Re: Vilkai

medziotojas » 2021-Vas-22 13:42

Mokslų daktarė – apie vilkų medžioklę: pasiekėme ribą, kai turime atidėti sentimentus šiai rūšiai



Viktorija Dačinskaitė,
www.DELFI.lt
2021 m. vasario 22 d.



Kasmet vilkų medžioklės sezono metu šalies gyventojai skyla į dvi stovyklas. Gamtos aktyvistai teigia, kad žvėris reikia globoti, o štai kiti, paprastai tai būna nuo vilkų nukentėję ūkininkai, neslepia noro, kad jų skaičius būtų ribojamas. Iš tiesų abi pusės yra savotiškai teisios.
Nors daugeliui medžioklė asocijuojasi su brutaliu užsiėmimu, mokslininkai sako, kad medžioti vilkus, kaip ir kai kuriuos kitus laukinius žvėris, neišvengiama. „Mes gyvename gamtinėje zonoje, kurioje yra puikios sąlygos augti ir klestėti vilkų populiacijai. Dėl šios priežasties turime itin atsakingai prisiimti vilkų populiacijos valdymo įsipareigojimus“, – teigia Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.
„Čia neturėtų būti vietos išsišokėliškiems judėjimams „man patinka vilkas“, o „man nepatinka vilkas“. Jų populiacijos valdymas turi būti vykdomas vadovaujantis populiacijos stebėsenos rezultatais. Ir jei šiuo metu populiacija yra auganti ir vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vilkų veikla registruojama net žmonių kiemuose, tai reiškia, kad yra tas laikas, kai tenka atidėti sentimentus šiai nuostabiai rūšiai į šalį ir imtis priemonių, jog suvaldytume nepageidautiną vilkų veiklą“, – sako ji. Kiekvieną sezoną nustatomos naujos vilkų sumedžiojimo kvotos. Šiam 2020–2021 m. medžioklės sezonui Aplinkos ministerija nustatė 175 vilkų sumedžiojimo limitą.
Dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė sako, kad, prieš prasidedant naujam vilkų medžioklės sezonui, jų sumedžiojimo limitas nustatomas vadovaujantis ištisus metus vykdomos vilkų populiacijos stebėsenos duomenimis: apskaitomis pagal pėdsakus sniege, užregistruotais pranešimais apie didžiuosius plėšrūnus, sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatais, kt. Vilkas© Shutterstock Anot jos, ši žiema jau trečia iš eilės, kai medžiotojai, sumedžioję vilką, pateikia jo mėginius tyrimams atlikti: „Medžiotojai ne tik atpjauna ir išsaugo vilko raumens gabalėlį, bet ir ištraukia iltinį dantį gyvūno amžiui nustatyti, o jei sumedžiota patelė, atlieka ir dar daugiau žinių reikalaujančią procedūrą – suranda ir pateikia gimdą, kuri taip pat yra privalomas tyrimų mėginys.“ Jos teigimu, tokiais tiksliais metodais tiriama ir vilkų populiacijos įvairovė, ieškoma artimai giminiškų individų dauginimosi ar hibridizacijos su šunimis atvejų. Medžiojami įvairiai Oficialiai šių žvėrių medžioklės sezonas trunka iki kovo 31 dienos, tačiau pasiekus sumedžiotų vilkų limitą greičiau jis stabdomas anksčiau. Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, nuo spalio 15 dienos, kai buvo paskelbtas vilkų medžioklės sezonas, iki šių metų vasario 18-osios krito 165 vilkai. Net jei vilkas žuvo ne nuo medžiotojo rankos, pavyzdžiui, pateko po automobilio ratais, jis sumuojamas prie bendros kvotos skaičiaus ir ji mažėja. Iš šiuo metu 165 kritusių pilkių 2 buvo partrenkti automobilių, 5 sumedžioti pagal išduotą leidimą paimti iš gamtos. Germanto medžiotojų ir žvejų būrelio Telšiuose pirmininkas Zenonas Antanas Jokubauskis – medžiotojas jau 44 metai. Anot jo, vilką sumedžioti nėra lengva. „Jis žino, kai tik medžiotojas įėjo į mišką, užuodžia už 3 kvartalų. Jų nepaprastas jautrumas“, – sako medžiotojas. Telšių rajone, š. m. vasario 18 dienos duomenimis, buvo sumedžiota 11 vilkų. Vilkas© Shutterstock Paklaustas, ar tikrai reikia juos medžioti, Z. A. Jokubauskis sako, kad geriausiai į šį klausimą atsakytų ūkininkas, kurio galvijus koks vilkas yra papjovęs. Ilgametis medžiotojas tikina, kad ūkininkų nusiskundimų yra girdėjęs ne kartą. Vilkai šalyje medžiojami keliais būdais: tykant, medžioklės su varovais būdu, tačiau sėkmingiausia medžioklė, anot būrelio pirmininko, kai naudojamos specialios vėliavėlės. „Kartais darome medžiokles su varovais, būna, į medžiotojus išbėga vilkų, bet tai yra retenybė. Didžiausia tikimybė sumedžioti vilką yra aptvėrus kvartalą vėliavėlėmis, vilkai jų bijo, todėl iš ribų neišeina. Varovai įeina į kvartalą ir seka vilkų pėdomis, o jie bėga iki vėliavėlių ir palei jas iki medžiotojų“, – teigia jis. Saugomi įstatymų Vilkų medžioklė nelygu jų rūšies naikinimui, kaip kartais pagalvojama. Medžioklei taikomi įvairūs apribojimai, susiję su pačių gyvūnų gerove. Pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse gyvenančių pilkių medžioti negalima visai. Vilkų apsaugos plane numatyta, kad jų gausos reguliavimas nevykdomas rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose. Kai kuriose saugomose teritorijose vilkai gali būti sumedžioti iš jų buveinių tik gavus specialų leidimą. Medžioklės sezonas trunka žiemą, kai vilkai dar neveda jauniklių. Vilkų apsaugos plane taip pat apibrėžta ir riba, kai šios rūšies medžioti negalima. Esant 12 ar mažiau vilkų šeimų, o visai jų populiacijai siekiant 100 ar mažiau individų žiemos pabaigoje, jų medžioklė draudžiama. Vis dėlto vilkai, kaip rūšis, bent kurį laiką tikrai yra saugi – jų išnykimo ženklų nematyti. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 54 pilkių šeimos ir tai yra maždaug keturis su puse karto daugiau šeimų nei minimalus leidžiamas skaičius.

Re: Vilkai

medziotojas » 2021-Vas-22 10:11

Siūloma nelimituotai medžioti vilkus: tarp plėšrūnų jau plintai niežai


agroeta.lt
2021 Vasario 22
Autorius: Dineta BABARSKIENĖ


Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis informavo, kad Trakiškės miške sumedžiotas niežuotas vilkas. Pilkis buvo pastebėtas Aštriosios Kirsnos medžiotojų būrelio plotuose, paskui atklydo į „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio plotus – į Trakiškės mišką. Jis buvo stebimas ir vaizdo kamerų pagalba. „Šeštadienį 10 valandą dienos jis vėl buvo užfiksuotas“, – sako LMŽD Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis. Pagal limitą vilkų dar galima sumedžioti. Medžioklės žinovo žiniomis, penktadienį dar buvo leidžiama sumedžioti 9 vilkus.

Beveik 40 kilogramų sveriantis vilkas buvo sumedžiotas Lazdijų skyriaus „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio medžiotojo Vinco Juodeškos. „Vilkas – niežuotas, tad kailis – bevertis, pasidžiaugti nėra kuo, bet kaukolė – didžiulė“, – sako A. Palionis.

Anot medžioklės žinovo, šis vilkas išskirtinis tuo, kad apsikrėtęs niežais, nuplikęs. „Noriu pasakyti, kad kartais nepamatuotai ir nepagrįstai pliekiami medžiotojai, vis tik jie yra ir gamtos saugotojai. Sumedžiotas niežuotas vilkas – patinas. Tikėtina, kad jis galėjo užkrėsti ir kitus, mat dabar jų vestuvių metas – vilkų ruja.

