Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Lie-30 10:52

Vytautas Ribikauskas: kotletai ant žilvičių neauga


agroeta.lt
DIENOS TEMA MEDŽIOKLĖ 2019 Liepos 30
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Įrašas „Agroetoje“ su kiškutį ryjančio baltojo gandro nuotraukomis tarp skaitytojų sukėlė audringą reakciją. Įraše keliamas klausimas: "O kaip galvojate jūs?“ Nuotraukas jas mačiusieji vertina prieštaringai: vieni teigia, kad tai natūralaus vyksmo gamtoje pavaizdavimas, o kiti, kad dėl poros kruvinų gandro plunksnų prie snapo nuotraukos yra neetiškos, galbūt net provokuojančios smurtą tarp paauglių.

Keistai dabar auklėjami vaikai

Reikia manyti, kad truputį kruvinas gandro plunksnas neigiamai vertinantys piliečiai labiausiai pergyvena dėl šio vaizdo įtakos vaikams. Senyvo amžiaus žmonėms dabartinis vaikų auklėjimas sunkiai suprantamas. Vaikai dabar turi daugybę teisių, o pareigų jokių. Iki tam tikro amžiaus jų negalima palikti namuose vienų, suaugusieji privalo palydėti į mokyklą ir iš mokyklos ir t.t.

Į pradinę mokyklą ėjau apie 4 km. Dalį kelio kulniavau geležinkelio pabėgiais. Norint šiek tiek sutrumpinti kelią per upę, kol nėra ledo, tekdavo perbristi, ledu pereiti paprasta, o ledams pajudėjus pavasarį, kartais skersai patvinusios upės persikeldavome plaukdami ledo lytimi. Vos persiritęs per penkerius, pradėjau dirbti kolūkyje. Buvo toks darbas, kai arkliniu purentuvu purenant cukrinių runkelių tarpueilius, reikėdavo joti ant arklio ir vairuoti jį, kad eitų tiesiai ir nepereitų į kitą tarpueilį (tokį darbą negi dirbs suaugę žmonės, o mažiems vaikams kaip tik. Net arkliui lengva tokį darbininką nešti).

Keldavau anksti. Jojau, žinoma, be balno su nuo arklio prakaito iššutusiu tarpkoju ir ten pat iki kraujo nutrinta oda, nes kolūkio arkliai buvo labai liesi – vieni kaulai. Kepinant saulei ant arklio dažnai užmigdavau ir, kai gyvulys perropodavo į kokį trečią tarpuvagį, prižadindavo purentuvo rankenas laikančio dėdulės keiksmažodis.

O runkeliai eilę metų nuo kolektyvizacijos pradžios būdavo taip apžėlę garstukais, varpučiu ir visokiomis kitomis piktžolėmis, kad sėdint aukštai ant arklio, įžiūrėti runkelių vagas tikrai buvo sunku. Po metų kitų sekė darbas su arkliniu grėbliu.

Ir taip darbai pamažu sunkėjo. Galop karjerą kolūkio laukuose baigiau kartu su vidurinės mokyklos užbaigimu, tapęs lygiaverčiu su suaugusiais kolūkio darbininkais, dirbančiu su arklių pora visus reikalingus darbus. Namuose nuo pat mažų dienų auginau beveik 100 triušių, reikėjo dalyvauti ir kitų naminių gyvūnų priežiūros darbuose. Šeima, kiek leido kolūkinė santvarka, augino gyvulius ir paukščius, laikui atėjus, juos skerdė, valgė ir vaikai visame šiame procese aktyviai dalyvavo.

Būdamas šešerių aš pats užmušdavau triušius (triušiai taip skerdžiami). Nudirdavau ir paruošdavau pardavimui kailių paruošų kontorai jų kailiukus. Kaimo vaikai lydėdavo tėvus, gabenančius gyvulius į skerdyklas, ir stebėjo visus ten vykstančius procesus, kur kraujas liejosi upeliais.

