Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Vilkai

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Gru-05 12:00

VILKAI PJAUDAMI AVIS NEŽINO, KAD KOMISIJAI POILSIO DIENOS



2019-12-05
valstietis.lt
Violeta GUSTAITYTĖ


Dėl išplitusio afrikinio kiaulių maro pastaraisiais metais itin sumažėjo šernų miškuose, todėl ieškodami maisto vilkai vis dažniau lankosi netoli sodybų

Pastaraisiais metais vilkai vis dažniau kėsinasi į gyventojų auginamus gyvulius. Plėšrūnų išpuoliai registruojami visoje Lietuvoje, daugiausia nukenčia avys. Ūkininkus į neviltį varo ne tik vilkų daroma žala, bet ir tvarka, reglamentuojanti, kaip jie gali pretenduoti į vilkų padarytos žalos atlyginimą. Komisija savaitgaliais nedirba, o vilkai, matyt, „nežino“, kad yra nedarbo dienos, tad ūkininkų gyvulius pjauna visomis dienomis. Šeštadienį ryte radę papjautus gyvulius, ūkininkai turi dvi tris paras saugoti greitai pradedančias dvokti maitas, nes tai pagrindinis įrodymas komisijai, kuri vertina vilkų padarytą žalą.

Ūkininkai tapo įkaitais

„Visoje Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai vilkai avis, kitus ūkinius gyvūnus papjauna savaitgaliais. Ūkininkai dėl dabar galiojančios tvarkos priversti gyvūnų gaišenas laikyti ir smardinti savo sodybą bei visą kaimą iki pirmadienio, nes tik tada gali atvykti vilkų padarytą žalą nustatanti komisija, turinti įvykio vietoje pamatyti papjautas avis ar kitus gyvūnus, jų įsagus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

Nors gyvuliai jau nebe laukuose, o uždaryti tvartuose, fermose, tačiau jei problema nebus sprendžiama, ji, kaip ir kiekvienais metais, vėl iškils pavasarį prasidėjus galvijų ganymo ir intensyviam vilkų medžioklės sezonui.

„Baisi netvarka! Ūkininkai yra tapę įkaitais. Vilkams papjovus avis ar kitus gyvulius savaitgalį, ypač ilgąjį, ūkininkai priversti sudraskytų gyvūnų maitas saugoti dvi tris paras iki pirmadienio, kada galės atvažiuoti komisija ir užfiksuoti padarytą žalą. Ūkininkas kelias dienas turi saugoti maitas nuo vilkų, kad jie vėl atėję jų nenuneštų, nuo užklystančių lapių, būriais besikėsinančių kranklių, valkataujančių šunų, kačių, nes jei komisija neras avies arba įsago, tai ūkininkas negaus kompensacijos už padarytą žalą, nors ta kompensacija yra daugiau simbolinė ir nepadengia visų kaštų“, – piktinosi Lazdijų rajone ūkininkaujantis Ramūnas Buinauskas.

Dabar toks metų laikas, kad sudraskytų gyvūnų maitos ne taip greitai pašvinksta, tačiau jei vilkai papjauna gyvulius vasarą, kai karščiai siekia dvidešimt ar trisdešimt laipsnių, ūkininkai tiek laiko saugodami „įkalčius“ priversti kęsti dvoką. Be to, maitos po dienos kitos kruta nuo kirminų, taip susidaro sąlygos užkrečiamosioms ligoms plisti.

„Tvarka, kuri reglamentuoja komisijos darbą ir žalos nustatymą, tikrai keistina. Gal tokiais atvejais užtektų iš pradžių vieno ar dviejų komisijos narių, kurie savaitgaliais iš karto po pranešimo apie vilkų išpuolį atvyktų ir užfiksavę faktą, kol viskas šviežia, yra visi įkalčiai, pjovimo žymės, kad tai tikrai vilkų nakties darbas, surašytų pradinį aktą, o po to susirinkusi komisija įvertintų, kokia žala padaryta ir kokią kompensaciją skirti“, – tvirtino R. Buinauskas.

Ūkininkas atkreipė dėmesį, jog tvarka reglamentuoja, kad gyventojas apie vilkų papjautus gyvulius turi pranešti seniūnui per tris dienas, o komisija gali atvažiuoti per septynias darbo dienas. Tad jei ji tokia teise pasinaudotų ir atvyktų tik septintą darbo dieną, būtų visiškas absurdas.

„Kokią medžiagą komisija gali surinkti praėjus kelioms paroms po to, kai vilkai sudraskė gyvulius, ir kai tos maitos švinko, pavyzdžiui, karštyje? Ir ką tuomet daryti su maita? Juk, pagal galiojančią tvarką, privalu vežti maitą utilizuoti į Rietavą. Kaip nuvežti tokį dvoką?“, – klausė R. Buinauskas.

Tikisi permainų

Lazdijų rajono avių augintojas R. Buinauskas pats buvo pakliuvęs į minėtas situacijas. Prieš porą savaičių visai greta gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų aptvertoje pievoje vilkai sudraskė penkias jo avis.

Plėšrūnai darbavosi ankstų šeštadienio rytą. Apie vilkų papjautas avis jų savininkas pranešė Lazdijų seniūnijos seniūnui, medžiotojų būreliui. Į R. Buinausko sodybą geranoriškai ne darbo metu atvyko seniūnas Aidas Simanynas, po to ir medžiotojų būrelio atstovas. Visos komisijos sukviesti nepavyko, nes savaitgalis, žmonėms nedarbo dienos, kas kur išvykęs, turi savų planų.

„Atvejai, kai vilkai gyvulius išpjauna savaitgaliais, yra labai reti, bet pagal galimybes organizuojamės ir vykstame į įvykio vietą. Nustatytą tvarką galbūt reikėtų keisti, kad netektų kelias paras papjautų gyvulių maitų laikyti ir saugoti, o operatyviau viską sutvarkyti“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lazdijų seniūnijos seniūnas A. Simanynas.

Pasak seniūno, šiemet Lazdijų rajone vilkai kaip niekada anksti pradėjo puldinėti gyventojų gyvulius.

„Dažniausiai išpuoliai prasidėdavo rugpjūtį, o šiemet nuo gegužės mėnesio vilkų išpuolių buvo kone kas savaitę. Plėšrūnai pjovė avis, veršelius, ožkas“, – sakė A. Simanynas.

Pasak Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėjo, savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti pirmininko Algio Balčiaus, komisija vadovaujasi aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymais nustatyta tvarka.

„Visoje Lietuvoje žmonės susiduria su problema, kai vilkai ūkinius gyvūnus papjauna savaitgalį. Komisija dirba darbo dienomis, o jų darbas savaitgaliais niekaip nereglamentuotas. Kaip jiems apskaičiuoti darbo užmokestį poilsio dienomis, kaip kompensuoti prarastą laiką, iš kur savaitgalį gauti transportą, kad komisija galėtų nuvykti į vilkų išpuolio vietą? Gal tai skamba biurokratiškai, bet komisijos narys poilsio dienomis gali būti susiplanavęs savo laiką, gali būti išvykęs į pajūrį ar kur kitur. Reikėtų, kad dėl komisijos darbą reglamentuojančios tvarkos sprendimus priimtų žemės ūkio ir aplinkos ministrai“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino A. Balčius.

Dabar, pasak A. Balčiaus, kai vilkai papjauna gyvulius savaitgalį, ūkininkams jie pataria uždengti sudraskytų gyvulių gaišenas brezentu ar kažkuo kitu ir laukti komisijos.

„Pagal galiojančią tvarką, nuo vilkų nukentėjęs žmogus pirmiausia privalo pateikti prašymą, kuriuo vadovaudamasi komisija turi išvykti į įvykio vietą. Dėl prašymo jis turi kreiptis į seniūną, kuriam šeštadienis taip pat poilsio diena, bet jis geranoriškai stengiasi nuvažiuoti pas nukentėjusį ūkininką, nufotografuoti sudraskytus galvijus“, – sakė A. Balčius.

Saugoti gaišenas kelias paras

„Vilkų išpuolių vasaromis, per karščius, beveik nebūna. Savaitgaliais tokie atvejai labiau gali pasitaikyti vėlyvą rudenį, kai vilkai pradeda mokyti jauniklius medžioti. Tada jau orai būna atvėsę. Svarbiausia vilkų papjautus gyvulius gerai apdengti, kad nekiltų pavojaus aplinkai, kol atvyks komisija“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lazdijų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos l. e. p. vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Rolandas Muliuolis.