Didelė tikimybė, kad galėjo užkrėsti ir kitus. Vilkų populiacija visoje Lietuvoje, taip ir Lazdijų rajone didelė. „Ko nepadarys medžiotojai, tą padarys gamta“, – tikina pašnekovas. Vadovaujantis praėjusios žiemos žvėrių apskaita, rajono miškuose gyveno 92 vilkai.

Tokie atvejai, kai sumedžiojami niežais sergantys vilkai, pasirodo, nėra reti. Sako, kad pernai Kalniškėje buvo sumedžioti 3 niežuoti vilkai, o dabar vėl sumedžiotas niežais sergantis vilkas Trakiškės miške. Vilkai serga niežais. Tai išgydoma liga, tačiau laukiniai žvėrys pas veterinarą neina ir jiems ši liga dažnai baigiasi mirtimi. „Niežuotas vilkas sumedžiotas, jau neužkrės kitų“, – sako medžioklės žinovas.

Niežai reguliuoja plėšrūnų populiacijas: kai vilkai ima gyventi tankiau, liga išplinta ir šių gyvūnų vėl sumažėja. Didelę populiaciją rodo ne tik niežai, bet ir šiltuoju metų laiku įvykę išpuoliai prieš naminius gyvūnus. „Na, taip jau yra, vilkų yra daug, mes juos užauginame ir „prateriojame“. Šeriame avimis, veršeliais, ūkininkams mokėdami už patirtus nuostolius“, – tiesiai sako A. Palionis.

Anot jo, jeigu vilkai jau ateina į sodybas, „nuo lenciūgo“ nutraukdami šunis – tai nėra normalu. „Kur tai matyta? Argi taip kada buvo?“ – klausia jis.

LMŽD Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis siūlo leisti vilkus medžioti nuo spalio 15 iki balandžio 1 dienos nežiūrint jokių limitų. „Nežiūrint nė į rajonus, nes jų yra tikrai daug. Nesakau, kad per daug, bet kad daug, tai tikrai. Ar per daug, ne man spręsti, gamtoje viskas išsisprendžia savaime“, – priduria jis. Sako, kad kai jau vilkų limitas į pabaigą, medžiotojas tarsi pasirašo sau nuosprendį. „O jeigu jis nušovė tą 176-tą? Ypatingai tai aktualu, baigiantis limitui. Tada nemalonumų turėsi“, – sako medžioklės žinovas. Susirgęs miško sanitaras buvo sumedžiotas. Šįkart tai neišvengiama realybė.

Re: Vilkai

medziotojas » 2021-Sau-19 09:33

Vakar Varėnoje pažįstamą medžiotoją sutikau, pašnekėjome apie medžiokles, apskaitą, vilkus. Sako vakar vyrai į bokštus sėst važiavo ir bevažiuojant laukuose užmatė 2 didžiulius pilkius. Matyt iš to jaudulio ranka sudrebėjo ir sveikus kailius išnešė pilkiai :pardon:

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-27 14:44

Nežinia, ar pamiškėse siaučia vilkai ar mišrūnai, bet žmonių jie jau nebijo


Dmitrijus Kuprijanovas
www.rinkosaikste.lt
2020 m. lapkričio 26 d.

Šeštadienį Kėdainių rajono Krakių seniūnijos gyventojai mobiliajame telefone esančia vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip trys vilkai kerta važiuojamąją kelio dalį ir visiškai nesibaimina automobilio.

Paviešinus šį vaizdo įrašą paaiškėjo dar daugiau įdomių faktų – šie trys gyvūnai jau yra išgąsdinę ne vieno kaimo žmones. Nors medžiotojai tikina, kad tai vilkai, tačiau yra manančių, kad tai gali būti vilko ir šuns mišrūnai.

Ties Barkūniškio kaimu

Vilkai buvo užfiksuoti ties Barkūniškio kaimu Krakių seniūnijoje. Vaizdo įraše matoma, kaip vienas paskui kitą trys keturkojai kerta važiuojamąją kelio dalį.

Matyti, kad vilkai visiškai nesibaimina automobilio – žvilgteli ir nuskuodžia tolyn. Šiuo vaizdeliu pasidalinusi minėtos seniūnijos gyventoja teigė, kad vilkus apylinkėse matė jau ne kartą. Atsirado ir daugiau žmonių, kurie teigė, kad vilkai buvo išgąsdinę ir juos.


Atsirado suabejojusių


Visgi, paviešinus vaizdo įrašą atsirado ir suabejojusių, ar ten užfiksuoti žvėrys yra vilkai. Pasak jų, tai gali būti vilko ir šuns mišrūnai. „Rinkos aikštė“ vaizdo įrašą perdavė Kėdainių medžiotojams, kurie patikino, kad tai greičiausiai yra vilkų šeima.


„Sprendžiant iš vaizdo medžiagos, galima teigti, kad tai vilkai. Patelė su dviem jaunikliais“, – pažymėjo ilgametis medžiotojas, Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.


Išgąsdino vaikus


Krakių seniūnijoje vilkai yra išgąsdinę ir į mokyklą ėjusius vaikus. Nutikimas įvyko pernai žiemą. Krakių seniūnijos Pašušvio krašte į mokyklą ėję vaikai vilkus išvydo visai netoliese, juos netgi nufotografavo telefone esančiomis kameromis.

Vaikai labai išsigando netoliese išvydę šiuos plėšrius ir neregėtai išdrąsėjusius gyvūnus.

„Vilkai ne tik pjauna ūkininkų gyvulius, bet jau ir gąsdina atokiau gyvenančius gyventojus. Praradę baimės jausmą plėšrūnai eina vis arčiau žmonių“, – tąkart konstatavo Krakių seniūnas Ernestas Barčas.


Pastebi pakitimus


Ne vieną kartą „Rinkos aikštės“ kalbinti medžioklės žinovai patvirtino, jog vilkų gyvenime pastebėta pakitimų – vilkai tampa vis drąsesni ir eina arčiau žmogaus.

Miškuose beveik nebelikus šernų, vilkai masiškai medžioja stirnas. Jie taip pat nevengia ir lengvesnio grobio – besiganančių veršiukų, ožkų ar avių. Lauke pririšti gyvuliai vilkams yra labai lengvas grobis.

Jie eina artyn sodybų visai nesibaimindami žmogaus. Medžiotojai sako, kad vilkų populiacija mūsų krašte labai padidėjo. Jų teigimu, ją būtina reguliuoti, siekiant išvengti žmogaus iš šio plėšrūno susidūrimo.


Susilaiko nuo medžioklių


Šiemet yra paskelbtas rekordinis vilkų medžioklės limitas – leista sumedžioti net 175 vilkus. Tačiau dėl karantino varyminės medžioklės praktiškai nevyksta, tad vilkai jaučiasi visiškai laisvai.

Šiuo metu Lietuvoje yra sumedžioti 74 vilkai, Kėdainių rajone – 2. Vieną sumedžiojo Šventybrasčio medžiotojų klubas, o kitą – medžiotojų klubas „Apuokas“.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-27 14:17

Krinta miško sanitarai



skrastas.lt
Edita AKSOMAITIENĖ
Specialioji korespondentė
2020-11-26




Vilkų medžioklės sezonas, šalyje prasidėjęs spalio 15 dieną ir numatytas iki kovo 31 dienos, galima sakyti, jau įpusėjo. Lapkričio 24 dienos duomenimis, jau yra išnaudota beveik pusė Aplinkos ministerijos numatyto limito: iš 175 vilkų sumedžiota per 80. Šiaulių apskrityje pilkių kol kas daugiausiai paklota Joniškio ir Kelmės rajonuose.

Pastaraisiais metais miško sanitarais vadinti plėšrūnai vis dažniau patraukia į namų ūkius, padarydami jiems žalos. Ilgamečiai miškininkai ir medžiotojai sako, kad tiek vilkų, kiek dabar jų yra, dar nėra buvę.
Medžioklėse – penki ir trys vilkai

Lapkričio 8 dieną Kelmės rajono Raudgirio medžiotojų būrelio medžiotojas Paulius Spudys Kasčiukų kaimo miške vieną po kito sumedžiotojo tris vilkus.