T Hegvita agro

Dalyvaujant tuose procesuose nei mums vaikams, nei mūsų tėvams net mintis nekildavo, kad darome kažkokius nusikaltimus, kad žiauriai elgiamės su gyvūnais, kad vaikai dėl to gali tapti nusikaltėliais - tai buvo normalūs gyvenimo procesai, kai vaikai padėdavo išgyventi šeimoms.

O kaip paršeliai ir veršeliai virsta kotletais, dešromis, žinojo ne tik kaimo, bet ir miestelių, ir miestų vaikai, nes sovietmečiu, negalėdami išgyventi iš atlyginimų, gyvulius augino dauguma piliečių. Ir ką? Gal sakysite, kad iš mano kartos (1944) vaikų išaugo daugiau plėšikų, žmogžudžių ar gyvūnų kankintojų, nei jų yra dabar tarp jaunesnių piliečių?

Nors dabar mažamečiai kruopščiai saugomi nuo visokių kruvinų vaizdų, nors daugelis jų nesuvokia ryšio tarp mėsinių patiekalų ir ganyklose matomų simpatiškų ėriukų ar veršelių (gyvo paršelio, esu tikras, kad nėra matęs dažnas miesto vaikas), nusikaltėlių, net žmogžudžių amžius mažėja, daug nusikaltimų įvykdo nepilnamečiai. Tad ar viso to priežastis tik nuotraukose matomos kruvinos gandro plunksnos? Gal vaikai per daug smurto mato televizorių, išmaniųjų telefonų ar kompiuterių ekranuose? Gal jiems suteikiama per didelė laisvė naudotis šiais prietaisais ir laisvė nieko neveikti?

Gamtoje vykstančius procesus būtina pažinti

Vaikai turi žinoti ne tik tai, kad kotletai ir dešrelės neprinoksta ant karklų šakų, bet ir laukinėje gamtoje vykstančius procesus. Turi žinoti, kad gamtoje gyvenantys mėsėdžiai gyvūnai minta kitais gyvūnais, neretai prarydami juos nesuplėšytus.

Plėšriuosius žvėris ir paukščius reikia vertinti adekvačiai. Suprasti jų gyvenimo būdą ir nesmerkti vienų, kai garbinami kiti. Reikia žinoti, kad liguistų gamtos mylėtojų garbinami ir liaupsinami vilkai nėra tik švelnūs, gražūs, protingi girių sanitarai. Tūlas paauglys gali suprasti, kad jie lyg kokie daktarai Aiskaudos sanitariniais krepšeliais apsikarstę bėginėja po mišką ir "gydo" paliegusius žvėrelius (žinoma, juos suėsdami)? Tad gal verta vaikams ir visiems piliečiams parodyti, kokius vaizdelius tie protinguoliai pilkiai po naktinių išpuolių palieka ganyklose. Beje, ir kur tas protas, kai vieno naktinio išpuolio metu papjaunama ir sužalojama 70 avių, nors suėsti įstengiama tik vieną? Gal tada "Baltijos vilko" vadams bus sunkiau kvailinti naivius jaunuolius ir jaunuoles bei kelti sumaištį vilkų populiacijos reguliavimo procese.

Tas pats ir su baltaisiais gandrais. Išrinkome nacionaliniu paukščiu ir gerai - tegul ir būna tokiu. Bet tegul išlieka laukiniu padaru. Ar verta gandrą paversti namine višta ant ilgų kojų? Ar būtina gandrams lizdus kelti ant kiekvieno stogo? Kol dar gandrai neprarado instinkto susikrauti lizdus, gal ir palikime jiems šį darbą. Norėdami jie sugeba lizdus susikrauti net medžiuose. Nebūtina ir stengtis išslaugyti kiekvieną paliegusį gandriuką, nes žmogaus užaugintas, dažnai likęs invalidu, jis nepritampa prie kitų gandrų ir jo gyvenimas tampa beprasmis.

