Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2019-Kov-01 18:52

Vilniaus raj. šiandien yra šviežio sniegelio, tai ryt būtų galima daryti apskaitą tiems kurie nesuspėjo :pardon:

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-14 23:15

Žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege


2019-02-13

Visiems medžioklės plotų naudotojams primename, kad pagal Aplinkos ministro įsakymą ir patvirtintą metodiką, esant tinkamoms sąlygoms, privaloma atlikti stambiųjų plėšrūnų apskaitą.

Visą informaciją apie apskaitos metodiką, duomenų pateikimą, dažniausiai užduodamus klausimus, video medžiagą, kontaktus, kur kreiptis, iškilus sunkumams rasite vstt.lt tinklapyje.


Medžiotojų, atlikusių apskaitą, taip pat prašome pateikti duomenis ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, užpildant nesudėtingą ANKETĄ ( https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIp ... =0&c=0&w=1 ) . Kilus klausimams dėl mūsų anketos pildymo, prašome kreiptis tel. 8-615-74000 (Rolandas Micevičius).

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-25 10:06

Vilkų skaičiavimas – it pasakėčia apie gulbę, lydeką ir vėžlį



Monika KAZLAUSKAITĖ
ŪP korespondentė

Vilkų skaičius mūsų miškuose žinomas tik apytikris. Ūkininkai saugodami gyvulius aiškina, kad Lietuvoje vilkų per daug, gamtos mylėtojai – kad pilkių per mažai, o gamtosaugininkai santūriai nurodo tik minimalų vilkų šeimų skaičių. Taigi, susiorientuoti, kiek ir kur šių žvėrių yra daugiausia, keblu. Konkretesnių atsakymų laukiama tik gavus genetinių tyrimų rezultatus.

Skaičiuoja visus metus

Remiantis Europos Komisijos turimais duomenimis, Europoje suskaičiuota apie 13 tūkst. vilkų. Kadangi Lietuvoje kelerius metus iš eilės vilkų apskaita nevyko dėl nepalankių klimato sąlygų, mūsų miškuose žinomas tik apytikris vilkų skaičius. 2015 ir 2016 metų žiemos praktiškai buvo besniegės, vilkų populiacijos apskaitos metodika pagal jų pėdsakus sniege tapo nebeaktuali, todėl nuo praėjusiųjų metų vilkų apskaita pakeista ir vedama pagal Vilko apsaugos plane nurodytus principus, t. y. šie ir kiti plėšrūnai pradėti skaičiuoti apskritus metus. Svarstant, kaip skaičiuoti lūšis ir ruduosius lokius, buvo priimtas sprendimas taikyti tuos pačius vilkų apskaitos principus.

Pagal Vilko apsaugos planą, medžioklės plotų naudotojai medžiojamųjų gyvūnų apskaitas atlieka nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausį–kovą, patys pasirinkdami apskaitos vykdymo dieną, atsižvelgdami į vietines orų sąlygas, kai sniego danga ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val. Kaip ŪP pasakoja Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės Gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio klausimais vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, 2018 m. pradėta taikyti nauja apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, leidžia nustatyti vilkų ir kitų stambiųjų plėšrūnų nuolat lankomas teritorijas ir santykinę vilkų gausą, išreiškiamą pėdsakų dažnumo indeksu.

Sutaria tik dėl minimalaus skaičiaus

Deja, kol kas nauja metodika nustatyti tikslesnio vilkų skaičiaus nepadėjo. Tačiau V. Graičiūnas to nesureikšmina argumentuodamas, kad net ir daug stambesnių gyvūnų, tokių kaip stumbrai, gyvenančių bandomis, tikslus skaičius gamtosaugininkams nežinomas. „Gamtoje praktiškai nieko negalima suskaičiuoti tiksliai. Tas pats ir su vilkais. Žinomas tik apytikslis jų skaičius. Praėjusiais metais atlikus erdvinę apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, dabar visi sutinka, kad Lietuvoje yra mažiausiai 34 vilkų šeimos. Jeigu nesame tikri, ar vilkai suformavę šeimą, jų neskaičiuojame. Mūsų tikslas – išsaugoti vilkų populiaciją saugiose ribose, t. y. nuo 32 iki 62 besiveisiančių šeimų. Tai būtų maždaug 250–500 individų žiemos pabaigoje. Žinoma tai, kad praėjusiais metais vilkai lankėsi 48 iš 60 savivaldybių“, – pabrėžia AM atstovas.

Gamtosaugininkai sutinka, kad, remiantis nauja metodika, apskaita gali neapimti dalies šeimų, be to, erdvinė apskaitos duomenų analizė gali lemti tai, kad nedideliu atstumu pamatytos atskiros šeimos būtų pripažintos viena šeima.

„Paraginome visus medžioklės plotų naudotojus pradėti apskaitą, nelaukiant medžioklių su varovais pabaigos. Kad duomenis būtų galima palyginti, apskaita vykdoma tuo pačiu maršrutu, kaip ir pernai, nustatant pėdsakų dažnį“, – dėsto V. Graičiūnas.