Anot medžioklio, tos dienos popietę jis tykojo netoli pamiškės esančiame pasėlyje. Prigauti vilko, juolab trijų, nesitikėjo, žino šių gyvūnų uoslę ir protą.

Vis dėlto netikėtai iš miško išsliūkino trise: du vyresni, maždaug dvimečiai vilkai, ir vienas jaunesnis, svėręs 26 kilogramus. P.Spudžio šūviai buvo taiklūs.

Dar vienas vilkas Kelmės rajone buvo nukautas spalio 21 dieną.

O spalio 31-ąją medžioklės Joniškio rajone Tyrelio miške metu buvo nušauti penki vilkai.

Pasak Tyrelio medžiotojų būrelio pirmininko Antano Jonaičio, tą dieną medžiojo išskirtinai didelis būrys vyrų. Pasisekė penkiems.

Vienas vilkas šio medžioklės sezono metu, lapkričio 6 dieną, jau nušautas ir Pakruojo rajono miškuose.

Kaimyniniame Telšių rajone per vieną medžioklę buvo sumedžioti net penki vilkai.

Kol kas vilkų nesumedžiota Šiaulių, Akmenės, Radviliškio rajonuose.

Išnaudojus limitą, sezonas nutraukiamas

Iš viso Lietuvoje tik per kiek daugiau nei mėnesį nuo vilkų medžioklės sezono pradžios jau spėta sumedžioti 80 vilkų, o tai netoli pusės to, kokį limitą 2020–2021-ųjų sezonui yra patvirtinusi Aplinkos ministerija. Išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas bus nutrauktas.

Teigiama, kad toks limitas nustatytas, remiantis vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenimis, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas, įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, ir siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemoms gyvūnų populiacijos lygį.

Aplinkos ministerija neatsižvelgė į gautus siūlymus žalą ūkininkų ūkiams ir laukinei faunai vilkų medžioklės nelimituoti. Esą tokiu atveju vilkų populiacijai kiltų grėsmė gerokai sumažėti, ir tai neigiamai atsilieptų jos ilgalaikiam išlikimui.

Reguliuoti vilkų populiaciją, sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, reikia apdairiai, nes šie žvėrys atlieka labai svarbų vaidmenį – naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus, jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis – kurtinius, tetervinus, jerubes.

Tyrimai parodė, kad du kartus padaugėjus vilkų, vidutinio dydžio plėšrūnų gausa sumažėja keturis kartus. Vilkai turėtų prisidėti ir stabdant elninių žvėrių populiacijos augimą.

Tyrelio medžiotojų būrelio pirmininkui A. Jonaičiui Aplinkos ministerijos „nuleista“ vilkų sumedžiojimo kvota visai Lietuvai – 175 vilkai – kelia šypseną. Esą skaičius – „iš lubų“, per daug nesigilinant, neišeinant iš kabinetų.

Toks didelis vienos medžioklės metu nušautų plėšrūnų skaičius, kiek prieš kelias dienas buvo paklota Kelmės ar Joniškio rajonuose, anot nuo 2008 metų Tyrelio medžioklės būreliui vadovaujančio A. Jonaičio, tik parodo, kokia gausa vilkų gyvena miškuose. Esą prieš gerą dešimtmetį sumedžioti bent vieną vilką buvo išskirtinis dalykas.

„Einame į miškus, matome, kaip jie kenkia kitiems laukiniams gyvūnams, randame ir daugybę pėdų, ir stirnų kanopėlių, ir kitų liekanų. Nieko keisto, kad vilkai jau eina ir į sodybas, kur ieško lengvo grobio“.

Anot A.Jonaičio, dėl tokios menkos sumedžiojimo kvotos, kokią numačiusi ministerija, vilkai netrukus į kaimus, į žmonių kiemus gali pradėti traukti masiškai. Medžiotojas mano, kad vilkus, siekiant užtikrinti optimalų jų kiekį, turėtų būti leidžiama medžioti visus metus.

„Dabar yra taip, kad ne sezono metu vilką, net ir ligotą, sunkiai paeinantį, nukauti draudžiama. Kas norės prarasti medžiotojo pažymėjimą, ginklą, o gal ir automobilį?“

Vilkai – kiemuose

Kad pastaraisiais metais vilkai atakuoja kone visų šalies rajonų gyventojų ūkius, spaudoje rašyta ne kartą. Vilkų taikiniu tampa avys, ožkos, kiti gyvuliai, net keturkojai namų augintiniai.

„Šiaulių krašte“ rašėme apie į Šiaulių rajono, Meškuičių gyvenvietę iš netoliese esančio Joniškio rajono atklydusį vilką, kuris sudraskė vieno gyventojo šunį, o po dienos dar ir kito.

Įvykio vietą tada apžiūrėjęs Gruzdžių girininkijos vadovas Algirdas Černauskas nesuabejojo, kad šunis nudaigojo miško žvėris, esą, jei tai būtų buvęs pasiutęs šuo, pririštus namų augintinius jis būtų tik papjovęs, bet čia pat nesurijęs su visu kailiu. Be to, vilkas sodybos kieme paliko ir neabejotiną įkaltį – didžiules pėdas.

Šunį praradęs meškuitiškis Povilas Daugėla tuojau po vilko išpuolio jo kieme „Šiaulių kraštui“ sakė esantis ne tik sunerimęs, bet ir gerokai išgąsdintas, tad sutemus neberizikuosiantis į kiemą nė nosies iškišti.

Neatmetama, kad Kelmės rajone praeitą mėnesį medžiotojo P. Spudžio nukauti vilkai arba jų giminaičiai šiemet buvo įsisukę į Kražių apylinkių ūkius – vienai netoli Pašilės kaimo gyvenančiai ūkininkei sudraskė 26 avis, kitam ūkininkui po kelių parų – devynias, trečias neteko ožkos.

Kražių apylinkėse būta kuomet į vienkiemių sodybas atklydęs vilkas papjauna avį ar ožką.

Medžioklės specialistai sako, kad išpuoliai prieš naminius gyvūnus aiškiai parodo, kad vilkų skaičius yra perteklinis, net kenkėjiškas kitoms populiacijoms.

Vilkui įveikiamas ir „piemuo“

A. Černauskas mano, kad augintojams apsaugoti naminius gyvulius nuo vilkų atakų nėra taip jau paprasta, kaip teigia teoretikai. Šiems miško plėšrūnams neretai nesunkiai įveikiamos ir tvoros, ir elektriniai „piemenys“, kuriuos jie tiesiog peršoka.

Vilkas, anot A. Černausko, išskirtinai protingas gyvūnas, mažo to, turintis dar ir puikią uoslę, tad nuo jo nėra lengva ne tik apsisaugoti, bet ir jį sumedžioti.

„Žinoma, jei yra galimybė, augintojai gyvulius nakčiai turėtų parsivaryti į tvartus. Bet ganyklos neretai būna toli nuo ūkių“, – sakė miškininkas.

Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris vilkų savivalę ūkiuose sieja ir su masiniu šernų – paklausiausio vilkų grobio – naikinimu.


Žala atlyginama ne visiems


Valstybė yra numačiusi išmokų mechanizmą ūkiams, patyrusiems žalą dėl laukinių gyvūnų. Kiekvienoje šalies savivaldybėje yra sudaryta komisija konkretaus incidento aplinkybėms patvirtinti ir išvadoms pateikti.

Žmonės gali kreiptis, Bet kreipiasi ne visi, nes ne visus gyvulius, ypač tokius, kurių atokiuose ūkiuose vienas ar du, savininkai yra įregistravę Ūkinių gyvūnų apskaitos registre. Už neregistruotus kompensacijos nemokamos.

Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius patvirtino, kad dėl išmokų, kai laukiniai plėšrūnai nudaigojo naminius gyvulius, šiemet kol kas nesikreipė nė vienas gyventojas. 2019 metais buvo kreiptasi keliskart – netekus dėl avių ir ožkų.