Gamta pati puikiausiai susitvarko su ligotais, negalinčiais išgyventi gyvūnais. O kad gandrai ryja kiškučius, anokia čia naujiena: jie ryja visus gyvius, kuriuos tik sugeba pagauti ir įstengia praryti. Tačiau ar visa tai reikia slėpti nuo vaikų? Gerai būtų, kad gamtos dėsnius suprastų visi. Suprastų santykius tarp gyvūnų bei santykius tarp žmogaus ir gyvūnų. Kada galima laukinių gyvūnų gausos savireguliacija ir kada privalo įsikišti žmogus. Tada iškyla reikalas žinoti ir kokį vaidmenį gamtoje vykstančiuose procesuose atlieka medžiotojas.

Absurdiška kliedėti, kad plėšrieji žvėrys (vilkai) gali sėkmingai reguliuoti žolėdžių gausą dabar, kai žmogus taip reikšmingai įsibrovė į laukinėje gamtoje vykstančius procesus. Jeigu žolėdžiai negalėtų maitintis žmonių auginamose žemės ūkio kultūrose, jeigu nedirbami laukai ir nešienaujamos pievos apaugtų miškais (Lietuvos klimatinėmis sąlygomis tai įvyktų labai greitai), tada daug kartų sumažėjusių žolėdžių skaičių galėtų sėkmingai ganyti ir vilkai. Bet ar gali taip nutikti? Geriau, kad negalėtų, nes tada ir žmogui, apsiginklavusiam lazda, tektų konkuruoti su vilkais, o gal net iš naujo mokytis nuo keturių atsistoti ant dviejų.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Lie-19 13:26

Per aplinkosaugos reidus Kauno regione – galimai neblaivus vairuotojas




Kėdainių rajone vykdant medžioklės kontrolę, kai buvo sustabdytas visureigis Nissan Terrano. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, jog asmuo su medžiokle susijęs nebuvo, bet aplinkos apsaugos pareigūnams kilo įtarimas dėl automobilio vairuotojo blaivumo, kadangi nuo visureigio vairuotojo sklido alkoholio kvapas bei buvo pastebėti nekoordinuoti judesiai. Todėl į vietą buvo iškviestas policijos pareigūnų ekipažas. Policininkams patikrinus asmens blaivumą, pirmą kartą nustatytas 1,70 promilės girtumas, o asmens blaivumą patikrinus antrą kartą – 1,67 promilės girtumas. Šį įvykį taip pat toliau tiria policija.

Aplinkosaugos reidai vykdyti liepos 9 ir liepos 17 dienomis.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Lie-10 17:38

J. Talmantas mėgins suvienyti medžiotojus ir aiškiau apibrėžti vilkų medžioklę


DIENOS TEMA MEDŽIOKLĖ
2019 Liepos 10
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS
agroeta.lt



Likus apie pusantrų metų iki kadencijos pabaigos, šių metų liepos 31 dieną Kaune, Tado Ivanausko zoologijos muziejaus salėje, šaukiamas visuotinis neeilinis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) suvažiavimas. Jo darbotvarkėje numatoma atšaukti esamą draugijos tarybą, susidedančią iš 39 narių ir išrinkti naują tarybą likusiai kadencijos daliai. Taip pat bus keliamas klausimas dėl LMŽD nario mokesčio padidinimo. Prieš suvažiavimą "Agroeta" pakalbino naująjį LMŽD pirmininką Joną Talmantą.

LMŽD pirmininką Joną Talmantą kalbino Kauno medžiotojų sąjungos narys medžiotojas Vytautas Ribikauskas.

