Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Vilkai

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Lie-11 20:53

Pasaka be galo apie vilką ir avelę


etaplius.lt
Valda Patinskienė

Jonams skirtas laisvadienis. Smagiai gražią, šiltą dieną Rasose leido svečiai atvykę į Kernavę. Tačiau ne Joninės ar Rasos rūpėjo Honoratos Kajotienės šeimai. Kaip visada, ryte išleidusi avių bandą į ganyklą, ėmėsi kasdienių darbų, kai sulaukė skambučio iš šalia ganyklos gyvenančių kaimynų: „Ganykloje papjautos jūsų avys“. Kaip? Tik šeštą valandą ryte avys išgintos, šviesu, netoli gyvenamas namas, o be penkiolikos dešimtą valandą jau papjautos? Nuskubėjo į ganyklą. Vaizdas šiurpus. Aštuonios sudraskytos avytės, vieną leisgyvę teko pripjauti, o dar viena smarkiai sužalota, tikriausiai nepasitaisys ir ją teks papjauti. Užpultos pačios geriausios jaunos avys, viena neseniai atsivedusi jauniklių. Keturi ėriukai liko be mamų. Iš bado dabar skabo žolę, tačiau geromis avytėmis jos jau nebeužaugs.

Ne pirmą kartą vilkai įsisuka į H. Kajotienės avių kaimenę. 2012 metais sudorotos septynios avys, po trijų metų – vienuolika. Kurį laiką buvo ramu, o šiemet ir vėl pasirodė miško „sanitarai“. „Jokie jie ne sanitarai, – kalba Jonas Kajota, – sanitarai naikina senus, paliegusius gyvūnus, o čia išsirenka pačias geriausias jaunas avis, senų nepjauna, jas tik prismaugia, išplėšia tešmenį ir palieka. Tokias sužeistas, nukraujavusias reikia pripjauti. Naktį avys atvaromos prie namų, čia jas saugo du aviganiai, o štai dieną elektrinis piemuo jų neapsaugojo. Pastaruoju metu vilkai visai įsidrąsino“. Ne tik Kajotų kaimenę nusiaubė.

Neliko „neaplankytos“ S. Skinderio, J. Kalesnyko, Ž. Adžgausko, Gudačiaus, M. Vilkevičiaus bandos. Visų avių augintojų nemenki nuostoliai. Kaip jaustis, kai atėjęs ryte netoli namų, ganykloje, randi tris sudraskytas jaunikles – tokį vaizdą pamatė Stasys Skinderis, po nakties dviejų jauniklių ir vienos vaikingos avytės neteko Jonas Kalesnykas, trijų didelių suaugusių ir dviejų mažų avyčių neberado Žilvinas Adžgauskas. Pas pastarąjį avių augintoją jau buvo apsilankę vilkai kiek anksčiau, nuo to laiko avys nakčiai buvo uždaromos tvarte. Praėjus kiek laiko, tarytum viskas nurimo, ir vėl avys buvo paliktos lauke. Vilkai to tik ir laukė. Vėl pakartojo antpuolį.

Ypač skaudžiai nukentėjo Mariaus Vilkevičiaus avių ūkis. Vilkų grobiu tapo net šešiolika suaugusių avių. Itin apsaugotos, gerai įrengtas aptvaras turėjo apsaugoti avis. Tačiau alkaniems vilkams joks aptvaras ne kliūtis. Negalėdami patekti pas avis dėl gerai įrengtos tvoros, jie pasikasė po tvora. Netgi šeimininkas, ieškodamas spragos, pro kur vilkai galėjo patekti į bandą, nepastebėjo vilkų gudrybės, tik šuo surado tris vietas, pro kurias pasikasdami vilkai pralindo į aptvarą. Dabar su avimis kartu ganosi lama. Lama rėksnė, garsiai bliauna, savo bliovimu ji atbaido vilkus, taip apsisaugodama pati ir apsaugodama avis.

Kaip apsisaugoti nuo vilkų?

Pasirodo, skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Kaip apsisaugoti nuo vilkų puolimo, jei net aptvarai neapsaugo – pačių ūkininkų rūpestis. O kokia eiga dėl žalos atlyginimo, į ką, šokui atslūgus, turi kreiptis ūkininkas, nuo ko pradėti ir ką būtina daryti? Pasiklausius ūkininkų skundų, pačiai parūpo sužinoti, ką privalo daryti avių augintojai, kai pasitaiko tokie dalykai.

Pirmiausia apsilankiau Širvintų seniūnijoje. Čia Rima Gudeikienė, šiuo metu pavaduojanti atostogaujančią seniūnę, parodė šūsnį pažymų, nuotraukų, prašymų, kuriuos pateikė nukentėję ūkininkai. Dokumentai jau surinkti, jie bus perduoti Savivaldybėje esančiai komisijai. Dėl žalos, kurią ūkininkams padaro laukiniai gyvūnai, Savivaldybėje yra sudaryta komisija. Ji apžiūri įvykio vietą, tikrina, ar tinkamai buvo apsaugotos ganomos avys. (Jei neatitiks reikalavimų, išmokos nėra?) Po komisijos apsilankymo sprendžiama, ar skirti ir kokio dydžio suma atlyginti ūkininkui patirtą žalą. Šie aptarimai, kai jau viskas sutvarkyta, kai ūkininkai praėjo visus kryžiaus kelius.

O nuo ko pradėti? To paklausiau Širvintų rajono savivaldybės ir Širvintų maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko, valstybinės veterinarijos inspektoriaus Leonardo Šmaukštos. Pasak inspektoriaus, pirmiausia reikia kviesti privatų veterinarijos gydytoją, kuris apžiūri, jei reikia, skrodžia ir nustato, dėl ko krito avis. Gydytojas surašo apžiūros aktą. Būtina, kaip įrodymą turėti sudraskytų avių nuotraukas. Po to gyvūnų gaišenas būtina utilizuoti. Šią paslaugą atlieka „Rietavo veterinarinė sanitarija“. (Informuoju, kad šios įstaigos tel. Nr. (8 448) 70 248). Ši įmonės specialia mašina atvyksta gana greitai. Mokestis už gaišenų toną 348 eurai, tačiau, jei ūkininkas ne PVM mokėtojas, mokėti visai nereikia Tačiau būna tokių atsitikimų, „kaip tyčia“.

Aprašomi dalykai vyko kaip tik prieš pat Jonines ar jų metu. Todėl straipsnio pradžioje rašiau, jog Honoratai ne Joninės rūpėjo, nors namie vyras Jonas. Ką daryti? Rietavo įmonė švenčių dienomis nedirba. Oras karštas, avies gaišenos likučiai puolami musių. Vėl nauji rūpesčiai avių augintojams. Išeitis yra. Išimties tvarka galima gauti leidimą gaišenoms utilizuoti. Veterinarijos ir maisto tarnybos viršininkas leidžia patiems ūkininkams užkasti gaišenas, kai pristatoma pažyma dėl ko negali savo paslaugų atlikti „Rietavo veterinarijos sanitarija“: atsisakė, nes toli nuo kelio ir negali privažiuoti, pažliugę keliai, mašina klimpsta, išeiginės ar švenčių dienos ir kitos rimtos priežastys. Tokią pažymą parašo vietinis veterinarijos gydytojas.

Kai utilizuojama vietoje, būtina laikytis atitinkamų reikalavimų. Tam, kad šunys, vilkai ar kiti gyvūnai neiškastų gaišenų, jos turi būti užkastos ne aukščiau kaip 1,5 metro gylyje.

Širvintų rajono savivaldybė informuoja, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą atlygina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kompensacija mokama už vilkų padarytus nuostolius pareiškėjams, kurie atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.

Vilkus vasarą draudžiama medžioti

Pasidomėjau, ką veikia medžiotojai, kodėl nepadeda ūkininkams apsiginti nuo vilkų? Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų r. agentūros viršininkas Kęstutis Urbonavičius atsakė, jog tai ne šios įstaigos kompetencija. Širvintų medžiotojų draugijos pirmininkas Vygandas Buzys paaiškino, kad medžioti vilkus bus galima tik rudeniop, nes dabar vilkai augina vaikus, juos moko medžioti.

Ūkininkai patiria nuostolius, o vilkai puotauja

Labai mes mylim gamtą. Anot Jono Kajotos, vilkams miške nebeliko šernų, stirnos laukuose, o misti kažkuo reikia, tad ir traukia prie gyvenviečių, įsidrąsino taip, kad pjauna avis net dienos metu. Ūkininkas, pamatęs, kad vilkai velka avį, jo nušauti negali. Jo lauks teismai, baudos.

Dėl didelių biurokratinių kliūčių daugelis mano kalbintų ūkininkų neieškos kompensacijų, nerašė jokių prašymų. O tie, atkaklieji, kurie pateikė visą reikalingą medžiagą seniūnijai, laukia apsilankančios komisijos ir jos sprendimų. Atlygins žalą ar ne, kokio dydžio ji bus? Kaip ilgai avių augintojai maitins vilkus ir jų jauniklius? Kada galų gale medžiotojai galės sumažinti taip įsidrąsinusių vilkų gaujas? Kodėl taip daug reikalavimų įrodant vilkų padarytą žalą? Kitose šalyse tereikia pristatyti avių nuotraukas, kuriose matoma, jog avis sudraskyta ir skaičiuojamas žalos dydis. Manau, kai ne visi avių augintojai kreipiasi dėl kompensacijų žalai atlyginti, galima susidaryti nuomonę, jog nelabai daug tokių nukentėjusių yra, todėl vilkai jaučiasi saugūs.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Lie-08 20:05

Zosinos kaime vilkai papjovė keturias avis ir du ėriukus



ŠIRVINTOS / 2019-07-07
krastonaujienos.lt
NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /



Šiąnakt Zosinos kaime puotavo vilkai. Ryte avių šeimininkė atėjusi į ganyklą, esančią vos šimtas metrų nuo namų, rado net keturias suaugusias avis ir du ėriukus papjautus bei gerokai apgriaužtus. Dar keli ėriukai išsigandę sugebėjo pabėgti ir išsigelbėjo. Net elektrinis piemuo, kuriuo buvo aptvertos avys, nesulaikė alkanų vilkų. Tiesa, moteris aptvėrusi avis, suaugusias dar ir pririšo. Tai ir lėmė, kad jos buvo sudorotos – negalėjo pabėgti.

Nukentėjusios moters dukra Liudmila pasakoja, kad labai skaudu matyti taip suniokotus gyvūnus. Juk auginama tam, kad naudos duotų. „Sausrą iškentėme, o čia…“ – skaudžiai atsidūsta moteris.

Dabar šalia mamos gyvenanti dukra kalba, kad šeima nutarė gyvus likusius jauniklius nakčiai uždarinėti tvarte. Svarsto, ką daryti su telyčia. Greičiausiai ir jai teks vasaros naktis leisti tvarte. Kad vilkai negrįš, garantijų nėra.

66232122_489664405170521_59325442661810176_nLiudmila pasakoja, kad visai netoliese ūkininkas, auginantis hailendų veislės karves pasakojo, jog prieš gerą savaitę kelias dienas iš eilės jo karvės parlėkdavo namo išsigandusios. Spėjama, kad jas galėjo išgąsdinti vilkai.