Pernai Lietuvoje vilkai papjovė daugiau nei 1 700 gyvulių. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai už papjautus gyvulius sumokėta beveik 170 tūkst. eurų kompensacijų. Nuostolius patiria visų rajonų ūkininkai. Praėjusiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė gyventojams iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos atlygino vilkų padarytą žalą už 5 275 eurus. Judrėnų, Veiviržėnų ir Endriejavo seniūnijų teritorijose vilkai papjovė ir sudraskė 20 naminių gyvūnų: 2 avis, 8 buliukus, 7 telyčaites ir 3 veršelius.

„Kai vilkai papjauna ūkinius gyvūnus, savivaldybės sudaryta komisija nuvyksta į vietą, surašo aktą, nufotografuoja, pateikia gyvūnų gaišenų važtaraštį. Jei vilkai papjauna gyvulius savaitgalį, stengiamės žiūrėti lanksčiai ir padėti ūkininkui. Tokiu atveju svarbu, kad kas nors iš seniūnijos – seniūnas ar žemės ūkio specialistas – užfiksuotų vilkų išpuolio faktą, nufotografuotų gyvūnų gaišenas, būtų pasirūpinta veterinaro pažyma, o komisija aktą gali surašyti ir pirmadienį. Jei reikia kažkokių papildomų duomenų, komisija gali nuvažiuoti pirmadienį apžiūrėti, ar yra aptvaras, elektrinis piemuo, atbaidančios priemonės, ir tai užfiksuoti, bet tikrai nereikalaujame, kad ūkininkas laikytų gaišenas kelias paras. Visur reikia vadovautis logika, sveiku protu ir lanksčiai reaguoti“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė.

Dėl išplitusio afrikinio kiaulių maro pastaraisiais metais itin sumažėjo šernų miškuose, todėl ieškodami maisto vilkai vis dažniau lankosi netoli sodybų, nevengia net gyvenviečių ir čia puola gyvulius. Siekiant reguliuoti vilkų populiaciją ir atsižvelgus į išaugusią šių plėšrūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams per šį vilkų medžioklės 2019–2020 m. sezoną, kuris prasidėjo spalio 15 dieną, leista sumedžioti 120 vilkų. Per praėjusį vilkų medžioklės sezoną nuo 2018 metų spalio iki 2019 metų kovo Lietuvoje buvo leista sumedžioti 110 vilkų, tačiau medžioklė buvo baigta neišnaudojus viso limito – buvo sumedžioti 103 vilkai. Nuo šio sezono pradžios šalyje jau sumedžioti 64 plėšrūnai. Beje, Lazdijų rajone netoli avių augintojo R. Buinausko sodybos buvo sumedžiotas vienas vilkas tuoj po šių plėšrūnų išpuolio, per jį buvo papjautos ūkininko avys. R. Buinauskas mano, jog tikėtina, kad sumedžiotas vienas iš jo avis užpuolusių vilkų.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Lap-28 16:58

Vilkai karaliauja ne vien miškuose - ką daryti sutikus


Eglė Kuktienė,
www.rinkosaikste.lt
2019 m. lapkričio 28 d.

Apie tai, kad vilkų populiacija Kėdainių rajone stipriai ūgtelėjusi, liudija ir gyventojų pastebėjimai apie pamatytus laukinius žvėris.
VilkasVilkas© Algimantas Barzdžius

Jei anksčiau retam kuriam gyvenime pasisekdavo pamatyti tikrą vilką savo akimis, dabar, panašu, nemaža dalis kraštiečių jau gali pasigirti matę tikrų

Kaip „Rinkos aikštei“ pasakojo kraštietė Inga, kuri savo akimis net du kartus matė, kaip spėjama, vilkę su dviem jaunikliais.

„Vilkę Babėnų miške pastebėjome tris kartus. Gyvename šalia miško, tai šuniuką ten ir vedžiojame du kartus per dieną, o dabar baisu paleisti jį laisvai palakstyti. Pirmą kartą vilkę pastebėjo broliai, o dar du kartus teko įsitikinti savo akimis. Manau, kad ten vilkė, nes vedėsi du jauniklius.

Vilkę matėme 15–16 valandą, kaskart beveik toje pačioje vietoje, kur buvusi raketinė bazė.

Pulti – nepuolė, bet iš paskos krūmais ėjo kelis šimtus metrų“, – pasakoja kraštietė.

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius perspėja, kad, jeigu miške pamatėte vilką, elgtis reikia ramiai, sustoti, palaukti, kol vilkas pasitrauks, arba atsargiai ir ramiai išeiti iš tos teritorijos.


Išlikti ramiam

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius perspėja, kad jeigu miške pamatote gyvūną ir įtariate, kad tai – vilkas, jokiu būdu nerodykite agresijos, nebaidykite jo. Į agresiją vilkas, tikėtina, atsakys taip pat agresija.

„Kiekvienas gyvūnas reaguoja į žmogaus agresiją, todėl žmogus griežtai neturi pulti, baidyti nuo savęs. Elgtis reikia ramiai, sustoti, palaukti, kol vilkas pasitrauks, arba atsargiai ir ramiai išeiti iš tos teritorijos. Panašu, kad ten dabar vilkės teritorija ir ji tą teritoriją, žinoma, saugo. Bet šiuo metu jaunikliai paauginti, tad tikėtina, kad vilkė nusiteikusi gana ramiai žmonių atžvilgiu. Juolab nėra buvę, kad miške vilkas žmogų užpultų“, – rekomendavo medžiotojas.

Šeimyną užfiksavę

Pašnekovas teigia, jog visai tikėtina, kad moteris matė tikrą vilkę, mat medžiotojai Surviliškio teritorijoje buvo užfiksavę gyvenant vilkę su dviem jaunikliais, ir ji iš tos teritorijos neseniai pasitraukė.

„Kyla klausimas, kodėl tokioje vietoje vilkai atsirado. Surviliškio seniūnijoje pastebėta vilkė su dviem jaunikliais. Ji iš tos teritorijos pasitraukė, taigi panašu, kad gali būti, jog į Babėnų mišką ir persikėlė. Ten krūmynai palei upę – na, tikėtina, kad tai tikrai galėjo būti vilkė, nes nupasakotą šeimyną mes esame užfiksavę“, – kalbėjo medžiotojas.

Sumedžiojo jau penkis

Medžiotojas pasakoja, kad rajone per kiek daugiau nei mėnesį jau sumedžioti penki vilkai, o visoje šalyje – 58.

„Visi mūsų rajone sumedžioti vilkai buvo atsiskyrėliai, vienišiai. Vadinas, kažkas jiems nėra gerai, jeigu jie prie savo būrio nepritapo. Norime, kad liktų sveikų ir stiprių vilkų populiacija, taigi, manome, kad populiacijos reguliacija mūsų rajone einasi sklandžiai“, – kalbėjo L. Stanevičius.

www.rinkosaikste.lt

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Lap-26 09:30

Daukšiuose laukiniai plėšrūnai siaučia nevaldomi


https://www.agroeta.lt/dauksiuose-lauki ... 3XFtQuIbd8

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Lap-25 20:47

Kaip pasityčiodami iš medžiotojų, paliko ant kelio į namelį "dovanų" :P
IMG_20191123_154430.jpg

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Lap-20 16:53

Nespėjo veršelių suginti į tvartą – prisistatė vilkai


DIENOS TEMA LIETUVA ŪKIS
agroeta.lt
2019 Lapkričio 20
Autorius: Daiva BARTKIENĖ



Veliuonos krašte (Jurbarko savivaldybė) nėra didelių miškų masyvų, tačiau kiekvieną rudenį vilkai išveda savo vaikus į ganyklas prasimanyti lengvo grobio. Iki lapkričio vidurio užsitęsus ganiavai Šiaulių kaimo ūkininkas neteko penkis mėnesius auginto veršio – nuostolis keli šimtai eurų.