Tuo tarpu Aplinkos ministerija teigia, kad naminiams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka tolygi. Kompensacijoms už šią žalą ūkininkams pernai iki rugsėjo mėnesio Aplinkos ministerija skyrė 71,2 tūkstančio eurų, o šiemet iki rugsėjo mėnesio – 74,7 tūkstančio eurų.

Valstybės išmoka už Medžiojamųjų gyvūnų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą – vieną nudaigotą ėriavedę – nuo 80 iki 180 eurų, už avytę iki keturių mėnesių – nuo 30 iki 60 eurų, virš keturių mėnesių – nuo 50 iki 100 eurų. Išmoka už ožkavedę – nuo 50 iki 120 eurų, už ožką iki keturių mėnesių – nuo 20 iki 30 eurų, o virš keturių mėnesių – nuo 40 iki 60 eurų.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-24 12:40

vilkas-kelias.jpg
Vakar, 19.35 val. bevažiuojant link Paluknio - Varėnos, per kelią peršoko stambus pilkis ! Atstumas buvo kokie 15 - 20 m. , lijo, tai ir greitis buvo gan nedidelis, o jei būčiau važiavęs leistinu greičiu, tai matyt būtų dabar kaip "81" įrašytas į 2020 m. sezono statistiką...

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-15 13:19

Vyras gindamas šunelį, pasmaugė vilką

https://permnews.ru/novosti/incidents/2 ... TuT38vJnM0

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-10 12:46

Mokslininkė: vilkų gyvenimo būdą keičia ne kas kitas, o žmogus


2020 Lapkričio 9
vdu.lt


Prasidėjusiam 2020–2021 metų vilkų medžioklės sezonui Aplinkos ministerija patvirtino 175 šių žvėrių sumedžiojimo limitą. Tai vėl skelia kibirkštį tarp dviejų stovyklų: gyvūnų globėjų įsitikinimu, 45 proc. didesnis už pernykštį limitas gresia vilkų populiacijos kaip saugomos rūšies išnaikinimu, ūkininkų, visų pirma avių augintojų, nuomonė priešinga – vis labiau įžūlėjančius vilkus reikėtų medžioti dar intensyviau.

Lietuvoje bene didžiausią patirtį apie vilkų gyvenseną sukaupusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė teigia, kad šiandienos situacijoje iš visuomenės norėtųsi svarbiausio dalyko – suvokti ir priimti vilką kaip gyvūnijos pasaulio atstovą su plėšrūno biologijai būdingomis savybėmis, neidealizuojant ir nedemonizuojant šio žvėries. Mokslininkės nuomone, šiuo metu visuomenė nukrypusi nuo suvokimo: dalis žmonių šį plėšrūną perdėtai išaukština, o kita dalis jo atžvilgiu nusiteikusi per daug priešiškai. Tačiau visiems reikėtų vadovautis ne emocijomis, o įsiklausyti į ekspertų rekomendacijas – vilkus globoti, reguliuoti jų populiaciją ir kompensuoti šių žvėrių padarytą žalą.

Atstovaujate VDU ŽŪA mokslininkų grupei, kuri skaičiavo vilkų šeimas ir pateikė išvadą Aplinkos ministerijai. Tad kiek vilkų yra Lietuvoje?

Ankstesniais metais pagal sniege aptiktus pėdsakus vilkus skaičiuodavo miškininkai ir medžiotojai. Tačiau naudotas metodas nėra tikslus, be to, jis nebetinka dėl mažasniegių žiemų. Kartą per metus atliekamos apskaitos metu ne visi vilkai būdavo užregistruojami arba, atvirkščiai, tas pats vilkas galėjo būti „suskaičiuotas“ ir kelis kartus. Todėl spėjamos populiacijos amplitudė svyruodavo nuo 300 iki 700 vienetų.

Šiemet bus trečiasis sezonas, kai vilkai skaičiuojami šeimomis. VDU ŽŪA mokslininkai atlieka visų sumedžiotų vilkų genetinius, amžiaus ir reprodukcijos tyrimus. Vieno sezono metu sumedžiotų vilkų jauniklių genetinių tyrimų rezultatai leidžia išskirti negiminingas šeimas, tais metais vedusias jauniklius. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad 2019–2020 metų medžioklės sezono metu sumedžioti jaunikliai buvo iš 44 skirtingų šeimų. Dar 10 šeimų buvo išskirta visus metus vykdomų stebėjimų metu. Šie stebėjimai registruojami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sukurtoje elektroninėje duomenų bazėje ir yra prieinami visiems norintiesiems prisidėti šią bazę pildant.

Atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus, gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos. Tačiau visiškai neteisinga teigti, kad Lietuvoje gyvena tik 54 vilkų šeimos. Tiesiog kai kuriuose, net ir didžiuosiuose miškų masyvuose, pernai nebuvo sumedžioti vilkų jaunikliai, kurie galėtų genetiškai atskleisti negiminingas vadas. Registruojant vilkus ir jų veiklą visus metus, taip pat gana sudėtinga įrodyti vilkų šeimos buvimą, tai yra, pastebėti ne mažiau nei 4 vilkus vienoje grupėje. Todėl mes sakome: Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, kadangi neturime informacijos kitokiam faktui patvirtinti.

Turint omenyje tai, kad iki rudens išgyvena 3–4 vienos vados jaunikliai, buvo nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas.

Sunerimę gyvūnų globėjai argumentuoja, kad už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėtų kompensacijų suma šiemet nepakito. Ar tai leidžia daryti išvadą, kad reali jų daroma žala nedidėja?

Iš tiesų situacija nėra aiški. Šiuo metu pagal Lietuvos mokslų akademijos finansuojamą projektą atliekame tyrimą apie vilkų mitybos pokyčius bei šių plėšrūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Žalą patyręs ūkininkas apie tai pirmiausia informuoja vietos seniūniją. Dalis tokių pranešimų patenka į informacinę sistemą, yra analizuojami, apdorojami, ūkininkui išmokama kompensacija. Tačiau neretai žmogui pasakoma, kad jo atvejis neatitinka nustatytų sąlygų žalai kompensuoti, nes gyvuliai ganėsi neaptvertoje teritorijoje, buvo be Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalaujamų įsagų ir t. t. Tokie atvejai į statistiką nepatenka. Dar kita dalis žmonių į nuostolius tiesiog numoja ranka ir dėl žalos atlyginimo netgi nesikreipia. Projektas padės atskleisti, kokios yra šių trijų grupių proporcijos ir kiek išmokėtų kompensacijų atvejai atitinka realią situaciją.

Tikėtina, vilkai todėl ir yra mitologizuojami, kad apie juos nedaug žinome. Ką reiškia terminas „vilkų šeima“?

Pagal vilkų biologijos dėsnius, gaujos (šeimos) branduolį sudaro du lyderiai – alfa patinas ir alfa patelė. Kartu su jais gyvena tais metais atvesti jaunikliai, taip pat gali gyventi ankstesnių vadų vaikai, dėdės, tetos bei kiti giminingi individai. Lietuvoje paprastai registruojamos vilkų grupės iš kelių vilkų, bet pasitaiko ir iš keliolikos.

Tipiniu atveju šeimoje dauginasi tik alfa pora, nors gali būti ir daugiau lytiškai pajėgių žvėrių. Alfa patinas rūpinasi, kad prie jo patelės neprilįstų kiti patinai, fiziškai juos nurungdamas, o patelė psichologiškai stengiasi paveikti kitas pateles, kad jos nesiartintų prie alfa patino. Regis, sveikoje populiacijoje artimi giminaičiai vilkams ir savaime nėra patrauklūs. Štai jau antrus metus genetiškai tiriamoje Lietuvos vilkų populiacijoje aptinkami tik negiminingus tėvus turėję vilkai.

Ar vilkai pastaruoju metu tikrai padaro daugiau žalos?

