Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Vilkai

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Geg-11 13:20

Nufilmavo bebro ir dviejų vilkų akistatą: pažiūrėkite, kaip ji baigėsi

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/ivaire ... esi-913362

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Bal-27 07:59

Ūkininkams šokas: vilkai kaip niekada anksti pradėjo pjauti auginamas avis



Salomėja Pranaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2019.04.26



Paprastai naminius gyvulius vilkai užpuola vasarą ar rudeniop, tačiau šiemet, kaip reta anksti, šie plėšrūnai ėmė pjauti ūkininkų avis Elektrėnų savivaldybėje.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai už papjautus gyvulius sumokėta beveik 170 tūkst. eurų kompensacijų.

Pasak ūkininkų, mokamos kompensacijos gerokai mažesnės nei vilkų padaryta žala, o ją esą turėtų atlyginti valstybė, kuri saugo vilkus kaip rūšį.

Ūkininkų teigimu, vilkas, praėjusią naktį fermoje papjovęs kelis ėriukus, nepabijojo ateiti ir kitą naktį. Nors pasak ūkininkų, durys buvo užvertos ir palikta šviesa, plėšrūnas rado plyšį ir vėl neliko ėriuko.

„Jei pjauna tvarte, tai į lauką vežti reikia avis pražūčiai. Ką man daryti. Vilko sumedžioti neleidžia, vilkai pjauna kasmet“, – sako Elektrėnų savivaldybės ūkininkas.

Ganyklose avims tveriamos tvoros, - viso 12 kilometrų. Tačiau ūkininkas nerimauja, kad vilkai sugeba pasikasti ir po tokia tvora.


Kitas šios savivaldybės ūkininkas avių atsisakė visai, kai pernai vilkai išpjovė pusę veislinės bandos- daugiau nei šimtą avių. Pasak ūkininko, gautos kompensacijos kelis kartus mažesnės nei padaryta žala.

„Jei remiamės Konstitucija, kitais teisės aktais, tai mums turėtų būti kompensuojama visa žala, nepriklausomai nuo savivaldybės, tai turėtų daryti vyriausybė, nes ji reguliuoja ir turėtų padengiami pilnai nuostoliai“, – sako ūkininkas.

Elektrėnų mero skaičiavimu, per kelerius metus vilkų papjautų gyvulių padaugėjo dešimteriopai.

„Jei anksčiau iki 5 tūkst. kompensuodavome, tai 2018 – apie 20 tūkst. eurų tai dar likom skolingi keletą šimtų. Būtų geriau, kad kitur galėtume tas lėšas nukreipti. Turi būti pakeista tvarka, jeigu eina į tvartus, į ūkį turėtų, kito kelio nėra, kaip medžioti. Neduok Dieve, dar vaiką kokį užpuls“, – sako Elektrėnų meras.

Pernai vilkai papjovė daugiau nei 1700 gyvulių, o žalai kompensuoti išmokėta beveik 170 tūkst. eurų

„Kompensacijos anksčiau buvo mokamos iš savivaldybių biudžeto iš Aplinkos apsaugos programos, dabar mokama iš ministerijos Aplinkos apsaugos programos. Taip pat Žemės ūkio ministerija nutarė prisidėti prie nuostolių kompensavimo, kad žmonėms būtų tinkamai kompensuota, ypač už veislinius gyvulius, kurių vertė gerokai didesnė, nei iki šiol buvo skaičiuojami nuostoliai“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Vilkas Europos Sąjungoje saugoma rūšis. Atsižvelgdama į gyventojų skundus dėl sudraskytų gyvulių, Aplinkos ministerija praėjusį sezoną įprastą 60-ties vilkų medžioklės kvotą padidino iki 110-ties, beveik tiek ir sumedžiota. Pasak ministerijos, tai vilkų populiacijos nesumažino.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Bal-05 10:27

Vienkiemyje siautėjo vilkas


2019 m. balandžio 4 d.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt


Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je, Paš­vi­nės kai­me, gy­ve­nan­čio Ste­po Min­kaus so­dy­bo­je įvyk­dy­ta krau­pi šuns eg­ze­ku­ci­ja. So­dy­bos kie­mą ap­žiū­rė­ję me­džio­to­jai be­veik ne­sua­be­jo­jo, kad ke­tur­ko­jo eg­ze­ku­to­rius – vil­kas. Ne­to­lie­se ap­tik­ti ir di­džiu­lių jo pė­dų įspau­dai.


Au­gin­ti­nis neapsigynė

Vien­kie­mio so­dy­bos 66 me­tų šei­mi­nin­kas S. Min­kus anks­ty­vą sek­ma­die­nio ry­tą į kie­mą išė­jo ne­ši­nas pus­ry­čiais my­li­mam au­gin­ti­niui ne­gry­na­veis­liui vilk­šu­niui Tup­siui. Pa­šau­kęs šu­nį var­du ir priė­jęs prie bū­dos, šei­mi­nin­kas gy­vū­no ne­ra­do. Pa­gal­vo­jęs, jog Tup­sis nuo gran­di­nės ga­lė­jo nu­trūk­ti ir pa­bėg­ti, vy­ras prie­te­mo­je ap­si­dai­rė po kie­mą.

Vaiz­das, ku­rį pa­ma­tė, S. Min­kų tie­siog su­krė­tė: vi­du­ry­je kie­mo gu­lė­jo ne­be­gy­vas jo šuo, tiks­liau, tai, kas iš šuns dar li­kę.

Tup­sis bu­vo pa­sru­vęs krau­ju – per­kas­ta gal­va, iš­dras­ky­tais vi­du­riais.

Pir­ma min­tis, ku­ri šo­vė šei­mi­nin­kui – au­gin­ti­nį ga­lė­jo su­do­ro­ti pa­siu­tę šu­nys.

Iš­tik­ta šo­ko S. Min­kaus drau­gė su­rin­ko Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro nu­me­rį 112. Pa­tar­ta ope­ra­to­rių, pa­skam­bi­no Bu­bių se­niū­nui Vy­tau­tui Sla­biui, o šis – me­džio­to­jams.

Net­ru­kus į in­ci­den­to vie­tą at­vy­ko Šiau­lių me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos va­do­vas Al­gir­das Bai­kaus­kas. Jis ap­žiū­rė­jo kie­mą, šuns gai­še­nos li­ku­čius ir iš kar­to įta­rė, jog S. Min­kaus šu­nį nu­ga­la­bi­jo vil­kas.

To­kią ver­si­ją pa­tvir­ti­no ir to­les­nė te­ri­to­ri­jos ap­žiū­ra: ana­li­zuo­jant, iš ku­rios pu­sės į vien­kie­mį ga­lė­jo at­bėg­ti skriau­di­kas ir kur nu­bėg­ti, pa­vy­ko su­ras­ti vil­ko pėd­sa­kus, ve­dan­čius pro so­dy­bos ir gre­ta esan­čio tven­ki­nio kam­pą tie­siai link miš­ko.


Vil­kas su­grį­žo


A. Bai­kaus­kas so­dy­bos šei­mi­nin­kui pa­ta­rė au­gin­ti­nio pa­lai­kus uti­li­zuo­ti, o gau­siai iš­krau­juo­tą kie­mo vie­tą už­bars­ty­ti smė­liu ar­ba že­me.

S. Min­kus taip ir pa­da­rė, iš­mė­ty­tus Tup­sio pa­lai­kus su­rin­ko ir pa­lai­do­jo so­dy­bos pa­kraš­ty­je – su­py­lė ka­pe­lį, ap­dė­jo ak­me­ni­mis ir net žva­ke­lę už­de­gė.
Vilkas_sudraske_suni_Pasvinio_22_GBs.jpg
Au­gin­ti­nio krau­jas ko­vos vie­to­je bu­vo už­pil­tas že­me bei už­grėbs­ty­tas.

Staig­me­na šei­mi­nin­ko lau­kė pir­ma­die­nio ry­tą, kai že­me už­pil­to­je ir už­grėbs­ty­to­je vie­to­je vėl bu­vo ras­ti di­džiu­liai, nea­be­jo­ti­nai vil­ko pa­lik­ti pėd­sa­kai.

Be­maž 30 me­tų Paš­vi­nės kai­mo vien­kie­my­je gy­ve­nan­tis S. Min­kus sun­kiai tvar­do­si kal­bė­da­mas apie de­šimt­me­tį jo so­dy­bą ser­gė­ju­sį Tup­sį: sar­gus ir drau­giš­kas gy­vū­nas bu­vo, kar­tu su so­dy­bos ka­ti­nu Rai­niu vie­no­je bū­do­je nak­vo­da­vo.

Tup­sį, kad sau­giau bū­tų, S. Min­kui pa­do­va­no­jo kai­my­nai. Da­bar, kai Tup­sio ne­bė­ra, nau­ją au­gin­ti­nį vy­rui pa­ža­dė­jo at­vež­ti pa­žįs­ta­mi. Jo S. Min­kus prie „len­ciū­go“ ne­be­riš, o kiek­vie­ną nak­tį nu­ves nak­vo­ti į tvar­tą.

Bet šei­mi­nin­kui ne tik šuns gai­la, ir dėl sa­vęs bei sa­vo ar­ti­mų­jų ne­be­ra­mu. Pri­te­mus į lau­ką nei­na – bai­mi­na­si, kad vil­kas ant gal­vos ne­šok­tų.


Per ma­ža vil­kų me­džiok­lės kvo­ta


Šiau­lių me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos va­do­vas A. Bai­kaus­kas miš­ko gy­vū­no su­grį­ži­mą dar ir ki­tą nak­tį va­di­na jo grį­ži­mu pa­siim­ti nu­kau­to gro­bio.

Paš­ne­ko­vas spė­ja, kad nak­tį į sek­ma­die­nį so­dy­bon at­sė­li­nu­siam ir lai­mi­kį nu­ko­vu­siam pil­kiui grei­čiau­siai kaž­kas su­truk­dė ir jis bu­vo pri­vers­tas spruk­ti, ki­taip, anot A. Bai­kaus­ko, bū­tų vis­ką su­ri­jęs vie­to­je.

O nak­tį į pir­ma­die­nį vil­kas grei­čiau­siai su­grį­žo pa­siim­ti to, ką bu­vo pa­li­kęs. At­ra­do vie­tą, kur vy­ko jo ir iš­si­lais­vin­ti iš gran­di­nės ne­su­ge­bė­ju­sio šuns dvi­ko­va, pa­gal krau­jo kva­pą.