Moters tikslas, įspėti kaimynus ir apylinkių gyventojus, jog šie pasirūpintų savo auginamais gyvūnais. „Gal žmonės nakčiai juos uždarys, gal kitaip apsaugos. Bent nuostolių neturės,“ – kalbėjo susikrimtusi moteris.

Medžiotojai tvirtina, kad tokiu atveju jie niekuo negali padėti, o gyventojams tokiais atvejais reikėtų kreiptis į Širvintų rajono savivaldybę dėl žalos atlyginimo.

To priežastis – kasmet yra nustatomas Aplinkos ministerijos leidžiamas nušauti vilkų skaičius Lietuvoje. Tiesa, yra galimybė gauti leidimą nušauti vilką išimties būdu. Bet kreiptis į Aplinkos ministeriją gali tik patys gyventojai.

Medžiotojai teigia, kad dažniau pranešimų apie vilkų žalą sulaukia vasaros antroje pusėje, kai vilkės veda jauniklius mokytis medžioti. Tuomet itin nukenčia gyventojų gyvulių prieauglis.

Vienintelis išsigelbėjimas ūkininkams – apsitverti ganyklas arba nakčiai gyvulius uždarinėti.

Re: Vilkai

Standartinė medzioklis » 2019-Lie-02 12:43

Vilkų skaičiavimas – it pasakėčia apie gulbę, lydeką ir vėžlį


ukininkopatarejas.lt
Monika KAZLAUSKAITĖ


Vilkų skaičius mūsų miškuose žinomas tik apytikris. Ūkininkai saugodami gyvulius aiškina, kad Lietuvoje vilkų per daug, gamtos mylėtojai – kad pilkių per mažai, o gamtosaugininkai santūriai nurodo tik minimalų vilkų šeimų skaičių. Taigi, susiorientuoti, kiek ir kur šių žvėrių yra daugiausia, keblu. Konkretesnių atsakymų laukiama tik gavus genetinių tyrimų rezultatus.

Skaičiuoja visus metus

Remiantis Europos Komisijos turimais duomenimis, Europoje suskaičiuota apie 13 tūkst. vilkų. Kadangi Lietuvoje kelerius metus iš eilės vilkų apskaita nevyko dėl nepalankių klimato sąlygų, mūsų miškuose žinomas tik apytikris vilkų skaičius. 2015 ir 2016 metų žiemos praktiškai buvo besniegės, vilkų populiacijos apskaitos metodika pagal jų pėdsakus sniege tapo nebeaktuali, todėl nuo praėjusiųjų metų vilkų apskaita pakeista ir vedama pagal Vilko apsaugos plane nurodytus principus, t. y. šie ir kiti plėšrūnai pradėti skaičiuoti apskritus metus. Svarstant, kaip skaičiuoti lūšis ir ruduosius lokius, buvo priimtas sprendimas taikyti tuos pačius vilkų apskaitos principus.

Pagal Vilko apsaugos planą, medžioklės plotų naudotojai medžiojamųjų gyvūnų apskaitas atlieka nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausį–kovą, patys pasirinkdami apskaitos vykdymo dieną, atsižvelgdami į vietines orų sąlygas, kai sniego danga ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val. Kaip ŪP pasakoja Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės Gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio klausimais vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, 2018 m. pradėta taikyti nauja apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, leidžia nustatyti vilkų ir kitų stambiųjų plėšrūnų nuolat lankomas teritorijas ir santykinę vilkų gausą, išreiškiamą pėdsakų dažnumo indeksu.

Sutaria tik dėl minimalaus skaičiaus

Deja, kol kas nauja metodika nustatyti tikslesnio vilkų skaičiaus nepadėjo. Tačiau V. Graičiūnas to nesureikšmina argumentuodamas, kad net ir daug stambesnių gyvūnų, tokių kaip stumbrai, gyvenančių bandomis, tikslus skaičius gamtosaugininkams nežinomas. „Gamtoje praktiškai nieko negalima suskaičiuoti tiksliai. Tas pats ir su vilkais. Žinomas tik apytikslis jų skaičius. Praėjusiais metais atlikus erdvinę apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, dabar visi sutinka, kad Lietuvoje yra mažiausiai 34 vilkų šeimos. Jeigu nesame tikri, ar vilkai suformavę šeimą, jų neskaičiuojame. Mūsų tikslas – išsaugoti vilkų populiaciją saugiose ribose, t. y. nuo 32 iki 62 besiveisiančių šeimų. Tai būtų maždaug 250–500 individų žiemos pabaigoje. Žinoma tai, kad praėjusiais metais vilkai lankėsi 48 iš 60 savivaldybių“, – pabrėžia AM atstovas.

Gamtosaugininkai sutinka, kad, remiantis nauja metodika, apskaita gali neapimti dalies šeimų, be to, erdvinė apskaitos duomenų analizė gali lemti tai, kad nedideliu atstumu pamatytos atskiros šeimos būtų pripažintos viena šeima.

„Paraginome visus medžioklės plotų naudotojus pradėti apskaitą, nelaukiant medžioklių su varovais pabaigos. Kad duomenis būtų galima palyginti, apskaita vykdoma tuo pačiu maršrutu, kaip ir pernai, nustatant pėdsakų dažnį“, – dėsto V. Graičiūnas.

Tačiau ŪP kalbinti medžiotojai neabejoja, kad Lietuvoje gyvenančių vilkų yra kur kas daugiau, negu jų esant nurodo AM, tačiau ši informacija esą nuo visuomenės slepiama. Didesnėje dalyje Europos šalių pereinama prie pilkių skaičiavimo šeimomis, tačiau medžiotojai tvirtina, kad šiuos plėšrūnus reikia skaičiuoti atskirais individais.

Gaunami abejonių keliantys rezultatai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė sutinka, kad nustatyti tikslų vilkų skaičių yra labai sudėtinga, mat tai reikalauja daug bendro darbo ir pastangų. Nors vilkų skaičiui nustatyti yra sukurta daugybė metodikų, vienas patikimiausių būdų išsiaiškinti kuo tikslesnį jų skaičių – pėdsakų skaičiavimas ant šviežiai iškritusio sniego. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios metodikos taikymas labai paprastas, tačiau, vykdant tokią apskaitą, dažnai vilkų pėdsakai, buvę kitų žvėrių brydėse ar keliuose, lieka neįžvelgti, netiksliai nustatomas individų skaičius brydėje, apskaitininkų pasirinktas maršrutas nesutampa su tos dienos vilkų buvimo vieta ir t. t. Vėliau, analizuojant tokius duomenis visos Lietuvos mastu, neretai tenka interpretuoti, kyla abejonių, ar atskirus registracijos atvejus reikėtų sujungti į vienos gaujos, ar palikti kaip atskirą grupę. Atlikus, atrodo, didžiulį darbą, gaunami abejonių keliantys rezultatai“, – pripažįsta VDU ŽŪA mokslininkė.

Mokslininkė pripažįsta, kad kol kas žinome tik labai apytikslį vilkų skaičių Lietuvoje. Nors, kita vertus, kiekviename regione ar net seniūnijoje yra žmogus ar žmonių, kurie tuo domisi ir savo iniciatyva nuolat renka informaciją apie toje vietovėje gyvenančius vilkus. Susisteminus tokių žmonių turimą informaciją, būtų galima gauti gana išbaigtą ir tikslų situacijos vaizdą visos šalies mastu.


Renata Špinkytė-Bačkaitienė: „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios metodikos taikymas labai paprastas, tačiau, vykdant tokią apskaitą, dažnai vilkų pėdsakai, buvę kitų žvėrių brydėse ar keliuose, lieka neįžvelgti, netiksliai nustatomas individų skaičius brydėje, apskaitininkų pasirinktas maršrutas nesutampa su tos dienos vilkų buvimo vieta ir t. t. Vėliau, analizuojant tokius duomenis visos Lietuvos mastu, neretai tenka interpretuoti, kyla abejonių, ar atskirus registracijos atvejus reikėtų sujungti į vienos gaujos, ar palikti kaip atskirą grupę. Atlikus, atrodo, didžiulį darbą, gaunami abejonių keliantys rezultatai.“

Gyvulius pjauna, bet apie vilkus nepraneša

Praėjusiais metais patvirtinta ir šiuo metu naudojama vilkų apskaitos metodika, anot R. Špinkytės-Bačkaitienės, yra optimali Lietuvos sąlygoms ir finansinėms galimybėms. „Noriu atkreipti visų dėmesį, kad taikomos metodikos rezultatų kokybė labai priklausys nuo to, kiek žmonių prisidės prie šio darbo, tai yra nuo kiekvieno iš mūsų. Todėl norėčiau paraginti ir informuoti, kad bet kuris asmuo, pamatęs vilkų ar jų veiklos pėdsakų, jaustų pareigą atsiversti interneto puslapį http://www.vstt.lt ir skiltyje „Žvėrių apskaita“ užregistruoti stambiųjų plėšrūnų stebėjimo atvejį bei pridėtų nuotrauką, vaizdo ar garso įrašą. Taip bendromis pastangomis, dirbdami ištisus metus, gautume tikrąjį vilkų pasiskirstymo žemėlapį“, – tikino ji.

Graičiūnas atkreipia dėmesį, kad pradėta vilkus skaičiuoti visus metus, tačiau daugiausia duomenų surenkamą žiemą. „Specialistai gautą informaciją apdoroja ir paskui ją arba patvirtina, arba atmeta. Vilkų skaičiavimas visus metus yra tik papildomas metodas prie vilkų apskaitos pagal jų pėdsakus sniege“, – sako AM atstovas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Varanauskas teigia, kad nuo pat vilkų medžioklės pradžios iki sausio 21 d. tarnyba gavo 132 pranešimus, kad pamatyta vilkų. Didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus rezultatų analizę numatyta atlikti vieną kartą per metus iki gegužės 1 dienos. „Matome paradoksą, kai tose savivaldybėse, kuriose vis pranešama apie vilkų paskerstus galvijus ir kitus gyvulius, mes negauname pranešimų apie ten matytus vilkus. Taigi, vilkų skaičiavimas labai priklauso ir nuo žmonių aktyvumo“, – pabrėžia R. Varanauskas.

Pasak VDU ŽŪA mokslų daktarės R. Špinkytės-Bačkaitienės, vilkų skaičiavimas dažnai virsta manipuliacijų objektu, nes žmonės, kalbėdami apie vilkus, gina savo interesus, todėl jų pateikiama informacija yra neobjektyvi. „Situacija labai primena pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžlį – visi kalba sparnuotomis frazėmis ir siekia tik savų tikslų“, – ironizuoja mokslų daktarė.