Siautėja kiekvieną rudenį

Savaitgalį Tamošių apylinkių ūkininkai dalijosi baisia žinia apie pasirodžiusius vilkus. Tai jau ketvirtas atvejis seniūnijoje, kai gyvulius auginantys ūkininkai nukenčia nuo vilkų. Šiemet krito avys ir ožkos, bet veršis – pirmas didesnis vilko grobis. Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta įsitikinęs, kad Šiaulių kaimo ūkininko ganykloje apsilankė ne vienišas vilkas, o visa vilkų gauja.

Šiose apylinkėse vilkai savo grobio pareikalauja kiekvieną rudenį. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Pelučių kaime plėšrūnai papjovė dvi avis, kiek anksčiau Paalsio I kaime – ožką su dviem ožiukais.

Užpernai Pelutėlių kaime, lapkričio viduryje, vilkai užpuolė tolokai nuo miško besiganančių avių bandą. Ne vienas šio krašto ūkininkas pastaraisiais metais skundėsi, jog ganykloje gyvuliai apdraskomi, išgąsdinami.

Veliuonos seniūnas neslepia, jog vilkai – neįveikiama problema. Jų nesulaiko nei užtvarai, nei šunys. Apsisaugoti nuo šių plėšrūnų, seniūno nuomone, praktiškai neįmanoma. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių jau net nesiskundžia dėl vilkų daromos žalos.

Veliuonos apylinkėse vilkų daugėja

Jurbarko savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Martynas Kursevičius pripažįsta, jog Veliuonos, Šimkaičių, Juodaičių seniūnijos yra „karšta“ linija, kurioje ūkininkams didžiausia tikimybė nukentėti nuo vilkų.

Pasak vedėjo, skaičiai rodo, jog šiemet išpuolių būta daugiau. Jei pernai ir užpernai savivaldybė gavo tik po tris prašymus kompensuoti vilkų padarytą žalą, tai šiemet dėl to kreipėsi net septyni ūkininkai.



Šiais metais rytinėje Jurbarko rajono dalyje vilkai sudraskė penkiolika ėriavedžių, šešias avis, dvi avytes ir veršelį.

„Bet yra buvę ir daug didesnių nuostolių. Pavyzdžiui, 2016 metais užfiksuoti devyni atvejai, kai vilkai pjovė ūkininkų gyvulius“, – portalui „Agroeta.lt“ sakė M. Kursevičius.

Jurbarko savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas tikino dažnai girdintis ūkininkų skundus, kad apsisaugoti nuo miško žvėrių beveik neįmanoma.

Užaugs vilkiukai – padaugės problemų

Nors vilkų apsauga susirūpinę nevyriausybininkai baiminasi, kad plėšrūnai išnyks, Veliuonos seniūnas įsitikinęs, jog yra priešingai.

„Galiu patikinti, jog vilkų mūsų krašte daugėja. Gal šeima tik viena, bet kasmet ji užaugina po kelis vilkiukus, todėl plėšrūnų daugėja. Žmonės pasakoja metę ant kelio žaidžiančius vilkų mažylius. Kai jie užaugs, problemų dar padaugės“, – įsitikinęs E. Mikšta.

Didelių miškų panemunės krašte nėra, tačiau vilkui kelios dešimtys kilometrų – ne kliūtis. Veliuonos seniūno nuomone, plėšrūnai ateina iš toliau esančių Stakių, Burbinės miškų masyvų. Nors šiose apylinkėse medžioja net trijų klubų medžiotojai, pastaraisiais metais nebuvo sumedžiotas nė vienas vilkas.

„Pernai matėme tik pėdsakus. Pats esu medžiotojas, žinau, kaip sunku sumedžioti vilką. Tai žvėris, kuris sugeba pergudrauti žmogų. Pernai aplink Veliuoną nesumedžiojome nė vieno vilko. Šiemet varominės medžioklės dar tik prasidėjo, sunku pasakyti, kaip seksis“, – sakė E. Mikšta.

Daugiausiai vilkų yra vakarinėje Jurbarko rajono dalyje, kur plyti viena didžiausių Lietuvoje Karšuvos giria. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai mano, jog rezervato teritorijoje gali gyventi net šešios ar septynios vilkų šeimos.

Tačiau nederlingose, miškais apaugusiose Karšuvos krašto žemėse beveik nėra gyvulius auginančių ūkininkų, todėl vilkai žmonėms nepadaro žalos.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai Jurbarko savivaldybės teritorijoje buvo sumedžioti trys vilkai, šiemet – vienas.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Spa-30 04:31

Išrankūs vilkai: jaunas ožkas suėdė, seną – paliko gyvą




agroeta.lt
2019 Spalio 29
Autorius: Dainius ŠEPETYS

Kėdainių rajono Šulaičių kaime vilkų gauja sudraskė tris ožkas, kurios buvo pririštos grandinėmis vos už 30-40 metrų nuo gyvenamojo namo. Liko tik viena – pati seniausia.

Didesni miškai nuo Šulaičių kaimo gerokai nutolę ir yra tik kitame Šušvės upės krante, tad iš kur čia atklydo plėšrūnai vietos gyventojams lieka mįsle. Tiesa, prieš dieną vienas sodietis matė šalia krūmų bidzenančius devynis vilkus, tačiau tuo metu negalėjo patikėti, kad tai buvo būtent šie miško grobuonys.

Ūkelio, kur vyko skerdynės, šeimininkė Diana Jankauskaitė „Agroetai“ pasakojo, kad iš viso ji laikė 4 ožkas. „Visos buvo pririštos vienoje vietoje. Vilkai tris žiauriai sudraskė, o vieną, pačią seniausią, paliko. Negalėjo jie mūsų „Senkos“ nematyti, juk visai šalia buvo, gal pagalvojo, kad mėsa per kieta“, – nelaimės akivaizdoje bandė pajuokauti moteris. Ji taip pat sakė, kad vieną ožką vilkai sudorojo beveik visą, kitai – išdraskė vidurius, o trečiajai nelaimėlei – kaklą perkando.

Kompensacijos už gyvulėlius moteris gauti nesitiki, nes šie buvo neženklinti. Didelės materialinės skriaudos šeima taip pat nepatyrė, nes ožkelės pridėtinės vertės beveik nekūrė, o buvo laikomos daugiau dėl „žolynų priežiūros“.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Spa-23 03:47

75375612_2977620412266981_1266390468938170368_n.jpg

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Spa-18 22:38

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas


Žilvinas Augustinavičius Anykščių r. Ūkininkų Sąjungos pirmininkas,
www.DELFI.lt 2019 m. spalio 18 d.


Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt todėl, kad esame per daug įsitraukę į savo kasdienius darbus, ir klaidingai manome visas negandas pranyksiant savaime. Ūkis© Shutterstock SUSIJĘ STRAIPSNIAI Seimas ūkininkams davė nemokamo vandens (23) Garsus pienininkas pardavė karves: tenka pripažinti, kad pralaimėjome lenkams (494) Ūkininkai tai ne plunksnos meistrai, kaip žurnalistai, ir ne žodžio meistrai, kaip politikai. Jie ir tik eilinį kartą numoja ranka, kai žiniasklaidos kanalais pasipila purvo srovės. Ūkininkai visuomenės akyse dabar kalti beveik dėl visų šalies negandų – mažų pensijų, skurdžių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, dėl to, kad mėšlas turi savo kvapą, garsiai bliaunančių gyvulių ar to, kad tie gyvuliai trukdo vilkams laisvai veistis laisvoje Lietuvoje. Juk labai patogu, jaunimo žargonu tariant, „stumti“ ant tų, kurie apsiginti negali - nei eterio laiko gauna, nei savo laikraščių leidžia. Į šį „stūmimo“ žaidimą įsitraukė ir aukščiausi valdžios sluoksniai, pritaikę naują rafinuotą terminą - „Gyvulių ūkis“! Dabar jau nė vienas save gerbiantis valstybininkas ar apžvalgininkas nebevartoja ūkio šakos pavadinimo - žemės ūkis, bet rėžia “kiečiau”. Ir reitingai kyla dar labiau į viršų, nes visuomenei patinka, kai valstybės syvus bečiulpiančius parazitus ūkininkus ištraukia į dienos šviesą. Visi šie faktai rodo, kaip toli atsidūrė miestas nuo kaimo, kad nebeliko abipusio supratimo, kad miestiečių akyse kaimo žmonės ir liko kolūkiečiais ar dar blogiau - buožėmis, o buožes juk reikia išbuožinti, nes toks požiūris buvo per 50 metų suformuotas. Ir maisto produktai dabar jau auga prekybos centrų lentynose, tai jei to „gyvulių ūkio“ ir nebeliks, prekybininkai atgabens iš svetur. Įdomu būtų pamatyti, kaip dabar propaguojami ekologiški mažalitražiai automobiliai, už kuriuos, kalbama, netektų mokėti taršos mokesčio, iriasi per purvą arba tempia sunkią priekabą. Dažnai girdime sakant: „Juk jie turtingi - džipais važinėja!“ Taip tenka pripažinti, kad šioje srityje ūkininkai padarė pažangą, nes kol nebuvo džipų, tekdavo automobilį palikus pusiaukelėje pažliugusiais ar užpustytais keliais pėsčiomis klampoti. Laimei atsirado džipų. Mums jie yra darbo priemonė – ir krovinį parsivežti, ir pasėlius bei gyvulius gali apžiūrėti. Beje, juos kaimo žmonės naudoja pagal tikrąją paskirtį, skirtingai nuo miestiečių, nors mieste vizualiai jų lyg ir daugiau, ir naujesnių, ir gerokai prabangesnių... Įdomu būtų pamatyti, kaip dabar propaguojami ekologiški mažalitražiai automobiliai, už kuriuos, kalbama, netektų mokėti taršos mokesčio, iriasi per purvą arba tempia sunkią priekabą. Kita nesenai girdėta frazė: “jie gyvena, kaip arabų šeichai“. Taip, yra sėkmingų ūkių, kuriuose sunkiai ir sumaniai dirbdami ūkininkai susikūrė gerovę. Visai kaip ir versle, yra tie, kurie „prasimušė“ (gal po keletą kiekviename rajone) ir tie, kurie ne. O Lietuvoje yra per 120 tūkst. registruotų ūkininkų ūkių. Taip jau yra, kad tie „pasimušusieji“ geriau matomi, nes juos žiniasklaida dažniau aplanko. Visai normalu, kad labiau norima pasakoti apie tuos, kuriems pasisekė, bet juk yra ir kiti, beveik neišlipantys iš guminių batų, nuo nuolatinės drėgmės suskirdusiomis rankomis, negalintys niekur išvykti, nes rytą vakarą tą pačią valandą turi būti prie savo augintinių. Dėl tokio sunkaus darbo, už pieną gaudami tik trupinius (patys mažiausi ūkiai tegauna 11-15 ct/l už bazinį riebumą), ūkininkai ir atsisako pienininkystės. Pieno ūkių skaičius kasmet nuosekliai mažėja. Siūlau miesto žmogui susimąstyti, kokia dalis iš pinigų, sumokėtų už pieno pakelį atitenka tokiems „šeichams“? O jei jau manoma, kad ši ūkio šaka tokia pelninga, kodėl būriai norinčių tapti ūkininkais nesiveržia į kaimą. Ūkininkų amžiaus vidurkis artėja prie 60 metų ribos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, o jaunų į sektorių ateina tik vienetai. Jau nebe taip dažnai ir ūkininkų vaikai sutinka perimti tėvų ūkį, bet verčiau ir bėga į miestus. Mes ne bankai ir ne prekybos centrai, kurie, įvedus mokesčius, gali vienašališkai pasididinti įkainius ar pakeiti produkcijos kainas. Įtakos savo gaminamos produkcijos kainoms neturime. Pabandykime paspėlioti, kaip padidintas dyzelino akcizas paveiks skirtingo ekonominio pajėgumo ūkius. Negalės ūkininkai gyvuliams pašaro neruošti, vandens vasarą nenuvežti ar kitų pagrindinių agrotechnikos darbų nenudirbti. Tačiau bus priversti skaičiuoti ir rasti išeitį. Mes ne bankai ir ne prekybos centrai, kurie, įvedus mokesčius, gali vienašališkai pasididinti įkainius ar pakeiti produkcijos kainas. Įtakos savo gaminamos produkcijos kainoms neturime. Teks mažinti savikainą, t.y. pagalvoti, kokios technologinės operacijos atsisakyti, kuri ne taip ženkliai sumažintų produktyvumą, bet leistų sutaupyti pabrangusių degalų. Todėl planuotos pajamos valstybės biudžeto taip ir nepasieks. Padidinus akcizą, labiausiai nukentės tie, kurie neturi modernesnės technikos, galinčios vienu važiavimu atlikti kelias operacijas, gyvulininkystės ūkių savininkai, kurie ir iki šiol gaudavo mažesnę kuro normą, nes neturės iš ko sutaupyti. Manyčiau, kad ši plyta „gerovės valstybės pamatuose“ bus gerokai aptrupėjusi. Gerai apgalvotas žingsnis - „naikinant gyvulių ūkio apraiškas, mokesčius padidinti gyvulių ūkiui“ (įdomu, kas tai – ar garsiai skelbiama regionų plėtra, ar kaip tik atskirties didinimas?) – dėl to maisto produktų kainos prieš rinkimus nepakils. Bet egzistuoja tikimybė, kad padidėjus žaliojo dyzelino akcizui, pabrangs prekybos centrų lentynų išlaikymas ar perdirbimo savikaina maisto pramonės įmonėse, tuomet pakiltų ir kainos, o tai jau grėstų ir prarastais balsais per rinkimus. Norėčiau paaiškinti apie paramą mūsų sektoriui. Kaip „gyvulių ūkis“ Lietuvoje, taip ir žemės ūkis visame pasaulyje yra remiamas, tik skiriasi to rėmimo formos. ES Bendroji Žemės Ūkio Politika (BŽŪP) buvo sukurta tam, kad per ją būtų stimuliuojama visa Bendrijos ekonomika. Juk paramos pinigų judėjimas, jiems pasiekus ūkį nesustoja – su jų pagalba perkama nauja technika, o tai reiškia, kad darbo turi ją gaminančios įmonės, statomi gamybiniai pastatai, dirba transportas, perdirbamoji pramonė, statybų sektorius, ž. ū. aptarnaujančios prekybos įmonės, įrengimų, įrankių, medžiagų gamintojai, mokslo įstaigos ir t.t, ir t.t. Šis ratas gerai sukasi todėl, kad paramos dėka žemės ūkio perkamoji galia padidėjo. Šis ratas gerai sukasi todėl, kad paramos dėka žemės ūkio perkamoji galia padidėjo. O dar reikėtų įvertinti ir tai, kaip pasikeitė darbuotojų darbo sąlygos ir atlyginimai. Tikrai nė vienas iš šiuolaikinio traktoriaus kabinos nebenorėtų persėsti į sovietinės gamybos sveikatą žalojančią techniką, o ką bekalbėti apie poveikį gamtai. Tikiu, kad jei ne ES parama, didžioji dalis mūsų technikos parko tebealsuotų senove. Technikos pardavimų svyravimai yra tiesiogiai susiję su paramos buvimu - vos tik nebėra paramos investicijoms, naujos technikos pardavimai ir krenta, įsigyjama dėvėta. Ir ne dėl to, kad ūkininkai išpuiko ir be paramos pirkti nenori, bet todėl, kad be paramos tokios investicijos ūkyje neatsiperka. Abejojantiems mano teiginiais siūlau pasidomėti ž. ū. technikos kainomis. Jau vidutinio galingumo traktoriaus kaina ženkliai lenkia prabangaus visureigio, o kur dar agreguojami padargai, kainuojantys dar du kartus tiek. Tokioms investicijoms jau imamos paskolos, o kai nukrinta kainos arba ateina blogų klimatinių sąlygų metai, pasiteisinimų vietoj įmokų bankai nepriima. Nėra kitos ūkio šakos, kuri būtų taip tiesiogiai priklausoma nuo klimato užgaidų. Neberašysiu apie dokumentų pildymą ir jų skaičių, bet norėdamas gauti, tarkim, 100 tūkst. Eurų paramą, turi paimti ir 200 tūkst. Eur paskolą. Derėtų visuomenei paaiškinti, ir tai, kaip veikia investicinės paramos mechanizmas, siekiant sugriauti stereotipą apie ūkininką, neva susižeriantį pinigus į kepurę, ir darantį su jais ką tinkamas. Neberašysiu apie dokumentų pildymą ir jų skaičių, bet norėdamas gauti, tarkim, 100 tūkst. Eurų paramą, turi paimti ir 200 tūkst. Eur paskolą, nes savo tokių lėšų neturi (bankas reikalaus 10-20 proc. nuosavų lėšų), padaryti planuojamas investicijas, po patikrinimo, jei viskas tvarkoje, gali gauti paramą ir per paskolos sutartyje numatytą terminą, gražinti likusius pinigus. Reikia priminti, kad dar yra penkerių metų projekto priežiūros laikotarpis, kurio metu reikia teikti ataskaitas ir atitikti numatytus projekto priežiūros kriterijus, kurių neįvykdžius, paramą gali tekti gražinti (būtent šių reikalavimų sušvelninimo ir pagalbos derantis su supirkėjais ir bankais, o ne kompensacijų ūkininkai prašo derlių pražudžius liūtims ar sausroms). Be viso kito, šių dienų visuomenė iš ūkininko reikalauja, kad gamindamas maisto produktus, jis saugotų aplinką, didintų bioįvairovę, prisidėtų prie kovos su klimato kaita ir rūpintųsi gyvūnų gerove. Be paramos visų šių tikslų pasiekti neįmanoma.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Spa-15 11:58