„Tai, kad vil­kas už­puo­lė šu­nį, nė­ra jo­kia ano­ma­li­ja – prie gran­di­nės pri­riš­tas gy­vū­nas yra be­jė­gis pa­bėg­ti, to­dėl gei­džia­mas gro­bis vil­kui“, – sa­kė A. Bai­kaus­kas ir už­tik­ri­no, kad ana­lo­giš­kų at­ve­jų Lie­tu­vo­je bū­ta ne vie­no.

Va­do­vas neat­me­ta, kad S. Min­kaus ke­tur­ko­jį pa­pjo­vęs vil­kas – grei­čiau­siai per­bė­gė­lis iš ki­tų miš­kų. Ki­ta ver­tus, nė­ra re­te­ny­bė, kad Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je bū­tų pa­ste­bė­ti vil­kai – esa­ma jų ir Vai­na­gių miš­ke, ir Bu­lė­nų pel­kė­se, ir ki­to­se apy­lin­kė­se.

A. Bai­kaus­kas pa­sa­ko­jo, kar­tą anks­ty­vą ry­tą va­žiuo­da­mas į Šiau­lius, pa­ma­tė juo­dą si­lue­tą, grįž­da­mas va­ka­rop su­sto­jo ir su­ra­do vil­ko pėd­sa­kus. O per­nai per ke­lią ties Paš­vi­nės kai­mu bė­gan­tis vil­kas bu­vo par­trenk­tas pra­va­žiuo­jan­čio sunk­ve­ži­mio.

Dėl to, kad vil­kai tam­pa gy­vu­lių ban­dų už­puo­li­kais ir pjau­na vis­ką, kas priei­na­ma, A. Bai­kaus­kas lin­kęs kal­tin­ti ir vals­ty­bės po­li­ti­ką. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, anot va­do­vo, pa­tvir­ti­na per men­kas vil­kų me­džio­ji­mo kvo­tas, ku­rios iš­nau­do­ja­mos me­džiok­lės se­zo­nui tik įpu­sė­jus.

„Gal­vo­ju, gal pa­ga­liau su­veiks svei­kas pro­tas ir mi­nis­te­ri­ja, va­do­vau­ti pra­dė­jus nau­jam ap­lin­kos mi­nist­rui Kęs­tu­čiui Ma­žei­kai, įver­tins grės­min­gą si­tua­ci­ją bei at­si­žvelgs į me­džio­to­jų kiek­vie­nais me­tais pa­tei­kia­mus duo­me­nis apie vil­kų skai­čių ir po­pu­lia­ci­ją“, – sakė Šiau­lių me­džio­to­jų va­do­vas.


Ne tik šuo, bet ir avys


Bu­bių se­niū­nas V. Sla­bys sa­kė, kad pa­sta­rai­siais me­tais vil­kų iš­puo­lių skai­čius se­niū­ni­jos apy­lin­kės smar­kiai išau­gęs: net ke­liuo­se ūkiuo­se bu­vo iš­pjau­ta ke­lias­de­šimt avių. O da­bar dar ir šuo.

Se­niū­nas gal­vo­ja, kad val­džia tu­rė­tų at­sa­kin­giau svars­ty­ti, ko­kių prie­mo­nių im­tis sau­gu­mui nuo plėš­rių­jų lau­ki­nių gy­vū­nų už­tik­rin­ti.

„Šne­kos šne­ko­mis, bet, gal­vo­ju, ar tik­rai spe­cia­lis­tai ga­li ga­ran­tuo­ti, kad koks vil­kas neuž­puls vai­ko? Ar vėl rei­kia tra­ge­di­jos, kad pa­ga­liau val­džia ap­si­spręs­tų pa­di­din­ti vil­kų me­džiok­lės li­mi­tus?“ – klau­sė V. Sla­bys.


Vil­kų esa­ma, bet ne­gau­siai


Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko, į ku­rio te­ri­to­ri­ją pa­ten­ka ke­tur­ko­jį pra­ra­du­sio S. Min­kaus so­dy­ba, kraš­tot­var­ki­nin­kas Da­rius Ra­man­čio­nis ne­nei­gė, kad par­ko miš­kuo­se vil­kų esa­ma. Ta­čiau jų esą ne­gau­siai.

To­kį tei­gi­nį, anot spe­cia­lis­to, pa­tvir­ti­na Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gų at­lie­ka­mi mo­ni­to­rin­gai, ku­rių me­tu žie­mą ei­na­ma kvar­ta­li­nė­mis miš­kų li­ni­jo­mis ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų ir ste­bi­ma, kiek snie­ge yra vil­kų pėd­sa­kų. Bū­tent šie ste­bė­ji­mai pa­tvir­ti­nę, kad „vie­ti­nių“ vil­kų par­ke esa­ma tik pa­vie­niui.

D. Ra­man­čio­nis taip pat neat­me­tė, kad pa­švi­niš­kio nu­kau­tas šuo ta­po au­ka per­bė­gė­lio vil­ko – šie plėš­rū­nai at­le­tiš­ki gy­vū­nai, per die­ną su­ge­ban­tys nu­skuos­ti ir po ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Kov-05 08:23

Biržiečio medžiotojo trofėjų kolekcijoje – antras vilkas

siaure.lt
Alfreda Gudienė
2019-02-21


Pirmadienį Biržų rajone sumedžiotas vilkas – jau septintasis šį sezoną.
phplC6PKy.gif
Biržų girioje vilką sumedžiojo Būginių medžiotojų klubo narys Erlandas
Smindriūnas. 47 metų biržiečiui sumedžioti vilką pavyko jau antrą kartą.

Praėjusią savaitę „Šiaurės rytai“ rašė apie vasario 11 dieną nušautą vilką. Sunkiai sumedžiojamas žvėris tąsyk tapo Kučgalio kaimo apylinkėse medžiojusio Romo Virino trofėjumi. Būginių medžiotojų klubą, kuriam priklauso R. Virinas, sėkmė lydėjo ir praėjusį pirmadienį. Biržų girioje vilką nušovė Būginių medžiotojų klubo narys 47 metų biržietis Erlandas Smindriūnas.
„Mes abu priklausome netgi tai pačiai klubo grupei“, - sakė kolegos sėkme besidžiaugiantis R. Virinas.

Sakoma, kad sumedžioti vilką yra medžiotojo garbės reikalas. Tad būtų galima teigti, kad vieną pilkį 2014 metais jau sumedžiojęs E. Smindriūnas medžiotojo garbės nusipelnė du sykius.
„Šiaurės rytų“ kalbintas E. Smindriūnas laikosi nuostatos, kad medžiotojui tai yra sėkmės dalykas.


Žvėries tykojo bokštelyje

„Po darbo – ir į medžioklę. Ji yra tapusi mano gyvenimo būdo dalimi“, - sako nuo 2010 metų medžiojantis E. Smindriūnas. Jis vasario 18 dieną žvėrių tykojęs Biržų girioje, medžiotojų bokštelyje.
„Sėdėjau bokštelyje. Buvo gal be dvidešimties minučių 18 valanda, kai į laukymę išėjo vilkas. Taikiausi, ranka pradėjo drebėti, šoviau. Vilką sužeidžiau, tad jo teko ilgokai ieškoti“, - pasakojo E. Smindriūnas, kuriam pašauto žvėries dar teko ieškoti apie pusantros valandos.
Medžioklis sako į pagalbą pasikvietęs jauną medžiotoją Gabrielių Klepecką. Į mišką leidosi dviese.
„Sulaukiau porininko, su kuriuo kartu medžiojame. Vienas nedrįsau eiti į mišką ir ieškoti sužeisto žvėries“, - sakė E. Smindriūnas.
Vyrai vilką rado miško tankmėje negyvą gulintį po egle.

Pasak medžiotojo, nušautam plėšrūnui gali būti kokie 3 ar 5 metai. Žvėris bus vežamas į Panevėžį.
„Iškamšą darys – juk tai medžioklės trofėjus, kaip ir kaukolė, kailis“, - pasakojo E. Smindriūnas, kurio namuose jau yra kilimu virtęs vieno nušauto vilko kailis. Medžioklio trofėjų kolekcijoje yra ir elnio ragai.
Pasak E. Smindriūno, vilkų populiacija yra tikrai didelė. Anot medžioklio, tą liudija miške matomos ne pavienės vilkų pėdos.
„Miške vilkų pėdų yra labai daug, todėl drąsiai galima sakyti, kad šitų žvėrių mūsų miškuose labai daug. Aišku, tas pėdas pastebėti gali ne kiekvienas“, - kalba medžiotojas.
Apie vilkus saugančios organizacijos ir medžiotojų santykius vyras sako taip: „Jie saugo vilkus, kad jų nemedžiotume, o mes medžiojame tam, kad sumažintume populiaciją ir vilkų daromą žalą“.


Žvėris vilioja ir pučiamu instrumentu

Biržietis E. Smindriūnas garsėja gebėjimu išgauti medžiojamų žvėrių tarpusavio susikalbėjimo garsus.
Medžioklėje jis naudoja, kaip pats sako, dūdą. Ją iš plastiko gaminęs pats, informacijos apie medžioklėje naudojamus pučiamuosius instrumentus (vilbynes) ieškojęs internete.
Instrumentas padeda išgauti garsus, kuriuos žvėrys skleidžia išsigandę, šaukdami jauniklius, jaunikliai – motinas, patinai kviesdami pateles. Patinai, ypač stambių kanopinių, baubimu praneša apie užimtas teritorijas, įspėdami kitus, kad jie nesiartintų prie jų valdų, haremo. Vilbynės plačiai naudojamos ir medžiojant plėšrūnus: lapes, vilkus.

„Mes su Gabrieliumi nuo 2013 metų taip viliojome elnius rujos metu. Vėliau ėmėme domėtis, kaip prisivilioti vilkus. Pabandėm, ir 2014 metais prisiviliojome vilką“, - pasakojo medžiotojas.
Pasiteiravus, ar dažnai tenka skolinti žvėris viliojantį instrumentą, vyras juokiasi: „Žmonos, šautuvo ir dūdos neskolinu niekam“.