Pasitelks genetinius tyrimus

Vis dažniau ir vis didesniu mastu naudojamas vilkų skaičiaus ir pasiskirstymo nustatymas taikant genetinius tyrimus. Anot mokslininkės, šiais metais bus tiriami visi sumedžioti vilkai. Bus nustatytas tikslus sumedžiotų vilkų amžius pagal metines rieves dantyse, ištirta, kiek tais metais jauniklių buvo atsivedusios sumedžiotos patelės. Taip pat bus atliekami ir genetiniai tyrimai. Šie tyrimai atskleis, ar mūsų vilkų populiacijoje nesikryžmina giminiškai artimi vilkai. Bus nustatyta, kiek toli vilkai nukeliauja: tarkime, tyrimų rezultatai gali parodyti, kad mama buvo sumedžiota Varėnos rajone, o jos sūnus – Širvintų rajone. Bus atsakyta į ilgai teoriškai diskutuotą klausimą – ar Lietuvoje sutinkama vilko ir šuns hibridų. „Jei pavyks surinkti tyrimų pavyzdžius dėl visų sumedžiotų vilkų, turėsime pakankamą imtį, kad galėtume daryti svarias išvadas“, – įsitikinusi R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Brakonierius bando atgrasyti baudomis

Tiksliai suskaičiuoti vilkų praktiškai neįmanoma, tad kaip nustatomos jų medžioklės kvotos? Pasak V. Graičiūno, aritmetika paprasta: vilkų šeimų skaičių reikia padauginti iš 3,25 (prieauglio skaičius), ir taip gaunamas medžiojamų vilkų skaičius. AM duomenimis, sausio 21 d. Lietuvoje buvo sumedžiotas 81 vilkas.

Kai kuriuose rajonuose vilkų medžioklės kvotos jau padidintos, tačiau aišku, kad ne visi vilkai sumedžiojami legaliai. Tokia informacija gerai žinoma ir AM. Kaip dažnai tokie medžiotojai nubaudžiami? Praėjusį rudenį, anot V. Graičiūno, medžiotojas nušovė vilką jau prasidėjus medžioklės sezonui, tačiau dar nebuvo nustatyta vilkų kvota, todėl apie tai pranešusiam medžiotojui paskirta administracinė bauda – 870 Eur, o jeigu nušaunama patelė, bauda dviguba.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Bir-18 08:33

Vilkai kelia siaubą Lazdijuose – avis išpjovė po daugiabučio langais



Geda Kumžienė,
2019.06.17
tv3.lt


Lazdijų rajone – siaubą keliantis incidentas. Vilkai įsisuko į avių bandą ir papuotavo kaip reikiant. Kad šalyje siautėja vilkai – lyg ir nieko naujo. Tačiau žmones baugina vis įžūlėjantis plėšrūnų elgesys. Štai Lazdijų rajone, vilkai avis išpjovė pačiame gyvenvietės centre po daugiabučių langais. Net prie avių aptvaro laikomi dresuoti pasieniečių šunys nesustabdė pilkių. Aplinkos ministras ūkininkams žada pokyčius.


Lazdijų rajono, Avižienių kaimo gyventojas Jonas sako negalintis patikėti savo akimis – vilkai įsisuko į jo sūnaus avių bandą. Bet ne dėl to žmonės labiausiai kraupsta – vilkai atėjo į gyvenvietės centrą. Šalia aptvaro, kur vyko skerdynės – gyvena žmonės.

Vilkai papjovė tris avis ir dar tris apdraskė. Atvyko komisija. Ji sudaryta Lazdijų rajono savivaldybės, kad įvertintų vilkų padarytą žalą ir suskaičiuotų kompensaciją. Specialistai, apžiūrėję skerdynių vietą jau neabejoja – avių aptvare tikrai vilkai siautėjo. Jų, greičiausiai buvo trys ar net keturi.


Ir ilgą amžių nugyvenę žmonės sako, kad tokių baisių dalykų anksčiau nebūdavo. Vilkai visada tykojo naminių gyvūnų. Tačiau seniau jie esą būdavo atsargūs ir arti žmonių neidavo. Dabar gi siautėja gyvenviečių centruose ir žmonių kiemuose. Štai prie aptvaro, kur išpjautos avys, yra laikomi trys tarnybiniai kinologų vilkšuniai. Bet vilkams tai nė motais.


„Pasitaikydavo ir anksčiau, bet suploji rankomis tai jis eina šniūrais. O dabar jie vaikščioja po kiemus. Šunį su lenciūgu paima ir nusineša“, – pasakoja Avižienių gyventojas Jonas.

Medžiotojai įsitikinę, kad vilkų Lietuvos miškuose jau yra gerokai per daug. Per praeitą medžioklės sezoną leista nušauti 110 plėšrūnų. Sakoma, kad limitą reikia didinti.

„Yra praktiškai nevaldoma. Jei nepajėgia peršokti per tvorą, tada pasikasa po apačia ir elektrinis piemuo nebaisu, šunys nebaisu. Vienintelis būdas uždaryti tvarte“, – teigia medžioklės žinovas Anatolijus Palionis.


Šiemet vilkai aktyvesni nei pernai ir siautėja nevaldomi, pastebi specialistai. Štai per mėnesį vien Lazdijų rajone užfiksuota jau 11 plėšrūnų išpuolių. Sudraskyta trys dešimtys naminių gyvulių. Per savaitę – 20 avių. Lazdijų rajono savivaldybės žemės ūkio specialistas pasakoja, kad pranešimų apie kraupias vilkų puotas gauna kone kasdien.

„Lazdijų priemiestyje buvo papjautas veršiukas ir avis. Na, tai jaučiu, kad ateis ko gero… Vaikščios gatvėmis. Nes jie nebijo nieko“, – teigia Lazdijų rajono savivaldybės atstovas Kęstutis Sujeta.


Ir tai tik pradžia, sako specialistai. Plėšrūnų siautėjimas esą tik prasidėjo. Vilkės neseniai atsivedė vilkiukų. Jie dar maži ir į medžioklę neina. Laukia urve kol tėvai parneš ėsti. Tačiau netrukus prasidės mokymai – vilkės į medžioklę vesis ir jauniklius, kad šie išmoktų patys prasimanyti maisto. Tuomet gyvulių bus išpjauta dar daugiau.

„Įžūliau negali būti, jopšikmat. Visur va gyvena. Lemputės dega, stulpuose sudėtos. Dzin. Ir viskas jiems padarysi“, – pasakoja Avižienių gyventojas Jonas.

Aplinkos ministras kenčiantiems nuo vilkų išpuolių žada pokyčius. Jau dar yra atliekami tyrimai ar iš tiesų Lietuvoje siautėja tikri vilkai ar vadinamieji vilkšuniai. Tokių įtarimų kyla dėl to, kad plėšrūnų elgesys nebūdingas vilkams.

„Siekiama įvertinti ar vilkų populiacijoje nėra įsimaišiusių šunų genų ar tai nėra kryžminimosi, nes tai kas vyksta miestuose, dienos metu, tikrai nebūdinga vilkui situacija“, – tvirtina aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Ministras sako, kad kitą medžioklės sezoną vilkų medžioklės limitas greičiausiai bus dar didesnis. Be to, bus peržiūrima medžioklės tvarka. Dabar vilkų sumedžiojimo limitai yra skiriami savivaldybėms. Žadama stambinti teritorijas ir limitus skirtus regionams. Su vilkų siautėjimu nutarė bnebesitaikstyti ir Vokietija, ten jau leista išmedžioti visus vilkus tose vietose kur jie įsisuka į žmonių kiemus.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Bir-17 06:36

Vilkai baigia išpjauti vargšo pensininko ožkų bandą


Vygandas Trainys „Lietuvos rytas“
2019-06-16 18:37



Žiežmarių miestelyje (Kaišiadorių r.) gyvenantis vienišas, sunkiai sergantis pensininkas Antanas Kapačiūnas nepajėgia kovoti su jo valdą siaubiančiais vilkais. Jie šių metų pavasarį jau papjovė aštuonias ožkas.
Vakar rytą 70 metų A.Kapačiūnui kaimynai pranešė nelinksmą žinią – pilkieji plėšrūnai nepagailėjo dar vienos ožkos ir dviejų jauniklių. Pievoje besiganančius gyvūnus vilkai užpuolė naktį.
Daugiau nei prieš mėnesį pilkiai paskerdė dar penkias ožkas, tad iš vienuolikos liko tik trys. Klausos negalią turinčiam vyrui ožkos padėdavo prasimaitinti. Iš pradžių ganyklos vietą šeimininkas buvo išrinkęs atokiau nuo gyvenvietės. Po pirmojo vilkų apsilankymo A.Kapačiūnas savo augintines perkėlė arčiau namų, bet tai neišgelbėjo bandos nuo antrojo antpuolio. Vilkų nesudraskytas ožkas pensininkas vakar parsivedė į tvartą.
„20 metų mano valdoje buvo ramu, o dabar vilkų išpuoliai seka vienas po kito“, – sielojosi pensininkas.
Pasak Žiežmarių medžiotojų klubo vadovo Mykolo Drėgvos, prieš kelis mėnesius vilkai gretimame kaime išpjovė beveik visų gyventojų šunis. Medžiotojai atkreipė dėmesį, jog vilkai tapo visiškai nebaikštūs ir pasirodo visai netoli gyvenamųjų namų. „Vilkai čia pat, labai neramu ir dėl gyventojų, ir dėl jų gyvūnų. Nesaugu ne tik pievose, bet ir kiemuose“, – sakė Žiežmarių seniūnė Edita Kerdokienė. Žiežmarių apylinkėse 2018 metais nebuvo sumedžiota nė vieno vilko. Šiuos plėšrūnus medžioti leidžiama nuo spalio iki balandžio, tačiau, medžiotojų nuomone, apribojimus reikėtų trumpinti. Pernai Lietuvoje vilkai papjovė daugiau nei pusantro tūkstančio gyvulių, už kuriuos šeimininkams buvo išmokėta 170 tūkst. eurų kompensacija.
8 Tiek ožkų vilkai šį pavasarį papjovė ganykloje šalia Žiežmarių (Kaišiadorių r.)

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Bir-16 17:57

Ganyklose siaubą kelia vilkai: šiemet užpuolė kaip niekad anksti




Daiva Savickienė, „Sekundė“
2019 m. birželio 16 d.