Pasiteiravus, kaip naujasis LMŽD vadas suspėja suktis, vadovaujant dviem organizacijoms (J.Talmantas yra ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas), pašnekovas patikino, kad kol kas suspėja, o po pusmečio, pasibaigus jo, kaip LŪS pirmininko, kadencijai, numato atsidėti tik veiklai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje. Joje yra tikrai ką veikti, nes buvusios LMŽD vadovybės palikimas – apgailėtinas.

Paprašius patikslinti, kuo tai pasireiškia, pirmininkas paaiškino, kad pirmiausiai nebuvo tinkamai komunikuojama tarp LMŽD "centro" ir draugijos skyrių, tarp draugijos vadovybės ir valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų. Mažai buvo bendraujama su naujai susikūrusiomis medžiotojų būrelius vienijančiomis organizacijomis. Esminiai sprendimai būdavo priimami draugijos vadovų, mažai atsižvelgiant į draugijos skyrių nuomonę. Toks bendravimas su regionų medžiotojais, veikiausiai, ir inicijavo naujų medžiotojų draugijų ir sąjungų steigimąsi. Viena tokių organizacijų – Lietuvos medžiotojų draugija, vadovaujama Gedimino Vaitiekūno. Ji įsteigta tuo metu, kai keitėsi LMŽD pirmininkai.

Naujojo LMŽD pirmininko galvos skausmas yra likusios nemažos skolos, kurias jis žada padengti ne iš lėšų, surinktų padidinus medžiotojų nario mokestį, o iš kitų šaltinių, kurių jis kol kas neįvardija.

Paklaustas, kodėl reikia keisti LMŽD tarybą, J. Talmantas paaiškino, kad taryba buvo neveikli dėl per didelio narių skaičiaus (39). Dėl tokio didelio jų skaičiaus neįmanoma būdavo sukviesti jų į posėdžius. Net 11 tarybos narių nesiteikė atvykti nė į vieną posėdį.



Suvažiavime bus siūloma išrinkti 20 tarybos narių (pirmininkas dvidešimt pirmas). Keisis ir tarybos narių rinkimo tvarka. Tarybos nariai proporcingai regionuose (apskrityse) esančių medžiotojų pirminių organizacijų ir medžiotojų skaičiui bus renkami vietose ir tokiu būdu draugijos valdyme dalyvaus visi LMŽD nariai. Pirmininkas kelis kartus pabrėžė, kad jam vadovaujant, LMŽD valdymas, veiklos iniciatyvos eis iš apačios, sprendimai bus priimami taryboje, o ne pirmininko vienasmeniškai, kai neretai būdavo iki šiol. Paklaustas, koks pirmininko pavaduotojų likimas, J.Talmantas atsakė, kad pavaduotojų nebus (jau nėra), o vietoje jų yra suburta iniciatyvinė grupė, susidedanti iš penkių asmenų, su kuriais ir konsultuosis pirmininkas.

Paklausus, kodėl reikia didinti LMŽD nario mokestį, pirmininkas paaiškino, kad šis mokestis nekeistas jau 20 metų ir draugijos administracijos normalios veiklos užtikrinimui reikia daugiau lėšų.

Prie dabartinio mokesčio, pasak draugijos vadovo, finansų srityje "nesueina galai". Pabandžius diskutuoti, kad pakėlus nario mokestį, kurį centrui moka draugijos skyriai, neišvengiamai reikės didinti ir skyrių medžiotojų nario mokestį, kuris atskiruose skyriuose yra skirtingas (Kauno medžiotojų sąjungoje šiuo metu nario (medžiotojo) mokestis yra 15 eurų), J. Talmantas priminė, kad Europos valstybių medžiotojų vidutinis nario mokestis yra 67 eurai, tad didinti Lietuvos medžiotojo nario mokestį yra didelis rezervas, o medžiotojai nėra patys neturtingiausi Lietuvos gyventojai.