Darbas ir hobis

E. Smindriūnas yra ne tik Biržuose gerai žinomas apdailos darbų meistras, kurio stažas – nuo 1993 metų.
„Nuo Maskvos iki Anglijos“, - juokiasi E. Smindriūnas, pasiteiravus apie darbų užsakymus. Šiuo metu Lietuvoje plušantis, namus ir butus nuo elektros instaliacijos iki santechnikos įrenginėjantis meistras sako, kad darbo tikrai yra.

„Dirbk sąžiningai, ir darbo turėsi“, - įsitikinęs vyras. Ir juokauja, kad „dirba, kaip ir medžioja, viską“.
Medžioklę, į kurią vyksta po darbo, pašnekovas vadina hobiu. Tai, anot medžioklio, nėra lengvas ir greitus trofėjus nešantis užsiėmimas.
„Per tris žiemos mėnesius „padarai“ vieną, du ar tris šūvius... Be abejo, šaudykloje kur kas daugiau šūvių paleidžiame“, - sako vyras.
Pasiteiravus, ar medžioklės azartu neužkrėtė žmonos Jelenos, pašnekovas sako, kad jo moters šis užsiėmimas nežavi, o šūviai gąsdina.
Į mišką kartu su vyru išsiruošiančią Jeleną žavi gamta, kuri, anot Erlando, šią žiemą yra nepaprastai graži.

„Nuvažiuojame kaip į pasaką“, - sako medžiotojas. Biržuose gyvenantys ir dirbantys Smindriūnai užaugino dvi dukras – 22 metų studentę ir 18-metę gimnazistę.
Pasak E. Smindriūno, daug jam pažįstamų jaunų žmonių, įgijusių praktikos ir išmokusių dirbti, išvažiuoja į užsienį, jis to daryti nesiruošia.
„Aš esu Biržų, Žemaitės gatvės vaikas“, - sako ir darbo, ir laisvalaikio užsiėmimo turintis vyras.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-28 23:32

Valdžia liko skolinga ūkininkams už vilkų papjautus gyvulius


Daiva BALČAITYTĖ
agroeta.lt
(Šilalė, vasario 28 d.)




Kelinti metai iš eilės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje Šilalės savivaldybė pritrūksta lėšų ūkiniams gyvūnams vilkų padarytai žalai atlyginti. „Agroeta“ duomenimis, pernai savivaldybė už vilkų papjautus gyvulius gyventojams liko skolinga daugiau nei 4 000 eurų. Tačiau pamiškių tvoroms, kurios po kelių metų tikriausiai taps elnių aptvarais, pinigų netrūksta. Savivaldybės valdininkai tvirtina, kad tokia yra specialiosios programos lėšų skyrimo tvarka.

Laimi miškų savininkai?

Šilalės savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa pernai surinko net 91,3 tūkst. eurų, tačiau medžiotojai už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą sumokėjo tik 19,3 tūkst. eurų. Tiek ir buvo skirta žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkų, valdytojų ir naudotojų įgyvendinamos žalos prevencijos priemonėms, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, finansuoti.

Bet Šilalės rajone vilkai pjauna ne tik aveles ir ožkeles, rėžia apystambius buliukus, suaugusias telyčias ir net karves, todėl pinigų kompensacijoms neužtenka. Tiksliau sakant, užtektų, jei savivaldybė šias kompensacijas laikytų prioritetu. Bet dalį lėšų ji atriekia miškų ir žemės savininkams, nuo žvėrių atsitveriantiems kelių metrų aukščio tvoromis.
Pavyzdžiui, pernai už vilkų padarytą žalą Šilalės savivaldybė ūkininkams išmokėjo 13 164,76 eurus kompensacijų, o skolinga liko 4 091,3 euro. Vasarį, tvirtindama rajono biudžetą, savivaldybės taryba patvirtino ir Aplinkos apsaugos specialiosios programos 2019 metų sąmatą, bet kol medžiotojai nesumokės mokesčių už medžiojamus gyvūnus, tol ūkininkai nesulauks kompensacijų. Nors senų seniausiai galėjo jas gauti, jei Šilalės valdininkai 6 tūkst. eurų nebūtų skyrę miškų savininkams, pirkusiems repelentus, ir ūkininkams, tvėrusiems pamiškėse tvoras „apsaugai nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos“.

Rengia aptvarus elniams

Vieša paslaptis, kad šios laukus nuo medžiojamų gyvūnų daromos žalos saugančios tvoros po penkerių metų dažniausiai tampa elnių aptvarais. Apie tai, Kaimo reikalų komiteto posėdyje prabilo pinigų dalybų nauda ir teisingumu suabejoję politikai.
Pasak girininku dirbančio Jono Šedbaro, už mokesčių mokėtojų pinigus užtvertos tvoros nepanašios į užtvarus nuo laukinių gyvūnų, nes įtvirtintos gelžbetoniniais stulpais. Per tokias tvoras neįmanoma pateikti į mišką.
„Apsauga nuo žvėrių turi būti – tam tiktų metro ar pusantro perkeliama tvorelė, kad keičiant sėjomainą būtų galima pernešti į kitą lauką. Bet ne kapitalinė, 3 metrų tvora su stulpais. Kažkaip tie dalykai man nesiderina“, – „Agroetai“ svarstė miškininkas, stebėjęsis, jog savivaldybės ataskaitose nenurodomos mokesčių mokėtojų pinigus gaunančių miškų savininkų pavardės.
Netrukus pasiteisino J. Šedbaro įtarimai, kad lėšos kone kasmet nugula į nuolatinių prašytojų kišenes. Šilalės rajono merui Jonui Gudauskui leidus, paaiškėjo, kad pernai ūkininkų kompensacijų pinigus savivaldybė atidavė keturiems asmenims – A. T., B. B., S. E. ir E. B.
Šilalės savivaldybės valdininkai įrodinėjo, kad 2000 eurų – pernelyg maži pinigai, kad reikėtų dėl jų kelti triukšmą: daugiau kaip 500 m vielos tinklo už juos nenupirksi.

Niekinis antikorupcinis vertinimas

Peržiūrėjus kelių metų Šilalės savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ataskaitas, negali nepastebėti, jog kartojasi vietovės, kuriose tveriamos tvoros ir naudojami valdiškomis lėšomis perkami repelentai.
Pavyzdžiui, 2013 m. ypač daug – net 15 tūkst. eurų iš šios programos buvo skirta želdinių atitvėrimui tinkline tvora Požėrės kadastrinėje vietovėje. Toje pačioje vietovėje tvora tverta ir 2015 metais – jai skirta 4 090 eurų.
Ataskaitose dominuoja ir Jomantų kadastrinė vietovė. Želdinių atitvėrimui tinkline tvora šioje vietoje 2014 metais skirta 7 000 eurų, 2015 m. – 2 500 eurų, 2017 metais – 1 375 eurai. Kuriose konkrečiai vietoje į tvorą buvo investuoti 2018 metais skirti 4 000 eurų, Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ataskaitoje nenurodyta, todėl sudarytos visos galimybės manipuliuoti faktais. Ataskaitos antikorupcinį vertinimą atlikęs Šilalės savivaldybės administracijos Teisės ir teisėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Remeikis to negalėjo nepastebėti, tačiau dokumentą „palaimino“.
Kai šitai vertinama, kas galėtų paneigti, kad specialiosios programos lėšos nenugulė į tų žmonių sąskaitas, kurie patys turėjo rūpintis, jog medžiojami žvėrys padarytų mažiau nuostolių?

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-15 09:34

Vilką nušovęs S. Večerkauskas: „Situacija grėsminga“

etaplius.lt
2019.02.14
vecerkauskas.jpg
Užpraeitą savaitę vilkas krito nuo Paliepio medžiotojų būrelio pirmininko Sauliaus Večerkausko kulkų.

Jis teigė, kad vilką pavyko sumedžioti Paliepio kaime, netoli namų. „Nuo taiklaus šūvio krito didžiulis patinas, sveriantis apie 50 kilogramų, maždaug penkerių metų amžiaus. Mes pagal pėdsakus sekėme ir matėme, kad buvo du vilkai, vienas iš jų pabėgo. Jų tikrai nemažai mūsų plotuose, Stalų girininkijoje, miškuose aplink Kapčiamiestį. Jie labai agresyvūs, eina į sodybas ir pjauna žmonių šunis. Suskaičiavau, kad praeitais metais papjovė 6 mano kaimynų šunis. Nunešė tiesiog nuo būdų, kaimynai skundėsi, kad ryte rado tik tuščias grandines. Žmonėms, aišku, pikta – augina, myli savo šunis, o po nakties neranda. Man irgi pikta dėl to. Pats turiu medžioklinį, geros veislės šunį, tačiau bijau išleisti į lauką vakarais. Mums dar skundžiasi Druskininkų savivaldybės Lipliūnų, Diržų kaimų gyventojai, kurie irgi neatsigina nuo vilkų. Naktimis plėšrūnai eina į sodybas, gąsdina žmones, irgi pjauna šunis bei kitus naminius gyvūnus. Blogiausia, kad Druskininkų savivaldybės teritorijoje vilkų medžioti negalima, tokie leidimai neišduoti. Šių kaimų gyventojai jau raštais kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Vyriausybę, kitas institucijas, prašydami leidimų vilkus medžioti. Kol kas negirdėjau, ką nusprendė Vyriausybės atstovai, tačiau situacija iš tiesų grėsminga. Reikėtų tikrai imtis kažkokių priemonių, jeigu vilkai siaučia gyventojų sodybose, pjauna viską, kas kruta. Alkani gali ir žmogų užpulti. Jų tikrai nemažai – mes, medžiotojai, matome ant sniego daug jų pėdsakų”, – sakė Paliepio medžiotojų būrelio pirmininkas.

S. Večerkauskas praėjusį antradienį dalyvavo vieno klubo organizuotoje medžioklėje Seirijų seniūnijoje, Bestraigiškės miške, kur taip pat vienas medžiotojas iš Alytaus nušovė vilko patelę. „Ten medžiotojai matė tris vilkus, vieną pavyko sumedžioti, kiti pabėgo. Mes tą plotą buvome pažymėję raudonomis vėliavėlėmis. Dar buvome nuvykę į tą mišką ir trečiadienį, manėme, gal pavyks susekti ir kitus vilkus, tačiau jie gudrūs, matyt, pasislėpė”, – sakė patyręs medžiotojas.