Tačiau ŪP kalbinti medžiotojai neabejoja, kad Lietuvoje gyvenančių vilkų yra kur kas daugiau, negu jų esant nurodo AM, tačiau ši informacija esą nuo visuomenės slepiama. Didesnėje dalyje Europos šalių pereinama prie pilkių skaičiavimo šeimomis, tačiau medžiotojai tvirtina, kad šiuos plėšrūnus reikia skaičiuoti atskirais individais.

Gaunami abejonių keliantys rezultatai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė sutinka, kad nustatyti tikslų vilkų skaičių yra labai sudėtinga, mat tai reikalauja daug bendro darbo ir pastangų. Nors vilkų skaičiui nustatyti yra sukurta daugybė metodikų, vienas patikimiausių būdų išsiaiškinti kuo tikslesnį jų skaičių – pėdsakų skaičiavimas ant šviežiai iškritusio sniego. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios metodikos taikymas labai paprastas, tačiau, vykdant tokią apskaitą, dažnai vilkų pėdsakai, buvę kitų žvėrių brydėse ar keliuose, lieka neįžvelgti, netiksliai nustatomas individų skaičius brydėje, apskaitininkų pasirinktas maršrutas nesutampa su tos dienos vilkų buvimo vieta ir t. t. Vėliau, analizuojant tokius duomenis visos Lietuvos mastu, neretai tenka interpretuoti, kyla abejonių, ar atskirus registracijos atvejus reikėtų sujungti į vienos gaujos, ar palikti kaip atskirą grupę. Atlikus, atrodo, didžiulį darbą, gaunami abejonių keliantys rezultatai“, – pripažįsta VDU ŽŪA mokslininkė.

Mokslininkė pripažįsta, kad kol kas žinome tik labai apytikslį vilkų skaičių Lietuvoje. Nors, kita vertus, kiekviename regione ar net seniūnijoje yra žmogus ar žmonių, kurie tuo domisi ir savo iniciatyva nuolat renka informaciją apie toje vietovėje gyvenančius vilkus. Susisteminus tokių žmonių turimą informaciją, būtų galima gauti gana išbaigtą ir tikslų situacijos vaizdą visos šalies mastu.

Renata Špinkytė-Bačkaitienė: „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios metodikos taikymas labai paprastas, tačiau, vykdant tokią apskaitą, dažnai vilkų pėdsakai, buvę kitų žvėrių brydėse ar keliuose, lieka neįžvelgti, netiksliai nustatomas individų skaičius brydėje, apskaitininkų pasirinktas maršrutas nesutampa su tos dienos vilkų buvimo vieta ir t. t. Vėliau, analizuojant tokius duomenis visos Lietuvos mastu, neretai tenka interpretuoti, kyla abejonių, ar atskirus registracijos atvejus reikėtų sujungti į vienos gaujos, ar palikti kaip atskirą grupę. Atlikus, atrodo, didžiulį darbą, gaunami abejonių keliantys rezultatai.“

Gyvulius pjauna, bet apie vilkus nepraneša

Praėjusiais metais patvirtinta ir šiuo metu naudojama vilkų apskaitos metodika, anot R. Špinkytės-Bačkaitienės, yra optimali Lietuvos sąlygoms ir finansinėms galimybėms. „Noriu atkreipti visų dėmesį, kad taikomos metodikos rezultatų kokybė labai priklausys nuo to, kiek žmonių prisidės prie šio darbo, tai yra nuo kiekvieno iš mūsų. Todėl norėčiau paraginti ir informuoti, kad bet kuris asmuo, pamatęs vilkų ar jų veiklos pėdsakų, jaustų pareigą atsiversti interneto puslapį http://www.vstt.lt ir skiltyje „Žvėrių apskaita“ užregistruoti stambiųjų plėšrūnų stebėjimo atvejį bei pridėtų nuotrauką, vaizdo ar garso įrašą. Taip bendromis pastangomis, dirbdami ištisus metus, gautume tikrąjį vilkų pasiskirstymo žemėlapį“, – tikino ji.

Graičiūnas atkreipia dėmesį, kad pradėta vilkus skaičiuoti visus metus, tačiau daugiausia duomenų surenkamą žiemą. „Specialistai gautą informaciją apdoroja ir paskui ją arba patvirtina, arba atmeta. Vilkų skaičiavimas visus metus yra tik papildomas metodas prie vilkų apskaitos pagal jų pėdsakus sniege“, – sako AM atstovas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Varanauskas teigia, kad nuo pat vilkų medžioklės pradžios iki sausio 21 d. tarnyba gavo 132 pranešimus, kad pamatyta vilkų. Didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus rezultatų analizę numatyta atlikti vieną kartą per metus iki gegužės 1 dienos. „Matome paradoksą, kai tose savivaldybėse, kuriose vis pranešama apie vilkų paskerstus galvijus ir kitus gyvulius, mes negauname pranešimų apie ten matytus vilkus. Taigi, vilkų skaičiavimas labai priklauso ir nuo žmonių aktyvumo“, – pabrėžia R. Varanauskas.