Vilkų ir jų buvimo ženklų Lietuvoje buvo visada, tik anksčiau neturėjome tokios informacijos sklaidos, kokią turime šiandien. Dabar į viešumą iškyla vos ne visi su vilkais susiję įvykiai. Šių žvėrių gyvenimo būdas iš tiesų keičiasi. Ir jį keičia ne kas kitas, o žmogus. Prisiminkime, kad dar prieš trejetą dešimtmečių Lietuvoje buvo nepalyginti daugiau žmogaus retai lankomų ir nuolatinės veiklos nepaliestų vietų, nuosavais automobiliais masiškai nebuvo važinėjama į miškų gilumą praleisti laisvalaikio ar tiesiog pavedžioti šuns, žemės ūkio pasėlių priežiūra nebuvo tokia intensyvi. Kitaip tariant, buvo daug vietos vilkams gyventi arti nematant žmogaus ir nejaučiant jo kvapo. Pastaraisiais metais vilkams prie betarpiškai šalia jaučiamos žmogaus veiklos teko prisitaikyti. Anksčiau ir naminiai gyvuliai buvo laikomi arba kolūkių fermose, arba prižiūrimi piemens, nuosavi gyvuliai – arti namų. Vilkai dažniausiai užpuola avių bandas, o anksčiau avis augindavo labai retas kaimo žmogus.

Šie žvėrys drąsesni prieblandoje, nes, tikėtina, nujaučia, kad žmogus tuo metu mato prasčiau. Mūsų kolega, norėdamas įrodyti faktą, kad vilkai grįžta prie sumedžioto grobio, atliko tyrimą panaudodamas termovizorių. Iš tiesų, du vilkai kitą vakarą sugrįžo prie papjauto gyvulio, gulėjo javų lauke vos už dviejų šimtų metrų ir laukė, kol nuo gyvulių bandos, su specialiai neliestu vakarykščiu vilkų grobiu, pasitrauks žmonės, ir plėšrūnai galės užbaigti savo puotą. Dienos metu taip tikrai nebūtų nutikę.

Ar teisingas posakis, kad vilkas yra miško sanitaras ir dėl to naudingas?

Vilkas, be abejo, pirmiau čiups tą grobį, kuris juda lėčiau. Bet tai gali būti ne tik senas ar luošas gyvūnas, bet ir augantis jauniklis. Taigi terminas „miško sanitaras“ nėra tikslus. Vilkai minta tuo, kas jų smegenyse tradiciškai atitinka maisto šaltinio suvokimą. Kita vertus, pastebėta, kad vilkai ne tik perima tėvų sukauptą patirtį, bet ir keičiantis aplinkybėms prisitaiko, mokosi. Štai į vilkų gyvenamąją teritoriją atvežus naują rūšį, tarkime, tauriuosius elnius, kurių tos vietos vilkai nematę, plėšrūnai tik kurį laiką jų nemedžios, nes netapatins su maistu. Iš tiesų vilkai dažniausiai maitinasi tuo grobiu, kuris jų gyvenamojoje teritorijoje yra gausiausias, taigi tai gali būti ir taurusis elnias, ir baltasis kiškis ar net laukinis kalakutas.

Kokia yra kitų Europos šalių patirtis išsaugant vilkų populiaciją? Kaip turėtų elgtis mūsų ūkiai ir valstybė?

Daugiausia įtampų kyla dėl smulkiųjų ūkių ir vilkų „santykių“. Stambusis verslas paprastai paskaičiuoja – jis arba investuoja į visas įmanomas priemones, arba traukiasi, jei mano, kad tokios investicijos neapsimoka.

Taip, kaip Lietuvoje nėra nė vieno prekybos centro be signalizacijos, neturėtų būti ir avių ganyklų be atitinkamos apsaugos – pirmiausia be kelių juostų elektrinio piemens.

Kadangi nuo vilkų tvora kartais gali ir neapsaugoti, be abejo, reikalingas valstybės reguliuojamas teisingo kompensavimo mechanizmas. Nieko geriau nėra išradusios ir kitos Europos šalys – visur dėl vilkų patiriama nuostolių ir juos kompensuoja valstybė.

Jei žmogus nestabdytų vilkų skaičiaus augimo, pasiekus tam tikrą plėšrūnų tankio ribą, paplistų ligos, parazitai, imtų stigti maisto ir gyvūnai kristų nuo išsekimo. Be to, augant vilkų skaičiui, jie priversti užimti naujas, mažiau palankias teritorijas. Taip vilkai priversti vis artėti prie žmonių, neišvengiamai didėja vilkų daromos žalos atvejų skaičius. Todėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas toms vietovėms, kur gyvulių pjovimo atvejai periodiškai kartojasi. Turėtų būti sukurtas teisinis mechanizmas, kaip būtų galima operatyviai reaguoti į vilkų daromą žalą ir medžioti būtent žalos padarymo vietoje. Tokiu būdu nepageidaujamos elgsenos plėšrūnams būtų sukuriama asociacija, kad naminiai gyvuliai – ne maisto šaltinis, o pavojus. Taip organizuota medžioklė būtų pati efektyviausia ir netrikdytų tų vilkų, kurie gyvena miškuose, laikosi atokiai nuo žmonių bei minta laukiniais gyvūnais.

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Lap-10 00:32

Re: Vilkai

medzioklis » 2020-Rgs-30 14:13

Suskaičiavo vilkus ir nustatė, kiek jų bus galima nušauti


www.DELFI.lt
2020 m. rugsėjo 30 d.

Pagal Vilko apsaugos planą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyboje prie AM jau kelinti metai renkama informacija ir duomenys apie vilkų populiaciją.

Tai ir pranešimų apie vilkų buvimo faktų registracija, žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege, taip pat sumedžiotų vilkų informacija ir genetiniai duomenys, rašoma pranešime.

Šiais metais, siekiant nustatyti esamą vilkų populiacijos būklę, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai atliko šių surinktų duomenų analizę, tyrinėjo sumedžiotų vilkų genetiką. Mokslininkai nustatė, kad Lietuvos vilkų populiacija dabartiniu metu sėkmingai atstatinėja genetinę įvairovę. Pagal mokslininkų pateiktą ataskaitą Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos.

Vilko apsaugos plane, kuris Aplinkos ministerijos buvo patikslintas 2018 metais, yra apibrėžti ilgalaikiai vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos tikslai: „užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant vilkų populiaciją 31-62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250-500 individų) ribose, kasmet vertinant, kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą, atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą.“

Pagal mokslinio-taikomojo darbo „Vilkų tyrimų paslaugos 2020 m.“ galutinėse ataskaitose pateiktus duomenis siūloma nustatyti maksimalius vilkų medžioklės limitus.

Aplinkos ministerija siūlo per būsimą vilkų medžioklės 2020-2021 m. sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leisti sumedžioti 175 vilkus. Šį limitą patvirtinančio aplinkos ministro įsakymo projektas yra pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Pastabas ir pasiūlymus Aplinkos ministerijai galima teikti iki spalio 13 d.

Tiesa, kiek anksčiau laidoje Delfi Tema buvo paskelbti kiek kiti skaičiai.

„Solidžiame JAV žurnale ką tik buvo išspausdintas straipsnis, kuriame suskaičiuota, kiek Lietuvoje gali būti vilkų. Tai ne Aplinkos ministerijos užsakytas tyrimas. Mokslininkai iš miškuose stovinčių registratorių paėmė duomenimis ir suskaičiavo, jog pas mus turi būti iki 600 pilkųjų“, – dėsto gamtininkas Selemonas Paltanavičius ir sako, kad iki šiol valdininkai įvardindavo, jog pas mus gyvena 300–400 pilkųjų.

Kitas vertinimas, kuriuo galima remtis, tai šeimų skaičiavimas. Lietuvoje priskaičiuojama 100 pilkių šeimų. Kiekvienoje vidutiniškai 5–8 gyvūnai. Pasak gamtininko, tai rodo, kad mūsų plėšrūnų populiaciją stipri, galbūt per didelė.