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VILKŲ SUMEDŽIOJIMO PER 2019-2020 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONĄ LIMITO PATVIRTINIMO

2019 m. spalio 14 d. Nr. D1-608

Vilnius


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 42 punktu, taip pat į Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, 36 punktą:


1. T v i r t i n u 120 vilkų sumedžiojimo per 2019-2020 m. medžioklės sezoną limitą.

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2019 m. spalio 15 d.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Spa-10 08:24

Obelių pašonėje vilkai išguldė ūkininko avis




Publikuota: 2019-10-04
Lina Dūdaitė - Kralikienė
rokiskiosirena.lt



Pačioje Obelių pašonėje esantis Audronių kaimas garsus dailininko Justino Vienožinskio sodyba. Visai šalia jos spalio 4-osios naktį vyko kruvinas vilkų išpuolis. Jo rezultatai – ūkininkas Petras Šiaučiūnas neteko penkių ėringų avių, o dar kelių gyvybė kabo ant plauko. Plėšrūnai įsisuko į genofondinę Lietuvos juodgalvių bandą. Keturios avys buvo papjautos vietoje, viena krito šiek tiek vėliau, o dar mažiausiai penki gyvūnai yra sužaloti. Pašnekovas įsitikinęs, kad dabar jo ūkiui iškilo reali grėsmė, nes pasidžiaugę lengvu grobiu, vilkai gali dar ne kartą čia apsilankyti.

Nebijo nieko

Ūkininkas P. Šiaučiūnas savo daugiau nei 400 avių bandą laiko visai netoli Obelių. Iš avių aptvaro puikiai matyti Obelių priemiesčio gamyklų kaminai. Dvi avių bandos ganosi sodybos pašonėje, iki namo – vos keliasdešimt metrų. Žinoma, ganyklos rūpestingai aptvertos tvora su elektriniu piemeniu.

Ėriukai jau pasverti ir suvaryti į tvartus. O štai didėlesnes avis pašnekovas ketino lauke laikyti dar savaitę. O kodėl gi ne? Orai nešalti, žolės iki valiai. Gyvūnai puikiai jaučiasi lauke. Jiems žiemojimui jau ruošiamos patalpos, tačiau pasirengimas žiemos sezonui dar užtruks dieną ar kitą...

Tačiau šiuos planus ūkininkui teko skubiai keisti po vilkų išpuolio, įvykusio spalio 4-osios naktį. Apie tai, kad aplink sodybą sukiojasi plėšrūnai, ūkininkas nežinojo. Vilkus šiose apylinkėse jis matė pernai ir šiemet, tačiau prie Obelių jie nesiartino, mieliau sliūkino iš Vieversynės miško, kur jų irštva, į Bagdoniškio pusę. Buvo matyti ne tik vilkų šeimyna, bet ir vilkas vienišius. Tačiau kurį laiką jie prie bandos nesiartino. Iki spalio 4-osios nakties.

Kad kažkas gali nutikti nemalonaus, signalizavo tik P. Šiaučiūno augintinis, gražuolis amerikiečių akita. Pasak pašnekovo, šuo nuolat sukiojosi apie langus, dairėsi...

O ryte buvo matyti, kokią didelę žalą padarė vilkai.

Išgriovė tvorą

Kelyje avių bandos link, vilkų nesustabdė nei aptvaras, nei elektrinis piemuo. Aptvarą vilkai keliose vietose tiesiog nugriovė. Nors jis yra toks, kokio vilkai turėtų nemėgti: ryškiai raudonas, o aptvaro tinklas juda vėjyje. Žodžiu, gana panašus į vilkams medžioti naudojamas vėliavėles. Taip pat aptvare veikia ir elektrinis piemuo.

Vilkai savo išpuoliui pasirininko naujausią ūkininko pirkinį – genofondinę bandą, kuriai neseniai įsigyta 140 avių ir dar pridėta dvi dešimtys savųjų. Visos papjautos avys – ėriavedės. Kurios už mėnesio-pusantro turėjo atsivesti jauniklius. Tarp penkių apdraskytų, bet kol kas dar gyvų – ir veislinis avinas, kuriam plėšrūnai perkando koją.

Nuostoliai milžiniški

Kokius nuostolius dėl vilkų išpuolio patyrė ūkis? Pasak P. Šiaučiūno, suskaičiuoti gana paprasta. Veislinė avis kainuoja 150 Eur. Už mėnesio ji būtų atvedusi po mažiausiai vieną ėriuką, kuris kainuoja 100 Eur. Dar 45 Eur yra mokama išmoka už avį. Taigi, prarasta mažiausiai po 300 Eur už gyvūną. O juk avys ne visuomet veda po vieną ėriuką, gana dažnai ir po du. Maža to, papjautosios avys turi būti utilizuotos, o ši paslauga, kaip ir gaišenų vežimas į Rietavą, kur veikia utilizacija užsiimanti įmonė, taip pat kainuos. Kompensacija už avį, lyginant su nuostoliais, pašnekovo teigimu, yra juokinga. Taigi, reziumuojant galima pasakyti, kad vilkų išpuolis P. Šiaučiūnui atnešė mažiausiai 1500 Eur nuostolio. Tačiau į tai neįtrauktas sužalotų avių gydymas, kuris taip pat kainuos, ir gali būti nesėkmingas...

Vaišinosi it restorane

Gal vilkai alkani, kad papjovė net kelis gyvūnus? Iš tiesų jie gana sotūs. Mat apgraužė tik vieną avį. Ir tą padarė lyg pasityčiodami iš šeimininko: tiesiai prieš namus, prie gražaus tvenkinėlio. It kokiame restorane, grožėdamiesi dailiai sutvarkyta aplinka. Kitos avys beveik neliestos: matyti tik mirtinos ilčių žymės gyvūnų gerklėse.

Apie tai, kad vilkai neturėtų būti alkani, mano ir ūkininkas P. Šiaučiūnas. Jis pastarosiomis dienomis savo laukuose matė didžiules stirnų bandas: po 30-40 gyvūnų. Kodėl vilkai atsisako stirnų ir puola avis? „Nes avį pagauti tiesiog lengviau. Stirnos atsargios, bailios. O avys aptvare – lengvas grobis“, – sakė pašnekovas.

Kodėl nesikalbama?

Po išpuolio pašnekovas kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, toje vietoje veikiančio medžiotojų būrelio narius. „Žinote, kas pikčiausia? Kad jie visi žinojo, jog šiose vietose pasirodė vilkai. Ir, žinodami, kad aš auginu avis, net neperspėjo. Kodėl tarpusavyje nesikalbama? Kai kas blogo nutinka, tada jau visi sako: mačiau, mačiau“, – kalbėjo P. Šiaučiūnas.

Jis mano, kad vilkų išpuoliai nesibaigs: jie užjuto, kad ūkininko aptvaruose galima rasti lengvo grobio. Taigi, jie tuo ir naudosis. P. Šiaučiūnas avis, kol bus baigti ruošti tvartai žiemojimui, sugins kiek galima arčiau namų.

Prevencinės priemonės neveikia

Kiek tai padės, nežinia. Nes vilkai, pašnekovo teigimu, nebijo nei aptvaro, nei elektrinio piemens, nei žmonių buvimo, nei miesto artumo. „Juk pas mus sodyboje visur dega šviesos, yra triukšmo, kurio vilkai turėtų bijoti. Turėtų. Bet nebijo“, – sakė P. Šiaučiūnas.