Į klausymą, kaip klostosi santykiai su kitomis Lietuvos medžiotojų klubus ir būrelius vienijančiomis organizacijomis, pašnekovas atsakė, kad buvo organizuotas šių organizacijų (LMŽD, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Medžiotojų sąjunga "Gamta", Ginklų pirklių asociacija bei Lietuvos medžiotojų draugija) atstovų susitikimas, kuriame aptarta bendradarbiavimo galimybės, veiklos strategija, tačiau numatyta priimti bendradarbiavimo deklaraciją. Tiesa, ji dar nepasirašyta. Gerai ir tai, kad dabar šių organizacijų vadovai bent normaliai pradėjo kalbėtis tarpusavyje. Taip pat, kad medžiotojų klubai ir būreliai nebūtų viliojami klajoti iš vienos medžiotojų kolektyvus vienijančios organizacijos į kitą, bus siekiama įvesti visose organizacijose nario mokestį.

Panašu, kad J.Talmanto per rinkiminę kompaniją skelbtas medžiotojų organizacijų vienijimo lozungas pamažu įgauna pagreitį. Pasak LMŽD pirmininko, tik susivienijus visoms medžiotojų organizacijoms, bus galima produktyviau bendrauti su medžioklės procesą reguliuojančiomis valstybinėmis įstaigomis dėl visų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų priėmimo, nes dabar tie aktai ne visada yra racionalūs, įvairūs draudimai ir reikalavimai yra pertekliniai.

Paklaustas, kodėl nepavyksta normalizuoti vilkų medžioklės, J.Talmantas atsakė, kad kaip tik dėl nepakankamo racionalaus komunikavimo tarp medžiotojų organizacijų ir medžioklę reguliuojančių valstybinių įstaigų pareigūnų (su „Baltijos vilku“ bendravimas keblus). Išsakė pirmininkas priekaištus ir savivaldybėms, kad nesugeba tinkamai įvertinti, įforminti vilkų daromą žalą ir laiku paprašyti papildomo vilkų sumedžiojimo (išėmimo iš gamtos) limito ne vilkų medžioklės sezono metu.

Dėl vilkų padarytos žalos gyvulių augintojams atlyginimo, pasak pirmininko, du kartus padidinus medžiotojams mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, savivaldybės gaus daugiau lėšų. O iš tos mokesčių dalies, kuri teks Aplinkos ministerijai, LMŽD vadas žadėjo siekti, kad būtų skiriama medžiotojams už įvairius darbus medžioklės plotuose, ypač kompensavimui už patirtas išlaidas, vykdant profilaktines priemones dėl afrikinio kiaulių maro plitimo bei maro padarinių likvidavimo.

Džiugu, kad rinkimų LMŽD pirmininko postui užimti metu J.Talmanto išsakyti pažadai tampa realiais darbais.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Lie-08 13:03

Valstybės dieną Kauno regione sulaikytas neblaivus medžiotojas su užtaisytu šautuvu


www.GRYNAS.lt
2019 m. liepos 8 d.



Šeštadienį, Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną, apie 23 valandą būdraujantis aplinkos apsaugos pareigūnas iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą apie Jonavos rajone Bukonių kaime policijos pareigūnų sulaikytą neblaivų medžiotoją, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Skubiai nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad sulaikytas medžiotojas organizavo šventinę medžioklę. Taip pat paaiškėjo, kad medžiotojas ne tik medžiojo neblaivus, bet ir vaikščiojo su užtaisytu medžiokliniu šautuvu pagrindine Bukonių kaimo gatve, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams patikrinus asmens blaivumą, nustatytas vidutinis – 1,56 promilės – girtumas.
Šiam asmeniui gresia bauda nuo 600 iki 1700 eurų kartu su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų bei medžioklės įrankių konfiskavimas. Sprendimą šioje byloje priims teismas.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Bir-26 05:18