Pasak VDU ŽŪA mokslų daktarės R. Špinkytės-Bačkaitienės, vilkų skaičiavimas dažnai virsta manipuliacijų objektu, nes žmonės, kalbėdami apie vilkus, gina savo interesus, todėl jų pateikiama informacija yra neobjektyvi. „Situacija labai primena pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžlį – visi kalba sparnuotomis frazėmis ir siekia tik savų tikslų“, – ironizuoja mokslų daktarė.

Pasitelks genetinius tyrimus

Vis dažniau ir vis didesniu mastu naudojamas vilkų skaičiaus ir pasiskirstymo nustatymas taikant genetinius tyrimus. Anot mokslininkės, šiais metais bus tiriami visi sumedžioti vilkai. Bus nustatytas tikslus sumedžiotų vilkų amžius pagal metines rieves dantyse, ištirta, kiek tais metais jauniklių buvo atsivedusios sumedžiotos patelės. Taip pat bus atliekami ir genetiniai tyrimai. Šie tyrimai atskleis, ar mūsų vilkų populiacijoje nesikryžmina giminiškai artimi vilkai. Bus nustatyta, kiek toli vilkai nukeliauja: tarkime, tyrimų rezultatai gali parodyti, kad mama buvo sumedžiota Varėnos rajone, o jos sūnus – Širvintų rajone. Bus atsakyta į ilgai teoriškai diskutuotą klausimą – ar Lietuvoje sutinkama vilko ir šuns hibridų. „Jei pavyks surinkti tyrimų pavyzdžius dėl visų sumedžiotų vilkų, turėsime pakankamą imtį, kad galėtume daryti svarias išvadas“, – įsitikinusi R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Brakonierius bando atgrasyti baudomis

Tiksliai suskaičiuoti vilkų praktiškai neįmanoma, tad kaip nustatomos jų medžioklės kvotos? Pasak V. Graičiūno, aritmetika paprasta: vilkų šeimų skaičių reikia padauginti iš 3,25 (prieauglio skaičius), ir taip gaunamas medžiojamų vilkų skaičius. AM duomenimis, sausio 21 d. Lietuvoje buvo sumedžiotas 81 vilkas.

Kai kuriuose rajonuose vilkų medžioklės kvotos jau padidintos, tačiau aišku, kad ne visi vilkai sumedžiojami legaliai. Tokia informacija gerai žinoma ir AM. Kaip dažnai tokie medžiotojai nubaudžiami? Praėjusį rudenį, anot V. Graičiūno, medžiotojas nušovė vilką jau prasidėjus medžioklės sezonui, tačiau dar nebuvo nustatyta vilkų kvota, todėl apie tai pranešusiam medžiotojui paskirta administracinė bauda – 870 Eur, o jeigu nušaunama patelė, bauda dviguba.

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-25 09:47

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-14 16:04

Priminimas medžiotojams: medžiojamuosius gyvūnus privalu apskaityti

2019 01 14


Aplinkos ministerija primena medžiotojams, kad jie privalo, kaip pareigoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, vieną kartą per medžioklės sezoną (sausio-kovo mėn.) atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Šios apskaitos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę jų gausą šalyje ir atskiruose regionuose.

Apskaita turi būti atliekama kasmet pagal tą patį nuolatinį maršrutą ir tą pačią dieną visu jo ilgiu. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytos formos anketoje reikia registruoti plėšriųjų (vilkų, lūšių, paprastųjų šakalų, rudųjų lokių) ir kanopinių žvėrių pėdsakus. Kartu registruojami ir naminių šunų pėdsakai. Žemėlapyje reikia pažymėti tik apskaitomų plėšriųjų žvėrių, naminių šunų ir stumbrų pėdsakus ir šiuos pėdsakus nufotografuoti.

Ryšių su visuomene skyrius

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-08 22:14

Pėdsakų dažnumo indeksai - suvestinė 2018 m.
Pedsaku daznumo indeksai 2018.pdf
(460.83 KiB) Atsisiųsta 45 kartus(ų)

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-08 22:13

Kas tingi skaityti, tai galite paklausyti

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/101 ... 1-05-06-30

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-03 11:28

Ar jau ruošiatės kas nors naujai apskaitai ?