Apie sausio viduryje Šilelio medžiotojų būrelio nario šiemet nušautą pirmąjį vilką jau buvo rašyta.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-15 07:54

VILKŲ MEDŽIOKLĖS GRIMASOS



Vida Tavorienė
2019-02-09
valstietis.lt



Vilkų medžioklės limitas dar neišnaudotas, tačiau medžioti šiuos plėšrūnus leidžiama jau ne visiems.Kai kuriuose rajonuose medžiotojai stebi gausias vilkų gaujas, bet taikytis į juos šiukštu nebegali. Atsirūgo ir tam medžiotojui, kuris prasidėjus vilkų medžioklės sezonui, bet buvusiam aplinkos ministrui uždelsus pasirašyti atitinkamą įsakymą, patiesėšį plėšrūną.

Išsyk sumedžiojo keturis

Po gausių ir žiaurių vilkų išpuolių ganyklose ir išaugusios jų padarytos žalos buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas buvo priverstas padidinti šių Lietuvoje itin saugomų plėšrūnų medžioklės limitą, tačiau patvirtino painias jo skirstymo sąlygas ir pavėlino medžioklės sezono pradžią. Per šį sezoną leista sumedžioti 110 vilkų.Aplinkos ministerijos(AM) sausio 28 d. duomenimis, sumedžioti 89 vilkai.

Iki šios datos daugiausia vilkų buvo sumedžiota Kupiškio, Rokiškio ir Varėnos rajonuose – po 7. Rokiškio krašto medžiotojai per vieną medžioklę sumedžiojo net 4 pilkuosius. Dėl tokios sėkmingos medžioklės rokiškėnai sulaukė aplinkosaugininkų ir vilkų gynėjų dėmesio. Šie aiškinosi, ar medžiotojai ko nors neslepia, pavyzdžiui, ar neištraukė iš šaldiklio galbūt dar iki medžioklės sezono pradžios sumedžiotų kūnų.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Rokiškio skyriaus medžioklės žinovo Gyčio Andriuškevičiaus nestebina, kad per vieną medžioklę buvo sumedžioti 4 vilkai. Šių plėšrūnų stipriai padaugėjo, jie vaikšto gaujomis. Medžiotojas sakė, kad Juodupės miškuose prie žvėrių šėryklos įrengtoje kameroje kasnakt užfiksuojama po 1–7 vilkus.

„Šiuose miškuose ir buvo sumedžioti 4 vilkai, medžiotojai užklupo visą jų gaują, bet du paspruko. Šis žvėris labai gudrus, jį sumedžioti nėra taip lengva. Vieną iš vilkų sumedžiojo 50 metų patirtį turintis medžiotojas, per tą laiką šovęs į 6 vilkus, bet pataikęs tik šiemet“, – pasakojo G.Andriuškevičius.


Neleidžia medžioti


LMŽD Rokiškio skyriaus medžiotojai tikisi, kad šiemet dar paties ne vieną pilkąjį. O jų kaimynams kupiškėnams daugiau medžioti vilkų neleidžiama. „Kodėl mums uždraudė, nežinome, niekas nepaaiškina. Pernai medžiotojai suskaičiavo, kad Lietuvoje yra apie 1300 vilkų, o sėdintieji kabinetuose nusprendė, kad vilkų yra 260. Ar jie geriau mato ir žino?“ – stebėjosi LMŽD Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas Gaudentas Baikauskas.

Jo teigimu, dabar geriausias metas medžioti vilkus, kurių pilna Kupiškio miškuose. Žmonės pasakoja matę šių plėšrūnų gaujastai po 4–6, tai po 11. Pasak medžiotojo, priklausančio Kupiškio rajono savivaldybės komisijai, skaičiuojančiai laukinių gyvūnų padarytą žalą, vilkai vasarą ir rudenį puldinėjo ir pjovė gyvulius, o dabar – briedžius, stirnas.

„Vilkų pas mus pilna, jų oficiali padaryta žala būtų dar didesnė, jeigu visi žmonės kreiptųsi dėl kompensacijų, bet medžioti neleidžia. Negi lauksime, kol kokį vaiką nutvers. Tik tada, matyt, praregės“, – piktinosi medžiotojas.


Pavėlino medžioklę


Mokslininkai ir medžiotojai sutaria, kad vilkų populiacija yra per gausi, o jų apsauga – itin perdėta. LMŽD per šį sezoną siūlė sumedžioti nuo 250 iki 300 vilkų, kad populiacija būtų subalansuota. Kai kurių mokslininkų manymu, šį sezoną iš viso nereikėjo limituoti vilkų medžioklės,o po to vykdyti apskaitą ir viską įvertinti.

Jų manymu, 110 vilkų medžioklės kvota – per maža, kad būtų suvaldyta gausėjanti šių plėšrūnų populiacija. Medžiotojams nesuprantamos ir medžioklės limitą lydinčios painios sąlygos, kurias jie pavadino mistiškomis. Limitas buvo patvirtintas dviem etapais: iš pradžių leista sumedžioti 60 vilkų (ši kvota dar buvo padalinta į dvi dalis), o vėliau turėjo būti patvirtinta likusi kvota – 50 vilkų. Tačiau patvirtino ne visą limitą. AM Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė „Valstiečių laikraštį“ raštu informavo, kad šiemet sausio 9 d. priimtas sprendimas paskirstyti 45 vilkų sumedžiojimo limitą. Kodėl limitas sumažintas, nepaaiškinama.

Vilkus dar galima medžioti Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose ir Elektrėnų bei Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

Medžiotojams akivaizdu, kad buvęs aplinkos ministras liko ištikimas vilkų gynėjams. „Jis beveik savaitę vėlavo patvirtinti vilkų medžioklės sezono pradžią. Taisyklėse numatyta, kad vilkai medžiojami nuo spalio 15 d. ir kad medžioklė limituojama. Viename rajone medžiotojas spalio 16 d. pagal visas taisykles sumedžiojo vilką, sąžiningai apie tai pranešė, bet kitą dieną sulaukė svečių – pareigūnai surašė pažeidimų protokolą, skyrė baudą ir paėmė šautuvą. Pasirodo, ponas ministras laiku nespėjo pasirašyti įsakymo. Kodėl? Tai pasityčiojimas iš žmonių“, – nutylėtą faktą atskleidė G.Baikauskas.

K.Navickas įsakymą dėl vilkų medžioklės limito patvirtinimo per 2018–2019 m. medžioklės sezoną pasirašė spalio 19 d. Įsakymas įsigaliojo spalio 20 d. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

Savivaldybių atstovams ir avių augintojams pro akis nepraslydo tai, kad AM savaip skaičiuoja ir vilkų padarytą žalą. Pasak Gedimino Vaičionio, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo kaimo ir teritorijų planavimo klausimais, vilkų padaryta žala kasmet auga, opernai ji buvo rekordiškai didelė, bet aplinkosaugininkai to neakcentuoja. Lietuvos avių augintojų asociacijos prašymu savivaldybės pastaruosius trejus metus rinko duomenis apie vilkų padarytą žalą rugsėjo ir spalio mėnesiais. O AM prašė duomenų tik iki rugsėjo ir tais duomenimis vadovavosi nustatydama vilkų medžioklės kvotas. O juk per rugsėjį ir spalį būna daugiausia vilkų išpuolių. Savivaldybių surinktais duomenimis, per pastaruosius 3 metus nuostoliai stipriai išaugo – 2016 metų rugsėjį ir spalį buvo sudraskyta 510, o pernai – net 910 gyvulių.


Kvota per maža


Dzūkijos medžiotojų klubo vadovo Rolando Micevičiaus manymu, norint nuraminti ūkininkus ir medžiotojus buvo nustatyta 110 žvėrių sumedžiojimo kvota, o norint įtikti vilkų gynėjams, ta kvota neaiškiai suskirstyta dalimis. „Anksčiau kiekvienam rajonui skirdavo vilkų medžioklės limitą, dabar Lietuva padalinta į dvi dalis pagal vilkų daromos žalos dydį. Nustatyta kvota per maža, ji turėtų būti bent dvigubai didesnė. Dar geriau būtų buvę, jei šį sezoną medžioklė būtų nelimituojama, kaip siūlė mokslininkai. Bet pas mus išskirtinai saugoma viena žvėrių rūšis“, – stebėjosi medžiotojas.

Jis užsiminė, kad pastaraisiais metais vilkai sudrasko vis daugiau gyvulių ir pridaro daugiau žalos ūkininkams ir kaimo gyventojams. Šie dėl plintančio maro nebegali auginti kiaulių, vietoj jų renkasi avis, bet ir jų tenka atsisakyti dėl nevaldomų vilkų išpuolių.

„Dėl netobulos skaičiavimo metodikos pateikiama, kad vilkų yra mažiau. Pavyzdžiui, Žuvinto rezervate pernai nesuskaičiavo nė vieno, nors darbuotojai tikrai žinojo, kad ten gyveno 5 vilkai. Didelė tikimybė, kad ir kitose vietose yra nesuskaičiuotų vilkų. Taigi jų gali būti gerokai daugiau nei pateikiamaoficialiai“, – spėjo Dzūkijos medžiotojų klubo vadovas.


Pavojus žmonėms


LMŽD Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis sakė, kad jų krašte kol kas sumedžiotas tik vienas vilkas, nors rudenį jie buvo labai aktyvūs. Medžiotojas spėja, kad pilkieji pasitraukė į Lenkiją, nes jų krašto miškuose vyksta intensyvūs miško darbai. Tad tokiu metu sunku tiek medžioti,tiekvykdyti žvėrių apskaitą.

A.Palionio teigimu, dėl tinkamai nevaldomos vilkų populiacijos problemų tik daugės. Vilkai iš miško į laukus išginė stirnas, pjauna briedžius ir jų jauniklius. Dėl maro kai kur beveik nebeliko šernų, tad reikia užpildyti ir šią mitybos grandinės netektį. Vienam vilkui, anot medžiotojų, per dieną reikia apie 10 kg mėsos.

„Vilkai jau šunis iš kiemo traukia. O tai pavojus ir žmonėms. Aišku, jeigu vilkas ir žmogus yra sveiki, tikimybė maža, kad vilkas užpuls. Bet pagyvenusį ar alkoholio pavartojusį asmenį arba mažą vaiką pilkasis gali užpulti. Šis plėšrūnas jaučia žmogaus silpnumą“, – prielaidas darėLMŽD Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas.

