Vilkai

Post a reply


This question is a means of preventing automated form submissions by spambots.
Smilies
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
View more smilies

BBCode is ON
[img] is ON
[url] is ON
Smilies are ON

Topic review
   

Expand view Topic review: Vilkai

Re: Vilkai

by medziotojas » 2024-Feb-29 12:18

Na va pagaliau ir pas klubo plotuose krito 272 -as pilkis :)

Re: Vilkai

by medziotojas » 2023-Dec-15 17:28

Re: Vilkai

by medziotojas » 2023-Sep-16 23:13

Zydrunas Juozapavicius

2023.09.16



VSTT jau skelbia 2023 metų vilkų populiacijos tyrimo duomenis: "Genetinių ir amžiau tyrimų pagrindu buvo nustatyta, kad sumedžioti jaunikliai (amžius iki 1 metų) dalijasi į 64 artimais giminystės ryšiais nesusijusias grupes (šeimas). Genetinių ir gimdų tyrimų pagrindu nustatytos 4 sumedžiotiems jaunikliams negiminingos patelės, kurios 2022 m. pavasarį turėjo jauniklių vadą.
Vadovaujantis 2023 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege medžiaga ir pranešimų apie vilkų buvimo (įvykusio laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.) registravimus visus metus (VSTT Biologinės įvairovės duomenų bazėje) pagrindu bei atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus buvo suskaičiuota atitinkamai dar 14 ir 9 atskiros vilkų šeimos. Apibendrinus rezultatus gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 91 vilkų šeima. "
Galutine ataskaita 2022_23 nuasmeninta fin.pdf
(2.12 MiB) Downloaded 8 times

Re: Vilkai

by medziotojas » 2023-Sep-04 15:20

ES vadovė perspėjo apie vilkų gaujų „realų pavojų“ Europoje



ELTA
2023.09.03

Vilkų sugrįžimas į kai kurias Europos dalis kelia grėsmę gyvuliams ir galbūt žmonėms, pirmadienį perspėjo ES vadovė Ursula von der Leyen, pažadėjusi keisti šių plėšrūnų apsaugos statusą.
Kadaise Europoje vilkai buvo medžiojami, kol beveik išnyko, tačiau 1950 m. šalys pradėjo juos saugoti. Dabar jų skaičius didėja keliuose regionuose. „Vilkų gaujų koncentracija kai kuriuose Europos regionuose tapo realiu pavojumi gyvuliams ir galbūt žmonėms“, – sakė U. von der Leyen.
Europos Komisijos pirmininkė pati yra patyrusi vilkų keliamą grėsmę. Pernai rugsėjį vilkas įsigavo į aptvarą šeimos kaimo valdoje Šiaurės Vokietijoje ir nudobė mylimą senyvo amžiaus ponį Dolę.
Tačiau gamtosaugininkai sveikina sveikesnių vilkų populiacijų sugrįžimą į Europos kalnus ir miškus, vertindami šiuos stambius plėšrūnus kaip reikšmingus gamtos mitybos grandinėje.
Pagal Europos Sąjungos buveinių direktyvą, priimtą 1992 m., vilkui suteiktas saugomo gyvūno statusas. Tačiau kai kuriose vietovėse ir valstybėse galimos įstatymų išimtys, tad U. von der Leyen paragino „valdžios institucijas imtis veiksmų, kur to reikia“. Ji pridūrė, kad dabartiniai ES teisės aktai jau leidžia tai daryti .
Europos Komisijos pirmininkė ragino vietos bendruomenes, mokslininkus ir pareigūnus iki rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu pateikti duomenis apie vilkų skaičių ir jų poveikį. Gavusi šią informaciją, Europos Komisija nuspręs, kaip pakeisti vilkų apsaugos įstatymus, „kad prireikus būtų numatytas didesnis lankstumas“.

Re: Vilkai

by medziotojas » 2023-Mar-01 13:41

https://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaies ... l=&p_rus=1

Deja ministerijoje dar matyt gentviliukas miegci :lol: :ROFL: :cool:

Re: Vilkai

by medziotojas » 2023-Mar-01 13:39

Vilkų medžiojimo sezonas baigėsi

Data
2023 03 01


Aplinkos ministerija informuoja, kad 2022-2023 m. vilkų medžiojimo sezonas trečiadienį baigėsi, nes sumedžiotas visas nustatytas jų limitas – 282 vilkai. Tokius duomenis pateikė medžiotojai.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Šį medžioklės sezoną vilkų buvo sumedžiota 49 rajonų savivaldybėse. Daugiausiai vilkų sumedžiota Ukmergės r. savivaldybėje – 19, Ignalinos r. savivaldybėje – 13, Anykščių r., Kėdainių r. ir Vilniaus r. savivaldybėse po 11 vilkų, Panevėžio r., Rokiškio r., Utenos r. ir Varėnos r. savivaldybėse po 10 vilkų.

Detalią informaciją apie vilkų sumedžiojimą 2022-2023 m. medžioklės sezoną galima rasti čia.

Re: Vilkai

by Medzioklis1 » 2023-Mar-01 13:20

Re: Vilkai

by medziotojas » 2023-Feb-09 09:13

Siūloma, kad leidimas paimti iš gamtos vilkus gavus prašymą būtų išduodamas per dvi dienas



Data
2023 02 08


Aplinkos ministerija parengė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kuris numato pagreitinti leidimų paimti vilkus iš gamtos išdavimą. Išduodant leidimą būtų atsižvelgiama ir į vilkų padarytos žalos gyvūnams augintiniams, registruotiems Gyvūnų augintinių registre, atvejus, suvestus į duomenų bazę BIOMON.

Taip pat siūloma, kad žymėti būtų privaloma tik apraše nurodytus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus bei nuolat nelaisvėje laikomus globoti iš aplinkos paimtus saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius.

Planuojama, kad jeigu pateikiamas prašymas paimti iš gamtos vilkų, Aplinkos apsaugos agentūra turi išduoti leidimą naudoti saugomas rūšis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų, informacijos gavimo. Jeigu paimti iš gamtos vilkus ketinama saugomose teritorijose, leidimo nebereikia derinti su saugomų teritorijų direkcijomis.

Nuostata, kad kitais atvejais leidimai naudoti saugomas rūšis išduodami per 10 darbo dienų, o jeigu derinama su saugomos teritorijos direkcija – per 30 kalendorinių dienų, nekeičiama. Dar vienas numatomas pakeitimas – kartu su prašymu paimti iš gamtos vilkus vietoje savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti surašytų vilkų padarytos žalos apžiūros aktų kopijų būtų galima nurodyti žalos atvejus, apie kuriuos informacija elektronine forma pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT).

Prieigą prie jos galima rasti VSTT interneto svetainės https://vstt.lrv.lt rubrikos „Biologinės įvairovės apsauga“ skilties „Žvėrių apskaita“ potemėje „Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą Lietuvoje registravimo anketa“ (duomenų bazė BIOMON).