Įprastai rudenį į bandas įsisukantys vilkai šiemet ūkininkams pateikė staigmeną. Panevėžio rajono avių augintojai jau skaičiuoja tūkstantinius plėšrūnų padarytus nuostolius.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vyto Jakubonio teigimu, šiemet Miežiškių seniūnijoje vilkai jau sudraskė 23, Naujamiesčio – 2 avis. „Dažniausiai vilkai bandas puldavo rugsėjo–spalio mėnesį, kai mokydavo vaikus“, – stebisi V. Jakubonis. Anot jo, nors seniūnijų teiraujamasi, ar jų teritorijose nėra žalos ūkininkams galinčių pridaryti valkataujančių šunų gaujų, visgi beveik neabejojama, kad avis išpjovė pilkieji plėšrūnai. Miežiškių seniūnijos ūkininkas M. K. nuo vilkų nukenčia jau ne pirmą kartą. Plėšrūnai į jo avių bandą buvo įsisukę ir pernai rudenį, ir šių metų gegužės pradžioje. Šiemet avys iki išpuolio lauke buvo dar tik trečią ketvirtą dieną ir ganėsi už vos 200 metrų nuo sodybos. Ankstų rytą nuvykęs į ganyklą, ūkininkas išvydo kraupų vaizdą. Pamatęs nedaug papjautų avių, dar pasidžiaugė, kad patyrė iš dalies nedidelę žalą, tačiau kuo toliau, tuo labiau niūresnis vėrėsi vaizdas. Dalis avių buvo išpjauta, dalis sunkiai sužalota. Dar po kelių dienų ūkininkas jau tolokai aptiko veislinių avių likučius.
Avių augintojas sako nesitikėjęs, kad pavasarį kone su pirmu išėjimu į lauką gyvulius puls vilkai. Juolab kad po pernykščio jų antpuolio ūkininkas ganyklą aptvėrė elektriniu piemeniu, teritoriją išplėtė, kad avys turėtų, kur saugiai pasitraukti. Šeima netgi įsigijo Azijos aviganių. Dabar ūkininkas guodžiasi bent nepalikęs avių aptvare keturių mėnesių šuniukų. „Šunų nespėjome užsiauginti. Prieš išgindami avis dar tarėmės, kaip bus, ar leisti jaunus šuniukus, ar pirma pratinti prie kitos bandos netoli avidžių“, – sako M. K. Jis neabejoja, kad būtų netekę dar ir brangių grynaveislių keturkojų. Anot šeimininko, net ir metiniai šunys dar nelabai įstengtų apginti bandos nuo vilkų. Įtaria buvus gaują Miežiškių seniūnijos ūkininkas spėja, kad vilkai atsliūkino iš toliau esančių miškų masyvų. Kadangi šalia yra suartas laukas, pats aptiko vienas išeinančio vilko pėdas, kitas ateinančio, tačiau spėja, kad į jo avių bandą buvo įsisukę tikrai ne du pilkiai. „Pagal papjautų ir dingusių avių skaičių turėjo būti mažiausiai 4–5 vilkai, jei ne dar daugiau. Vilkai apsupa avis, suka ratus, kol jos pačios iš baimės išverčia aptvarus“, – sako M. K. Anot jo, plėšrūnu padarytas nuostolis siekia kelis tūkstančius eurų. Tiek žalos jam nebus atlyginta. Valstybė už paprastos avienos gyvo svorio kilogramą atlygina maždaug 1,80 euro. „Tai visiškas absurdas, nes vienam veisliniam pusmetiniam ėriukui įsigyti reikėtų apie 150 eurų be mokesčių. Dabar buvo šeši ėriukai, o didžioji dalis – ėriavedės, jos dar brangesnės“, – piktinasi ūkininkas. © R.Jakaičio nuotr. Geidžiamas trofėjus Vilkų antpuoliai pavasarį stebina Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovą Rimantą Misevičių. „Tai, ko gero, vienas faktorių, rodančių, kad vilkų gerokai per daug“, – spėja jis. Pasak R. Misevičiaus, medžiotojų organizacijos, net ir tokios kaip FACE – ES medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija – turi gana nedidelius biudžetus, o žaliųjų organizacijų, aktyviai ginančių vilkus, biudžetai kur kas didesni. „Tai galbūt ir atsakymas, kodėl tie žvėrys taip saugomi“, – svarsto draugijos vadovas. Jo nuomone, dabartinis vilkų skaičius Lietuvai yra per didelis. Pernai buvo žadėta didinti sumedžiojimo kvotą, tačiau tai nepadaryta. „Ko gero, reikia laukti blogiausio, kol žmogų užpuls ar vaiką sudraskys. Tada Lietuva atsibus ir sakys, kur jūs buvote anksčiau, kodėl medžiotojai nemedžioja“, – sako R. Misevičius. Jis nesutinka su ūkininkų pasipiktinimu, kad medžiotojams vilkai nerūpi: šie plėšrūnai gudrūs, o jų medžioklė nėra lengva. „Sumedžioti vilką yra didžiulė garbė ir šis plėšrūnas tikrai labai geidžiamas trofėjus. Yra žmonių, kurie medžioja 30–40 metų ir net nėra šovę į vilką“, – teigia medžiotojų atstovas. Pernai per beveik porą mėnesių Panevėžio rajone sumedžioti šeši vilkai. Visa šalies vilkų kvota taip pat buvo greitai išnaudota. „Įsivaizduojame, kad visoje šalies teritorijoje gali būti apie 1 000 vilkų, o per metus leidžiama sumedžioti tik 60. Vilkų šeimoje gali būti iki 5 individų“, – skaičiuoja R. Misevičius. Pasak jau tris dešimtmečius medžiojančio Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo, dar prieš 10–15 metų nesigirdėjo tiek atvejų apie sudraskytus gyvulius. Jo manymu, esant tokiam reguliavimui, vilkų tik daugės. Populiacija auga Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Linas Balčiauskas teigia, kad vienareikšmio atsakymo, kodėl šįmet vilkai anksti pradėjo pjauti naminius gyvūnus, nėra. Gali būti, kad tai susiję su oro sąlygomis, nuo kurių priklauso ir vilkų jauniklių atsivedimo laikas, ir ganymo pradžia. L. Balčiauskas atmeta svarstymus, kad galbūt miškuose plėšrūnams trūksta ėdesio. „Jeigu pasižiūrėtume, kiek kanopinių gyvūnų, kurie ir yra pagrindinis vilkų maisto šaltinis, žūva po automobilių ratais, nekiltų panašių klausimų. Kanopinių gyvūnų skaičius Lietuvoje auga“, – sako jis. Mokslininko manymu, vilkų Lietuvos miškuose yra daugiau, nei oficialiai deklaruojama. Ketverius metus Gamtos tyrimų centras kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vykdė neprofesionaliojo mokslo projektą, rinko duomenis apie vilkus, sukūrė metodiką. Pasak L. Balčiausko, duomenys akivaizdžiai rodo, kad vilkų populiacija Lietuvoje didėja ir jos paplitimas taip pat auga. Bėda, anot L. Balčiausko, ta, kad prieš nustatydama medžioklės kvotas Aplinkos ministerija kaskart klausia mokslo institucijų nuomonių, tačiau nusprendžia pati ir leidžiama sumedžioti kelis kartus mažiau, nei siūlyta. Avys© A. Aleksandravičiaus nuotr. Kaip nustatomas medžioklės limitas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė sako, kad remiantis daugelio Europos šalių patirtimi, nustatyta, jog patikimai apskaičiuoti vilkų populiaciją, skaičiuojant atskirus individus, neįmanoma. Jos teigimu, patikimesnis vertinimo būdas, turintis ir didesnės praktinės reikšmės vilkų populiacijos valdymui, yra besiveisiančių šeimų, ginančių savo teritoriją, skaičiaus nustatymas. „Medžioklės plotų naudotojai (medžiotojai) vieną kartą per medžioklės sezoną pagal nustatytą metodiką atlieka medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Atlikus erdvinę 2018 metų apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos“, – sako J. Urbelionytė. Ji atkreipė dėmesį, kad prašymai atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą gaunami iš visos šalies. Iš Panevėžio rajono dar negauta nei vieno.
Pasak jos, vadovaujantis aplinkos ministro 2014 metais patvirtinto Vilko apsaugos plano nuostatomis, kai populiacijos dydis yra nuo 32 iki 62 šeimų – visa populiacija žiemos pabaigoje 250–500 individų – populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos ilgalaikis stabilumas šiose ribose. „Sumedžiojimo limitas nustatomas iki metinio prognozuojamo populiacijos prieaugio ribos, kuris apskaičiuojamas nustatytą besiveisiančių šeimų skaičių dauginant iš 3,25 – vidutinio jauniklių skaičiaus vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą“, – aiškino ministerijos atstovė. Vyriausiosios specialistės teigimu, tvirtinant maksimalų metinį vilkų sumedžiojimo limitą, gali būti nustatoma, kad jis naudojamas dalimis. Antrosios ir kitų dalių limitai (neviršijus patvirtintos bendros metinės limito normos) peržiūrimi vilkų medžioklės sezono galiojimo laikotarpiu, atsižvelgiant į jo panaudojimo rezultatus (palyginus juos su praėjusių penkerių metų rezultatais) ir kitus naujus vilkų populiacijos stebėsenos duomenis. Be to, sumedžiojimo planavimui gali būti taikomas rajonavimas, atsižvelgiant į vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos dydį. Vilkų medžioklės sezonas trunka nuo spalio 15 dienos iki blandžio 1-osios, tačiau išnaudojus nustatytą sumedžiojimo limitą, J. Urbelionytės teigimu, sezonas nutraukiamas.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Bir-05 19:51

A. Kamičaitis: kaip atskirti plėšrūnų darbus. Gyvūnėlių mylėtojams nepatiks


agroeta.lt
2019.06.05

Prasidėjus naminių gyvulių ganymo sezonui, prasidėjo darbymetis savivaldybių komisijoms, skaičiuojančioms laukinių gyvūnų daromus nuostolius – tenka dažnai važiuoti pas ūkininkus, skaičiuoti vilkų išpjautus gyvulius. Pavyzdžiui, vien gegužės mėnesį Alytaus rajone vilkai sudorojo aštuonetą avių. Komisijų sudėtyje yra medžiotojai, gamtosaugininkai, žemės ūkio specialistai, turintys didesnį ar mažesnį patyrimą vertinant plėšrūnų veiklos rezultatus.

Tikslinga ir medžiotojams, randantiems miškuose ar laukuose papjautus žvėris, kuo tiksliau nustatyti kokie plėšrūnai pasidarbavo. Tai itin svarbi informacija plėšrūnų apskaitai.

Vokietijos, Austrijos, Rusijos, JAV zoologų darbuose nemaža informacijos, kaip nustatyti plėšrūno autorystę, be to, ir man, beveik ketvirtį amžiaus pasidarbavusiam profesionaliu medžiotoju, teko nemaža kilometrų nueiti plėšrūnų takais.

Visų pirma bendras patarimas ūkininkams, radusiems plėšrūnų papjautus gyvulius – stengtis apsaugoti žvėrių pėdsakus, jei tokie pastebimi, sudaryti galimybę komisijai juos apžiūrėti, įvertinti.

Medžiotojams, radusiems miške žvėries liekanas, taip pat būtina kruopščiai apžiūrėti pėdsakus. Ir ne tik apie pačią gaišeną, bet ir toliau aplink, kur tik jie gali būti išlikę. Taip pat tikslinga nustatyti, ar grobiu buvo naudojamasi pakartotinai, o gal papjovė vienas žvėris, o suėdė – kitas.

Iš mažesnių plėšrūnų tik apie mangutą ir barsuką neteko girdėti, kad jie darytų žalą kanopiniams žvėrims ar naminiams gyvuliams.

Kas kita lapė. Nors tautosakoje įtvirtintas lapės – vien tik vištų vagilės įvaizdis, tačiau gamtoje jos daroma žala kiškiukams ir stirniukams gali būti gana žymi. Gali įveikti paršelį ar ėriuką.

Lapė vejasi grobį, kandžioja į kojas, į šonus ir, jei parverčia – daug kartų kanda į kaklą, galvą. Lapės iltys ilgos ir aštrios, atstumas tarp jų 19-28 mm. Gali būti sunku, esant daugkartiniam kandžiojimui, šį atstumą išmatuoti. Kartais nulupus kailį gali pasirodyti, kad gyvūnas apšaudytas smulkiais šratais. Ėsti grobį neretai pradeda ten, kur daugiausiai sukandžiota, arba nuo užpakalinės dalies. Pasitaiko, kad lapė tiesiog specializuojasi rankioti naujagimius stirniukus.