„Mums padėti gali ne tik medžioklė. Šiandien svarbu sugalvoti, kaip vilką priversti sugrįžti į mišką. Tai svarbus civilizuoto pasaulio uždavinys“, – dėsto S. Paltanavičius. Kornelijus Alekna, Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas sako, kad mėginti nušauti vilką, kuris susikovė su ūkininku neverta. Žvėris per vieną naktį bus nubėgęs keliasdešimt kilometrų ir, davus leidimą, medžiotojai nušaus ne tą pilkį, kuris kėsinosi į avį ar ožką.

www.DELFI.lt

Re: Vilkai

medzioklis » 2020-Rgs-29 13:31

Medžiotojai pradeda žmones išgąsdinusio vienišo vilko klajūno medžioklę


Dmitrijus Kuprijanovas, www.rinkosaikste.lt
2020 m. rugsėjo 29 d.


Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos „Aro“ medžiotojų klubas pradeda vienišo vilko klajūno, kuris išgąsdino Šilainių kaimo ūkininkę bei papjovė ožkas, medžioklę. Sekite svarbiausias naujienas socialiniuose tinkluose! Vilkas© Shutterstock Medžiotojai teigia, kad vienišo vilko medžioklė bus varginanti ir sunki, tačiau tokį vilką pašalinti iš gamtos – jiems privalu. Medžioklė – sudėtinga „Aro“ medžiotojų klubo pirmininkas Bronius Žukauskas sako, kad vilko medžioklė yra kur kas sudėtingesnė nei kitų žvėrių. „Aplinkos apsaugos agentūra Kėdainių rajono savivaldybės prašymu mūsų klubui suteikė leidimą ne vilkų medžioklės metu sumedžioti vienišą vilką klajūną, kuris kelia grėsmę visuomenei. Dabar organizuosime medžioklę, bandysime saugoti ir žiūrėti, kad čia išeis. Vilko medžioklei keliami tam tikri reikalavimui, turi būti laikomasi atstumų nuo pastatų, nuo gyvenviečių. Be to, ir pati vilko medžioklė yra kur kas sudėtingesnė. Vyksime į vietą, žiūrėsime, medžiosime“, – kalbėjo medžiotojų būrelio pirmininkas B. Žukauskas. Gavo papildomos informacijos Beje, medžiotojai gavo ir papildomos informacijos. Atsirado žmonių, kurie tikina tą patį vienišą vilką klajūną matę Juciūnų kaime. Žmonės pasakojo vilką matę vidury dienos, tikina buvę apie 20 metrų nuo plėšrūno. Jį pabaidžius, vilkas atsitraukė prie miško ir toliau stebėjo žmones. Plėšrūną matę kraštiečiai stebėjosi tokia vilko drąsa. Siautėjo paskutinėmis vasaros dienomis Priminsime, kad vienišas klajūnas vilkas Šilainių kaime Pelėdnagių seniūnijoje įsisuko paskutinėmis vasaros dienomis. Įžūlų ir bebaimį vilką ūkininkė pamatė vidurį nakties, mat jį užfiksavo ūkį stebinčios vaizdo stebėjimo kameros. Tąkart ūkininkei pavyko nuginti, tačiau neilgam. Vilkas sugrįžo apie 4 valandą ryto ir tuomet ožkų aptvare surengė tikrą puotą. Jis gana stipriai apkramtė ožkas. Vienai visiškai nukando priekinę koją, ožiui stipriai perkando galvą, nuplėšė pusę ausies, kando į pilvą. Nori tik vieno Ūkininkę labiausiai nustebino tai, kad vilkas tikrai ją sekė, sėlino iš paskos. Ir tik laimingo atsitiktinumo dėka ji pamatė agresyvų plėšrūną. Kėdainių krašto ūkininkė vylėsi tik vieno – kad vilkai nebekeltų grėsmės jos gyvulių ar net žmonių saugumui ir kad vienišas klajūnas, puolęs jos auginamą banda, būtų sumedžiotas. „Mes norime vieno – kad daugiau tokie vilkai aplink mūsų sodybą neslankiotų. Jie eina link sodybų, jie nebijo žmogaus. Tai yra baisu“, – reziumavo vilko išpuolį patyrusi ūkininkė. Keturi leidimai Lietuvoje šiemet išduoti jau keturi tokie specialūs leidimai sumedžioti visuomenei grėsmę keliančius vilkus. Pasak medžiotojų, vieniši klajūnai yra itin pavojingi. Medžiotojai viliasi, kad šiemet bus padidintos vilkų medžiojimo kvotos. Pernai Lietuvoje sumedžiota 120 vilkų.

Re: Vilkai

medzioklis » 2020-Rgs-29 13:22

Svarsto leisti sumedžioti daugiau vilkų: limitą nori didinti daugiau nei pusšimčiu
Jūratė Skėrytė, BNS 2020-09-29 13:03 Komentarai Dalintis(1)
Aplinkos ministerija svarsto šį sezoną leisti sumedžioti pusšimčiu daugiau vilkų nei pernai, iš viso – 175. Šis limitas numatomas parengtame aplinkos ministro įsakymo projekte. Anot aiškinamojo rašto, toks limitas siūlomas įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį BNS sakė jau buvęs supažindintas su mokslininkų skaičiavimais bei siūlymais, bet įsakymo dar nepasirašęs. Anot jo, vilkų populiacija nustatoma pagal specialią metodiką, o limitas paskaičiuojamas atsižvelgus į gautus skaičius. „(...) visus metus tiek medžiotojai, tiek ūkininkai, tiek tie, kas pastebi vilkus, skaičiuoja, yra Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje sukurta platforma, kur duomenys perduodami, tai ir vilkų nuotraukos, ir pėdų nuotraukos ir t. t. Tokiu būdu sudaromas žemėlapis. Mokslininkai įvertina visų duomenų patikimumą, tikrumą ir išveda formulę, pagal ją suskaičiuoja, kiek maždaug yra šeimų. Pagal tai nustatomas limitas“, – aiškino ministras. Anot jo, kad ši metodika patikima rodo ir sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai. „Pagal jų rezultatus matome, kad tai, kaip yra ir kiek sumedžiojama, tikrai tausojančiai medžiojama. Nesumedžiojami suaugę vilkai, didžioji (sumedžiojamų vilkų – BNS) dalis – jauni vilkai, tie, kurie būna ne tokie gudrūs, ne tokie mokyti“, – tvirtino K. Mažeika. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, šiemet vilkų sumedžiojimo limito siūloma neskirstyti rajonais. „Vilkui nėra sienos ar kokios nors teritorijos, jis gyvena tikrai dideliuose plotuose ir tas paskirstymas kai kuriais atvejais turbūt iškreipė bendrą vaizdą, dažnai neparodydavo realios situacijos“, – sakė ministras. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius BNS pripažino, kad vilkų populiacija Lietuvoje šiuo metu yra geros būklės, tačiau abejojo būtinybe nustatyti maksimalius sumedžiojimo limitus. „Mūsų stebimos vietos rodo, kad vilkų yra, bet didžiulio augimo nematome. Matome tuos pačius pėdsakus, atsiveda kasmet jauniklius, iki žiemos ne visi išgyvena, tada jų dar apmažėja. Bangavimas vyksta“, – tvirtino visuomenininkas. „Kad populiacija yra geros būklės, tą pastebime, bet pagrindimo, kad ją reikėtų taip drastiškai mažinti maksimaliais būdais, nematome“, – sakė jis. Praėjusį sezoną leista sumedžioti 120 vilkų. Ūkininkams skundžiantis šių žvėrių daroma žala, Seimo Kaimo reikalų komitetas ragino aplinkos ministrą iki 150 didinti sumedžioti leidžiamų vilkų skaičių. Taip pat skaitykite: Ūkininkai nebeišmano, ko griebtis – avių kraujas liejasi kasnakt Kruvina naktis Rokiškio r.: plėšrūnai surengė egzekuciją Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėtas 71 tūkst. 188 eurai, šiemet – 74 tūkst. 712 eurų. A. Laurinavičius savo ruožtu teigė, kad ne viskas padaroma saugant naminius gyvulius nuo vilkų, tačiau būtent dėl jų užpuolimo reikalaujama sumedžioti daugiau vilkų. „Aišku, yra problema su gyvulių apsauga. Tai, ką patys galime padaryti, tai prisitaikyti, padėti ūkininkams auginti gyvulius be nuostolių, o tada jau žiūrėti, ar reikia populiaciją reguliuoti, mažinti papildomai“, – sakė „Baltijos vilkas“ atstovas. Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15-ąją ir trunka iki kovo 31-osios. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, medžioklės sezonas nutraukiamas anksčiau.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/gamta/fauna/2020/ ... -16508970/

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Rgs-28 19:16

Verta paskaityti !