Atvejus apie vilkų padarytą žalą gyvūnams augintiniams į duomenų bazę BIOMON gali suvesti seniūnas arba gyvūno augintinio savininkas ar laikytojas. Dabar įskaičiuojami tik žalos, padarytos ūkiniams gyvūnams, atvejai.

Minėti pakeitimai siūlomi atsižvelgus į ūkininkų ir visuomenės susirūpinimą dėl vilkų daromos žalos. Leidimų išdavimo procedūros dažnai užtrunka maksimaliai, kiek nustatyta apraše, kol jų laukiama, probleminiai vilkų individai toliau pjauna galvijus, gyvūnus augintinius, po kurio laiko nuklysta į gretimas ar tolimesnes apylinkes ir ieško grobio ten.

Kai leidimas paimti iš gamtos probleminius vilkus išduodamas pavėluotai, juo nebespėjama veiksmingai pasinaudoti, išauga tikimybė, kad bus sumedžioti visai kiti vilkų individai. Dėl to auga bendras priešiškumas rūšiai, gilėja konfliktas tarp aplinkosaugininkų, siekiančių ją išsaugoti, ir nukentėjusių ūkininkų.

Numatoma patikslinti, kad žymėti būtų privaloma tik nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus, įrašytus apraše nurodytuose sąrašuose ir šiuose sąrašuose įrašytus nuolat nelaisvėje laikomus globoti paimtus iš aplinkos saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius. Ši nuostata nebūtų taikoma nelaisvėje laikomiems saugomų rūšių bestuburiams gyvūnams.

Aprašą siūloma papildyti nuostata, kad rastiems žuvusiems saugomų rūšių egzemplioriams, kai jie tiesiogiai pristatomi ir atiduodami į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, Aplinkos apsaugos departamento pažyma nereikalinga.

Jeigu šį egzempliorių Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus ketintų atiduoti kitai mokslo, mokymo įstaigai ar saugomų teritorijų direkcijai mokslo ar mokymo tikslais, Aplinkos apsaugos departamentas pažymą išduotų arba motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą pateiktų remdamasis muziejaus pateikta informacija.

Kartu teikiami Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių pripažinimo netekusiomis galios ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių pakeitimo projektai. Vynuoginių sraigių naudojimo taisyklių nuostatos dėl leistinų rinkti ir supirkinėti vynuoginių sraigių dydžio ir terminų perkeliamos į Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles.

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki vasario 24 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Re: Vilkai

by medziotojas » 2022-Oct-15 14:48

Naujas vilkų populiacijos valdymo metodas subliuško kaip muilo burbulas


agroeta.lt
2022 Rugsėjo 17
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Praėjusio vilkų medžioklės sezono įkarštyje, Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis garsiai pareiškė, kad bus pereinama prie kitokio vilkų populiacijos valdymo būdo. Jis teigė, kad „paspartinsime leidimų išdavimų tvarką, sukurdami galimybę kontroliuojančioms institucijoms ir savivaldybėms duoti nurodymus medžiotojams...“

M. Čepulio naujo vilkų populiacijos valdymo esmė turėjo būti tokia, kad būtų siekiama nustatyto limito ribose kuo daugiau sumedžioti naminius gyvulius specializavusių pjauti vilkų jų padarytos žalos vietose. Tuo pačiu mažiau būtų sumedžiojama didesniuose miškų masyvuose gyvenančių ir laukiniais gyvūnais mintančių pilkių. Beje, tai nieko naujo, nes taip vilkus medžioti seniai siūlė medžiotojai.

Tačiau nuo medžiotojų siūlymų Aplinkos ministerijos biurokratai ausis užsikimšę dideliais vatos gniužulais, pro kuriuos prasismelkia tik vilkų globėjų iš asociacijos "Baltijos vilkas" garsūs klykavimai. Bet kai jau pažangų vilkų populiacijos valdymo būdą pasiūlė pats ministro patarėjas, naivesniems piliečiams atrodė, kad ledai gali pajudėti.

Deja, Aplinkos ministerijos medžioklės reikalus tvarkantis aparatas dar giliai glūdi amžinajame įšale- pavasariniu polydžiu ten net nekvepia, nepasiekia jų nė klimato šiltėjimas... Taigi, daug vilčių teikęs patarėjo pasiūlymas, kaip ir tikėjosi labiau su medžioklės proceso reguliuotojais susipažinę medžiotojai, subliuško it muilo burbulas.


Per mažai iniciatyvą rodo ir gyvulių augintojai bei savivaldybės.

Nors pilkiai nuo pat pavasario toliau siautėja ganyklose, pjaudami avis, ožkas, veršius ir elnius, vienas įžūlus plėšrūnas kieme netgi susigrūmė su sodybos šeimininku ir padžiovė savo kailinius, kitoks vilkų populiacijos valdymo būdas visiškai neveikia. Gal neapkaltins žmogaus, kad neteisėtai išėmė iš gamtos pilkasermėgį. Nors tūlas vilkų globėjas pasakytų, kad nereikėjo vilkui užstoti išėjimo iš aptvaro, o jeigu jau užtvėrė žvėriui išėjimą, tai reikėjo stovėti labai ramiai ir pilkis būtų žmogų peršokęs kaip kokį tvoros stulpą. Na, bent abejoti netenka, kad šis vilkas tikrai bus įskaitytas į sumedžiojimo limitą...

Rugsėjo vidurys - iki vilkų medžioklės sezono beliko tik mėnuo, o Aplinkos ministerija yra gavusi tik vieną prašymą išimti iš gamtos probleminį vilką. O ir to sumedžiojimui leidimas neduotas... Taigi, ir toliau sėkmingai dauginame naminius gyvulius specializavusių vilkų grupę. Kodėl tokie neaktyvūs ūkininkai? Dauguma jų nusivylę vilkų padarytos žalos kompensavimu ir net nesikreipia į savivaldybes. Be to beprasmiška prašyti leidimų išimti iš gamtos probleminius vilkus, nes kad tokį leidimą gauti, vilkai per kelis kartus toje pačioje vietoje turi išpjauti daugybę gyvulių, o leidimo išdavimas vilkinamas tol, kol pilkiai gyvulių galabinti nusidangina už devynių mylių į kitas parapijas.

Kai medžiotojas negali vilko patykoti tuoj pat kitą vakarą po išpuolio prie sudraskytų gyvulių gaišenų po pirmo plėšrūno ar jų grupės apsilankymo ganyklose, gero rezultato tikėtis neverta. Pavėluotai gavus leidimą, geriausiu atveju nušaunamas bet kuris atsitiktinai sutiktas plėšrūnas, gal visiškai nelinkęs pjauti naminius gyvūnus.