Panašus atstumas tarp ilčių ir šakalo, kuris plečia arealą ir keletą kartų jau stebėtas ir Lietuvoje. Tai gerokai didesnis už lapę, itin agresyvus žvėris, gyvenantis ir medžiojantis šeimomis. Nuo jų kenčia stirnos ir danieliai, įveikia mažus elniukus Jei lapės kandžiojimai dažniausiai vienoje aukos pusėje, tai šakalai puola stambesnį grobį, kandžioja iš abiejų pusių, greitai parverčia, skubiai drasko. Ir lapė, ir šakalas linkę atskirti stambesnes kūno dalis – galvą, kojas, nešti juos paslėpti arba nešti dar nemedžiojantiems jaunikliams. Šie žvėrys noriai ėda aukos vidurius, neretai draskyti pradeda nuo užpakalinės dalies.

Lūšis grobio toli nesiveja. Prisėlinusi arba patykojusi, didžiuliais šuoliais šoka ant nugaros, griebdama aštriais nagais, kanda į sprandą, o parvertusi užsmaugia – kąsdama į kaklą. Smulkesniam žvėreliui pakanka kandimo į sprandą. Tokiu atveju kakle tėra ketvertas skylučių, kurias nelengva pastebėti ir kartais, norint tiksliau nustatyti, reikia net nulupti kailį. Atstumas tarp lūšies ilčių 30-34 mm. Aštrūs lūšies nagai neretai persmeigia aukos odą, gali palikti plėštines žaizdas. Lūšis retai puola grobį, didesnį nei jos dvigubas svoris.

Jei grobis nedidelis, gali nuvilkti keliolika metrų į geresnę priedangą, ėsti pradeda nuo kumpio, rečiau nuo mentės. Ėda tik mėsą, vidurių, kaulų neliečia, odą dažniausiai užverčia nuo užpakalinės aukos kūno dalies į priekį. Tiesa, stirniukų iki dviejų savaičių amžiaus suėda ir vidurius. Suėsdama iš karto tik apie pusantro kilogramo, didesniu grobiu maitinasi ilgą laiką, kol telieka skeletas, kailis ir viduriai. Jei yra lapų, purios žemės, grobį šiek tiek maskuoja.

Vilko mitybos pagrindas – kanopiniai žvėrys ir naminiai gyvuliai. Vilkas, kaip ir lapė ar šakalas, vejasi grobį, kanda į kojas, šonus, priklausomai nuo aukos dydžio, verčia ir smaugia kąsdamas į gerklę. Sukandęs gerklę laiko tol, kol žvėris uždūsta. Jei vilkai auką apsupę sustabdo, griebia iš priekio už nosies ir laiko sukandęs, kol uždusina. Vilko sukandimas labai stiprus, gali laužyti kaulus. Smulkesnį žvėrelį – ėriuką, elniuką ar šerniuką, nužudo kąsdamas į nugarą. Atstumas tarp vilko ilčių 35-45 mm.

Prof. Valerius Geist (JAV, Kanada) teigia, kad vilkas noriai puola kanopinius žvėris plaukiančius vandenyje, kadangi pats plaukia gana sparčiai. Stambesnį gyvūną griebia šono ar kryžkaulio srityje, įsikandęs dantimis remiasi kojomis ir su didele jėga atplėšia didžiulį mėsos gabalą. Po tokio sužalojimo žvėris neišvengiamai žūsta. Profesorius pasišaipo, kad tokių vaizdų plėšrūnų mylėtojai kažkodėl nerodo televizijos laidose.


Vaizdas iš tikrųjų būna kraupokas. Punios šile 1988 m. kovo 27d. rytą, sekdamas kraujo pėdsaku, jėgeris surado elniuką, kuriam du trečdaliai dešiniojo kumpio buvo nuplėšta, matėsi atviras šlaunikaulis. Buvo ankstyvas rytas ir, kadangi elniukas dar pastovėjo, netenka abejoti, kad veiksmas vyko labai neseniai, gal tik išgirdęs atvažiuojant mašiną, plėšrūnas pasitraukė…

Dar vaikystėje teko matyti vilko pultą kumeliuką, kuriam netoli kryžkaulio žiojėjo apie 15 cm ilgio plėštinė žaizda.

Tačiau, jei auka jau bejėgė, vilkas nesistengia ją pribaigti – stengiasi kuo greičiau pasisotinti. Medžiotojas, laukiantis šernų netoli Žuvinto gamtinio rezervato ribos, girdėjo griūvančio briedžiuko kritimo garsą ir keletą minučių trukusį kraupų vilkų ėdamo žvėrelio vaitojimą.

Ko gero, briedžius toks likimas ištinka dažniausiai. Saugodamasis briedžio priekinių kojų smūgio, vilkas griebia iš šono, iš užpakalio, stengiasi atidaryti stambesnes kraujagysles, o paskui palaukia, kol auka nusilps. Vilkas visuomet atidaro pilvo ertmę, nors vidurių, kaip ir lūšis, neėda. Todėl neretai vilko nutempto gyvūno šliūžėje randamos vidurių dalys.

Vilkas sunaudoja ne tik mėsą, bet ir daugelį kaulų. Po vilkų puotos lieka tik stambiausi kaulai, galva, vidurių ir kailio dalys. Kaip ir lapė ar šakalas, vilkas linkęs atskirti ir slėpti arba nešti jaunikliams stambias kūno dalis.

Vis dažniau mūsų šalies teritorijoje pastebimos meškos. Šis, stambiausias Europos plėšrūnas, gali pulti ir naminius gyvulius. Meškos puolimo stilius vienodas – tai smūgis arba stvėrimas galinga letena, paliekantis didžiules plėštines žaizdas. Mažesniam gyvūnui to ir pakanka – smūgis nulaužia stuburą, auka pribaigiama galingu sprando sukandimu. Atstumas tarp bukų ir santykinai trumpų ilčių 60-70 mm. Tik alkana meška puolasi iš karto ėsti įveiktą gyvūną – jei viskas ramu, gali auką pavilkti į geresnę priedangą ir apmetusi šakomis, apkapsčiusi samanomis, žemėmis, palieka keletui dienų suminkštėti, įgauti kvapą.

Sunkiausia identifikuoti šunų plėšikavimą. Jau vien tai, kad atstumas tarp ilčių gali įvairuoti 20-60 mm ribose, įneša pakankamai painiavos. Šunis dažniausiai išduoda „neprofesionalumas“ – jie, kaip ir vilkai ar lapės, vejasi auką, tačiau stveria už šonų, už kojų. Bukos iltys, silpnas sukandimas neužtikrina tikrų žaizdų padarymo, grobis, galima sakyti, užkramtomas. Tik kai kurie medžiokliniai šunys sugeba žudyti kąsdami į kaklą, smaugdami. Tipiškiausias šunų elgesio bruožas – žudymas užkratymu, kai šuo auką stengiasi kratyti, palikdamas padidintas kandimo iltimis žymes, net ir plėštines žaizdas.

Jei šunų papjautą gyvūną nulupsime – rasime daugybę kraujosruvų nuo daugkartinio kandžiojimo. Šunys pradeda ėsti grobį atidarydami pilvo ertmę, noriai ėda vidurius.

Prieš keletą metų, vertinant plėšrūnų papjautas avis Alytaus r. Praniūnų kaime, krito į akis tai, kad valkataujančių šunų gaują sudarė skirtingo dydžio individai. Dalis jų – geručiai šuneliai, geraširdžių šeimininkų nakčiai paleidžiami pabėgioti…

Tikiuosi, kad šie trumpi aprašymai padės medžiotojams ir kitiems žmonėms, besistengiantiems įvertinti plėšrūnų darbus. Gal gyvūnėlių mylėtojai, nutolę nuo gamtos ir neįsivaizduojantys kas joje vyksta, pasipiktins tokiais natūralistiniais aprašymais, bet tai – jau jų problema.

Algimantas KAMIČAITIS, medžiotojas

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Geg-29 21:01

Ragina valdžą imtis priemonių: vilkai vis dažniau puola naminius gyvulius


https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/ ... s-gyvulius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Geg-29 18:28

Vokietijoje artėja vilkų šaudymo metas



2019-05-29
manoukis.lt

Vokietija sušvelnino vilkų medžiojimo taisykles dėl vis didėjančio jų keliamo pavojaus ūkininkų gyvuliams.
Pagal naujas taisykles, kurias patvirtino Vokietijos vyriausybė, licencijuoti medžiotojai bus kviečiami šaudyti vilkus, kai bus akivaizdūs jų išpuoliai prieš gyvulius.
Kadangi dažnai neįmanoma nustatyti, kuris vilkas užpuolė, naujos taisyklės sudaro galimybę išnaikinti visą vilkų gaują. Iki šiol buvo leidžiama naikinti tik vilkus tik tokiu atveju, jei jie keldavo grėsmę žmonių saugumui.
Naujas reglamentas yra atsakas į dramatišką vilkų sugrįžimą Vokietijon. Vos prieš dvidešimt metų šalyje buvo nelikę vilkų, nes jie buvo beveik išnaikinti medžiotojų XX a. pradžioje.
Bet po komunizmo žlugimo jie grįžo natūraliai, migruodami iš Lenkijos, kai pasienio tvoros buvo pašalintos.
2015 m. vilkų gauja buvo nufotografuota netoli Hamburgo, antrojo pagal dydį Vokietijos miesto. Ten vilkai pastebėti klajojantys po kaimus ir gyvenvietes, ieškodami maisto.
Vyriausybės duomenimis šalyje yra apie 400 vilkų, o ūkininkų asociacijos teigia, kad jų yra daugiau nei 1000.
Nors Vokietija sveikino vilkų sugrįžimą kaip sėkmės istoriją, tačiau ūkininkai nebuvo tokie laimingi. Jie sako, kad griežti apsaugos įstatymai paliko juos bejėgius apsaugoti savo gyvulius nuo vilkų.
Žemės ūkio ministrė Julija Kliokner (Julija Klöckner) pasidžiaugė aplinkos ministerijos sprendimu. Anot jos, buvo neįmanoma paaiškinti žmonėms, kad iki šiol siautėję vilkai galėjo būti nušauti tik po DNR testų, taip nustatant konkretų vilką, užpuolusį gyvulius.
Naująsias taisykles kritikuoja aplinkosaugininkai.
Anot jų, tai populistinis sprendimas, kuris nieko neišspręs. Vilkų šaudymas galės tęstis tol, kol tęsis išpuoliai. Tai reiškia, kad gali būti išžudyta visa gauja. Tačiau kiekvienam naujam vilkui nušauti bus reikalingas naujas leidimas.
Naujos taisyklės nesuteikia teisės vilkus šaudyti mėgėjams medžiotojams. Medžioklė išliks griežtai kontroliuojama, ir tik licencijuotiems medžiotojams bus leista šaudyti gyvūnus. Taip pat leista šaudyti vilko ir šuns mišrūnus. Gyventojams draudžiama šerti ir prisijaukinti vilkus.
Lietuvoje ūkininkai taip pat ne kartą prašė nustatyti didesnes vilkų medžioklės kvotas. Praėjusį rudenį 2018-2019 m. medžioklės sezonui buvo nustatyta maksimali 110 vilkų sumedžiojimo kvota. Pagal Medžioklės taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Geg-27 21:29

Kėdainių rajone vilkai pjauna ūkininkų gyvulius



rinkosaikste.lt
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Gegužės 27d. 2019


Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijoje ūkininkaujantys žmonės įbauginti – vien per gegužės mėnesį vilkai net du kartus puolė jų gyvulius. Medžiotojai sako, kad tai tik pradžia, mat liepos–rugpjūčio mėnesiais vilkai mokys savo jauniklius medžioti.