Medžiotojas tvirtino, kad dėl vilkų išpuolių ūkininkai atsisako gyvulių, nes apsaugoti juos darosi neįmanoma. Šių plėšrūnų nesustabdo nei aukštos tvoros, nei kitos priemonės. A.Palionis pasakojo, kaip prieš 3 metus vertinant plėšrūnų padarytą žalą komisijos nariai nustebo išvydę 2,5 metro tvora aptvertoje gamykloje išpjautas avis.Tvora buvo darapie 30 cm įleista į žemę, bet vilkai prasikasė dar giliau ir pralindo.

„Nepadeda nei tvoros, nei įvairūs baidymai. O rekomenduojami aviganiai šunys labai pavojingi aplinkiniams žmonėms ir kitiems gyvūnams – jie gali mirtinai sudraskyti“, – perspėjo medžiotojas.


Valdžios vyrų žaidimai


Vilkų medžioklės kvotos skirstymą vadinčiau „biliberda“. Medžiotojai, ūkininkai ir kaimo gyventojai puikiai supranta, kad buvęs aplinkos ministras be atodairos lepino vilkus. Ir viskas, kas yra sukurta jų apsaugai, taip pat ir nustatytos kvotos, jų skirstymas ir perskirstymas – mažų vaikų žaidimas suaugusių vyrų, turėjusių valdžią, rankomis. Ieškoti logikos ir rimtų argumentų, kodėl taip ar ne kitaip nustatyta ir paskirstyta kvota, neįmanoma ir nėra prasmės. Buvo pasakyta, jeigu pirmąją limito dalį (60 vilkų) sumedžios sparčiai, tada bus pridėta 50. Bet kai reikėjo tai padaryti, sugalvojo versiją, kaip tą kvotą skirstyti. Žaidimai, ir tiek.

Visiems akivaizdu, kad šių plėšrūnų populiacija klesti ir kelia žmonėms daug problemų. Spartus vilkų medžiojimas tik patvirtina, kad jų yra daug. Toks didžiulis valstybės dėmesys šiai populiacijai ir rūpestis ja yra valstybės resursų švaistymas. Bet keista meilė vilkui – aukščiau visko. Kitaip tariant, iš didelio rašto išeinama iš krašto.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-12 22:02

Vilko patelės gimdos išėmimas (video)

https://www.youtube.com/watch?v=U4NGiBmObpE

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje Taisyklių 9 priedą sumedžiojus vilką reikia paimti mėginius tyrimams:
1. jeigu buvo sumedžiotas patinas – apytikriai 3x3 cm skeletinių raumenų gabalėlis genetiniams tyrimams ir
2. iltinis dantis iš apatinio žandikaulio tikslaus amžiaus nustatymui pagal šio danties šaknies nuopjovą;
3. jeigu buvo sumedžiota patelė – tokie patys mėginiai, kaip patino atveju, papildomai paimant gimdą.
Pateikiame vieną iš galimų būdų kaip išimti vilko patelės gimdą (komentarai pateikti subtitruose, jei nerodo, reikia juos įjungti) )

Primename, kad vilkas, kaip ir bet kuris kitas plėšrūnas, yra imlus virusams, bakterijoms ir parazitams, gali tapti jų tarpiniu šeimininku ar nešiotoju, todėl primygtinai rekomenduojame iškilus intervencinei būtinybei kreiptis į veterinarijos gydytojus

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-06 19:11

Vilkai gyventojus gąsdina, o medžiotojus pergudrauja


Posted By: Loreta Ežerskytė
05/02/2019
gzeme.lt



Taujėnų seniūnijos Balelių kaimo gyventojai sunerimę – aplinkui siaučia vilkai. Pastaruoju metu šie plėšrūnai ypač suįžūlėjo, nes nesibaimina atsėlinti net į gyvenvietę, o į kiemus užklysta ir dieną. Sausio 26-ąją buvo papjautas kieme bėgiojęs šunelis. Kiek anksčiau tokia lemtis ištiko prie būdos pririštą sargį. Praėjusią savaitę žmonės netoli autobusų stotelės matė tris vilkus, praėjus vos kelioms dienoms prekes vežęs vairuotojas išvydo dar vieną vilką…

„Jei jau dabar vilkai pasiekia gyvenvietę, kas darysis vasarą? Kaip reikės apsaugoti gyvulius, kai juos išleisime iš tvartų į ganyklas? Pagaliau ir patys nesijausime saugūs. Baugu bus ir koją į mišką įkelti…“ – su baime kalba baleliškiai.

Aplinkos ministerijos duomenimis, iki vasario 4 dienos šalyje buvo sumedžioti 92 vilkai. Dalyje šalies teritorijos 2018-2019 m. vilkų medžioklės sezonas jau nutrauktas. Šiuos saugomus gyvūnus medžioti dar leista 15 savivaldybių, tarp jų – ir Ukmergės. Rajono miškuose šį sezoną kol kas nepavyko sumedžioti nė vieno vilko.

Baleliuose, Ūkininkų gatvėje, gyvenanti Rasa Žemaitienė pasakojo, kad turi vieną nuosavą šunį – namuose laikomą labradorą. Antrą šunelį, senutėlį kudlių, šeima priglaudė prieš trejetą metų, kai Anapilin iškeliavo viena gyvenusi jo šeimininkė.

Šiltuoju metų laiku gyvūnas buvo laikomas kieme, o atvėsus orams nakčiai naujieji šeimininkai visada įleisdavo į vidų…

Visą straipsnį skaitykite trečiadienio laikraštyje.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-06 18:50

:o :shock: :crazy:


Neapsikentė: mūsų miškai tampa labiau panašūs į skerdyklas, nei į prieglobstį laukiniams gyvūnams


Lina Sedra
2019 m. vasario 6 d.
delfi.lt


Stambieji plėšrūnai, o mūsų atveju – vilkai, yra laikomi kertine rūšimi ekosistemoje. Jie taip vadinamų trofinių kaskadų procesų metu valdo santykį tarp ekosistemos sudėtinių dalių. Išnaikinus ar per daug destabilizavus vilkų populiaciją, ekosistemoje lyg krioklys pasipila destruktyvūs įvykiai, palaipsniui pasiekdami visus gamtoje tarpstančius mitybos piramidės lygius – ekosistema praranda pusiausvyrą, išnyksta gyvūnų ir augalų rūšys, paveikiami vandens telkiniai ir dirvožemis, o tuo pačiu ir atmosfera.
Tai, kad be vilkų ekosistema griūva, lyg kortų kaladė – mokslo įrodytas faktas. Trofinių kaskadų tyrimai vyko daugelyje pasaulio šalių – Kanadoje Banfo nacionaliniame parke, JAV saugomose teritorijose – Josemičio, Zajono, Vind Keivo, Jeloustouno nacionaliniuose parkuose. Daugumoje minėtų teritorijų dominuojantis plėšrūnas yra vilkas. Australijoje trofinės kaskados buvo stebimos įveisus laukinius šunis Dingo. Visose šiose teritorijose plėšrūnų grįžimas davė panašius rezultatus. Trofinių kaskadų hipotezė pasitvirtino, ir tyrimų sėkmė nustebino net didžiausius entuziastus. Japonijoje taip pat jau kalbama apie vilkų įveisimą, nes elniai baigia suniokoti gamtą. Europoje galime paminėti Lenkijos patirtį. Trofinių kaskadų tyrimų Belovežo girioje rezultatai neprieštarauja JAV ir Kanados mokslininkų išvadoms dėl kertinio vilkų vaidmens ekosistemose.
Tai yra natūralus gamtos vyksmas, kuris žmogui nieko nekainuoja. Gamta pati sutvarko, kad ekosistemoje visko būtų tiek, kiek reikia jos klestėjimui. Daugelio šalių vyriausybės tai supranta ir draudžia vilkų medžioklę. Akivaizdu, kad labiau apsimoka kompensuoti ūkininkams už vilkų padarytą žalą ir remti juos įsigyjant apsaugos įrangą bei aviganius šunis, nei išnaikinti natūraliai pusiausvyrą gamtoje palaikančią plėšrūnų rūšį.
Vilkų ūkiams padaryta žala, palyginus su nuostoliais, kurie patiriami destabilizavus ekosistemas, yra tikrai nedidelė. Kada išlaidos, patiriamos bandant dirbtiniu būdu atgaivinti be plėšrūnų suirusias ekosistemas ir padengti kanopinių padarytą žalą, yra šimteriopai didesnės. Be to, jei pažvelgsime į šį reikalą plačiau, sutrikus ekosistemoms, stipriai išauga natūralių katastrofų – sausrų, uraganų, potvynių, erozijos rizika, jau nekalbant apie tai, kad spartinamas klimato atšilimas. Įsisiautėjusios gamtos stichijos padarytiems nuostoliams padengti valstybės išleidžia milijardus.
Sutaupyti ženklias sumas šalies biudžetui galime be jokių pastangų – tiesiog palikdami ekosistemose jų natūralias reguliavimo priemones. Lietuvos atveju tai reiškia – nebenaikindami vilkų.