Ką gi, po tam tikro lyg ir pajudėjimo teisingos vilkų medžioklės kryptimi pilkius vėl medžiosime kitų žvėrių medžioklėse, daugiausia varymo medžioklėse miškų masyvuose, nežiūrėdami jiems į dantis, ar jais graužė avinų ar laukinių gyvūnų kaulus... Vienok ir medžiotojai, ir ūkininkai, ir savivaldybių atstovai turėtų būti atkaklesni: į apkurtusių Aplinkos ministerijos biurokratų kabinetų duris reikia ilgai ir atkakliai belstis ir belstis. Po kurio laiko (gal ir negreitai) jos turėtų prasiverti...

Re: Vilkai

by medziotojas » 2022-Sep-27 20:11

Naujam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais



Data
2022 09 27


Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022–2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti.

Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonais.

Pagal Medžioklės taisykles, vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė. Rengiant projektą iš esmės remtasi 2021-2022 m. sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo tyrimais, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Minėti tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko apsaugos planas numato, kad šalyje palaikoma 32–62 šeimų populiacija. Jei vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, limitas nustatomas lygus prognozuojamam metiniam prieaugiui (šeimų skaičius dauginamas iš 3.25 - vidutinio vilkų jauniklių skaičiaus vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą) arba didesnis.

Didesnis, nei prognozuojamas metinis vilkų prieaugis, limitas nustatomas tik konsultuojantis su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo,- palaikyti palankią apsaugos būklę. Vytauto Didžiojo universiteto atliktų vilkų tyrimų šių metų ataskaitoje konstatuojama, kad pastaraisiais metais atliekami vilkų populiacijos genetiniai, amžiaus, reprodukcijos ir pasiskirstymo tyrimai rodo stabilią arba gerėjančią vilkų populiacijos būklę.

„Pernai pagal vilko apsaugos planą galėjo būti skirtas 215 individų limitas, bet, kadangi šeimų buvo suskaičiuota ant ribos (63), pasirinktas saugesnis variantas, 190 vilkų limitas. Šiemet populiacija paaugo ne vaikiškai – net 40 proc. Suskaičiuotos mažiausiai 87 šeimos, jų yra daugiau, bet mokslininkai patvirtina mažiausią galimą kiekį, kurį gali pagrįsti duomenimis. Tai rodo, kad vilkų populiacija stabiliai auga ir yra saugi. Tai džiugu, bet dėl to jų sumedžioti irgi reikės ženkliai daugiau. Mokslininkai rekomenduoja 282 vilkų limitą. Tokį mes ir teikiame ministrui pasirašyti“, – komentuoja aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Primename, kad vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau).

Su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atliktais tyrimų rezultatais galima susipažinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje.

Su aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2022–2023 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektu galite susipažinti čia.

Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki spalio 7 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Apinkos ministerijos informacija

Re: Vilkai

by medziotojas » 2022-Sep-24 08:56

Naujam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais



Data
2022 09 23


Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022–2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti.


Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonais.


Pagal Medžioklės taisykles, vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė. Rengiant projektą iš esmės remtasi 2021-2022 m. sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo tyrimais, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai.
Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Minėti tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko apsaugos planas numato, kad šalyje palaikoma 32–62 šeimų populiacija. Jei vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, limitas nustatomas lygus prognozuojamam metiniam prieaugiui (šeimų skaičius dauginamas iš 3.25 - vidutinio vilkų jauniklių skaičiaus vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą) arba didesnis.
Didesnis, nei prognozuojamas metinis vilkų prieaugis, limitas nustatomas tik konsultuojantis su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo,- palaikyti palankią apsaugos būklę. Vytauto Didžiojo universiteto atliktų vilkų tyrimų šių metų ataskaitoje konstatuojama, kad pastaraisiais metais atliekami vilkų populiacijos genetiniai, amžiaus, reprodukcijos ir pasiskirstymo tyrimai rodo stabilią arba gerėjančią vilkų populiacijos būklę.
„Pernai pagal vilko apsaugos planą galėjo būti skirtas 215 individų limitas, bet, kadangi šeimų buvo suskaičiuota ant ribos (63), pasirinktas saugesnis variantas, 190 vilkų limitas. Šiemet populiacija paaugo ne vaikiškai – net 40 proc. Suskaičiuotos mažiausiai 87 šeimos, jų yra daugiau, bet mokslininkai patvirtina mažiausią galimą kiekį, kurį gali pagrįsti duomenimis. Tai rodo, kad vilkų populiacija stabiliai auga ir yra saugi. Tai džiugu, bet dėl to jų sumedžioti irgi reikės ženkliai daugiau. Mokslininkai rekomenduoja 282 vilkų limitą. Tokį mes ir teikiame ministrui pasirašyti“, – komentuoja aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Primename, kad vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau).
Su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atliktais tyrimų rezultatais galima susipažinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje.

Su aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2022–2023 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektu galite susipažinti čia.
teikimas+derinti(09-22) (1).docx
(34.75 KiB) Downloaded 23 times

Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki spalio 7 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Re: Vilkai

by medziotojas » 2022-Jul-08 08:21

Gal žalą gyvulių augintojams turėtų atlyginti „Baltijos vilkas“?



Ūkininko patarėjas
2022.07.04
ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS


Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, vilkininkystės „verslas“ Lietuvoje kainuoja nemažus pinigus. 2020 m. buvo papjautos 1 286 avys, 36 ožkos, 134 galvijai, 15 danielių. 2021-aisiais nuo šių plėšrūnų nasrų žuvo 1 134 avys, 49 ožkos, 159 galvijai ir 5 danieliai. Atlyginta žala: 2020 m. – 168 058,01 Eur, 2021 m. – 219 871,86 Eur. Nuo 2019-ųjų pradėti atlikti sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai, parodantys, kelioms šeimoms priklauso šie vilkai. 2020 m. nustatytos mažiausiai 54, 2021 m. – mažiausiai 63 vilkų šeimos.

Šį kartą pašnekovų prašėme pasvarstyti, kodėl už vilkų daromą žalą žemdirbiams turi mokėti valstybė, o ne vilkus labai mylinti gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, kuri galbūt pilkių populiacijos gausinimui gauna lėšų iš Europos Sąjungos (ES) fondų ar kitokių šaltinių?

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė KISIELIENĖ: „Jeigu valstybė saugo vilkus, ji ir turėtų apmokėti jų padarytą žalą. Mums, avių laikytojams, nėra jokio skirtumo, kokiais pinigėliais ta žala bus atlyginta. Tai turi spręsti pati valstybė.