Jis daug „gražių“ žodžių turi pasakyti ir vilkų mylėtojams. Mat vienos organizacijos atstovai prieš porą metų lankėsi ūkyje, ir tesugebėjo duoti keletą absurdiškų patarimų. „Užkliuvo mano tvora. Esą ji turi būti dviejų metrų aukščio, ir dar pusmetris į žemę įkastas. Čia kas – aptvaras ar tvirtovė?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Jam juokingi ir kiti vilkų mylėtojų patarimai, pavyzdžiui, įsitaisyti aviganį šunį. „Pirmiausia, joks šuo bandos nuo vilkų neapgins. Vargšas gyvulėlis tik pasiaukos pats: jis pirmas atiduos gyvybę už ginamas avisׅ“, – sakė P. Šiaučiūnas. Be to, šunis vilkai pjauna be gailesčio, tad sudraskytos ne tik avys, bet ir brangus aviganis, tik dar labiau didins nuostolius.

Kokia išeitis? Pašnekovas mano, kad į bandą įsisukusius vilkus geriausia būtų sumedžioti. Nes jų kitomis priemonėmis vargu ar bepavyks atbaidyti nuo lengvo grobio. Kitas būdas būtų ne simbolinės, o tikros kompensacijos, kurios padengtų vilkų padarytus nuostolius.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Spa-04 22:45

Apibendrinti vilkų stebėsenos 2019 m. duomenys ir parengtas pasiūlymas dėl vilkų sumedžiojimo limito

2019-10-03
download.png


Apibendrinus vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, mokslinius tyrimus, ūkiniams gyvūnams daromos žalos duomenis ir siekiant užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę 2019-2020 m. medžioklės sezonui siūloma leisti sumedžioti 120 vilkų.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atlikti 2018-2019 m. sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai parodė, kad praeityje vilkai Lietuvoje buvo medžiojami per daug intensyviai. Tokios medžioklės pasekmės buvo žymus vilkų populiacijos genetinės įvairovės susiaurėjimas. Pastaraisiais metais vilkų genetinė įvairovė didėja, tačiau dar nėra pasiekusi optimumo, todėl mokslininkai, atsižvelgdami į išaugusią vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, rekomenduoja šiemet skirti ne mažesnį nei praėjusį sezoną vilkų sumedžiojimo limtą, tačiau jį didinti atsakingai.

Remiantis daugelio Europos šalių patirtimi nustatyta, kad patikimai apskaičiuoti visą populiaciją atskirais individais neįmanoma, todėl labiau užtikrintas vertinimo būdas yra besiveisiančių šeimų, ginančių savo teritoriją, skaičiaus nustatymas.

Vilkų populiacijos stebėsenos duomenys, iš kurių sprendžiama apie šeimų skaičių šalyje yra šie:

1) medžioklės plotų naudotojų ir saugomų teritorijų direkcijų atliekamos žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys,

2) pranešimų apie didžiuosius plėšrūnus registracijos visus metus duomenys, įskaitant vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams atvejų duomenys,

3) praėjusiame medžioklės sezone sumedžiotų arba rastų kritusių vilkų individų genetiniai tyrimai.

2018 metais buvo nustatyta nauja žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, pagal kurią medžioklės plotų naudotojai atlieka medžiojamųjų gyvūnų, įskaitant didžiuosius plėšrūnus, apskaitas nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausio – kovo mėn. pasirinktą dieną kai yra tinkama sniego danga. Apskaitos maršrutai nustatomi kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniuose rezervatuose. Šiais metais apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys gauti tik iš maždaug pusės - 504 apskaitos vienetų (praėjusiais metais duomenys buvo gauti net iš 881 apskaitos vienetų).

Analizei panaudota ir 490 pranešimų apie vilkus iš sistemos, kurioje visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, įskaitant jų žalą. Šioje pranešimų registracijos sistemoje gauti 255 (iš jų 161 su įvykio nuotraukomis) pranešimai apie vilkų padarytą žalą su tikslia geografine nuoroda ir kai kada pateikta vertintojų nuomone, koks skaičius individų galėjo padaryti žalą.

Praėjusiame medžioklės sezone nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. kovo mėn. buvo sumedžioti 103 vilkų individai iš skirto 110 individų limito. Genetiškai buvo ištirti 99 individai. Tyrimas parodė, kad iš jų 53 individai buvo jauni iki 1 metų vilkai iš skirtingų šeimų. Ši informacija sustiprina ankstesnių metų spėjimus, kad dalis šeimų ir jų reprodukcijos atvejai lieka nepastebėti stebėsenos darbų metu ir kad valstybės sienos atkarpos su kaimyninėmis valstybėmis nėra rimta kliūtis judėti vilkų šeimoms, t.y. kad Lietuvoje gali būti sumedžiojami kaimyninių valstybių teritorijose atvesti vilkų individai ir kad Lietuvos vilkų individai nuklysta ir yra sumedžiojami kaimyninėse valstybėse. Genetinių tyrimų ataskaita skelbiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje.

Atlikus erdvinę apskaitos pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie didžiuosius plėšrūnus registracijos visus metus duomenų analizę įvertinta, kad Lietuvoje 2019 m. reprodukcijos sezonu gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Pagal Europinę vilkų valdymo praktiką individų grupės, susidedančios iš 4 ir daugiau individų, laikomos teritoriją ginančiomis šeimomis, vedančiomis jauniklius. Iš turimų duomenų matyti, kad papildomai yra dar 28 teritorijos, kuriose pastebėta po 3 vilkus, 23 teritorijose stebėta po 2 vilkus, taip pat pastebėti 26 pavieniai vilkai, taigi pastarieji duomenys nėra pakankami patvirtinti, kad tai būtų atskiros vilkų šeimos.

Įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos, siūloma patvirtinti 120 vilkų sumedžiojimo limitą.

Atsižvelgiant į genetinius tyrimus atlikusių mokslininkų rekomendaciją atsisakyta pernai taikyto vilkų sumedžiojimo limito rajonavimo. Taip siekiama išvengti, kad situacijų, kurios gali lemti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimą, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors vilkų šeimos individai.

Praėjusiame medžioklės sezone leista sumedžioti 110 vilkų, iš kurių 66 buvo skirti sumedžioti savivaldybėse, kuriuose registruota daugiausiai vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atvejų.

Primename, kad vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki balandžio 1 d. (išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau).

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Spa-04 22:19

Siūloma per šį medžioklės sezoną leisti sumedžioti 120 vilkų



Data
2019 10 04


Aplinkos ministerija siūlo per šį vilkų medžioklės 2019-2020 m. sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leisti sumedžioti 120 vilkų. Šį limitą patvirtinančio aplinkos ministro įsakymo projektas yra pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

Toks siūlymas parengtas, apibendrinus šiemetinius vilkų populiacijos stebėsenos duomenis, įvertinus informaciją apie jų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus bei rekomendacijas ir siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemoms gyvūnų populiacijos lygį.

Mokslininkai, atsižvelgę į išaugusią vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, rekomendavo šiemet nustatyti ne mažesnį nei praėjusį sezoną (buvo leista sumedžioti 110 vilkų) jų sumedžiojimo limitą, tačiau jį didinti atsakingai.

Patikimai apskaičiuoti visą vilkų populiaciją šalyje atskirais individais, kaip rodo daugelio Europos šalių patirtis, yra neįmanoma. Patikimesnis vertinimo būdas – nustatant besiveisiančių šeimų, ginančių savo teritoriją, skaičių.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Algirdas Klimavičius, vilkų šeimų skaičius šalyje įvertintas, remiantis jų populiacijos stebėsenos duomenimis. Tai medžioklės plotų naudotojų ir saugomų teritorijų direkcijų atliekamos žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege, visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, pranešimai apie vilkų padarytą žalą, per praėjusį medžioklės sezoną sumedžiotų arba rastų kritusių vilkų genetiniai tyrimai.