Mokslinio–taikomojo darbo
VILKŲ TYRIMŲ PASLAUGOS 2020 M.
Galutinė ataskaita


Sumedžiotų vilkų tyrimų 2020 m ataskaita.pdf
(2.76 MiB) Atsisiųsta 57 kartus(ų)

Re: Vilkai

medziotojas » 2020-Rgp-08 11:11

Kruvinos vilkų puotos jau varo ūkininkus į neviltį



Ūkininko patarėjas
2020.08.08 d.
Violeta GUSTAITYTĖ
ŪP korespondentė




Vėl baimę sėja ūkininkų gyvulius puldinėjantys vilkai. Neseniai Rokiškio rajone vilkai buvo užpuolę pieninę karvę, Panevėžio rajone plėšrūnai papjovė aštuonias veislines avis, perkandę joms gerkles, o vieną suėdė, palikę tik įsagą. Specialistai neabejoja: vilkai mokė jauniklius medžioti, ir tokių atvejų gali tik daugėti, nes įsidrąsinusi vilkų populiacija ėdesio vis dažniau ieško ne miške, o ūkininkų laukuose. Daugiausiai nuo vilkų kasmet nukenčiantys avių augintojai mano, jog vilkų populiacija yra per gausi ir reikėtų didinti leidžiamų sumedžioti vilkų limitą. Vien parama prevencinėms priemonėms įsigyti problemos neišspręs – plėšrūnų nesustabdo nei elektriniai piemenys, nei tvoros.

Grobio ieško ne miškuose

Vilkų antpuolių padaugėja, kai jie pradeda mokyti vilkiukus medžioti. Plėšrūnai puldinėja avis, ožkas, net raguočius. Vis dažnėjantys vilkų antpuoliai ir jų daroma žala ūkininkus varo į neviltį.

Dalį jų net priverčia atsisakyti avių, ožkų, kitų ūkinių gyvūnų auginimo.

„Per medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti 120 vilkų. Mūsų asociacijos nuomone, vilkų medžioklės limitą reikėtų didinti. Akivaizdu, kad šių plėšrūnų vis daugėja. Medžioklėtyros laboratorijos atliktų genetinių tyrimų duomenimis, tarp praėjusį sezoną sumedžiotų vilkų 53 buvo iš skirtingų šeimų. Tai reiškia, kad Lietuvoje vilkų šeimose buvo 53 vados, tačiau vilkų medžioklės limitas kažkodėl skaičiuojamas nuo kažkada nustatytų 34 vilkų šeimų, galėjusių turėti vadas. Šie skaičiai rodo, kad vilkų populiacija gausėja, tad ir medžioklės limitas turi būti didinamas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

Padažnėję vilkų antpuoliai į ūkininkų valdas kartais siejami su afrikiniu kiaulių maru (AKM), dėl kurio sumažėjo vilkų maisto – šernų. Ir nors miškuose gausu kanopinių gyvūnų, pilkius jie vis mažiau domina. Pasak asociacijos vadovės, vilkai vis agresyvesni, nebetenka žmogaus baimės instinkto ir jiems daug paprasčiau ateiti į pievas, kur aptvertas ganosi „maistas“ – tai yra avys.

„Vilkams miško nė nebereikia – avis, kitus ūkinius gyvūnus pasigauti jiems daug paprasčiau, nė medžioti nereikia. Tą liudija ir mokslininkų stebėjimai – kai Klaipėdos rajone vilkai per keletą dienų kelis kartus užpuolė naminius gyvulius, papjovė karvę, kitą naktį buvo nufilmuota, kaip vilkų gauja grįžo prie papjauto grobio ir nusižiūrėtos karvių bandos. Nors tuo metu toje pačioje pamiškės pievoje šuoliavo stirnos, elnias, prabėgo kiškiai, lapė, vilkai į juos net nežiūrėjo. Akivaizdu, kad jie vis dažniau „specializuojasi“ ūkinių gyvūnų medžioklėje. Vilkų gynėjams visada sakau, kad iš tokių vilkų niekam naudos nėra, nes jie neatlieka vadinamojo miško sanitaro vaidmens, nemedžioja silpnų, paliegusių miško gyvūnų. O blogiausia, kai vilkai moko jauniklius medžioti puldami ūkininkų gyvulius. Vilkiukai paragavę pirmą kartą papjautos avies mėsos ar kurio kito ūkinio gyvūno tarsi „užsiprogramuoja“, kad tai jų grobis, tokio ir reikia ieškoti bei medžioti“, – sakė G. Kisielienė.

Didžiausia bėda – probleminiai vilkai

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovės nuomone, žymiai didesnį dėmesį reikėtų skirti probleminiams vilkams, jie neturi būti paliekami gamtoje. Vilkas – gudrus gyvūnas. Per tam tikrą laiką jis išmoksta išvengti apsaugos priemonių, jas įveikti ir toks plėšrūnas pasidaro ypač pavojingas.

„Probleminiai vilkai nebebijo nei žmonių, nei apsaugos priemonių. Jie išmoksta peršokti tvoras ir papjauti avis, ožkas, kitus gyvulius. Vilkai įjunksta į ūkinius gyvūnus, nes juos medžioti daug lengviau nei laukinius. Šie plėšrūnai ateina net į kiemus ir drasko prie būdų pririštus šunis. Ar mums tokių vilkų reikia?“ – stebėjosi G. Kisielienė.

Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 dieną, tačiau probleminį individą, jei jis daro žalą ūkiniams gyvūnams, galima sumedžioti ir ne medžioklės sezono metu. Tokiu atveju savivaldybės administracija turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir nustatyta tvarka gauti atskirą leidimą paimti vilkus iš jų buveinių dėl jų daromos žalos.

„Vilkas papjovęs naminį gyvulį kitą dieną ateina baigti doroti savo grobį, tačiau tol, kol gaunamas leidimas sumedžioti tokį probleminį plėšrūną, užtrunka laiko. Vilkas nelauks, kol visi raštai pas valdininkus „suvaikščios“, – baigęs kruviną puotą jis dingsta. Gavus leidimą vilkas sumedžiojamas, bet ar tikrai tas probleminis?“ – abejoja G. Kisielienė.

Asociacijos vadovė svarsto, jog taip galbūt yra sumedžiojami ne probleminiai individai, o miškuose grobio ieškantys vilkai.

„Medžiotojai vilkus medžioja miške, bet galbūt reikėtų medžioti ne tuos, kurie miške, o tuos, kurie išeina iš miško ir eina į ūkininkų pievas, laukus ir puldinėja naminius gyvulius. Kad vilkai bent bijotų artintis prie sodybų, ganyklų, nes dabar jie visai praradę bet kokią baimę“, – svarstė asociacijos vadovė.

Elektrinės tvoros neapsaugo

Nuo vilkų atakų ūkininkai savo gyvulius saugo visais įmanomais būdais: įrengia aptvarus, elektrinį piemenį, atitinkamo aukščio tvoras, o tuo metu, kai vilkai pradeda vilkiukus mokyti medžioti, ūkininkai vos ne kasnakt keliasi ir eina prie savo gyvulių, mėgindami atbaidyti vilkus.

Apsaugos priemonėms nuo vilkų įsirengti yra skirta 1 mln. eurų Kaimo plėtros programos (KPP) lėšų. Pagal pirmąjį kvietimą gauta 123 tūkst. paraiškų 527 tūkst. Eur sumai. Paraiškas dar galima teikti iki rugsėjo 18 d. Aplinkos ministerija yra sudariusi sąrašą, kokiose savivaldybėse daugiausiai registruojama vilkų.