Bėda ne ta, kad kokia nors žala nėra kompensuojama, problema – labai neaktyvūs žmonės, nepranešantys apie įvykius. Todėl tikslių duomenų ir statistikos neturime, o toliau atsitinka taip, kad vilkų išpuoliai lieka neužregistruoti, tad savivaldybės neturi tikslios informacijos. Tada atsiranda valdininkų tirada – nėra įvykių, ir atskiri rajonai iškrenta iš paramos prevencinėms priemonėms įsigyti. Valdžia sugalvojo kažkokius rajonavimus, nors LAAA siuntė savo pasiūlymus ir pastabas dėl prevencinių priemonių įsigijimo projekto, kai jis buvo derinamas. Juk žinome, kad vilkai rajonuose nesėdi, jie migruoja, juda.

Deja, valdžia visą laiką žiūri į realius skaičius, ir ji labai juos mėgsta. O tikslių skaičių valdžia neturi, nes žmonės apie įvykius nepranešinėja. Jei vieną avį sudrasko, jos šeimininkas numoja ranka, supraskite – bus per daug vargo, nors iš tikrųjų jo visai nėra.

Tai patyrėme ir pernai, kai Dotnuvos apylinkėse vilkai sudraskė 24 veislines avis. Kreipėmės į Kėdainių r. savivaldybę, kad ji išduotų leidimą pašalinti probleminius vilkus iš gamtos. Iš ten gavome raštišką atsakymą, kad šiame rajone yra per mažai įvykių, nėra reikalingo skaičiaus, todėl dėl tokio leidimo kreiptis negalime. Tad dar kartą kartoju – nustokime Facebook‘e verkti, kokia didelė nelaimė ištiko, pradėkime oficialiai registruoti kiekvieną tokį atsitikimą.“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto doktorantas, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininkas ir tyrėjas, LAAA narys Petras ADEIKIS: „Prasideda ganiava, bet, deja, prasideda ir vilkų išpuoliai. Žinome, kad tai vyksta, tačiau žmonės nepraneša seniūnijoms ir neregistruoja įvykių. Nereikėtų būti abejingais. Būtina informuoti apie kiekvieną užpuolimą, net jei buvo užpulta tik viena avis.

Taip pat patarčiau bendradarbiauti su asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ bei su VDU ŽŪA, kurioje atliekami gyvulių pjovimo atvejų tyrimai. Praneškite, jei jūsų aptvare buvo papjauti gyvūnai. Atvažiavęs specialistas įvertins situaciją, nustatys, kas – vilkas, lūšis, šuo – papjovė gyvulį ir suteiks visas rekomendacijas, kaip reikia patobulinti aptvarą, kad ateityje tokių problemų būtų išvengta. Reikalui esant, kartojantis vilkų išpuoliams, rekomenduosime sumedžioti probleminį vilką. Kviečiu visus avių augintojus bendradarbiauti. Tik vienybėje yra jėga!

O „Baltijos vilkas“ negali atlyginti žalos, nes jis domisi tuo, kuo domisi, ir prašo to, ko prašo. Valstybė priiminėja sprendimus, ką daryti ir ko nedaryti. Kad ta visuomeninė organizacija gali daryti kažkam įtaką, tai jau kitas klausimas. Pirmiausia reikėtų sudaryti sąlygas guvulių laikytojams gauti leidimus išimti iš gamtos probleminius vilkus, ir tik paskui medžioti kitus vilkus, reguliuoti ne tik populiacijos dydį, bet ir jos kokybę.“

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius LAURINAVIČIUS: „Baltijos vilkas“ yra savanoriška organizacija ir iš ES fondų finansavimo šiuo metu negauna. Nors yra tokių fondų, kurie saugo biologinę įvairovę, tarp jų ir nepatogią rūšį – vilkus. Mūsų organizacijoje žmonės dirba savanoriškai vien dėl to, kad vilkai yra lygiateisė rūšis kaip ir visi kiti gyvūnai, kurie turi teisę gyventi, atlikti savo ekologinį vaidmenį gamtoje.

Ši žala yra žmonių problema, ir ją reikia spręsti visoms pusėms. Juk visi Lietuvos piliečiai prisideda prie tų sprendimų, t. y. prevencinėmis priemonėmis, švietimo dalykais ir tuo pačiu – kompensacijomis. Beje, pastarosios jau senokai atsirado „Baltijos vilko“ pastangomis. Manau, AM darbuotojai prisimins, kaip primygtinai prašėme taikyti Europos Sąjungos praktiką kompensuoti už gyvuliams padaromą žalą, siekėme paramos prevencinėms priemonėms, kurios taip pat jau yra.

Vilkų sumedžiojimo limitai yra nustatomi vadovaujantis Vilko apsaugos planu, t. y. vykdoma jų apskaita, kuria remdamiesi mokslininkai, o ne „Baltijos vilkas“, nustato tuos limitus. Mūsų organizacija norėtų ambicingesnių iššūkių, kad iš tiesų būtų sprendžiamos problemos su vilkais, ir nebereikėtų galvoti, kiek šiemet mums reikia tą populiaciją sumažinti. Bet tai yra mūsų pozicija, o mes esame už tai, kad laikytumėmės bendrų susitarimų tarp medžiotojų, gamtosaugininkų, AM specialistų ir tų pačių ūkininkų. Visi turėtume vadovautis Vilko apsaugos planu, kuris yra vienas iš būdų skirtingoms pusėms susitarti ir laikytis bendro susitarimo. Tada konfliktas nurimtų, visi pamatytų, kad yra vykdomas sąžiningas procesas, laikomasi bendro susitarimo. Gal mums ar dar kitiems nepatinka, bet Vilko apsaugos planas turi būti vykdomas, ir tada atsirastų protingi sprendimai. Dabar apsaugai nuo vilkų yra priemonės – kompensacijos, parama, todėl reikia jomis naudotis.“

Re: Vilkai

by medziotojas » 2022-Apr-04 17:57

Plėšrūnų daroma žala aktuali visoje Europoje



2022.04.04
ŪP korespondentas – Juozas SKRIPKAUSKAS


Lietuva nėra vienintelė valstybė, kurioje ietis tarpusavio kovose laužo aplinkosaugininkai, medžiotojai ir žemdirbiai. Dėl dogmomis tapusių ir dešimtmečiais nekeičiamų teisinių nuostatų paralyžiuojami tam tikri racionalūs veiksmai, neretai verčiama saugoti tai, ko saugoti seniai nebereikėtų. Panaši situacija yra ištikusi ne tik Lietuvos, bet ir visos ES teisinę bazę, reglamentuojančią plėšriųjų žvėrių populiacijų reguliavimo metodus. Šiuo klausimu bendrą pareiškimą paskelbė Europos šalių ūkininkus, miškininkus, žvejus, medžiotojus, kooperatyvus jungiančios organizacijos (COPA-COGECA, ELO, CEJA, FACE).