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2018-Rgs-19 07:27

Pakitus vilkų apskaitos metodikai siūloma keisti medžioklės limitą


lrytas.lt
2018-09-14



Pagaliau šiemet Lietuvoje pradėta diegti šiuolaikiniais principais paremta vilkų populiacijos apskaičiavimo metodika. Remiantis ja, galima tiksliau nustatyti šalyje gyvenančių šios rūšies gyvūnų skaičių bei koreguoti kasmetį leidžiamų sumedžioti vilkų kiekį. Vilko apsaugos plano ir populiacijos apskaitos metodikos tobulinimo darbo grupė (sudaryta Aplinkos ministerijos) įvertino populiacijos stebėsenos rodiklius ir priėjo išvados, kad tikslingiausia būtų perimti kitų Europos šalių praktiką. Naujai siūlomos metodikos pagrindu tapo 2016 m. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų pasiūlyta vilkų populiacijos apskaitos metodika. Iki šiol Lietuvoje vilkų populiacija buvo vertinama mėginant skaičiuoti individus pagal jų pėdsakus vieną sutartą dieną sniege. Deja, kintant oro sąlygoms, tokie bandymai tampa vis mažiau tikslūs, todėl pasirinktas kompleksinis duomenų kaupimo metodas, kuris apima pranešimų apie vilkus registravimą ištisus metus, sumedžiotų vilkų individų intensyvų tyrimą ir specialias apskaitas nuolatiniuose apskaitos maršrutuose visuose medžioklės ploto vienetuose žiemos pabaigoje.
Daug duomenų sukaupta jau praėjusią žiemą.
Medžioklės plotų naudotojai atliko medžiojamųjų gyvūnų apskaitas nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausio – kovo mėn., patys pasirinkdami apskaitos vykdymo dieną, kada sniego dangos sąlygos yra pačios palankiausios. Apskaita, ją atliekant nuolatiniuose apskaitos maršrutuose, neleidžia nustatyti viso populiacijos dydžio individais, bet galima identifikuoti gerokai aktualesnį rodiklį – vilkų šeimų kiekį Lietuvoje. Šeima laikoma kartu judanti (medžiojanti, žyminti teritoriją) vilkų grupė, sudaryta iš 4 ir daugiau individų, arba tiesioginiais stebėjimais pagrįsta reprodukcija. Šeimų identifikavimas paremtas mokslo įrodymais, kad kiekviena šeima turi ir gina savo individualią teritoriją, todėl atskirų šeimų individualios teritorijos nepersidengia. Lietuvos sąlygomis šeimos teritorija turėtų apimti 100-300 kvadratinių kilometrų. Įvertinus pirmosios apskaitos nuolatiniuose apskaitos maršrutuose duomenis nustatyta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Šeimų skaičiaus identifikavimas svarbus tuo, kad jį žinant galima prognozuoti populiacijos prieaugį ir pagal jį planuoti populiacijos valdymą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vilkų socialinis elgesys lemia, jog šeimos ginamoje teritorijoje jauniklių susilaukia tik dominuojanti pora. Nors naujų, specifinių mokslinių tyrimų apie vilkų vadų dydį ir jauniklių išgyvenamumą Lietuvoje trūksta, atsižvelgiant į kaimyninėse užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatus, darbo grupėje sutarta laikyti, kad Lietuvos sąlygomis iki rudeninės medžioklės sezono pradžios vilkų šeima vidutiniškai užaugina 3,25 jauniklio. Ateityje ekspertai siūlo pakartotinai sugrįžti prie šio skaičiaus, kai bus surinkta daugiau patikimų šios srities mokslinių duomenų būtent Lietuvos gamtinėse sąlygose Naujoji metodika didžiausią poveikį darys vilkų medžioklės normoms. Vilko apsaugos plano ir populiacijos apskaitos metodikos tobulinimo darbo grupė įvertino šią žiemą medžiotojų vykdytos vilkų apskaitos rezultatus. Remiantis šiemet atliktais skaičiavimais, siekiant išlaikyti miško ekosistemoms svarbių gyvūnų – vilkų – tinkamą populiacijos lygį, šiemet būtų tikslinga leisti jų sumedžioti iki 110. Tikėtina, jog į būtent tokią darbo grupės išvadą bus atsižvelgta, kai bus rengiamas aplinkos ministro įsakymas dėl vilkų sumedžiojimo limito nustatymo artėjančiame medžioklės sezone. Taip pat Vilko apsaugos plano ir populiacijos apskaitos metodikos tobulinimo darbo grupė svarstė ir kitus su vilkais susijusius klausimus – tikslino populiacijos palankios apsaugos būklės apibrėžimą, papildė populiacijos valdymo ir apsaugos tikslą, pasiūlė pakeisti Medžioklės taisykles, kad būtų sukaupta daugiau patikimų duomenų apie vilkų populiaciją.