Medžiojamųjų gyvūnų, tarp jų ir vilkų, apskaitas, kaip numato pernai nustatyta nauja žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, medžioklės plotų naudotojai atlieka pagal nuolatinius maršrutus sausio-kovo mėn. pasirinktą dieną, kai yra tinkama sniego danga. Apskaitos maršrutai nustatomi kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniuose rezervatuose. Šiemet apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys gauti tik iš maždaug pusės – 504 – apskaitos vienetų (pernai – net iš 881 apskaitos vieneto).

Prieš siūlant vilkų sumedžiojimo limitą, buvo išnagrinėta 490 pranešimų apie vilkus, užregistruotų sistemoje, kurioje visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus. Iš jų 255 – apie vilkų padarytą žalą.

Remiantis minėtais duomenimis, manoma, kad Lietuvoje 2019 m. reprodukcijos sezonu gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Pagal europinę praktiką, teritoriją ginančiomis šeimomis, vedančiomis jauniklius, laikomos 4 ir daugiau vilkų grupės. Iš turimų duomenų matyti, kad yra dar 28 teritorijos, kuriose pastebėta po 3 vilkus, 23 teritorijose – po 2, taip pat pastebėti 26 pavieniai vilkai.

Per praėjusį sezoną sumedžiotų 99 vilkų genetiniai tyrimai, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, parodė, kad praeityje šie gyvūnai Lietuvoje buvo medžiojami per daug intensyviai. Todėl labai susiaurėjo jų populiacijos genetinė įvairovė. Pastaraisiais metais ji didėja, tačiau dar nėra optimali.

Šie genetiniai tyrimai parodė, kad 53 iš tų 99 vilkų buvo jauni (iki vienų metų) ir iš skirtingų šeimų. Tai patvirtina ankstesnius spėjimus, kad dalis vilkų šeimų ir jų reprodukcijos atvejai lieka nepastebėti jų populiacijos stebėsenos metu arba kad valstybės siena nėra kliūtis jiems judėti. Lietuvoje gali būti sumedžiojami vilkai, kurie atvesti kaimyninėse šalyse, o tose šalyse – atklydę mūsiškiai.

Pagal tyrimus atlikusių mokslininkų rekomendaciją, šiemet siūloma atsisakyti pernai taikyto vilkų sumedžiojimo limito paskirstymo pagal rajonus. Taip siekiama išvengti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimo, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors jų šeimos individai.

Ryšių su visuomene skyrius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Spa-02 15:06

Lietuvoje dramatiškai išaugo vilkų išpuolių skaičius


Pasinaudodama Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslininkystės centro ir kitų institucijų surinktais duomenimis, Vytauto Didžiojo universiteto studentė Egle Virvicutė parengė tyrimą, kuriame atsispindi vilkų veikla nuo 2009 iki 2018 m.

Duomenys rodo, kad per šį laikotarpį vilkų išpuolių skaičius išaugo daugiau nei 20 kartų.

Rikiuodamas ir rinkdamas duomenis autorius nustatė, kad Lietuvoje vilkai dažniausiai užpuola gyvulius rugsėjo ir spalio mėnesiais.

Aptariamuoju laikotarpiu vilkai per šiuos mėnesius užpuolė 1 743 gyvūnus, tai sudarė 20,1% visų 2009–2018 m. Ir 1635 arba 19,7% visų oficialiai žinomų kramtymų ir suplėšytų ūkio gyvūnų.

Daugiausia atvejų užfiksuota Šilalės, Kupiškio ir Klaipėdos rajonuose. Daugiausiai nuostolių patyrė Elektrėnų savivaldybės ūkininkai.

Nors vilkų išpuolių padaugėjo tik 1,4 proc., Palyginti su 2017 m., Analizuojant dešimties metų duomenis paaiškėja visiškai kitoks vaizdas.

Vilkų, atvykstančių į ganyklas ar ūkius maistui ar mokyti jaunosios kartos, skaičius nuo 2009 m. Išaugo daugiau nei dvigubai. 2009 m. Buvo nustatyti 92 išpuoliai prieš ūkinius gyvūnus, palyginti su 1866 metais 2018 m.

Lietuvoje nagrinėjami du vilkų išpuolių augimo laikotarpiai: 2013 ir 2014 m. Viena iš tokio mėsėdžių išpuolių priežasčių yra žemės ūkio plėtra ir bandų augimas.

Skaitykite daugiau „Medžioklės žurnale“



http://www.la.lv/lietuva-dramatiski-aud ... Op19Cqh02o

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Rgs-06 08:13

Valdininkų planas: avys – vilkams, o ūkininkams – kompensacijos



Miglė Krancevičiūtė,
www.GRYNAS.lt
2019 m. rugsėjo 5 d.



Aplinkos ministerijai bandant išsaugoti pilkųjų vilkų populiaciją Lietuvoje, ūkininkai skaičiuoja augančius šių plėšrūnų padaromus nuostolius ir ima baimintis, kad vilkai ateityje gali nebebijoti žmogaus.
Oficialiais Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos, o tai, pasak gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ informacijos, yra ne mažiau nei 272 vilkai.
Toks kiekis vilkų kasmet pridaro nemažai nuostolių gyvulių augintojams. Aplinkos ministerijos skaičiavimu, vien per 2018 metus fiksuoti 529 vilkų padarytos žalos atvejai, žalos patyrė 444 asmenys, papjauti 1709 ūkiniai gyvūnai.


Skaičiai meluoja?


„Atlikus erdvinę 2018 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Norime pažymėti, kad vilkų populiacijos gausumas valdomas apgalvotai, netrukdant rūšiai išlikti palankios apsaugos būklės, kaip numatyta Vilko (Canis lupus) apsaugos plane“, – portalui DELFI rašė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė.
Tačiau gyvulius auginantys ūkininkai ir medžiotojai įsitikinę, kad vilkų yra daugiau nei suskaičiuojama oficialiai.
„Mes jau seniai kalbame, kad vilkų sumedžiojimo limitai yra per maži ir buvome vieni iš pirmųjų, kurie sakė, kad vilkų Lietuvoje yra žymiai daugiau negu jų suskaičiuojama dėl tam tikrų skaičiavimo metodų niuansų ir dabar mes jau matome rezultatą. Vilkai dažnai pjauna ūkininkų gyvulius ir sugrįžta į tą pačią vietą ne po vieną kartą“, – sakė medžiotojas, Miske.lt įkūrėjas Deividas Staponkus.
Ukmergės rajone gyvenanti ir per 120 avių laikanti Jolanta Keburienė taip pat sako, kad vilkai į jos laikomas avis kėsintis pradėjo tik dabar: „Jau 11 metų avys pas mus gyvena ir tik pastaraisiais metais pirmas išpuolis buvo, tad, mano galva, vilkų prisiveisė tiesiog per daug.“


Kompensacijos neguodžia


Nors per 2018 metus kompensacijoms vilkų padarytai žalai atlyginti išleista daugiau nei 150 tūkst. eurų (tiksli suma 168 tūkst. 284,27 Eur.), gyvulių augintojai teigia, kad tai menka paguoda, ypač atsižvelgus į tai, kiek kelių tenka praminti norint jas gauti.
„Liūdniausia, kad kompensacijas gauname tik už papjautas avis. O už sužeistas niekas nemoka, nors dažniausiai jos neišgyvena ir tenka skersti. O po vilkų atakos nepatikrinsi juk, kuriai kas praplėšta ar įkąsta, kai 200 avių būrys subėga į tuntą. Tai pamatai tik kai pasidaro blogai kažkuriai, o tada jau kompensacijų niekas nemoka, neva, gal čia net ne vilkų darbas, gal čia mūsų pačių šunys. Juokinga, bet ir pikta“, – apie patiriamą žalą pasakojo daugiau nei 400 avių auginanti Laima Urbonavičiūtė Aleknavičienė.
Andrius Kimbarauskas iš Prienų rajono, savo malonumui laikantis apie 60 avių pasakojo, kad kai vilkai praėjusį savaitgalį papjovė 4 jo avis ir dar vieną sužalojo, specialistai iš pradžių net nežinojo, ką daryti.
„Šeštadienį atvažiavęs apžiūrėti avių, radau 4 papjautas ir vieną sužeistą. Supratęs, kas įvyko, patyriau savotišką šoką. Tikrai nesitikėjau, kad galėjo man taip nutikti.
Iš pradžių net nežinojau, ką daryti, paskambinau savo veterinarui, jis buvo išvykęs, bet nurodė kreiptis į seniūniją. Keisčiausia, kad seniūnijoje nelabai žinojo, ką daryti, sakė, kad čia pirmas toks atvejis. Tai dabar nėra labai jauku, kai žinau, kad ir čia jau atėjo vilkai“, – patirtimi dalijosi prieniškis.
J. Keburienė iš Ukmergės portalui DELFI pasakojo, kad jai labiausiai gaila ne mažų kompensacijų, bet avių, kuriomis rūpinasi ir myli. „Kadangi nesame tie ūkininkai, kurie augina dėl skaičiaus ir išmokų, jos mums nėra paprastas gyvulys ir mes jas tikrai mylime. O tas vaizdas, atėjus į aptvarą, esantį prieš pat namus ir radus išdraskytas avis, tiesiog žiaurus“, – kalbėjo pašnekovė.