Teisės aktai paseno

Europos Tarybos 1992 m. priimtai Direktyvai dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) gegužės mėnesį sukaks 30 metų. Ši direktyva padeda ES saugoti daug įvairių gamtos buveinių ir rūšių. Tačiau dėl vykdomų sėkmingų apsaugos priemonių tam tikros stambiųjų plėšrūnų rūšių populiacijos sukelia vis didesnius konfliktus, kuriuos dar labiau paaštrina sudėtinga teisinė bazė. Daugeliu atvejų teisinis „griežtos apsaugos“ aiškinimas užkerta kelią aktyviai valdyti rūšies populiaciją, dėl to padaugėja konfliktų, keliančių pavojų kaimo pragyvenimo šaltiniams. Kaip nurodoma pareiškime, tam tikroms stambiųjų plėšrūnų rūšių populiacijoms ES nebereikia griežtos apsaugos pagal Buveinių direktyvos IV priedą, nes jos nebėra laikomos nykstančiomis ar pažeidžiamomis. Tačiau šios populiacijos tebėra išvardytos kaip griežtai saugomos. Europos Parlamentas paragino Komisiją nustatyti direktyvos priedų keitimo procedūrą, tačiau dėl šių prašymų nebuvo imtasi jokių veiksmų. Lietuvoje ši situacija puikiai žinoma dėl vilkų populiacijos reguliavimo ir šių plėšrūnų daromos žalos. Apie tai „Ūkininko patarėjo“ puslapiuose esame rašę ne kartą. Pažiūrėkime, kaip analogiška situacija susiklosčiusi kitose Europos šalyse.

Ne tik vilkai

Jei Lietuvoje siaučia vilkai ir jų aukomis dažniausiai tampa avys, rečiau galvijai, kitose šalyse yra ir plėšrūnų įvairovė, ir platesnis jų užpuolamų gyvūnų sąrašas. Be gausaus vilkų skaičiaus, kai kuriose šalyse pavojų kelia vienos stambiausių plėšrūnių – meškos. Suskaičiuota, kad praėjusiais metais Rumunijoje gyveno per 7 tūkst. meškų, net Suomijoje ir Švedijoje jų buvo maždaug 3–4 kartus mažiau. Meškų taip pat yra Slovėnijoje, Italijoje, Graikijoje, Austrijoje, Bulgarijoje.

Plėšrūnų aukomis tampa tie naminiai gyvūnai, kurie tose šalyse veisiami masiškai. Antai Suomijoje pernai buvo užfiksuota 150 meškų išpuolių, per kuriuos žuvo elniai, karvės, arkliai, sunaikintos 127 bičių šeimos. Daugiausia meškų „auginančioje“ Rumunijoje per 2018–2021 metus nuo lokių žuvo 30 žmonių, jau nekalbant apie vien per 2020 m. papjautus 2,8 tūkst. galvijų ir sunaikintą 181 bičių avilį. Šioje šalyje dažni ir vilkai – 2018–2021 metais būta 2,8 tūkst. jų išpuolių. Kitose šalyse nuo plėšrūnų kenčia ožkų, danielių bandos, net asilai ir naminiai šunys.

Plėšrūnų įvairove bene labiausiai pasižymi Švedija – čia fiksuojami vilkų, meškų, ernių, lūšių antpuoliai. Tiesa, praradimų skaičius nėra labai didelis – 2021 m. vilkai papjovė 419, meškos – 12, lūšys – 110 naminių gyvūnų.

Lietuva – direktyvų vykdymo pirmūnė?

Minėto pareiškimo vaizdinėje medžiagoje parodyta ES šalių padėtis pagal plėšriuosius žvėris. Mažiausiai vilkų yra Belgijoje (10), Danijoje (15), Nyderlanduose (20), dešimtimis jie skaičiuojami Vengrijoje, Čekijoje, Austrijoje. Prancūzija, kuri savo plotu yra beveik 10 kartų didesnė už Lietuvą, gyvena viso labo 624 vilkai, už Lietuvą didesnėje Portugalijoje – 300 vilkų, palyginti nedaug jų ir tokiose erdviose valstybėse kaip Suomija ar Švedija – maždaug po 400.

Iš savo plotu į Lietuvą panašių šalių akivaizdžiau daugiau vilkų esama tik Latvijoje (1 000) ir Slovakijoje (700). Jei skaičiuotume vilkų skaičių vienam ploto vienetui, Lietuva neabejotinai patektų į ES šalių penketuką. Plėšrūnai nuostolių pridaro visose šalyse. Antai Slovakijoje per metus papjauta pusantro tūkstančio avių, Prancūzijoje pagal oficialią statistiką suskaičiuoti 624 vilkai per vienerius metus nusinešė 12 tūkst. naminių gyvūnų gyvybes, o kaimynai latviai, „auginantys“ tūkstantį vilkų, pernai suskaičiavo tik 83 papjautus naminius gyvulius. Gali būti, kad vilkų ar užpultų avių, ožkų ir veršių apskaita nėra labai tiksli.

Pateikiama ir Lietuvos statistika. Čia vilkai pernai pražudė 1 347 naminius gyvūnus. Skirtingai nuo kitų šalių pateiktų skaičių, vilkai Lietuvoje skaičiuojami šeimomis. Oficialiai praėjusiais metais turėjome 63 jų šeimas, „išvertus“ į suprantamesnę kalbą – apie 500 vilkų. Ar tai realus skaičius? Praėjusį medžioklės sezoną Lietuvoje buvo leista sumedžioti 190 vilkų, tai turėjo būti padaryta iki kovo 31 d. Tačiau planas įvykdytas jau sausio mėnesį. Dauguma medžiotojų įsitikinę, kad vilkų Lietuvoje yra gerokai daugiau, nei skelbiama oficialiai. Antai asociacijos „Šilalės medžiotojų ir žvejų draugija“ pirmininkas Kęstutis Buja teigia, kad vien Šilalės rajone jų yra 70.

„Prieš 5 metus rinkome statistinius duomenis, suskaičiavome 60–70 vilkų. Manau, visoje Lietuvoje jų būtų du su puse tūkstančio“, – tikina K. Buja.

Kad vilkų gali būti daugiau, parodo ir itin sėkmingos medžioklės. Praėjusiais metais per vieną medžioklę buvo sumedžioti 4, per kitą – 5 vilkai. Per pastarąjį sezoną Kėdainių r. krito 13 pilkių, Rokiškio ir Anykščių r. – po 12, Ukmergės – 11.