Gediminas Brazaitis yra Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius, profesorius

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2018-Bal-04 12:13

BEPRASMĖS PAPILDOMOS ŽVĖRIŲ APSKAITOS

medzioklekaunas.lt
Vytautas Ribikauskas

Iki šiol tik „Baltijos vilko“ atstovai didžiavosi atradę „gerą“ vilkų ir lūšių apskaitos metodą, pagal kurį nustatoma, kiek šių žvėrių tikrai gyvena Lietuvoje. Dabar Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu medžiojamųjų gyvūnų apskaita pagal pėdsakus sniege įrašyta į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 42 punktą. Pagal pėdsakus sniege medžiotojai žvėris skaičiavo visada, skaičiuoja ir dabar, tačiau taisyklėse dabar įteisinta nauja „Baltijos vilko“ propaguota maršrutinė žvėrių apskaita, kai neatsižvelgiama į maršrutu apeitos teritorijos plotą, o tik į maršruto ilgį. Teigiama, kad šį apskaitos metodą pritrūkę darbo sugalvojo ne Aplinkos ministerijos klerkai, o pasiūlė kažkokie mokslininkai, kurių pavardės kažkodėl neskelbiamos. Gerai, kad nors pripažįstama, jog absoliutaus žvėrių skaičiaus medžioklės plotų vienete pagal tokią metodiką nustatyti neįmanoma ir šios apskaitos duomenys nedarys įtakos elninių žvėrių sumedžiojimo limitų sudarymui. Tokios apskaitos tikslas – nustatyti ilgalaikius žvėrių gausos pokyčius. Vadinasi, dėl elninių žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo medžiotojai privalės atlikti dar vieną apskaitą, kaip tai daro kiekvienų metų žiemos pabaigoje, tradiciniais apskaitos metodais.

Tačiau jeigu medžiotojai senaisiais apskaitos metodais vienais metais nustatys vienokį žvėrių skaičių, o kitais metais didesnį ar mažesnį, tai tą žvėrių gausos pokytį jie labai lengvai nustatys ir patys. Teigti, kad medžiotojų vykdomos apskaitos yra labai netikslios, beprasmiška, kai niekur neskelbiama galimos maršrutinės apskaitos paklaidos. Profesoriai, privertę Aplinkos ministrą maršrutinę apskaitą įrašyti į medžioklės taisykles, galėtų paaiškinti, kaip iš atskiruose maršrutuose gautų duomenų bus nustatinėjimas tas žvėrių gausos pokytis ir kam jis bus naudojamas. Sakykim, didesniame miško masyve didžiuma briedžių, ypač gilią žiemą, apskaitos metu savaitę ar ilgiau gali apsistoti didesniame miško želdinių plote ir nepalikti pėdsakų pastoviame maršrute, o kitais metais maršrutą pereis 10 briedžių- tai gal tas pokytis bus nuo 0 iki 10 ir taip svyruos kiekvienais metais. Visos Lietuvos mastu, apibendrinus ir sujungus į vieną visumą visus maršrutus, gal ir įmanoma nustatyti atskirų žvėrių populiacijų gausos pokyčius, bet tik ne atskiruose medžioklės plotų vienetuose. O jeigu šios apskaitos tikslas kaip tik toks, tai kodėl šią programą turi vykdyti medžiotojai? Tačiau Lietuvos žvėrių populiacijų gausos pokyčius Aplinkos ministerija ar kitos tuo suinteresuotos organizacijos gali vertinti ir pagal medžiotojų vykdomas apskaitas bei sumedžiojimo duomenis. Jeigu medžiotojų apskaitomis nepasitikima, tegul žvėris skaičiuoja nepriklausomi skaičiuotojai. Ar yra kokie įtarimai, kad medžiojamieji žvėrys nyksta (šernų maras nesiskaito – jokios papildomos apskaitos jiems nepadės)? Priešingai, jų populiacijos gausėja, tai kam medžiotojus apkrauti beprasmišku darbu. Kažkas, matyt, neturi ką veikti, tad prasimanė darbo sau ir užkrovė papildomus rūpesčius medžiotojams. Medžiotojams teks ne tik prabėgti keletą kilometrų miškais, kas nebūtų didelė tragedija, bet reikės dar tapti profesionaliais kompiuterininkais bei fotografais. Medžiotojai ir taip savo miškus išnaršo skersai ir išilgai varymo medžioklių metu, nurinkinėdami brakonierių kilpas ar ieškodami ir rankiodami nuo AKM nugaišusius šernus – nėra taip, kaip mano kai kurie garbūs piliečiai, kad visas medžiotojų judėjimas medžioklės plotuose tėra tik maršrutu „džipas“ – tykojimo bokštelis prie jaukyklos…

Skaičiuojant vilkus, maršrutą buvo galima keisti ir sudaryti ten, kur tikimasi, kad vilkai gali palikti pėdsakus. Beje, nors buvo klausiama, niekas taip ir nepaaiškino, kaip keletą metų iš maršrutų perimetruose paliktų pėdsakų būdavo nustatomas absoliutus (ne pokyčiai) vilkų ir lūšių skaičius. Gal todėl tiek mažai šių žvėrių ir būdavo suskaičiuojama.