Išpuolio nesitikėjo


Jau 11 metų avis laikanti J. Keburienė net nenumanė, kad į jos sklypą, kuris ribojasi su greitkeliu ir kitu judriu keliu bei kertasi su žmonių dažnai lankomu miškeliu, užsuks vilkai.
"Gyvename labai arti rajono centro, atskirti greitkelio ir kito intensyvaus kelio, kitoje sklypo pusėje yra žmonių gausiai lankomas parkas, kurio mišku negaliu pavadinti, ten ir pasivaikščiojimų takai, ir treniruokliai įrengti. Tai mes buvome tikrai ramūs, kad kas kas, bet vilkai tai tikrai neateis iki mūsų, nes paprasčiausiai gyvename tikrai triukšmingoje vietoje, kur intensyvus eismas. Negana to, savo avis nakčiai visada pargename į aptvarą priešais pat namus dėl saugumo.
Tą vakarą pati pargyniau jas namo ir nustebau, kad avys labai neramios, bet kažkaip nesureagavau. Ryte, aptvare radome tris sudraskytas, o dar vieną, kurios, kaip pasirodo, vakarą prieš tai nepastebėjau, sudraskytą radome dieniniame aptvare. Tai reiškia, kad vilkai užpuolė bei vieną avį sudraskė dar dieną, todėl visas būrys ir buvo išsigandęs“, – įvykius prisiminė ukmergiškė.


Gyventojai vilkus pastebi jau ir po savo namų langais


Laima Urbonavičiūtė Aleknavičienė auginanti daugiau kaip 400 avių sako, išpuolių sulaukianti kiekvienais metais, o vilkai jau įsidrąsino slankioti ir aplink sodybos langus.
„Užpuolimų pasitaiko kiekvienais metais po keletą kartų. Vienais metais, bandydami apsaugoti avis, nakčiai jas gindavome į tvartus, bet tai blogai atsiliepė avių sveikatai, nes avys yra gyvūnai, kurie turi gyventi lauke. Dabar turime du šunis, kurie lojimu įspėja pajutę vilkus, tad kai ima loti naktį, keliuosi iš lovos, sėdu į mašiną ir seku įkandin.
Praėjusį sekmadienį šunys vėl prikėlė naktį, tad kėliausi tikrinti. Ir tikrai, šalia ganyklų, automobilio žibintų apšviesti, iš ganyklos į mišką prabėgo keli vilkai, tik nemačiau naktį kiek tiksliai jų buvo. O šiaip tų atvejų yra daugybė ir įvairiausių. Jeigu net ryte kaimynas matė, kaip vilkas vieną mano avį iš aptvaro tempė. Aš ir pati pro langus rytais kartais matau juos slankiojant aplink aptvarus.
Anksčiau buvo ramiau, bet dabar, tiek nuostolių, tiek neramių naktų. Čia yra tik laiko klausimas, kada vilkai ims nebebijoti žmonių“, – patirtimi dalijosi avių augintoja.


Konfliktą pastebi ir medžiotojai, ir gamtosaugininkai


Ekologijos ir aplinkotyros centro prof. dr. Alius Ulevičius sako, kad nors vilkai ir užima svarbią ekosistemos dalį, per didelis jų kiekis žmonėms pavojingas. „Vilkas yra mitybinės grandinės viršūnėje, jis reguliuoja žolėdžių, o taip pat kitų smulkesnių plėšrūnų populiacijas. Kuo mažiau vilkų, tuo didesnė atsakomybė žmogui atliekant reguliacijos funkciją. Puikiai žinome, kokios problemos iškyla, kuomet smarkiai padaugėja stambiųjų kanopinių arba lapių, usūrinių šunų. Kita vertus, pernelyg išaugęs vilkų skaičius neišvengiamai iššaukia konfliktus su žmonėmis“, – portalui DELFI rašė profesorius.
Medžiotojas, Miske.lt įkūrėjas Deividas Staponkus sako, kad medžiotojai išnaikinti vilkų nenori, o ir padaryti tai būtų nemenkas iššūkis.
„Vilkų yra tikrai per daug. Medžiotojai tikrai nenori jų išnaikinti, kiekvienas gyvas padaras turi turėti vietos po saule, tiesiog turėtų būti viskas subalansuota ir daroma protingai. Vilkų sumedžiojimo limitas turėtų atitikti realią situaciją, medžiotojų nuomone, kalba sukasi apie 150-200 vilkų, kad kaip sakoma būtų ir vilkas sotus ir avis gyva. Dabar to balanso tikrai nėra, o Lietuva tapo vilkų veisykla, – sakė S. Staponkus ir pridėjo, kad netgi turint leidimą, sumedžioti vilką nėra lengva užduotis, – Sumedžioti vilką yra tikrai nelengva, nes jie yra vieni atsargiausių žvėrių. Jeigu medžiotojas sumedžioja vilką, tarp medžiotojų tai laikoma didele sėkme.“
DELFI kalbintas „Baltijos vilko“ vadovas Vaidas Balys turėjo kitą poziciją nei medžiotojai. Jis aiškino, kad medžiotojų įvardytas skaičius yra nerealus, nes būtų išmedžiota didžioji vilkų dalis.
„Jeigu, vilkų, kaip medžiotojai įsivaizduoja, būtų 1000, tai 150-200 vilkų netektį populiacija toleruotų pakankamai gerai, tačiau jeigu vilkų, kaip dabar preliminariai skaičiuojama, yra apie 300, o jie nori beveik visus išmedžioti, tai čia yra visiškas kosmosas ir apie tai net kalbėti negalima“, – sakė „Baltijos vilko“ vadovas V. Balys. Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys vilkai yra saugomi, yra nustatyti griežti medžioklės limitai, kuriuos pažeidus gresia griežtos bausmės.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Rgp-25 10:55

Vilkai įsisiautėja

siaure.lt
Alfreda Gudienė
2019-08-20


Praėjusią savaitę „Šiaurės rytai“ rašė apie šiais metais vilkų aukomis tapusias dvi telyčaites. Viena buvo sudraskyta Natiškiuose (Vabalninko seniūnija) rugpjūčio 7 dieną, kita – rugpjūčio 10 – ąją Medeikiuose.

Kaip jau rašyta, tą naktį medžiotojų vaizdo kameros buvo užfiksavusios į Pelaniškių kaimo pusę slenkantį vilką. Minėto kaimo gyventojams gyvulius saugoti padeda Podhalės aviganiai šunys, todėl žvėris, matyt, aplenkęs Pelaniškius, patraukė į Medeikių pusę. Netoli gyvenvietės besiganiusios ir vilko grobiu tapusios telyčaitės likučius gyvulio savininkui teliko atiduoti šunims.

Rugpjūčio 15-ąją prieš vaizdo kameras šmėžavęs vilkas (ko gero, jauniklius maitinanti vilkė) apsilankė Užušiliuose.
„Mėsinis, gražus veršelis“, - apie vilko sudraskytą belgų mėlynosios veislės veršelį sakė veterinarijos gydytojas Vygantas Macys. Gal 2 ar 3 mėnesių amžiaus gyvulėliui išdraskyti abu užpakaliniai kumpiai, viduriai.

Manoma, kad vilko jis, ganytas prie namų, užpultas apie 2 valandą nakties. Netoliese ganėsi didesnė karvių banda.
Užušiliuose sudraskytas veršelis – šiais metais jau trečiasis gyvulys Biržų rajone sudorotas vilkų. Praėjusiais metais rajone užfiksuoti 33 vilkų pasikėsinimo į naminius gyvulius atvejai.