Pasiūlymai

Minėtame Europos žemdirbiškų organizacijų pareiškime teigiama, kad žvėrių padarytai žalai atlyginti kasmet skiriama 28,5 mln. Eur kompensacijų, dešimtys milijonų eurų – žalos prevencijai. Tačiau ūkininkai patiria ne vien tiesioginius materialius nuostolius – tai ir psichologinė žala, nes ūkininkų auginami gyvuliai patiria nuolatinį spaudimą, yra traumuojami, tampa nevaisingi. Todėl nuolat didėjantys užpuolimai prieš ūkininkų pragyvenimo šaltinius kelia rimtą pavojų žemės ūkio ateičiai kai kuriuose labiausiai nykstančiuose Europos regionuose, ypač kalnuose įsikūrusiose bendruomenėse. Kita svarbi aplinkybė – taikant prevencines priemones sunaudojama daug laiko, pinigų ir darbo, deja, šios priemonės, įskaitant apsaugines tvoras, signalizacijos sistemas, sarginius šunis, atneša daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, tvoros sumažina laisvą žolėdžių žinduolių judėjimą, sarginiai šunys gali turėti itin neigiamą poveikį kai kuriems paukščiams ir kitiems laukiniams gyvūnams, signalizacijos sistemos sutrikdo natūralią aplinką.

Pareiškimo autoriai mano, kad valstybėms narėms turi būti leista reguliuoti stambių plėšrūnų populiaciją taip, kad tai užtikrintų ne tik jų apsaugos būklę, bet būtų apsaugota ir kita laukinė gamta bei žemės ūkio veikla.

„[Turi būti] lanksčiai valdomi regioniniai stambiųjų plėšrūnų konfliktai, skatinamas darnus sambūvis. Konfliktai ir sambūvio iššūkiai įvairiuose regionuose skiriasi ir labai priklauso nuo ekonominio, politinio ir socialinio konteksto. Nors visa apimanti teisinė sistema, susijusi su stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymu ir išsaugojimu, nustatyta Europos lygmeniu, įgyvendinimo sprendimai turėtų būti nustatomi ir priimami vietos ir regioniniu lygiu, remiantis aktyviu valdymu, mažinant konfliktų tarp žmonių ir tose pačiose vietovėse gyvenančių plėšrūnų galimybes, užtikrinant darnų jų sambūvį“, – teigiama pareiškime.

Re: Vilkai

by medziotojas » 2022-Feb-15 09:04

Vilko ir žmogaus akistata: ūkininkai pasidalijo siaubą keliančia patirtimi


Lina Raginytė,
mignalina.lt
2022-02-14



Matyt, į kiekvieną gyvenimo situaciją galima žiūrėti tiek praktiškai, tiek filosofiškai. Nuolat girdime apie vilkų daromą žalą ūkininkams. Paskutiniais metais šie miško žvėrys vis dažniau ėmė lankytis ir didesniuose kaimuose, pjauti šunis. Neramu todėl, kad vis pasigirsta, jog vilkai kėlė grėsmę žmonėms, tačiau šalies aplinkosaugininkai tvirtina tokių atvejų neužfiksavę.Jei nėra užregistruoto fakto, nėra ir problemos? Aiškinomės su medžiotojais, ūkininkais ir žinovais, ar įmanoma apsisaugoti nuo vilkų, kai jų perteklinis skaičius pavojingai didėja ir kokie galimi problemos sprendimo būdai.


Pozicija


Ne vieno mūsų gyvenimiškoje patirtyje atsispindi trys skirtingos nuomonės (kai viename asmenyje esama ir miesto žmogaus, turinčio ūkelį, ir medžiojančio) apie vieną ir tą patį gamtos kūrinį – vilką, kuris ne vieną privertė susitikti su juo akis į akį ir spręsti klausimą: kuris kurį?
Šiandien situacija tokia: užmiesčių gyventojai, ūkininkai realiai kenčia nuo vilkų ir pyksta ant medžiotojų, kad jų neapsaugo, o medžiotojai skėsčioja rankomis, nes yra supančioti griežtų suvaržymų, kuriuos užnėrė miesto dangoraižiuose gyvenantys vadinamieji gamtos mylėtojai.
Nuo sausio 31-osios yra nutraukta vilkų medžioklė, nes jau išnaudotas jų medžioklės limitas. Mūsų rajone, pasak Ignalinos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo Dariaus Oškinio, sumedžioti 2 vilkai. Šalyje sumedžioti 192. Žiūrim, ką turim, ir ką bei kaip galime pakeisti bent jau Ignalinos rajone.


Mitai ir faktai apie vilkus


Pasak D. Oškinio, teisinga, kai miško žvėrys gyvena miške, o ne sėlina į sodybas prie žmonių. Nuo senų senovės žmonės vadovaujasi vadovėlių pateikta informacija ir nesuka galvos dėl to, kad viskas aplink keičiasi. Mitai ir faktai apie vilkus taip pat keičiasi vietomis.
Nors anksčiau buvo manoma, kad vilkai gyvena šeimomis po 4 ar 5, akivaizdu, kad toks vilkų šeimos modelis jau pasikeitęs. Daugiausia miško gyvūnų fiksuojančios pasieniečių kameros stebi 7–11 vilkų šeimas.
Mūsų rajone dar neteko girdėti apie vilkų užpultus žmones, bet štai pernai Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Lioniaus Stanevičiaus teigimu spaudai, susidurta su problema, kai į sodybas sėlino ir suaugusiuosius bei vaikus baugino vilkai, nors buvo manančių, kad tai – sulaukėjusių šunų darbas.
„Daug laiko skyriau tam, kad būtų sumedžioti būtent tie vilkai, kurie brovėsi į sodybas, vienkiemius. Garantuoju, kad jie ir buvo pašalinti iš laukinės gamtos. Tas, kuris sodyboje puolė moterį, buvo sumedžiotas apie 600 metrų atstumu nuo minėtos sodybos. Neliko ir kito vilko, gąsdinusio vaikus. Tai buvo nuo savo šeimų atsiskyrę vilkai. Pavieniai atsiskyrėliai gali būti vyresnio amžiaus, miške sunkiau susirandantys maisto, todėl jie eina arčiau sodybų, pjauna gyvulius, kelia pavojų žmonėms. Gerai, kad moteris sugebėjo apsiginti lenta, o ir vaikams pasisekė išvengti bėdos. Vilkai skiriasi nuo šunų. Tai akivaizdu. Be to, yra atliekami sumedžiotų pilkųjų tyrimai, patvirtinantys, kad buvo sumedžioti būtent vilkai“, – L. Stanevičiaus pastebėjimai, rašomi Kėdainių krašto spaudoje.
Išpuolių būta ir Žemaitijoje (užpultas laiškininkas), ir Šalčininkų rajone. Čia vyras buvo užpultas miške, bet paspruko, jį gelbėję medikai patikino, jog tai – ne pirmas atvejis. Tačiau šalies aplinkosaugininkai tai neigią, nes jie esą negavę tokios informacijos. Būtų gal ir juokinga, jei nebūtų graudu.
Šie faktai skatina dar labiau susirūpinti pačiai bendruomenei, nes akivaizdu, kad Aplinkos apsaugos ministerijos klerkai gyvena „pasakų karalystėje“, kurioje skelbiama, jog vilkai žmonių nepuola, yra draugiški ir gražūs gyvūnui. Na, kad jie gražūs, matyt, sutiktų dažnas.
„STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ feisbuko grupės atstovas Žydrūnas Juozapavičius, esantis ne tik gamtos, bet ir įstatymų žinovas bei kiti grupės nariai pateikia labai daug informacijos apie neiškraipytą situaciją tiek šalyje, tiek pasaulyje vilkų klausimu.