„Prevencinės priemonės nuo vilkų – elektrinio aptvaro pirkimas, įrengimas ūkininkams apmokamos 100 procentų iš Kaimo plėtros programos lėšų. Paramą suteikiant pirmiausia orientuojamasi į tuos ūkius, tas savivaldybes, kur daroma didžiausia žala, kur registruojama daugiausiai vilkų. Į paramą norėtų pretenduoti ir kitų rajonų ūkininkai. Mūsų nuomone, jei lieka lėšų po to, kai kreipėsi tos savivaldybės, kurioms suteiktas prioritetas dėl vilkų gausos, į paramos lėšas galėtų pretenduoti ir kitos savivaldybės“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė tvirtina, kad jokia elektrinė tvora neapsaugo nuo vilkų užpuolimo. „Vilkai yra daug protingesni ir pavojingesni žvėrys, negu dažnas mano. Joks aptvaras jiems ne kliūtis. Jie moka peršokti tvoras, sugeba pasikasti po jomis arba taip įbaido ir įvaiko aptvertą avių bandą, kad avys panikuodamos ir iš baimės pačios išverčia aptvarą, o tada vilkai jas sugaudo ir išpjauna“, – teigė G. Kisielienė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas tvirtina, jog daug ūkininkų skeptiškai vertina elektrines tvoras, nes jos nuo vilkų negali apsaugoti.

„Dideliam vilkų gynėjų džiaugsmui ir su Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų palaiminimu yra skirtas vienas milijonas eurų elektrinėms tvoroms, kurios nelabai nuo vilkų apsaugo, įsigyti. Jos tinkamos, kad gyvuliai neišeitų iš aptvaro, bet kad vilkai į tą aptvarą nepatektų – taip nebūna. Juk kaip tik elektriniuose aptvaruose ganomus gyvulius vilkai ir pjauna, – teigė A. Stančikas. –
Jei milijonas eurų būtų skirtas kompensacijoms už vilkų padarytą žalą, tai būtų daug daugiau naudos. Už padarytą žalą kompensuojama iš Aplinkos ministerijos lėšų, bet visokiais būdais bandoma jų kuo mažiau išleisti. Elektrinių piemenų pardavėjams dosniai mokama iš KPP pinigų. Bent jau ta prevencinė programa veiktų visoje Lietuvoje, kaip buvome sutarę, nes lėšų turėtų pakakti. Tačiau vienoms savivaldybėms paramą duoda, kitoms neduoda. Po paskutinio Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio tarsi viskas pakrypo į teigiamą pusę, bet vis dar sulaukiu skambučių iš kai kurių savivaldybių, kad negali pasinaudoti parama prevencinėms priemonėms.“

Žala didesnė už kompensacijas

Avininkyste Lietuvoje daugiausiai užsiima nedideli ūkiai, vidutinė banda – apie 15 avių. Pasak asociacijos vadovės, jei vilkai išpjauna pusę tokios bandos, ūkininkai neretai visai atsisako avių auginimo. Jie piktinasi ir klausia: „Kodėl mes avis turime auginti vilkams? Gal dabar valstybė vietoj avininkystės puoselės vilkininkystę?“

Už vilkų padarytą žalą praėjusiais metais išmokėta 150 tūkst. Eur kompensacijų. Reali žalų suma yra kur kas didesnė, nes dalis žmonių net nesikreipia į savivaldybių komisijas. Mokamos kompensacijos už vilkų padarytą žalą neatperka visų patirtų nuostolių. „Ūkininkai patiria ir moralinę, ir materialinę žalą. Kompensacijos neatperka viso to, ką ūkininkas įdėjo įsigydamas ir augindamas veislines avis, ėriavedes, tikėdamasis praplėsti bandą. Po vilkų antpuolio likę gyvi gyvuliai jaučia stresą, išgąsdintos ir nuvaikytos vaikingos ėriavedės praranda ėriukus. Žala nebus kompensuota, jei vilkai papjovė avį, o įsagas prapuolė. Jei nėra įsago, niekas kompensacijos nemokės“, – pasakojo Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė G. Kisielienė.

Populiaciją būtina reguliuoti

Kaimyninėje Latvijoje per sezoną leidžiama sumedžioti beveik 300 vilkų, o ir medžioklės sezonas prasideda gerokai anksčiau nei pas mus. Manoma, kad dėl šiltėjančio klimato vilkai jauniklių atsiveda galbūt anksčiau nei įprastai, anksčiau pradeda ir mokyti medžioti, tad svarstoma, ar nereikėtų ir medžioklės sezono paankstinti.

„Anksčiau pradėti medžioklės sezono nereikėtų, nes taip tik pagausinsime probleminių vilkų, kurie puola ūkinius gyvūnus. Probleminiais dažniausiai tampa vilkai, palikti tėvų anksčiau, nei reikėtų. Todėl vilkų medžioklės sezono pradžia – spalio 15 diena – yra laikas, kai jaunikliai jau yra paaugę, išmokyti medžioti ir gali patys susirasti maisto. Jeigu vilkiuko tėvai bus sumedžioti anksčiau, toks vilkiukas tikriausiai išaugs į probleminį vilką, kuris eis lengviausio grobio – avių“, –
„Ūkininko patarėjui“ teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėjas V. Graičiūnas.

Koks bus vilkų medžioklės limitas šį sezoną, dar skaičiuojama pagal padarytos žalos atvejus, pranešimus apie pastebėtus vilkus ir kt.

„Pagal pėdsakus šiais metais nebuvo galimybės suskaičiuoti vilkų šeimų, bet pagal kitus duomenis mokslininkai stebi, skaičiuoja vilkų šeimas, jauniklių prieauglį. Kai bus gautos mokslininkų rekomendacijos, tada paaiškės ir vilkų medžioklės limitas“, – sakė V. Graičiūnas.

Aplinkos ministerija yra užsakiusi atlikti tyrimą, kuris turėtų patvirtinti arba paneigti, kad vilkai atsiveda vaikus anksčiau nei įprastai. „Jei mokslininkai tikrai pasakys, kad dabar dėl klimato atšilimo vilkai atsiveda vilkiukus anksčiau, medžioklės sezoną galbūt būtų galima pradėti anksčiau, bet kol tokių duomenų neturime, pradėti medžioti anksčiau negalime, nes tik prisidarytume daugiau problemų“, – sakė V. Graičiūnas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas teigė, jog komitete artimiausiu metu tikriausiai bus svarstomas vilkų medžioklės klausimai. „Tikiuosi, kad teiksime pasiūlymus ir dėl sumedžiojamų vilkų skaičiaus didinimo, ir galbūt dėl medžioklės terminų pakeitimo. Svarstytina, ar nereikėtų dar neprasidėjus medžioklės sezonui išmedžioti dalies vilkų ten, kur jie agresyviai ir dažnai puldinėja ūkininkų gyvulius, pridaro daug žalos. Bent dalį plėšrūnų reikėtų iš gamtos išimti ir nors kažkiek atbaidyti, nes šiandien medžiotojas neturi teisės netgi baidyti vilkų, kadangi tai prieštarautų aplinkosaugininkų reikalavimams. Ūkininkai neretai priekaištauja medžiotojams, kad jų neapgina nuo vilkų. Medžiotojai pasiruošę apginti, tačiau negali, nes to neleidžia šiandieniai įstatymai“, – teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Ir A. Stančikas, ir G. Kisielienė tvirtina, jog niekas nesikėsina ir nenori išnaikinti vilkų, tačiau reguliuoti jų populiaciją būtina. „Vilkų populiacijos gausėjimą rodo tai, kad jų atsiranda tose vietose, kur gyvena žmogus, o to anksčiau nebūdavo. Vilkų gauja turi savo arealą, o kai dalis vilkų yra išstumiama iš gaujos, jie turi ieškoti sau kitos buveinės ir šiandien jau pradeda artėti prie gyvenviečių, miestų prieigų. Tai kelia didelį nerimą, nes yra pavojus ir žmonėms. Suaugusio žmogaus vilkas gal ir neužpuls, bet kas gali garantuoti, kad neužpuls išėjusio pauogauti, pagrybauti vaiko?“ – klausė parlamentaras A. Stančikas.

Į viršų