Vilkų nebus daugiau, nei reikia

Tik užsiminus apie vilkų medžioklės ribojimą ar uždraudimą, mažiau informuotuose sluoksniuose tuoj kyla panika – ką darysime, kai vilkų prisiveis per daug?! Atsakymas paprastas: nedarysime nieko, nes jų per daug neprisiveis. Mokslininkų įrodyta, kad vilkai, esantys aukščiausioje ekosistemų mitybos grandinių pakopoje, ne tik garantuoja tinkamą visos sistemos funkcionavimą, bet turi savybę apspręsti savo pačių populiacijos skaičių, priklausomai ne tik nuo pramitimo galimybių, bet ir teritorijos talpos.
Pirmiausia, vilkai reguliuoja gimstamumą šeimoje. Jie monogramai – tik alfa pora gali susilaukti jauniklių. Ekstremaliomis sąlygomis vilkų patelių organizmas geba reguliuoti brendimo laikotarpį bei vaisingumo ciklus, nes mitybos stresas bei įtampos faktorius įtakoja jų endokrininę sistemą ir ovuliacijos ciklą. Jei, pavyzdžiui, teritorijoje trūksta grobio ar vilkų tankumas per daug padidėja, brendimo laikas gali išaugti, o vaisingumo periodai tapti retesni. Be to, jei teritorijoje populiacijai tampa ankšta, vyksta kovos tarp šeimų, o ekstremalios įtampos sąlygomis - net tarp šeimos narių.
Bet šie procesai netrikdomai veikia, jei išlaikomas ekosistemos socialinis stabilumas. Kai į natūralų vilkų gyvenimą įsikiša žmogus, savireguliacijos mechanizmas sutrinka. Tuomet atsiranda daugiau jauniklius vedančių porų ir dėl to plėšrūnų skaičius gali net išaugti. Be to, suirus šeimoms, sutrinka vilkų emocinė pusiausvyra, o tai veikia jų elgseną ir fiziologiją. Kai kurie prigimtiniai instinktai tiesiog nustoja veikti. Be to, netekę patyrusių šeimos narių, vilkai praranda natūralų gebėjimą susimedžioti stambų grobį savo teritorijose. Kadangi vilkui šeima yra svarbiau už jį patį ir emocinis ryšys tarp šeimos narių yra be galo didelis, šeimos nario ar narių praradimas juos destabilizuoja emocionaliai.
Taigi, medžioklė ne tik nesumažina antpuolių ūkiuose rizikos, bet turi atvirkštinį poveikį. Kuo labiau drumsčiama vilkų populiacijos gyvenimas, tuo didesnė jų skaičiaus augimo ir rizika, o tuo pačiu išpuolių už teritorijų ribų apimtis. Lietuvos situacija yra akivaizdus to įrodymas. Kuo vilkai intensyviau medžiojami, tuo jie aršiau puola ūkius net tada, kai jų skaičius yra nedidelis. Be to, naikinant vilkus, pavojus iškyla ir kitų žvėrių sveikatai. Jei Lietuvoje vilkai nebūtų medžiojami pasismaginimo tikslais, ir, beje, jei kanopiniai nebūtų dirbtinai šeriami (leidžiama palikti po 100 kg pašaro prie kiekvieno medžiotojų bokštelio) - šernų maras nebūtų paplitęs, kaip jis neplinta vilkų gausiai gyvenamose teritorijose kitose šalyse, pavyzdžiui, Slovakijoje.
Medžiotojai žino, kad vilkai – didžiausi jų konkurentai. Kai nėra vilkų, kanopiniai žvėrys dauginasi didžiuliais tempais ir pradeda naikinti ne tik savo buveinių augmeniją, bet ir augalus ūkinės paskirties žemėse. Vėl kreipiamasi į medžiotojus. Jie su džiaugsmu puola šaudyti dėl jų pačių kaltės prisidauginusius ir susirgusius kanopinius. Taip susiformuoja uždaras vis intensyvesnio gyvosios gamtos naikinimo ratas. Kuo daugiau žvėrių, tuo didesnis malonumas ir tuo daugiau trofėjų.

„Vilko apsaugos planas“? Ne. Vilko naikinimo planas.

Aišku, kad vilkai ne veltui yra saugoma rūšis daugelyje civilizuoto pasaulio šalių, įskaitant Europos Sąjungą. Jau nekalbant apie ekologines šios būtinybės priežastis, tai tiesiog apsimoka. Sutartis dėl šių plėšrūnų apsaugos su EK pasirašė ir Lietuva. Tačiau, įsipareigojimai saugoti vilkus ir sudaryti jiems sąlygas netrukdomai gyventi savo buveinėse, nevykdomi. Galbūt, tiesiog mentalitetas dar nepasiekė tokio lygio. Prisikimškim kišenes kuo skubiau, o kad vėliau patirsime gamtos kerštą ir valstybei tai kainuos milijonus – kam gi svarbu, ar ne? Sako, protingas mokosi iš svetimų klaidų, kvailys – iš savų. Kaip vadinsim tą, kuris ir iš savų nepasimoko?
Šio metų medžioklės sezono metu jau išnaikinta gal pusė, o gal nepalyginamai daugiau vilkų, gyvenusių Lietuvoje. Jų, oficialiais duomenimis, 2018 metais buvo 34 šeimos, vadinasi, apie 300, labai optimistiniu atveju - 400 vilkų. Šis sezonas, įskaitant brakonierių siautėjimą, ypač aršus. Jau kyla klausimas, ar apskritai vilkų populiacija po jo sugebės atsigauti.
Pernai rudenį, kai į Aplinkos ministeriją buvo nunešta daugiau nei 13000 žmonių pasirašyta peticija, reikalaujanti nedidinti vilkų medžioklės kvotos, kuri pernai buvo 60, buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo ar ne savo noru sužaidė taip: iš pirmo žvilgsnio lyg ir užfiksavo limitą ties 60, bet įsakymas buvo taip gudriai susuktas, kad įgalino medžioklės metu skaičių keisti iki 110. Pirmiausia K. Navicko įsakymu, 60 leistų nušauti vilkų kvota buvo padalinta į dvi dalis. 30 vilkų buvo skirta rajonams (Alytaus, Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijų, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonai), matyt, patyrusiems didesnę vilkų žalą. Likusi pusė liko visai kitai Lietuvos teritorijai, kur žymesnės žalos nebuvo.
Deja, deja. Pirmasis limitas buvo greitai išnaudotas ir net viršytas daugiau nei trisdešimties tūkstančių vietinių medžiotojų (neskaitant gausių svečių iš užsienio ir brakonierių) entuziastingomis pastangomis. Beje, dalis vilkų buvo sumedžioti prieš spalio 20 d., dar neprasidėjus sezonui, o po to įtraukti į pirmųjų medžioklės dienų sąrašus. Neprobleminėse teritorijose buvo nušauti 39 vilkai, bandant pasiteisinti, kad pranešimai „nespėjo“ pasiekti ministerijos, prieš sustabdant medžioklę toje šalies dalyje. Juokinga.
Sužongliruota buvo ne tik skaičiais. Net paskirstymas rajonams buvo mikliai pakeistas ir pritaikytas augančiam medžiotojų apetitui. Limitas padvigubėjo ir net tie 9 nelegaliai nušauti vilkai tuoj pat tapo legaliais. Mat Aplinkos ministerija, net be ministro, sausio 9 d. įsakymu tą 30 pakeitė į 39. Be to, dalis bendrosios teritorijos, kur ypatingų žalos atvejų nebūta, buvo „suinteresuotų šalių prašymais“ (kaip atsirado tie prašymai matysime vėliau), perskirstyta ir prijungta prie problematinių rajonų dalies, įtraukiant Biržų, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Rokiškio ir Šilutės rajonus. Kitaip tariant ten, kur medžioklė K. Navicko įsakymu buvo sustabdyta, ji tęsiama toliau, vėl paliekant neaiškią galutinę ribą, kuri priklausys nuo tokių itin „mokslinių“ ir „vilkų populiacijos stabilumą“ palaikančių argumentų, kaip „nustatyto vilkų sumedžiojimo limito panaudojimo greičio ir kitų naujų vilkų populiacijos stebėsenos duomenų“.
Taigi, K. Navicko gruodžio 5 d. sustabdyta vilkų medžioklė neproblematiniuose rajonuose tęsiasi pilnu tempu ir neaišku, ar išvis baigsis, kol bus likęs nors vienas gyvas vilkas. Labai aiškiai ši situacija išdėstyta Baltijos Vilko organizacijos straipsnyje: „Papildžius išskiriamų rajonų sąrašą šis skaičiavimas tapo dvilypis, nes dalis rajonų savo limitą dabar skaičiuoja ir rajonuojamoje, ir nerajonuojamoje dalyje, pavyzdžiui, Rokiškio rajonas buvo nerajonuojamoje dalyje ir jame buvo sumedžioti 6 vilkai, dabar medžioklė jame tęsiama kaip rajonuojamame, tačiau minėti 6 vilkai į rajonuojamą limitų sumą neįskaičiuojami. Iš paskutiniu įsakymu išskirtų rajonų daugiausia vilkų – šiuo metu 7 – sumedžioti Rokiškio rajone. Po 5 vilkus sumedžiota Biržų, Vilniaus, Kaišiadorių, Šilalės ir Anykščių rajonuose (įskaitant sumedžiotus su specialiais leidimais iki sezono pradžios). Po 4 vilkus sumedžiota Šalčininkų ir Tauragės rajonuose. Tokia intensyvi medžioklė dalyje rajonų reiškia, kad smarkiai paveikiamos juose gyvenančios vilkų šeimos – jos išardomos. Likę pavieniai vilkai gali daryti dar didesnę žalą gyvulių ūkiams, neįstengdami pilnavertiškai medžioti miške. Nuo sausio 16 d. iki šiol, t.y. 12 pastarųjų dienų, Aplinkos ministerija negavo pranešimų apie sumedžiotus vilkus, tad medžioklės intensyvumas smarkiai sumažėjo. Tai gali reikšti beveik visų kai kuriose teritorijose buvusių vilkų išmedžiojimą. Tokios pasekmės reikštų, kad medžioklės limitas buvo smarkiai per didelis ir priešingas gamtosaugos tikslams."
Gražu? Belieka paklausti, kodėl buvo nustatytas naujas limitas sausio mėnesį, kai visi gyvuliai jau tvartuose, o 2019-2020 metų apskaitos ne tik kad nebaigtos, bet didžioje dalyje teritorijų net nepradėtos?
O dabar apie tai, kokiu „pagrindu“ buvo tie limitai didinami ir mėtomi. Gruodžio mėnesį vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) inicijuotas susirašinėjimas tarp miestų ir rajonų medžiotojų draugijų ir savivaldybių. Buvo kalbama apie Raseinių rajono savivaldybės administracijos raštą Aplinkos ministrui dėl papildomo vilkų limito. LMŽD paplatino iš raseiniškių gautą rašto kopiją į kitas miestų ir rajonų medžiotojų draugijas bei savivaldybes. Štai šio 2018 metų gruodžio 6 d. elektroniniu paštu išplatinto elektroninio laiško tekstas : „Gerbiami kolegos, dalinamės Raseinių rajono savivaldybės administracijos raštu Aplinkos ministrui dėl papildomo vilkų limito. Sveikiname šį gestą ir raginame visus imtis panašių iniciatyvų.“
Taip visi galai gražiai ir susiveda. Iniciatyva didinti medžioklės limitus priklauso medžiotojams, o kadangi tie patys medžiotojai dirba Aplinkos ministerijoje ir vadovauja aplinkos apsaugos tarnyboms, ministerijos, aišku ilgai raginti nereikėjo.


Ar tikrai Lietuva ne Afrikoje?