Vilkų aukos


Feisbuko grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ nariai pasidalinę oficialia informacija apie vilkų išpuolius ne Lietuvoje. Bet jos esmė – paneigti faktą, kad vilkai žmogui pavojaus nekelia.
Jeloustouno (JAV) nacionalinio parke vilkas užpuolė ir gerokai apkramtė 6-erių metų vaiką. Kanadoje, Banfo nacionaliniame parke, vilkas sužalojo stovyklautoją, buvusį palapinėje.
Tadžikistane fiksuotas atvejis, kai vilkas netikėtai puolė tris žaidžiančius mažamečius. Trimečio, kuriam vilkas sužalojo kaklą ir pilvą, išgelbėti jau nebebuvo įmanoma.
Rusijoje, Briansko srityje, buvo rastas šešiamečio kūnas su kąstinėmis, plėštinėmis žaizdomis. Atlikti tyrimai patvirtino, kad tai – vilko išpuolis. Buvo aprašytas žiaurus įvykis, kai Permėje vilkas užgraužė 10-ies metų berniuką.
Lenkijoje vilkas apkandžiojo palapinėje miegojusią turistę ir kitu atveju – pamiškėje žaidusius vaikus. Po įvykių mokslininkai patvirtino, kad žmones puolė vilkas, nesirgęs jokia liga.
Paskutiniu metu Archangelske (Rusija) dėl masinių išpuolių prieš gyvūnus ir dėl pavojaus miesto vaikams, grįžtantiems iš mokyklos, vienas jaunuolis (22 m.) išėjo su ginklu į mišką. Vyrukas kiek daugiau nei per mėnesį sumedžiojo 6 vilkus. Išpuoliai kuriam laikui liovėsi.


Ignalinos rajone situacija nekontroliuojama


Gėda ir pasakyti, bet realios situacijos nežino niekas. O kai nežinai realios situacijos, kaip gali ją kontroliuoti? O ir kam, juk beveik niekam tai neįdomu. Visi gyvename gandų realybėje (kažkas kažkur girdėjo, kažkas kažką sakė).
Iš liūdnos patirties žinome, kad tas sugedusio telefono reikalas sukuria iškreiptą paveikslą. Kažką žino medžiotojai, kažką – seniūnai, kažką savivaldybė, nes, pasirodo, nėra kam ir pasiguosti ar pasiskųsti.
Į savivaldybės ekologą realiai žmonės kreipiasi tik dėl kompensacijos, kai vilkai sunaikina registruotus ir dar ypatingai apsaugotus ūkinius gyvūnus. Viskas. Daugiau niekas jokios informacijos nefiksuoja. Ar tai normalu? Normalu, jei vadovausiesi principu: viskas dzin, jei nėra „prikazo“ iš viršaus.


Bebaimiai vilkai


Ignalinos ūkininkai pasidalijo siaubą ir nerimą keliančia patirtimi apie vilkus bei neslėpė nusivylimo, kad jokios siūlomos apsaugos priemonės neveikia.
„Su vilkais jau teko susidurti ir nukentėjau ne kartą. Žinoma, mano ūkyje tai buvo mažesnių gyvūnų skerdimai: ne galvijų, o avių, tačiau nuostolis ūkiui yra nemažas, kadangi stengiamės auginti veislinius gyvūnus, jų vertė yra žymiai didesnė, negu paprastų, mėsai auginamų.
Vilkų išpuoliai kuo toliau – tuo labiau dažnėja ne tik mūsų kraštuose, bet ir visoje Lietuvoje, todėl jie kelia didelį nerimą. Kai anksčiau apie vilkus girdėdavome tik pasakose, tai šiuo metu gana dažnai tenka susitikti realybėje. Važiuojant automobiliu ne kartą teko matyti vilkus, ganančius elnius ir net nekreipiančius dėmesio, kad sustojęs automobilis šviečia juos prožektoriais.
Gal reikėtų imtis priemonių? Esu dirbantis žmogus. Tomis dienomis kai dirbu, gyvūnai vasaros metą būna tvarte, nes neturiu galimybės jų privedžioti. Ar tai normalu? Žinoma, didieji gyvūnai lieka lauke, kol kas jų nepuolė, tikiuosi to nebus. Nors, po paskutinių įvykių, kai avį paskerdė kieme, nesijaučiu ramiai. Rudens metu, kai einu pas stambiuosius gyvuliukus 4 val. ryto, pasižiūriu per petį, ar tikrai esu viena laukuose“, – pasakojo ūkininkė, policijos pareigūnė Laima Černiauskienė.
Ūkininkas Mindaugas Ralys, teigia, kad elektros natūraliai bijo visi: ir gyvūnai, ir žmonės, bet… kažkokiu būdu vilkai sugeba išvengti jos.
„Mūsų ūkyje avys aptvertos, paleista elektra, bet vilkai, matyt, peršoka. Nesu matęs, kaip jie patenka į aptvarus ir išpjauna avis. Tačiau esu ir šunis (tris) laikęs, kurie vertinami, kaip geriausi bandų gynėjai nuo vilkų (podhalės aviganiai) tačiau nepadėjo. Vilkai sudraskė avis ir su šunimis, ir su elektra.
O kai po išpuolio pasiėmęs šautuvą kitą naktį ėjau patykoti, vilkai laikėsi atokiau. Matėsi, kaip ateina vilkai, šunys loja, bet prie vilkų neina. Jeigu aš einu į tą pusę, šunys eina kartu, bet jeigu atsitraukiu, šunys – taip pat“, – pasakojo M. Ralys.

Re: Vilkai

by medziotojas » 2022-Feb-04 07:32

Medžiotojų laimikis ūkininkams kelia siaubą


Daiva Smailytė,
„Sekundė“
2022 m. vasario 4 d.


Lietuvoje sumedžiojus leistą 190 vilkų limitą, užvakar paskelbta šių žvėrių medžioklės pabaiga. Panevėžio medžiotojai per sezoną, trukusį nuo spalio vidurio, nušovė tris vilkus. Sprendimas vilkų medžioklę leisti tik nuo rudens atrodo kaip didžiulis nesusipratimas avių bandos netekusiai Panevėžio rajono ūkininkei Ritai Povilonytei.