Medžiotojai apgailestauja, kad pratęsus vilkų medžioklę praeitą medžioklės sezoną Kėdainių rajone nebuvo skirtas limitas medžioti vilkus, mat vilkų kiekis mūsų krašte sparčiai auga.

Papjovė avį ir ožką

„Vilkų siautėjimai fiksuojami Surviliškio seniūnijoje esančiuose kaimuose. Kiek anksčiau buvo papjauta ožka, o štai antradienį Berželės kaime vilkai papjovė ūkininko avį.

Situacija tampa išties grėsminga, o neleidžiant mums jų medžioti bus tik blogiau. Manome, kad vilkų sumedžiojimo limitas kėdainiečiams turi būti didinamas, nes plėšrūnų skaičius labai išaugo“, – teigė Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Dar ne vasara

L. Stanevičius minėjo, jog toks vilkų siautėjimas ankstyvą pavasarį nieko gera nežada, nes dabar vilkai dar nemoko savo jauniklių medžioti.

„O kas bus vėliau? Kas bus liepos, rugpjūčio mėnesiais? Tuomet vilkai mokys savo jauniklius medžioti. Manome, kad atvejų, kuomet bus užpulti naminiai gyvuliai, tik daugės. Pats buvau nuvykęs į vietas, kuriose vilkai sudraskė naminius gyvulius, pastebiu, kad jie darosi vis drąsesni, eina vis arčiau sodybų. Taip yra todėl, kad vilkų populiacija pas mus gausėja ir tam yra visos palankios sąlygos“, – pažymėjo L. Stanevičius.

Sumedžiojo vieną

„Praėjusiais metais Kėdainių rajone buvo sumedžiotas vilkas. Plėšrūną pavyko sumedžioti patyrusiam Šventybrasčio medžiotojų klubo medžiotojui Audroniui Vaidalauskui. Vilkas buvo sumedžiotas Vilainių seniūnijos Šventybrasčio miške lapkričio 24 dieną.

Tą dieną, kuomet vilkas buvo sumedžiotas Vilainių seniūnijoje, mūsų medžiotojai ir kitose vietose paleido ne vieną šūvį. Į vilkus tądien buvo šauta ir Surviliškio, ir Josvainių seniūnijose. Deja, šūviai tikslo nepasiekė ir vilkai pabėgo“, – teigė Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.

Pastebima daug

„Mūsų rajone pastebima labai daug vilkų. Juos užfiksuoja medžiotojai, būtent varyminių medžioklių metu. Tikrai yra fiksuojamas didelis vilkų populiacijos pagausėjimas. Tas sumedžiotas vienas vilkas yra labai nedaug.

Tikimės, kad naujasis aplinkos ministras peržiūrės limitus ir leis sumedžioti dar vilkų, nes iš pradžių ir buvo galvojama leisti sumedžioti daugiau vilkų, bet po to buvo priimtas toks sprendimas. O jų populiaciją reguliuoti tikrai reikia, juk visi matome, kas darosi. Vilkai artinasi prie žmonių namų“, – teigė Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.

Per du mėnesius

„Vilkų tiek Lietuvoje, tiek mūsų rajone yra labai daug. Vilkus pernai buvo leista medžioti nuo spalio 15 dienos. Taigi, nereikėjo nė dviejų mėnesių ir šis limitas praktiškai buvo išnaudotas. Visi medžiotojai tikisi palankaus aplinkos ministro sprendimo.

Manome, kad šiemet visoje Lietuvoje turėtų būti leista sumedžioti daugiau vilkų. Taigi, tikėkimės, kad dar turėsime progą reguliuoti vilkų populiaciją“, – vylėsi medžiotojų vadovas.


Medžiotojai sako, kad tai tik pradžia, mat liepos–rugpjūčio mėnesiais vilkai mokys savo jauniklius medžioti.
Aut. past.
Tampa problema

„Kėdainiuose vilkai jau tampa rimta problema. Jie praranda įgimtą baimės jausmą. Jie pasidaro kaip klaidžiojantys, valkataujantys plėšrūnai. Kiekvienas medžiotojas žino, jog vilkas labai atsargus gyvūnas ir jį ne tik sumedžioti, bet net ir pamatyti yra sunku.

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad vilkai braunasi į žmonių sodybas ir puola ne tik gyvulius, bet ir prie būdos pririštus šunis. Jie juos ne tik puola, bet sudrasko ir suėda. To iki šiol nebūdavo.

Vilkai eina artyn žmonių sodybų. Pamename pernykščius metus, kuomet per kelias savaites sudraskyti net keli šunys – tai mums, medžiotojams, kelia labai rimtą nerimą, todėl organizavome specialią medžioklę, per kurią gaudėme būtent vilkus“, – sakė ilgametis medžiotojas L. Stanevičius.

Medžiotojas pabrėžė, kad vilkų problemą Kėdainių rajone būtina spręsti. Pasak jo, jei problema bus nesprendžiama, vilkų daugės ir jie toliau artės prie kaimelių bei puldinės naminius gyvulius.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Geg-11 13:20

Nufilmavo bebro ir dviejų vilkų akistatą: pažiūrėkite, kaip ji baigėsi

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/ivaire ... esi-913362

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Bal-27 07:59

Ūkininkams šokas: vilkai kaip niekada anksti pradėjo pjauti auginamas avis



Salomėja Pranaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2019.04.26



Paprastai naminius gyvulius vilkai užpuola vasarą ar rudeniop, tačiau šiemet, kaip reta anksti, šie plėšrūnai ėmė pjauti ūkininkų avis Elektrėnų savivaldybėje.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai už papjautus gyvulius sumokėta beveik 170 tūkst. eurų kompensacijų.

Pasak ūkininkų, mokamos kompensacijos gerokai mažesnės nei vilkų padaryta žala, o ją esą turėtų atlyginti valstybė, kuri saugo vilkus kaip rūšį.

Ūkininkų teigimu, vilkas, praėjusią naktį fermoje papjovęs kelis ėriukus, nepabijojo ateiti ir kitą naktį. Nors pasak ūkininkų, durys buvo užvertos ir palikta šviesa, plėšrūnas rado plyšį ir vėl neliko ėriuko.

„Jei pjauna tvarte, tai į lauką vežti reikia avis pražūčiai. Ką man daryti. Vilko sumedžioti neleidžia, vilkai pjauna kasmet“, – sako Elektrėnų savivaldybės ūkininkas.

Ganyklose avims tveriamos tvoros, - viso 12 kilometrų. Tačiau ūkininkas nerimauja, kad vilkai sugeba pasikasti ir po tokia tvora.


Kitas šios savivaldybės ūkininkas avių atsisakė visai, kai pernai vilkai išpjovė pusę veislinės bandos- daugiau nei šimtą avių. Pasak ūkininko, gautos kompensacijos kelis kartus mažesnės nei padaryta žala.

„Jei remiamės Konstitucija, kitais teisės aktais, tai mums turėtų būti kompensuojama visa žala, nepriklausomai nuo savivaldybės, tai turėtų daryti vyriausybė, nes ji reguliuoja ir turėtų padengiami pilnai nuostoliai“, – sako ūkininkas.

Elektrėnų mero skaičiavimu, per kelerius metus vilkų papjautų gyvulių padaugėjo dešimteriopai.

„Jei anksčiau iki 5 tūkst. kompensuodavome, tai 2018 – apie 20 tūkst. eurų tai dar likom skolingi keletą šimtų. Būtų geriau, kad kitur galėtume tas lėšas nukreipti. Turi būti pakeista tvarka, jeigu eina į tvartus, į ūkį turėtų, kito kelio nėra, kaip medžioti. Neduok Dieve, dar vaiką kokį užpuls“, – sako Elektrėnų meras.

Pernai vilkai papjovė daugiau nei 1700 gyvulių, o žalai kompensuoti išmokėta beveik 170 tūkst. eurų

„Kompensacijos anksčiau buvo mokamos iš savivaldybių biudžeto iš Aplinkos apsaugos programos, dabar mokama iš ministerijos Aplinkos apsaugos programos. Taip pat Žemės ūkio ministerija nutarė prisidėti prie nuostolių kompensavimo, kad žmonėms būtų tinkamai kompensuota, ypač už veislinius gyvulius, kurių vertė gerokai didesnė, nei iki šiol buvo skaičiuojami nuostoliai“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Vilkas Europos Sąjungoje saugoma rūšis. Atsižvelgdama į gyventojų skundus dėl sudraskytų gyvulių, Aplinkos ministerija praėjusį sezoną įprastą 60-ties vilkų medžioklės kvotą padidino iki 110-ties, beveik tiek ir sumedžiota. Pasak ministerijos, tai vilkų populiacijos nesumažino.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Bal-05 10:27

Vienkiemyje siautėjo vilkas


2019 m. balandžio 4 d.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt


Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je, Paš­vi­nės kai­me, gy­ve­nan­čio Ste­po Min­kaus so­dy­bo­je įvyk­dy­ta krau­pi šuns eg­ze­ku­ci­ja. So­dy­bos kie­mą ap­žiū­rė­ję me­džio­to­jai be­veik ne­sua­be­jo­jo, kad ke­tur­ko­jo eg­ze­ku­to­rius – vil­kas. Ne­to­lie­se ap­tik­ti ir di­džiu­lių jo pė­dų įspau­dai.


Au­gin­ti­nis neapsigynė

Vien­kie­mio so­dy­bos 66 me­tų šei­mi­nin­kas S. Min­kus anks­ty­vą sek­ma­die­nio ry­tą į kie­mą išė­jo ne­ši­nas pus­ry­čiais my­li­mam au­gin­ti­niui ne­gry­na­veis­liui vilk­šu­niui Tup­siui. Pa­šau­kęs šu­nį var­du ir priė­jęs prie bū­dos, šei­mi­nin­kas gy­vū­no ne­ra­do. Pa­gal­vo­jęs, jog Tup­sis nuo gran­di­nės ga­lė­jo nu­trūk­ti ir pa­bėg­ti, vy­ras prie­te­mo­je ap­si­dai­rė po kie­mą.

Vaiz­das, ku­rį pa­ma­tė, S. Min­kų tie­siog su­krė­tė: vi­du­ry­je kie­mo gu­lė­jo ne­be­gy­vas jo šuo, tiks­liau, tai, kas iš šuns dar li­kę.

Tup­sis bu­vo pa­sru­vęs krau­ju – per­kas­ta gal­va, iš­dras­ky­tais vi­du­riais.