Kaip įsakyme įrašyta sąlyga dėl „vilkų sumedžiojimo limito panaudojimo greičio ir kitų naujų vilkų populiacijos stebėsenos duomenų“ yra susijusi su bendro vilkų populiacijos stabilumo palaikymu ar, galų gale, žala, padaryta ūkiams? Tik įsigilinkite: tolesnis nykstančios saugomos rūšies aukų skaičius priklauso nuo to, kaip greitai iššaudys leistą dalį bei nuo medžiotojų „stebėsenos“ duomenų. Kokios stebėsenos? Kokių duomenų? Gyvuliai - tvartuose, o duomenų apie vilkų populiaciją nėra. Tai ne gatvės analfabetų rašliava, o oficialaus valstybės teisės akto, tekstas, sukurtas „profesionalių aplinkosaugininkų“, dirbančių Aplinkos ministerijoje! „Vilko apsaugos planas“, kuris pagal tarptautines sutartis buvo sukurtas saugoti nykstančiai vilkų rūšiai, tampa jų naikinimo planu. Medžiotojai skiriami aplinkos apsaugos tarnybų vadovais. Laukinių gyvūnų apskaitą, pagal naują nustatytą tvarką ne tik vykdo, bet ir prižiūri medžiotojai. Apskaitų rezultatus taip pat tiria ir patvirtina medžiotojai. Medžiotojai inicijuoja ir organizuoja į ministeriją rašomus raštus, reikalaudami naujų aukų, nes jiems vis maža. O ministerijoje dirbantys tų pačių medžiotojų būrelių medžiotojai tvirtina naujas kvotas.
Bet tai dar ne viskas. Čia tik paviršinė – oficialioji – medžioklės pusė. Į medžioklės lapus patenka tik nedidelis skaičius sumedžiotų žvėrių. Nušovus žvėrį, medžioklės lapai paliekami tušti ir paskubomis užpildomi tik tuomet, kai pasirodo reali patikrinimo grėsmė. Pakliūna tik neįgudę ar nesusimokėję duoklės. Miškuose siautėja visokio plauko brakonieriai, kurie gaudomi toli gražu ne visose apskrityse. Dažni medžioklės neblaiviame stovyje atvejai. Beje, žvėrys skaičiuojami taip pat susėdus prie buteliuko. Lietuvos miškai tampa labiau panašūs į skerdyklas, nei į prieglobstį laukiniams gyvūnams. Tokia necivilizuota veikla kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonėms, kurie gali būti sužeisti ar nužudyti neblaivaus medžiotojo. Tokių atvejų buvo net pernai metais.
„Vilkus Viešvilės rezervate stebiu eilę metų“, sako Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato Aplinkos apsaugos inspektorius Saulius Bartminas. „Žinau jų maršrutus ir laiką, maždaug kada jie vienur ar kitur pasirodys. Esu ir kelis kartus akis į akį susitikęs. Apima kartais toks jausmas, kad einant pelkynais jie tyliai stebi. Kartą teko tuo ir įsitikinti. Karšuvos girioje gyveno didelė vilkų šeima. Dar pernai šeimą sudarė 10 individų. Turiu ją užfiksuotą video įrašuose. Po rujos, kuri vyksta žiemą, vilkai išsiskirstydavo į pošeimius 2-3-5 ir gyvendavo savarankiškai. Pošeimiai yra ta pati sudėtinė visos šeimos dalis ir jie yra visi giminingi. Iki šių metų, per kelis metus buvo nušautas tik vienas šeimos vilkas ir tuo džiaugiausi. Jų migracija gana paprasta - išeina kokiai dešimčiai dienų į kitą girios kraštą, ir žinai, kad po maždaug tiek laiko sugrįš ir tiek pat laiko čia išbus. Rujos metu daugiausia laiko praleidžia rezervate. Rezervate ir apsaugos zonoje jie nemedžiojami, bet jie keliauja po visą Karšuvos girią. Rezervatas tik įeina į jų teritorijos dalį. Iš 10 vilkų šiemet liko 3 ar 4. Kur dingo kiti? Ministerijos "mirusiųjų" sąrašuose jų nėra. Labiausiai tikėtinas atsakymas - brakonieriavimas, nes vilkai nebūtų išėję už savo teritorijos ribų dėl to, kad apylinkės priklauso kitoms šeimoms.” Patikslinu, kad Karšuvos giria, kurioje yra Viešvilės rezervatas, tęsiasi per du rajonus – Tauragės ir Jurbarko. Tauragėje oficialiai nušautas vienas vilkas, Jurbarke – du. Kartoju Sauliaus klausimą : Kur dingo kiti septyni?...
Tai, kas vyksta dabar Lietuvoje neturi nieko bendro su vilkų populiacijos apsauga ir reguliavimu ir jokiais apsaugos planais. Tai tiesiog nevaldomas ir įstatymais pridengiamas žudymo azarto apakintų ir trofėjų ištroškusių medžiotojų siautėjimas, kurį įgalina, reglamentuoja ir palaiko elitinių medžiotojų būrelių nariais knibždančios valstybinės aplinkos apsaugos institucijos. Kur mes gyvename, mielieji? Kas tai – teisinė valstybė, ar korumpuotų valdininkų-medžiotojų-verslininkų kartelis? Vidury dienos įžūliai prieš mūsų visų akis yra vykdomas dar Lietuvoje nuo nepriklausomybės metų nematytas nusikaltimas prieš gamtą, plynėmis šniojami miškai saugomose teritorijose ir naikinamos nykstančios gyvūnų rūšys. Rinkome juk žaliuosius.
Ar tokią veiklą įgalinanti ir palaikanti valdžia verta savo mandatų?

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-04 18:49

Vilkų saugojimui – iš to paties tuštėjančio krepšelio

((Vilnius, vasario 4 d.)
agroeta.lt


Kilus žemdirbių nepasitenkinimui dėl vilkų daromos žalos, žemės ūkio ir aplinkos ministrai rudenį pradėjo derėtis dėl prevencinių priemonių nuo šių plėšrūnų bei finansavimo. Rezultatai paaiškėjo šį sausį.

Aplinkos ministerijai mūru stojant už vilkus, tačiau nerandant lėšų padėti dėl to kenčiantiems gyvulių augintojams, dosnumą pademonstravo ŽŪM. Nors Kaimo plėtros programai skirtas krepšelis sparčiai tuštėja, perskirsčius paramos lėšas tarp priemonių, nutarta atseikėti papildomą duoklę aplinkosaugai. Tiksliau, vilkų apsaugai. Milijoną eurų.

Tam pritarė Stebėsenos komitetas, nors aktyvių žemdirbių organizacijos, kurios šiame komitete sudaro mažumą, tuo išties nesidžiaugia: pirmiausia vilkų gynėjai turėtų rūpintis žalos nuo plėšrūnų prevencija, o ne taip, kaip nutiko: kad ŽŪM su kaimo plėtros programos lėšomis sieks mažinti visuomenėje dėl vilkų kilusią įtampą ir kartu palaikyti šių plėšrūnų rūšies apsaugą.

KPP Investicijų į materialųjį turtą paramos priemonė bus papildyta nauja veiklos sritimi „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Paramos lėšomis ūkininkams bus mokama kompensacija už prevencines apsaugos nuo vilkų priemones: elektrinio piemens ir elektrinių tvorų įsirengimą ar aviganių šunų įsigijimą.

Tačiau parama galės pasinaudoti ne visi gyvulių augintojai, o tik tie, kurie ūkininkauja šiuo atžvilgiu didesnės rizikos teritorijose.

Remiantis AM duomenimis, išskirtos trys tokių savivaldybių grupės (vilkų žala ūkiniams gyvūnams fiksuojama ne mažiau kaip penkis kartus per penkerius metus): Šilalės ir Vilkaviškio r. (100-150 žalos atvejų); Klaipėdos, Alytaus, Varėnos, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Biržų bei Lazdijų r. (50-100 žalos atvejų); Kalvarijos, Kaišiadorių, Kupiškio, Ukmergės, Trakų, Tauragės, Elektrėnų, Molėtų, Širvintų bei Prienų r. (bent vienais metais daugiau kaip 10 atvejų).

Be to, bus numatyta ir daugiau apribojimų – pvz., reikės įsipareigoti apsaugoti ne mažesnį kaip 1 ha plotą.

Taigi smulkiesiems gyvulių augintojams ar tiems, kurių bandos galimai nukentės nuo pavienių vilkų, nuklydusių į „ne savo“ teritorijas, nebus jokių šansų gauti paramą. Taip pat ir tinkami pareiškėjai, surikiavus į eilę pagal visus kriterijus, O ir tiems, kurie bus tinkami pareiškėjai, pasiūlytas įrankis taip pat toli gražu bus prieinamas ne visiems.

Daugiausiai balų, papildomų argumentų diskusijose užsidirbs ne kas kitas, o vilkų didžiausi gynėjai.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-25 10:25

Už ką nubaudė vargšą šalčininkietį, jei pagal MT sezonas prasideda spalio 15 d. ? Kad buves ministeris nesugebėjo laiku patvirtinti limito ? Čia ne medžiotoją reik bausti, o klerkus. Manau Navickas buvo išgrūstas iš ministro posto labai laiku ir gėdingai :good:


"Kai kuriuose rajonuose vilkų medžioklės kvotos jau padidintos, tačiau aišku, kad ne visi vilkai sumedžiojami legaliai. Tokia informacija gerai žinoma ir AM. Kaip dažnai tokie medžiotojai nubaudžiami? Praėjusį rudenį, anot V. Graičiūno, medžiotojas nušovė vilką jau prasidėjus medžioklės sezonui, tačiau dar nebuvo nustatyta vilkų kvota, todėl apie tai pranešusiam medžiotojui paskirta administracinė bauda – 870 Eur, o jeigu nušaunama patelė, bauda dviguba."

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-23 21:52

Klaipėdos r. gyventojai įbauginti: grobio neberandantys vilkai pradėjo galabyti žmonių šunis



Alvydas Ziabkus
„Lietuvos rytas“
2019-01-23



Judrėnų seniūnijos (Klaipėdos r.) gyventojai sunerimę: grobio laukuose neberandantys vilkai pradėjo galabyti žmonių sodybose prie būdų pririštus šunis. Pastaruoju metu judrėniškiai susiduria su keistu reiškiniu – naktimis dingsta grandinėmis prirakinti sarginiai šunys. Rytais žmonės randa tik antkaklius arba nutrauktas grandines. Gyventojai įsitikinę, kad sodyboms saugoti laikomų mišrūnų šunų niekas nevogtų, o nutrūkę keturkojai toli nenubėgtų ir vis tiek šmirinėtų aplinkui. Žmonės vis labiau linkę manyti, kad dingstantys šunys – išbadėjusių vilkų darbas.