Tačiau, kadangi maršrutinė apskaita įrašyta į medžioklės taisykles, ko gero, medžiotojams ją teks vykdyti. Gerai nors tai, kad maršrutinės apskaitos laiką nustatyti palikta medžiotojams. Anksčiau į mano siūlymą vilkų ir lūšių apskaitas vykdyti atskirai atskirose šalies teritorijose, atsižvelgiant į tai, kur yra sniego danga ir apskaitai tinkamos sąlygos, atsižvelgta nebuvo. Buvo laukiama, kol tą pačią dieną kovo mėnesį tinkama apskaitai sniego danga bus visoje Lietuvos teritorijoje, kas kintant klimatui Lietuvoje neįmanoma.

Dėl apskaitos metodikos medžiotojams kyla ir įvairių klausymų. Į dalį jų atsakymus gali rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos svetainėje, skyrelyje „Žvėrių apskaita“. Metodikoje nurodoma, kad laukais maršrutas gali būti sudaromas, jeigu būtina numatyti perėjimą iš nesusisiekiančių tiriamų buveinių (miškų, krūmynų ir pelkių). VSTT išaiškinime nurodoma, kad laukais maršruto ilgis nesvarbus, svarbu tik, kad tiriamoms buveinėms tektų reikalingas maršruto ilgis. Kodėl nenurodoma, ar žvėrių pėdsakus reikia skaičiuoti laukų maršruto dalyje? Jeigu laukų maršruto ilgis gali būti ir 15 km, tai kiek ten (žiemkenčių javų plotuose) galėtum suskaičiuoti, sakykim, stirnų pėdsakų. Jeigu medžioklės plotų vienete miškų yra tik kiek daugiau nei 100 ha ir nėra nei pelkių, nei krūmynų, tai, ar maršrutu reikia apraityti miškelį aplinkui (laukai juk neįeina į tiriamą teritoriją)?

Grįžtant prie vilkų (tas pats ir lūšių) apskaitos atsiranda nemažai klausimų, į kuriuos taip ir nepavyko gauti atsakymų. Pirmiausia, negalima iš tiesiniuose ilgio mato vienetuose (km) aptiktų pėdsakų nustatyti žvėrių skaičiaus. Toliau, nėra žvėrių apskaitos metodų be paklaidų. Tačiau jeigu „Baltijos vilko“ veikėjai tvirtina, kad tokiose maršrutinėse apskaitose nustatomas vilkų skaičius, kuris tikrai yra Lietuvoje, vadinasi tos apskaitos paklaida gali būti tik teigiama. Paimkime pačią minimalią galimą žvėrių apskaitose paklaidą – 20 proc. Tada prie 2015 m. suskaičiuotų 292 vilkų reikia pridėti 58. Vadinasi 2015 m. pavasarį šalyje turėjo būti ne 292, o 350 pilkasermėgių. Kai visoje Lietuvoje 2016 m. tą pačią nurodytą dieną sniego dangos nebuvo, vilkų apskaita neįvyko. Tačiau jau anksčiau su „Baltijos vilku“ buvome išsiaiškinę, kad lietuviški vilkai yra normalios lytinės pakraipos ir vis tik dauginasi. Taip pat jie masiškai neemigruoja į kitas valstybes, kaip Lietuvos piliečiai: galima laikyti, kad vilkų, kertančių Lietuvos sieną į abi puses, skaičius apytikriai vienodas. Vilkai veda 3-7(8) jauniklius (A. Navasaitis. Miško žvėrys. „Lututė“, 2007, Kaunas.). Lietuvoje natūralių priešų neturi. Žmonės iš irštvų jų jauniklių jau seniai nekrapšto. Maisto Lietuvoje vilkams tikrai gausu, o ir kokių tai ligų, epidemijų nenustatyta. Tai kodėl vilkiukų mirtingumas gali siekti 80%, kaip kai kur skelbiama (matyt pasenę duomenys iš tų laikų, kai vilkai buvo naikinami). Mano galva, vilkų populiacijos gausa dėl jauniklių prieauglio turėtų padidėti apie 30%, o tada 2015 m. vilkų medžioklės pradžiai mūsų miškuose turėjo gyventi apie 455 (pridedama 30 proc. nuo 350) vilkų. Sumedžiota buvo 60 vilkų, tad 2016 m. pavasarį dauginimuisi turėjo likti 395 žvėrys. Pridėjus 30 proc. prieauglį, 2016- 2017 m. sezonui jau buvo 513 pilkių. Grynai teoriškai, kai nebuvo vykdomos apskaitos, šiam pavasariui Lietuvoje turi būti likę 453 vilkai. Praktiškai vilkų yra daug daugiau, tačiau nesuprantama, kodėl Aplinkos ministerija užbuksavo ties 292 skaičiumi, kodėl taip bijomasi „Baltijos vilko“ rėksnių?