Pir­ma min­tis, ku­ri šo­vė šei­mi­nin­kui – au­gin­ti­nį ga­lė­jo su­do­ro­ti pa­siu­tę šu­nys.

Iš­tik­ta šo­ko S. Min­kaus drau­gė su­rin­ko Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro nu­me­rį 112. Pa­tar­ta ope­ra­to­rių, pa­skam­bi­no Bu­bių se­niū­nui Vy­tau­tui Sla­biui, o šis – me­džio­to­jams.

Net­ru­kus į in­ci­den­to vie­tą at­vy­ko Šiau­lių me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos va­do­vas Al­gir­das Bai­kaus­kas. Jis ap­žiū­rė­jo kie­mą, šuns gai­še­nos li­ku­čius ir iš kar­to įta­rė, jog S. Min­kaus šu­nį nu­ga­la­bi­jo vil­kas.

To­kią ver­si­ją pa­tvir­ti­no ir to­les­nė te­ri­to­ri­jos ap­žiū­ra: ana­li­zuo­jant, iš ku­rios pu­sės į vien­kie­mį ga­lė­jo at­bėg­ti skriau­di­kas ir kur nu­bėg­ti, pa­vy­ko su­ras­ti vil­ko pėd­sa­kus, ve­dan­čius pro so­dy­bos ir gre­ta esan­čio tven­ki­nio kam­pą tie­siai link miš­ko.


Vil­kas su­grį­žo


A. Bai­kaus­kas so­dy­bos šei­mi­nin­kui pa­ta­rė au­gin­ti­nio pa­lai­kus uti­li­zuo­ti, o gau­siai iš­krau­juo­tą kie­mo vie­tą už­bars­ty­ti smė­liu ar­ba že­me.

S. Min­kus taip ir pa­da­rė, iš­mė­ty­tus Tup­sio pa­lai­kus su­rin­ko ir pa­lai­do­jo so­dy­bos pa­kraš­ty­je – su­py­lė ka­pe­lį, ap­dė­jo ak­me­ni­mis ir net žva­ke­lę už­de­gė.
Vilkas_sudraske_suni_Pasvinio_22_GBs.jpg
Au­gin­ti­nio krau­jas ko­vos vie­to­je bu­vo už­pil­tas že­me bei už­grėbs­ty­tas.

Staig­me­na šei­mi­nin­ko lau­kė pir­ma­die­nio ry­tą, kai že­me už­pil­to­je ir už­grėbs­ty­to­je vie­to­je vėl bu­vo ras­ti di­džiu­liai, nea­be­jo­ti­nai vil­ko pa­lik­ti pėd­sa­kai.

Be­maž 30 me­tų Paš­vi­nės kai­mo vien­kie­my­je gy­ve­nan­tis S. Min­kus sun­kiai tvar­do­si kal­bė­da­mas apie de­šimt­me­tį jo so­dy­bą ser­gė­ju­sį Tup­sį: sar­gus ir drau­giš­kas gy­vū­nas bu­vo, kar­tu su so­dy­bos ka­ti­nu Rai­niu vie­no­je bū­do­je nak­vo­da­vo.

Tup­sį, kad sau­giau bū­tų, S. Min­kui pa­do­va­no­jo kai­my­nai. Da­bar, kai Tup­sio ne­bė­ra, nau­ją au­gin­ti­nį vy­rui pa­ža­dė­jo at­vež­ti pa­žįs­ta­mi. Jo S. Min­kus prie „len­ciū­go“ ne­be­riš, o kiek­vie­ną nak­tį nu­ves nak­vo­ti į tvar­tą.

Bet šei­mi­nin­kui ne tik šuns gai­la, ir dėl sa­vęs bei sa­vo ar­ti­mų­jų ne­be­ra­mu. Pri­te­mus į lau­ką nei­na – bai­mi­na­si, kad vil­kas ant gal­vos ne­šok­tų.


Per ma­ža vil­kų me­džiok­lės kvo­ta


Šiau­lių me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos va­do­vas A. Bai­kaus­kas miš­ko gy­vū­no su­grį­ži­mą dar ir ki­tą nak­tį va­di­na jo grį­ži­mu pa­siim­ti nu­kau­to gro­bio.

Paš­ne­ko­vas spė­ja, kad nak­tį į sek­ma­die­nį so­dy­bon at­sė­li­nu­siam ir lai­mi­kį nu­ko­vu­siam pil­kiui grei­čiau­siai kaž­kas su­truk­dė ir jis bu­vo pri­vers­tas spruk­ti, ki­taip, anot A. Bai­kaus­ko, bū­tų vis­ką su­ri­jęs vie­to­je.

O nak­tį į pir­ma­die­nį vil­kas grei­čiau­siai su­grį­žo pa­siim­ti to, ką bu­vo pa­li­kęs. At­ra­do vie­tą, kur vy­ko jo ir iš­si­lais­vin­ti iš gran­di­nės ne­su­ge­bė­ju­sio šuns dvi­ko­va, pa­gal krau­jo kva­pą.

„Tai, kad vil­kas už­puo­lė šu­nį, nė­ra jo­kia ano­ma­li­ja – prie gran­di­nės pri­riš­tas gy­vū­nas yra be­jė­gis pa­bėg­ti, to­dėl gei­džia­mas gro­bis vil­kui“, – sa­kė A. Bai­kaus­kas ir už­tik­ri­no, kad ana­lo­giš­kų at­ve­jų Lie­tu­vo­je bū­ta ne vie­no.

Va­do­vas neat­me­ta, kad S. Min­kaus ke­tur­ko­jį pa­pjo­vęs vil­kas – grei­čiau­siai per­bė­gė­lis iš ki­tų miš­kų. Ki­ta ver­tus, nė­ra re­te­ny­bė, kad Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je bū­tų pa­ste­bė­ti vil­kai – esa­ma jų ir Vai­na­gių miš­ke, ir Bu­lė­nų pel­kė­se, ir ki­to­se apy­lin­kė­se.

A. Bai­kaus­kas pa­sa­ko­jo, kar­tą anks­ty­vą ry­tą va­žiuo­da­mas į Šiau­lius, pa­ma­tė juo­dą si­lue­tą, grįž­da­mas va­ka­rop su­sto­jo ir su­ra­do vil­ko pėd­sa­kus. O per­nai per ke­lią ties Paš­vi­nės kai­mu bė­gan­tis vil­kas bu­vo par­trenk­tas pra­va­žiuo­jan­čio sunk­ve­ži­mio.

Dėl to, kad vil­kai tam­pa gy­vu­lių ban­dų už­puo­li­kais ir pjau­na vis­ką, kas priei­na­ma, A. Bai­kaus­kas lin­kęs kal­tin­ti ir vals­ty­bės po­li­ti­ką. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, anot va­do­vo, pa­tvir­ti­na per men­kas vil­kų me­džio­ji­mo kvo­tas, ku­rios iš­nau­do­ja­mos me­džiok­lės se­zo­nui tik įpu­sė­jus.

„Gal­vo­ju, gal pa­ga­liau su­veiks svei­kas pro­tas ir mi­nis­te­ri­ja, va­do­vau­ti pra­dė­jus nau­jam ap­lin­kos mi­nist­rui Kęs­tu­čiui Ma­žei­kai, įver­tins grės­min­gą si­tua­ci­ją bei at­si­žvelgs į me­džio­to­jų kiek­vie­nais me­tais pa­tei­kia­mus duo­me­nis apie vil­kų skai­čių ir po­pu­lia­ci­ją“, – sakė Šiau­lių me­džio­to­jų va­do­vas.


Ne tik šuo, bet ir avys


Bu­bių se­niū­nas V. Sla­bys sa­kė, kad pa­sta­rai­siais me­tais vil­kų iš­puo­lių skai­čius se­niū­ni­jos apy­lin­kės smar­kiai išau­gęs: net ke­liuo­se ūkiuo­se bu­vo iš­pjau­ta ke­lias­de­šimt avių. O da­bar dar ir šuo.

Se­niū­nas gal­vo­ja, kad val­džia tu­rė­tų at­sa­kin­giau svars­ty­ti, ko­kių prie­mo­nių im­tis sau­gu­mui nuo plėš­rių­jų lau­ki­nių gy­vū­nų už­tik­rin­ti.

„Šne­kos šne­ko­mis, bet, gal­vo­ju, ar tik­rai spe­cia­lis­tai ga­li ga­ran­tuo­ti, kad koks vil­kas neuž­puls vai­ko? Ar vėl rei­kia tra­ge­di­jos, kad pa­ga­liau val­džia ap­si­spręs­tų pa­di­din­ti vil­kų me­džiok­lės li­mi­tus?“ – klau­sė V. Sla­bys.


Vil­kų esa­ma, bet ne­gau­siai


Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko, į ku­rio te­ri­to­ri­ją pa­ten­ka ke­tur­ko­jį pra­ra­du­sio S. Min­kaus so­dy­ba, kraš­tot­var­ki­nin­kas Da­rius Ra­man­čio­nis ne­nei­gė, kad par­ko miš­kuo­se vil­kų esa­ma. Ta­čiau jų esą ne­gau­siai.

To­kį tei­gi­nį, anot spe­cia­lis­to, pa­tvir­ti­na Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gų at­lie­ka­mi mo­ni­to­rin­gai, ku­rių me­tu žie­mą ei­na­ma kvar­ta­li­nė­mis miš­kų li­ni­jo­mis ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų ir ste­bi­ma, kiek snie­ge yra vil­kų pėd­sa­kų. Bū­tent šie ste­bė­ji­mai pa­tvir­ti­nę, kad „vie­ti­nių“ vil­kų par­ke esa­ma tik pa­vie­niui.

D. Ra­man­čio­nis taip pat neat­me­tė, kad pa­švi­niš­kio nu­kau­tas šuo ta­po au­ka per­bė­gė­lio vil­ko – šie plėš­rū­nai at­le­tiš­ki gy­vū­nai, per die­ną su­ge­ban­tys nu­skuos­ti ir po ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Kov-05 08:23

Biržiečio medžiotojo trofėjų kolekcijoje – antras vilkas

siaure.lt
Alfreda Gudienė
2019-02-21


Pirmadienį Biržų rajone sumedžiotas vilkas – jau septintasis šį sezoną.
phplC6PKy.gif
Biržų girioje vilką sumedžiojo Būginių medžiotojų klubo narys Erlandas
Smindriūnas. 47 metų biržiečiui sumedžioti vilką pavyko jau antrą kartą.

Praėjusią savaitę „Šiaurės rytai“ rašė apie vasario 11 dieną nušautą vilką. Sunkiai sumedžiojamas žvėris tąsyk tapo Kučgalio kaimo apylinkėse medžiojusio Romo Virino trofėjumi. Būginių medžiotojų klubą, kuriam priklauso R. Virinas, sėkmė lydėjo ir praėjusį pirmadienį. Biržų girioje vilką nušovė Būginių medžiotojų klubo narys 47 metų biržietis Erlandas Smindriūnas.
„Mes abu priklausome netgi tai pačiai klubo grupei“, - sakė kolegos sėkme besidžiaugiantis R. Virinas.