Savo šunį rado apgraužtą

Pastarasis atvejis verčia įtarti, kad žmonės dėl vilkų neklysta. Vienas Judrėnų miestelio gyventojas praėjusį penktadienį kieme neberado prirakinto kiemsargio šuns. Prie būdos buvo likusi tiktai nutraukta grandinė. Naktį buvo nustoję snigti, todėl žmogus sniege aiškiai pamatė gyvūno pėdsakus, kurie vedė iki daržinės. Čia jis rado pusę apgraužto šuns, o kitą dalį kūno – užkastą daržinėje. Prieš tai savo šuns sodyboje prie būdos nerado kita judrėniškė Rima Auškalnienė. Šypsenėle vadintas augintinis buvo tiesiog ištrauktas iš antkaklio. Moteris svarstė, kad jei šuo būtų pats ištrūkęs, būtų atbėgęs iki daugiabučio namo, kuriame ji gyvena. Niekas jo nebūtų ir vogęs, juo labiau porą metrų iš vietos nepastumtų sunkios būdos.

Miškuose vilkų neaptinka

Kad dingstantys šunys – vilkų darbas, neabejoja ir Judrėnų seniūnas Zigmantas Siminauskas. „Vilkai vietoje savo grobio nedrasko, todėl ir kraujo nematyti. Jie pasmaugia savo auką sugriebę už kaklo, o tada nutempia atokiau“, – teigė jis. Anot seniūno, per pastarąjį pusmetį Judrėnuose šitaip yra pradingę jau per 10 šunų. Z.Siminauskas girdėjo, kad gretimoje Šilalės rajono Kvėdarnos seniūnijoje jau užfiksuota apie 20 tokių atvejų. Praėjusį rudenį, kol žmonių gyvuliai dar ganėsi laukuose, vilkai Judrėnų seniūnijoje sudraskė 10 galvijų. Visame Klaipėdos rajone pernai nuo vilkų krito 18 galvijų ir 2 avys. Per pastaruosius trejus metus dėl vilkų siautėjimo rajono ūkininkų patirti nuostoliai įspūdingi – 45 galvijai ir 15 avių bei ožkų. Tačiau per visą šį laikotarpį rajono medžiotojai nėra nušovę nė vieno vilko. Ankstesniais metais, kai savivaldybėms dar buvo dalijamos vilkų sumedžiojimo kvotos, Klaipėdos rajonui buvo skiriama nušauti vos po vieną vilką, tačiau rajone veikiantiems medžiotojų klubams ir to nepavykdavo padaryti.

Medžiotojus kaltina tingėjimu

Šiais metais medžiotojams Judrėnų apylinkėse leista nušauti 5 vilkus. Ši kvota dar neišnaudota. Rajono Aplinkos apsaugos agentūros vadovas Algirdas Vaitkus medžiotojus teisino sakydamas, kad čia vilkų nėra daug. „Mūsų rajonas nėra labai miškingas. Didesnė tikimybė, kad vilkai medžioti pas mus atbėga iš aplinkinių Šilalės, Plungės rajoų miškų. Juk vilkui per parą įveikti 60 kilometrų – juokų darbas“, – tvirtino aplinkosaugininkas. Judrėnų seniūno Z.Siminausko nuomone, medžiotojams sunkiau pasiekiamų vilkų tykoti tiesiog neapsimoka – iš to jiems nei mėsos, nei kokių premijų. Tiesa, sakoma, kad nušauti gudrumu pasižymintį vilką medžiotojams yra garbės reikalas. Bet, seniūno manymu, tuščia tos garbės. „Nežinau, kokio paskatinimo reikėtų, kad Judrėnuose būtų pradėti medžioti vilkai, nes užpernai paties ūkininkaujančio medžiotojo sodyboje vilkai sudraskė 5 ūgtelėjusius veršius“, – numojo ranka seniūnas.

Vilkų nepergudrauja

Virgilijus Gaižauskas
Judrėnų seniūnijoje veikiančio medžiotojų klubo „Darius“ vadovas „Vilkai – per daug protingi padarai, kad juos būtų galima sumedžioti. Tada, kai jie tampa mažiau atsargūs, jau būna pasibaigęs medžioklei skirtas laikotarpis. Nušauti vilką nori kiekvienas medžiotojas, tačiau mūsų klubo nariams tai padaryti yra pavykę jau senokai.“

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-22 06:26

Sumedžiojo seną, patyrusį ir didelį vilką

siaure.lt
Simonas Gudas
2019-01-15


Aplinkos ministerija vos tik spėjo patvirtinti naują vilkų medžioklės kvotą, Biržų rajono medžiotojai išsyk pasinaudojo proga sumedžioti pilkį.
php8e33do.gif
„Agluonos“ medžiotojų būrelio neeiliniu trofėjumi tapo Svilių kaimo
miškuose nušautas didžiulis vilkas.

Šeštadienį „Agluonos“ medžiotojų būrelis surengė medžioklę su varovais. Joje dalyvavo 18 medžiotojų, 6 varovai su 3 šunimis. Medžioklės laimikis nebuvo didelis, tačiau neeilinis. Vienam medžiotojui pavyko nušauti didelį pilkąjį vilką.

„Būrelio medžioklėse dalyvauju kone 20 metų, tačiau per varominę medžioklę vilko sumedžioti nebuvo pavykę. Prieš keletą metų mūsų plotuose buvo nušautas vienas vilkas, tačiau tai nebuvo medžioklė su varovais. Negana to, nušautas vilkas yra įspūdingo dydžio. Tikras trofėjus tiek medžiotojui, tiek visam būreliui“, - sakė medžiotojų būrelio „Agluona“ vadas Audrius Stačkūnas.
Anot jo, jau ne pirmoje medžioklėje buvo pastebėti vilkų pėdsakai. Tai liudija, kad būrelio medžioklės plotuose vilkų yra ir, ko gero, nemažas būrys.
Sumedžioti neeilinio dydžio vilką pavyko būrelio nariui, 30 metų medžiotojo stažą turinčiam Zigmui Stankevičiui.

„Medžioklės metu buvo tekę kelissyk pamatyti vilką, tačiau reali situacija jį sumedžioti pasitaikė pirmą kartą. Ristele atbėgantį vilką pastebėjau jau miške. Kuomet jis pasirodė ant linijos, truputėlį palaukiau, kol žengs į saugią šūviui zoną, ir paspaudžiau gaiduką. Šūvis iš maždaug 35 metrų buvo tikslus. Vilką matė ir kiti medžiotojai, tačiau atstumas jiems buvo didesnis ir jie nebuvo įsitikinę, ar tai nebuvo varovų šunys. Man jokių dvejonių nebuvo, nes vilkas buvo dydžio lyg trys medžioklinės laikos“, - sakė laimingasis medžiotojas.
Specialistų vertinimu, vilkas buvo senas ir labai didelis. Jo amžius galėjo siekti per 10 metų, o svoris apie 70 kilogramų.

„Tiksliai vilko svorio nepasakysiu, bet įkelti į mašiną dviem vyrams buvo reikalų. Pagal dydį galima spėti, kad svėrė apie 70 kg. Trofėjus ruošiantys žmonės Panevėžyje sakė, kad tokio dydžio kaukolės dar nebuvo matę. Pagal požymius manoma, kad vilkui buvo 10-12 metų. Tokie vilkai yra pavojingiausi naminiams gyvūnams, nes nebegali lygiaverčiai lakstyti su banda, todėl ieško lengvesnio grobio“, - sakė Z. Stankevičius.

Patiesus vilką būrelio vyrai turėjo daug kalbos ir juokavo, kad sumedžiojus vilką šiemet 70-metį švęsiantis kolega gali sau ramiai kabinti šautuvą ant vinies.
„Traukė per dantį šaunūs būrelio vyrai. Su jais medžioklė visuomet būna smagi. Ir iš tiesų trofėjus neeilinis, tačiau medžioklę mesti gal dar ne laikas. Yra dar ko siekti. Neteko sumedžioti nei elnio, nei briedžio“, - sakė „Agluonos“ medžiotojų būrelio senbuvis.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-10 12:47

Jau paskirstyta ir likusi leistų sumedžioti vilkų limito dalis


am.lt
2019 01 10


Savivaldybėms išnaudojus joms paskirstytą leistų sumedžioti vilkų limito dalį per šį vilkų medžioklės sezoną, kuris dar tik įpusėjo, aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paskirstė ir likusią limito dalį.

Siekiant tinkamai apsaugoti vilkų rūšį ir užtikrinti gerą populiacijos būklę, praėjusį rudenį 2018-2019 m. medžioklės sezonui buvo nustatyta maksimali 110 vilkų sumedžiojimo kvota. Tuomet buvo paskirstyta tik dalis šios kvotos ir leista sumedžioti 60 vilkų. Likusią limito dalį buvo nuspręsta skirstyti priklausomai nuo jo panaudojimo greičio sezono metu.

Šiuo metu šalyje jau sumedžiota daugiau kaip 60 vilkų. Šis skaičius viršytas todėl, kad kai kurie medžiotojų būreliai vėlavo pateikti pranešimus apie sumedžiojimą.

Skirstant likusią limito dalį, dabar leista sumedžioti dar 45 vilkus. Iš jų, turimais duomenimis, jau sumedžiota 12 vilkų.

Atsižvelgus į vilkų daromą žalą, juos medžioti dar leista 15 savivaldybių: Alytaus r., Anykščių r,. Elektrėnų, Ignalinos r., Kaišiadorių r., Kalvarijos, Šalčininkų r., Šilalės r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Utenos r., Varėnos r., Vilniaus r. ir Zarasų r. Be to, šis sąrašas dėl didelės rugsėjo-spalio mėnesiais vilkų padarytos žalos papildytas 7 savivaldybėmis – Biržų, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Rokiškio ir Šilutės rajonų.

Sprendimą dėl likusio 5 vilkų sumedžiojimo limito numatyta priimti sezono metu.

Nors mūsų šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas priskirtinas saugomoms rūšims, dėl didelės šių žvėrių pridaromos žalos Lietuvai padaryta išimtis – juos leidžiama medžioti. Vilkų medžioklė mūsų šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičių. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

Ryšių su visuomene skyrius