Vilkų populiacijos sparčiai atsistato, gausėja ir tose Europos valstybėse, kur jie buvo išnaikinti ir negyveno ilgus dešimtmečius. Jau ir ten vilkai daro ženklią žalą galvijų augintojams, dažnėja žmonių susitikimai su plėšrūnais urbanizuotose teritorijose (L.Balčiauskas. Europos Parlamente- apie vilkų skaičiaus valdymo problemą. „Mūsų girios“ 2015, Nr.10). Vakaruose privati nuosavybė gerbiama labiau nei pas mus, todėl ten apie vilkų gausos reguliavimą pradedama galvoti blaiviau. Visai neseniai vilkus leista iššaudyti Norvegijoje, kur pradėjo pjauti avis, lyg tai mūsų vilkai maitintųsi kiškio kopūstais. Tačiau kodėl nedaugėja vilkų Lietuvoje? Atsakymas tik vienas – nemokame (ar nenorime) juos teisingai suskaičiuoti.

Tačiau kokie argumentai išsakomi diskusijose tarp vilkų gelbėtojų ir intensyvesnio gausos reguliavimo šalininkų? Vilkų globėjai teigia, kad: vilkų Lietuvoje gyvena per mažai; dėl žmonių veiklos mažėja jiems gyventi tinkamų teritorijų; medžiojama per daug intensyviai ir išblaškomos vilkų šeimynos dėl ko nėra prieauglio, o pavieniai vilkai sunkiai gali susimedžioti laukinius gyvūnus, todėl daugiau daro žalos naminiams gyvūnams; žala galvijininkystei didėja dėl to, kad neproporcingai vilkų skaičiui gausėja naminių gyvulių bandos (atseit, avys pačios kaltos, kad jas vilkai ėda), o gyvulių augintojai netaiko apsaugos nuo vilkų priemonių; tik vilkai gali tinkamai sureguliuoti laukinių kanopinių žvėrių gausą, o vilkų gausą gali reguliuoti ligos; pagaliau, kad medžiotojai (kartais jie apdovanojami įspūdingais epitetais) vilkus siekia išnaikinti kaip konkurentus dėl grobio.

Intensyvesnio vilkų gausos reguliavimo šalininkai teigia, kad: taikomi netinkami vilkų apskaitos metodai, netgi nenurodant jų galimų paklaidų, ir vilkų Lietuvoje gyvena daug daugiau nei teigiama; neatsižvelgiama į vilkų prieaugį, netgi nebandoma nustatyti, koks jis galėtų būti; nustatant vilkų skaičių neatsižvelgiama į medžiotojų Aplinkos apsaugos agentūroms pateikiamuose prašymuose – pasiūlymuose dėl žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo nurodomą vilkų skaičių; vilkų sumedžiojimo limitas įvykdomas per trumpą laiką, kas rodo, kad pilkių yra daugiau nei nurodoma apskaitoje; ženkliai didėja vilkų daroma žala gyvulininkystei bei medžioklės ūkiui; esamomis priemonėmis neįmanoma efektyviai apsaugoti nuo vilkų gyvulių bandas; vilkai vis daugiau prisitaiko gyventi labiau urbanizuotose teritorijose mažuose miškų masyvuose, taip plėsdami savo gyvenamąsias teritorijas (vilkų daugėja); vien vilkai negali tinkamai reguliuoti laukinių gyvūnų populiacijų gausos, nes žmogus jau per daug savo veikla įsikišo į gamtoje vykstančius procesus; medžiotojai nėra vilkų žudikai, siekiantys išnaikinti savo konkurentus, o nori tik vilkus medžioti kultūringose medžioklėse, medžioklės taisyklių nustatytais medžiojimo būdais ir terminais ir laikyti miškuose tiek vilkų, kad „ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus“; visiškai nepriimtina, kad plėšriųjų žvėrių gausą reguliuotų infekcinės ligos.

O arbitras šioje diskusijoje turėtų būti visus medžioklės reikalus tvarkanti Aplinkos ministerija. Nepataikaujant nei vieniems, nei kitiems turi būti nustatomi vilkų sumedžiojimo limitai ar apsiribojama tik vilkų medžioklės sezono trukmės reguliavimu. Kad nustatyti pilkių sumedžiojimo limitus, pirmiausiai, pasitelkus mokslo įstaigas, tobulinti apskaitų metodus, taikyti jų ne vieną, o kelis, paskaičiuoti galimas apskaitų paklaidas, nustatyti vilkų prieauglio dydį, migracijų pobūdį. Svarbu atsižvelgti ir į gyvulininkystei bei medžioklės ūkiui daromą žalą, piliečių pranešimus apie stebėtus vilkus ar jų veiklos pėdsakus (Gamtos tyrimo centro ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos neprofesionaliojo mokslo projektas stambiųjų plėšrūnų apskaitai).