Netoli Stumbriškio ūkį turinti R. Povilonytė įžvelgia paradoksą: medžiotojams į vilkus nusitaikyti leidžiama spalį, nors patys pilkiai į medžioklę išeina jau gegužę. Didžiausią vilkų siautėjimą dorojant gyvulius ūkininkai stebi rugpjūtį.
„Vasaros pabaigoje ir reiktų tuos vilkus pradėti medžioti, kol jie dar mūsų pačių nesumedžiojo“, – rėžia R. Povilonytė.
Pernai vilkai sudraskė bemaž pusšimtį jos augintų avių. Ūkininkę iki šiol persekioja vaizdai, kuriuose – šių plėšrūnų išdraskytos, po apylinkes ištampytos, pro šalį tekančioje Pyvesoje nuskandintos aptvaruose augintų avelių gaišenos.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriui vadovaujantis Rimantas Misevičius teigia, jog medžiotojai Panevėžio miškuose po vilką sumedžiojo pernai spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Sėkmingoje vilko medžioklėje su varovais ir jam pačiam teko dalyvauti. Tąsyk netoli Vadoklių esančiame miške lemiamą šūvį į plėšrūną paleido ūkininkas iš Mikėnų kaimo Remigijus Ramaškevičius. Nušovus vilką paaiškėjo, kad tai – dvejų metų patelė.
„Mes, medžiotojai, niekada nesakome, kad žvėrį nušovėme, mes žvėris medžiojame“, – patikslino R. Misevičius.


Vilkų nedaugėja


Sumedžioto vilko kaukolė tampa išskirtiniu medžioklės trofėjumi. Pasak R. Misevičiaus, mokslininkams pateikiami tirti vienas plėšrūno dantis bei dalis raumenų. Atliekant tyrimus aiškinamasi genetiniai šių gyvūnų duomenys. Nušauto žvėries kaukolė bei jo kailis atitenka medžiotojui, kurio paleista kulka vilkui tapo lemtinga. Vilko gaišena būna užkasama medžiotojų būrelių specialiai parinktose vietose.
Žvejų ir medžiotojų draugijos Panevėžio skyriaus vadovas įsitikinęs, kad vilkų Lietuvoje nedaugėja.
„Netgi pasakyčiau, kad jų ir drastiškai nemažėja, laikosi tolygus skaičius“, – tvirtina medžiotojas.
Visgi, R. Misevičiaus nuomone, galbūt ir būtų galima didinti šių plėšrūnų sumedžiojimo kvotas – ne vienas ūkininkas skundžiasi, jog vilkai žudo naminių gyvūnų bandas. Tačiau medžiotojas teigia taip pat susiduriantis su vilkų gynėjais.
„Neslėpsiu, gaila ir man sumedžioto vilko. Tačiau turbūt visi suvokiame, kad šių žvėrių skaičius turi būti reguliuojamas ir reikia išlaikyti žvėrių balansą. Mes, medžiotojai, vykdome tą reguliavimą ir taip pasitarnaujame pačiai valstybei“, – pabrėžė R. Misevičius.


Taiklesnė ranka


Anot medžioklės žinovo, vilkai daugmaž vienodai pasiskirstę po Lietuvos miškus. Komentuodamas, kodėl per pastarąjį medžioklės sezoną Panevėžio rajono miškuose sumedžioti trys, o Kėdainių miškuose 13, Anykščių ir Rokiškio miškuose – po 12 vilkų, R. Misevičius pasidžiaugė šių vietovių medžiotojų sėkme. Beje, rokiškėnai medžiotojai pernai lapkričio 10 dieną sumedžiojo vieną vilką, o po dviejų dienų – dar keturis. Ukmergės medžiotojams lapkričio 13-ąją pavyko sumedžioti tris vilkus. Viena sėkmingiausių dienų visos šalies medžiotojams buvo spalio 23-ioji, tuomet Lietuvoje sumedžioti šeši vilkai, vienas jų – Panevėžio rajone.


Didžiuliai nuostoliai


„Man pakanka išgirsti žodį „vilkas“ ir sukyla pyktis, nuoskauda, prisimenu išgyventą siaubą ir jaučiu neviltį“, – teigė ūkininkė R. Povilonytė.
Po vienos vilkų viešnagės praėjusią vasarą ji neteko 27 avių, po antrojo plėšrūnų apsilankymo buvo išskersta dar 16 avių.
„Avys buvo ne tik išskerstos ir paliktos. Jų dalis vilkai išnešiojo po apylinkes. Turbūt savo avių griaučių rasiu rudenį išėjusi į mišką grybauti“, – sako ūkininkė.
Ji kvietėsi komisiją apskaičiuoti valstybės saugomų vilkų padarytą žalą ir tikėjosi už tai kompensacijos. Kad ją gautų, ūkininkas turi komisijai parodyti avies galvą ir dar gyvūno ausyje esantį specialų apskaitos ženklą, vadinamą auskaru. Be to, skaičiuojamos tik tos avys, kurios laisvai ganėsi aptvare.
„Mano avys tikrai ganėsi aptvare, bet vilkai jas, dar gyvas ar jau nugalabytas, išsinešiojo, tad ne visų galvas radome, ne už visas buvo kompensuota“, – aiškino ūkininkė. Kiek anksčiau į jos avelių bandą vis įsisukdavo lūšis, tačiau toji nužudydavo po vieną gyvulį. Vilkai žudo jų dešimtis.
„Žinovai spėja, kad į mano aptvarus vienu metu buvo atsėlinę nuo šešių iki dešimties vilkų“, – teigė R. Povilonytė.


Užpultas šauti negalėtų


Pavardės nesutikęs viešinti Panevėžio rajone, netoli Tiltagalių ūkininkaujantis Arminas pasakojo, jog peršokę 1,2 metro aptvarą vilkai praėjusią vasarą išpjovė jo 25 avis. Dvi iš jų ūkininkas rado vilkų apėstas, kitoms buvo vien perkąstos gerklės.
„O avių aptvaras įrengtas visai šalia mūsų sodybos“, – teigė Arminas.
Ūkininkas laiko savigynai skirtą šautuvą, tad juo galėtų gintis nuo vilkų.
„Tačiau išsiaiškinau, kad šauti vilko negalima ne tik tada, kai jis puola mano gyvulį, bet, nebūdamas medžiotoju, kulkos negaliu į jį paleisti net ir tada, jei pats būsiu užpultas. Man paaiškinta, kad vilką nuvyti turiu mosuodamas rankomis“, – reikalavimais stebėjosi ūkininkas.
Jo manymu, ginant žmonių interesus, vilkų sumedžiojimo kvotas būtina padidinti. Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, komisija nustatė, jog 2021 metais vilkai Panevėžio rajone sudraskė 34 avis, už patirtą nuostolį sudraskytų gyvulių savininkai iš valstybės gavo 3452 eurų kompensaciją. Vedėja sutinka, kad vilkų išskerstų gyvulių buvo gerokai daugiau, tačiau ne visus atvejus pavyko įrodyti.

Top