Aukštaičių medžiotojai džiūgauja – gyvų taikinių tikrai nepritrūks



Darius Krasauskas „Lietuvos rytas“
2019-06-25



Panevėžio krašto ir Anykščių rajono medžiotojai suskaičiavo, kad laimikio jų miškuose dar ilgai netrūks. Šio regiono miškai išsiskiria laukinių žvėrių gausa.
„Gerai šeriame ir prižiūrime, todėl daug užauginame. Kaip ir kiekvienas gerai ūkininkaujantis ūkininkas, turime puikų derlių“, – sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus valdybos pirmininkas Rimantas Pečkus.
Tai, kad Anykščių kraštas laukinių gyvūnų gausa išsiskiria iš aplinkinių rajonų, matyti iš aplinkos ministro patvirtinto 2019–2020 metais leidžiamų sumedžioti kanopinių žvėrių limitų.
Per ši medžioklės sezoną šalyje leista sumedžioti beveik 3,5 tūkst. briedžių, apie 900 danielių, daugiau nei 11,4 tūkst. tauriųjų elnių ir beveik 38,8 tūkst. stirnų.
Anykščių kraštui skirta per 6,2 tūkst. stirnų, beveik 2,4 tūkst. elnių, 279 danieliai ir 639 briedžiai.
Vienų žvėrių medžioklė jau prasidėjo, kitų vyks vėliau. Medžioklės žinovai pastebi, kad Aukštaitijai labiau pasisekė nei Suvalkijai – ten dėl gamtos ypatumų vyrauja smulkūs žvėreliai.
Aukštaitijoje yra dideli miškų masyvai, pakanka drėgmės, todėl nemaža augalijos ir gyvūnijos įvairovė.
Be to, medžiotojai laikosi selekcijos: palieka stiprius patinus, o paliegusius ir nusenusius sumedžioja. Taip pat neskubama medžioti patelių, nes nebūtų kam atsivesti palikuonių.
Medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus valdybos pirmininkas Jonas Kubilius sakė, kad nemažai laukinių žvėrių į jų rajoną atkanka iš Latvijos, o ten vyksta intensyvi medžioklė. Ieškodami ramybės gyvūnai ieško naujų plotų. Be to, Aukštaitijoje žvėrims yra užtektinai maisto.
Prieš išplintant afrikiniam kiaulių marui ūkininkai keikdavo šernus, užtat dabar jų keiksmažodžiais tampa stirnos ir elniai.
„Įsivaizduokite, kas lieka iš pasėlių lauko, kai į jį įsisuka 20–30 elnių banda? Ogi nieko. Per vieną naktį žvėrys nuėda ir išmindo bent 30 arų plotą ir daugiau“, – sakė J.Kubilius.
Paprastai leidžiama sumedžioti apie 30 procentų kiekvienos gyvūnų rūšies populiacijos. Taip siekiama reguliuoti žvėrių skaičių, kad ūkininkai patirtų mažiau nuostolių.
„Prieš kurį laiką kai kuriose Afrikos šalyse buvo uždrausta laukinių žvėrių medžioklė. Gyvūnų išties pagausėjo, bet tada į bandas įsimetė ligos ir žvėrys ėmė dvėsti“, – paaiškino medžiotojai, kodėl reikalinga medžioklė.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Geg-30 19:08

A.Brazausko kolekcijos skersvėjai



2019 gegužės mėn. 26 d.
Irena BABKAUSKIENĖ
respublika.lt
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/k ... kersvejai/



Šviesaus atminimo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekciją, jo dukros padovanotą Trakų istorijos muziejui ir eksponuotą Medininkų pilyje, ketinama grūsti į saugyklą. Mat muziejui reikia atsinaujinti. Atsinaujinti gal ir reikia, bet ką darysime su atmintimi ir pagarba pirmajam Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentui, išrinktam, beje, triuškinančia balsų persvara, kai už jį balsavo daugiau kaip 1,2 mln. rinkėjų, ko iki šiol nepavyko pakartoti nė vienam kandidatui?