Keistos procedūros priimtos ir vilką sumedžiojus. Aplinkos ministerijos 2015.11.11 rašte Nr.(12-1)-D8-8328, pasirašytame viceministro L.Jonausko, skelbiama, kad: „Medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, turi apie vilko sumedžiojimą telefonu 8(5) 273 2995 informuoti Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrą, ir ne vėliau kaip per 12 valandų pateikti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai nustatytos formos (3 priedas) pranešimą, o šį gautą pranešimą turi tą pačią darbo dieną pateikti Aplinkos ministerijai el. paštu.“ Mobilusis telefonas nėra privalomas medžioklės atributas, gali išsikrauti jo baterija, daugelyje miško vietų nėra ryšio, tai ką tada daryti su sumedžiotu vilku, jeigu jis nušautas vidurį miškų už 100 km. nuo namų, medžiojant individualiai? Kaip Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti 3 priedą per 12 val., jeigu pilkis sumedžiotas savaitgalį (nuo penktadienio pavakarės iki sekmadienio vakaro)? Gal vežti agentūros vedėjui į namus ar jo ieškoti kur nors turguje ar bažnyčioje? Agentūros darbuotojai ministerijai apie vilko sumedžiojimą jau gali pranešti darbo dieną, tai kodėl ir medžiotojas agentūrai negali to padaryti pirmą darbo dieną po vilko sumedžiojimo? Kodėl taip drebama dėl kiekvieno sumedžioto žvėries? Sumedžiojimo limitai (žvėrims, kurių medžioklė limituota) nustatomi vadovaujantis apskaitų duomenimis, kurių tikslumas yra ±20-25%, o sumedžioti žvėrys griežtai skaičiuojami vienetais. Ar sunyks žvėrių populiacijos, jeigu sezono metu bus sumedžiota vienu ar keliais žvėrimis daugiau ar mažiau? Tikrai nesunyks, tik reikia visus žvėris įrašyti į sumedžiotų žvėrių ataskaitas. Manau, kad tokia tvarka įvesta tik tam, kad medžiotojus dažniau galėtų bausti aplinkosaugos inspektoriai, ką daryti jie labai mėgsta. O vilkai iš viso paversti kažkokiais šventais žvėrimis. Nejaugi Aplinkos ministerija taip bijo triukšmingų vilkų gynėjų ir mylėtojų. O kaip jie labai „myli“ pilkius, galima spręsti iš G. Žalkauskaitės raginimo vilkų gausos reguliavimą palikti ligoms: „Niežai reguliuoja plėšrūnų populiacijas: kai lapės ar vilkai ima gyventi tankiau, liga išplinta ir šių gyvūnų vėl sumažėja. Kodėl tai nepatinka medžiotojui?“ Medžiotojui į tokį teiginį sunku ką ir beatsakyti. Pasiūlyčiau nebent tik tokį reguliavimą siūlantiems įlįsti į tokio žiemos speige sniegynuose gaištančio žvėrelio kailį (koks ten kailis, kai nėra nė vieno plauko). Kadangi žmogus kailio neturi, tektų nusimesti visus rūbus, apsikrėsti niežų erkutėmis, kad besikasant būtų linksmiau laukti galo, ir žiemos šaltyje voliotis po sniego pusnis. Manau, gera būtų… Matyt, kad straipsnio autorė nėra mačiusi tokių nuo niežų nuplikusių ir sau vietos nerandančių žvėrelių, jeigu gali siūlyti taip reguliuoti jų gausą. O man teko matyti ir lapių, ir mangutų, kurie dar turėjo po kelis plaukus ant uodegų, galvų ir kojų, ir visiškai plikų, gyvų ir nugaišusių žiemą ir vasarą. Vaizdai kraupūs…

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė hunter330 » 2018-Kov-12 19:24

Pas mumis radom 4 ateita...

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medzioklis » 2018-Kov-12 15:57

Pasgirkit kiek vilku suskaiciavot... mes tai 7vilkus ... :(

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2018-Kov-05 10:49

Pagrindas yra vilkai, lūšys, šakalai, meškos, stumbai ! Visi kiti pofig, sau galite pasiskaičiuoti ir turėti pas save duomenis. Nuo to, kiek suskaičiuosime vilkų, nuo to priklausys ateinančio sezono sumedžiojimo limitas !
Tačiau net ir priskaičiavus jų užtektinai, neaišku kiek jų TA organizacija jų "parodys" :twisted:

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medzioklis » 2018-Kov-05 09:41

Kas daret apskaita parasykit trumpai kaip ji vykdoma ir ar reikia kanopinius skaiciuoti

Re: Žvėrių apskaita. Jų pėdsakai.

Standartinė medziotojas » 2018-Kov-04 13:53

Informacija apie stambiųjų plėšrūnų apskaitas


Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) parengė informaciją, padėsiančią lengviau suprasti ir susigaudyti naujoje stambiųjų plėšrūnų apskaitos metodikoje.

Šią informaciją galite rasti http://www.vstt.lt tinklapyje, kairėje pusėje esančiame meniu pasirinkę punktą "Žvėrių apskaita" arba paspaudę šią nuorodą - http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/290

Ypač pravers informacija, esanti skyrelyje "Dažniausiai užduodami klausimai" - http://www.vstt.lt/VI/index.php#a/3524