Sakoma, kad sumedžioti vilką yra medžiotojo garbės reikalas. Tad būtų galima teigti, kad vieną pilkį 2014 metais jau sumedžiojęs E. Smindriūnas medžiotojo garbės nusipelnė du sykius.
„Šiaurės rytų“ kalbintas E. Smindriūnas laikosi nuostatos, kad medžiotojui tai yra sėkmės dalykas.


Žvėries tykojo bokštelyje

„Po darbo – ir į medžioklę. Ji yra tapusi mano gyvenimo būdo dalimi“, - sako nuo 2010 metų medžiojantis E. Smindriūnas. Jis vasario 18 dieną žvėrių tykojęs Biržų girioje, medžiotojų bokštelyje.
„Sėdėjau bokštelyje. Buvo gal be dvidešimties minučių 18 valanda, kai į laukymę išėjo vilkas. Taikiausi, ranka pradėjo drebėti, šoviau. Vilką sužeidžiau, tad jo teko ilgokai ieškoti“, - pasakojo E. Smindriūnas, kuriam pašauto žvėries dar teko ieškoti apie pusantros valandos.
Medžioklis sako į pagalbą pasikvietęs jauną medžiotoją Gabrielių Klepecką. Į mišką leidosi dviese.
„Sulaukiau porininko, su kuriuo kartu medžiojame. Vienas nedrįsau eiti į mišką ir ieškoti sužeisto žvėries“, - sakė E. Smindriūnas.
Vyrai vilką rado miško tankmėje negyvą gulintį po egle.

Pasak medžiotojo, nušautam plėšrūnui gali būti kokie 3 ar 5 metai. Žvėris bus vežamas į Panevėžį.
„Iškamšą darys – juk tai medžioklės trofėjus, kaip ir kaukolė, kailis“, - pasakojo E. Smindriūnas, kurio namuose jau yra kilimu virtęs vieno nušauto vilko kailis. Medžioklio trofėjų kolekcijoje yra ir elnio ragai.
Pasak E. Smindriūno, vilkų populiacija yra tikrai didelė. Anot medžioklio, tą liudija miške matomos ne pavienės vilkų pėdos.
„Miške vilkų pėdų yra labai daug, todėl drąsiai galima sakyti, kad šitų žvėrių mūsų miškuose labai daug. Aišku, tas pėdas pastebėti gali ne kiekvienas“, - kalba medžiotojas.
Apie vilkus saugančios organizacijos ir medžiotojų santykius vyras sako taip: „Jie saugo vilkus, kad jų nemedžiotume, o mes medžiojame tam, kad sumažintume populiaciją ir vilkų daromą žalą“.


Žvėris vilioja ir pučiamu instrumentu

Biržietis E. Smindriūnas garsėja gebėjimu išgauti medžiojamų žvėrių tarpusavio susikalbėjimo garsus.
Medžioklėje jis naudoja, kaip pats sako, dūdą. Ją iš plastiko gaminęs pats, informacijos apie medžioklėje naudojamus pučiamuosius instrumentus (vilbynes) ieškojęs internete.
Instrumentas padeda išgauti garsus, kuriuos žvėrys skleidžia išsigandę, šaukdami jauniklius, jaunikliai – motinas, patinai kviesdami pateles. Patinai, ypač stambių kanopinių, baubimu praneša apie užimtas teritorijas, įspėdami kitus, kad jie nesiartintų prie jų valdų, haremo. Vilbynės plačiai naudojamos ir medžiojant plėšrūnus: lapes, vilkus.

„Mes su Gabrieliumi nuo 2013 metų taip viliojome elnius rujos metu. Vėliau ėmėme domėtis, kaip prisivilioti vilkus. Pabandėm, ir 2014 metais prisiviliojome vilką“, - pasakojo medžiotojas.
Pasiteiravus, ar dažnai tenka skolinti žvėris viliojantį instrumentą, vyras juokiasi: „Žmonos, šautuvo ir dūdos neskolinu niekam“.


Darbas ir hobis

E. Smindriūnas yra ne tik Biržuose gerai žinomas apdailos darbų meistras, kurio stažas – nuo 1993 metų.
„Nuo Maskvos iki Anglijos“, - juokiasi E. Smindriūnas, pasiteiravus apie darbų užsakymus. Šiuo metu Lietuvoje plušantis, namus ir butus nuo elektros instaliacijos iki santechnikos įrenginėjantis meistras sako, kad darbo tikrai yra.

„Dirbk sąžiningai, ir darbo turėsi“, - įsitikinęs vyras. Ir juokauja, kad „dirba, kaip ir medžioja, viską“.
Medžioklę, į kurią vyksta po darbo, pašnekovas vadina hobiu. Tai, anot medžioklio, nėra lengvas ir greitus trofėjus nešantis užsiėmimas.
„Per tris žiemos mėnesius „padarai“ vieną, du ar tris šūvius... Be abejo, šaudykloje kur kas daugiau šūvių paleidžiame“, - sako vyras.
Pasiteiravus, ar medžioklės azartu neužkrėtė žmonos Jelenos, pašnekovas sako, kad jo moters šis užsiėmimas nežavi, o šūviai gąsdina.
Į mišką kartu su vyru išsiruošiančią Jeleną žavi gamta, kuri, anot Erlando, šią žiemą yra nepaprastai graži.

„Nuvažiuojame kaip į pasaką“, - sako medžiotojas. Biržuose gyvenantys ir dirbantys Smindriūnai užaugino dvi dukras – 22 metų studentę ir 18-metę gimnazistę.
Pasak E. Smindriūno, daug jam pažįstamų jaunų žmonių, įgijusių praktikos ir išmokusių dirbti, išvažiuoja į užsienį, jis to daryti nesiruošia.
„Aš esu Biržų, Žemaitės gatvės vaikas“, - sako ir darbo, ir laisvalaikio užsiėmimo turintis vyras.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-28 23:32

Valdžia liko skolinga ūkininkams už vilkų papjautus gyvulius


Daiva BALČAITYTĖ
agroeta.lt
(Šilalė, vasario 28 d.)




Kelinti metai iš eilės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje Šilalės savivaldybė pritrūksta lėšų ūkiniams gyvūnams vilkų padarytai žalai atlyginti. „Agroeta“ duomenimis, pernai savivaldybė už vilkų papjautus gyvulius gyventojams liko skolinga daugiau nei 4 000 eurų. Tačiau pamiškių tvoroms, kurios po kelių metų tikriausiai taps elnių aptvarais, pinigų netrūksta. Savivaldybės valdininkai tvirtina, kad tokia yra specialiosios programos lėšų skyrimo tvarka.

Laimi miškų savininkai?

Šilalės savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa pernai surinko net 91,3 tūkst. eurų, tačiau medžiotojai už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą sumokėjo tik 19,3 tūkst. eurų. Tiek ir buvo skirta žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkų, valdytojų ir naudotojų įgyvendinamos žalos prevencijos priemonėms, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, finansuoti.

Bet Šilalės rajone vilkai pjauna ne tik aveles ir ožkeles, rėžia apystambius buliukus, suaugusias telyčias ir net karves, todėl pinigų kompensacijoms neužtenka. Tiksliau sakant, užtektų, jei savivaldybė šias kompensacijas laikytų prioritetu. Bet dalį lėšų ji atriekia miškų ir žemės savininkams, nuo žvėrių atsitveriantiems kelių metrų aukščio tvoromis.
Pavyzdžiui, pernai už vilkų padarytą žalą Šilalės savivaldybė ūkininkams išmokėjo 13 164,76 eurus kompensacijų, o skolinga liko 4 091,3 euro. Vasarį, tvirtindama rajono biudžetą, savivaldybės taryba patvirtino ir Aplinkos apsaugos specialiosios programos 2019 metų sąmatą, bet kol medžiotojai nesumokės mokesčių už medžiojamus gyvūnus, tol ūkininkai nesulauks kompensacijų. Nors senų seniausiai galėjo jas gauti, jei Šilalės valdininkai 6 tūkst. eurų nebūtų skyrę miškų savininkams, pirkusiems repelentus, ir ūkininkams, tvėrusiems pamiškėse tvoras „apsaugai nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos“.

Rengia aptvarus elniams

Vieša paslaptis, kad šios laukus nuo medžiojamų gyvūnų daromos žalos saugančios tvoros po penkerių metų dažniausiai tampa elnių aptvarais. Apie tai, Kaimo reikalų komiteto posėdyje prabilo pinigų dalybų nauda ir teisingumu suabejoję politikai.
Pasak girininku dirbančio Jono Šedbaro, už mokesčių mokėtojų pinigus užtvertos tvoros nepanašios į užtvarus nuo laukinių gyvūnų, nes įtvirtintos gelžbetoniniais stulpais. Per tokias tvoras neįmanoma pateikti į mišką.
„Apsauga nuo žvėrių turi būti – tam tiktų metro ar pusantro perkeliama tvorelė, kad keičiant sėjomainą būtų galima pernešti į kitą lauką. Bet ne kapitalinė, 3 metrų tvora su stulpais. Kažkaip tie dalykai man nesiderina“, – „Agroetai“ svarstė miškininkas, stebėjęsis, jog savivaldybės ataskaitose nenurodomos mokesčių mokėtojų pinigus gaunančių miškų savininkų pavardės.
Netrukus pasiteisino J. Šedbaro įtarimai, kad lėšos kone kasmet nugula į nuolatinių prašytojų kišenes. Šilalės rajono merui Jonui Gudauskui leidus, paaiškėjo, kad pernai ūkininkų kompensacijų pinigus savivaldybė atidavė keturiems asmenims – A. T., B. B., S. E. ir E. B.
Šilalės savivaldybės valdininkai įrodinėjo, kad 2000 eurų – pernelyg maži pinigai, kad reikėtų dėl jų kelti triukšmą: daugiau kaip 500 m vielos tinklo už juos nenupirksi.

Niekinis antikorupcinis vertinimas

Peržiūrėjus kelių metų Šilalės savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ataskaitas, negali nepastebėti, jog kartojasi vietovės, kuriose tveriamos tvoros ir naudojami valdiškomis lėšomis perkami repelentai.
Pavyzdžiui, 2013 m. ypač daug – net 15 tūkst. eurų iš šios programos buvo skirta želdinių atitvėrimui tinkline tvora Požėrės kadastrinėje vietovėje. Toje pačioje vietovėje tvora tverta ir 2015 metais – jai skirta 4 090 eurų.
Ataskaitose dominuoja ir Jomantų kadastrinė vietovė. Želdinių atitvėrimui tinkline tvora šioje vietoje 2014 metais skirta 7 000 eurų, 2015 m. – 2 500 eurų, 2017 metais – 1 375 eurai. Kuriose konkrečiai vietoje į tvorą buvo investuoti 2018 metais skirti 4 000 eurų, Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ataskaitoje nenurodyta, todėl sudarytos visos galimybės manipuliuoti faktais. Ataskaitos antikorupcinį vertinimą atlikęs Šilalės savivaldybės administracijos Teisės ir teisėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Remeikis to negalėjo nepastebėti, tačiau dokumentą „palaimino“.
Kai šitai vertinama, kas galėtų paneigti, kad specialiosios programos lėšos nenugulė į tų žmonių sąskaitas, kurie patys turėjo rūpintis, jog medžiojami žvėrys padarytų mažiau nuostolių?