Anapilin kažkada išeis ir kiti prezidentai. Ką darysime su jų daiktais, tapusiais istorinėmis vertybėmis? Lyg kokie šarikovai viską mesime lauk? Mirusiems, žinoma, tai nebesvarbu. Svarbu mums, gyviesiems. Deja, valstybinės politikos šiuo klausimu nėra. O turėtų būti. Nes nieko verta visuomenė, kuri nebrangina nei savo praeities, nei savo lyderių.

Apie prezidento kolekciją

Medžioklės trofėjų ir medžioklinių peilių kolekciją prezidentas A.Brazauskas (1932-2010) kaupė mažiausiai dvidešimt penkerius metus. Jai buvo skyręs kambarėlį palėpėje savo rezidencijoje Turniškėse. Po politiko mirties tapo žinoma jo paskutinioji valia: medžioklės trofėjų ir peilių kolekcija buvo patikėta politiko dukros Audronės Usonienės šeimai, su pageidavimu, kad būtų eksponuojama. 2011 m. rugpjūtį A.Usonienė tėvo kolekciją - 92 medžioklės trofėjus ir 109 medžioklinius peilius - padovanojo Trakų istorijos muziejui. O kitų metų rudenį Trakų istorijos muziejaus padalinyje - Medininkų pilyje, donžono ketvirtajame aukšte, kolekcija pristatyta visuomenei.

Prezidentas labiausiai vertino rankų darbo peilius. Kai kurių kolekcijos peilių elementai (kotai arba kriaunos) pagaminti iš sumedžiotų gyvūnų kūnų dalių. Medininkų pilyje eksponuojami peiliai su kotais iš stirninų kojelių arba skirtingų gyvūnų (briedžio, saigos, elnio, stirnos) ragų. Kolekcijoje yra peilių, sukurtų žinomų ginklų gamintojų, pavyzdžiui, medžioklinis peilis, pagamintas garsios Zolingeno firmos „Puma“, įsteigtos 1769 m. Į A.Brazausko medžioklinių peilių kolekciją patekdavo peiliai ne tik iš Europos, bet ir iš kitų žemynų. Ekspozicijoje yra keli neeuropietiškos kilmės peiliai, tarp jų pagamintas Mongolijoje. Šis peilis primena gerokai sumažintą rytietiško kardo kopiją, jo koto galas pagražintas barzdoto mongolo galva su kepure.“

Kuo pakeis - dar nenuspręsta

Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė, paklausta apie pasigirdusias kalbas iškelti iš Medininkų pilies A.Brazausko kolekciją, sakė: „Bet kokie gandai turi lašą tiesos. Yra bendros muziejininkystės tendencijos, Kultūros ministerija taip pat ragina neprisirišti prie pastovių ekspozicijų ir lankytojams padovanoti kažką naujo. A.Brazausko kolekcija eksponuojama praktiškai nuo Medininkų pilies atidarymo dienos, tai yra beveik 7 metus. Todėl manome, kad reikėtų kaitos. A.Brazausko kolekciją galima laikinai pasaugoti, dezinfekuoti pačius eksponatus, kurie reikalauja priežiūros - jie negali būti nuolat taip apšviesti, jiems reikia duoti laiko „pailsėti“. O tuo metu mes galėtume eksponuoti ką nors kita. Bet kol kas tai yra tik planai.“

Ar, nusprendus keisti ekspoziciją, kolekcija būtų grąžinta prezidento šeimai? „Ne, kažkas keliautų pas restauratorius, kažkas tiesiog būtų konservuojama, - sakė A.Zmejevskienė. - Kolekciją muziejui dovanojo dukros, tai neatlygintinas dovanojimas ir muziejus yra įsipareigojęs kolekciją tinkamai prižiūrėti, nes bet koks dovanotas eksponatas, atitekęs muziejui, tampa valstybės turto dalimi.“

Muziejaus direktorė, paklausta, kas, iškėlus prezidento kolekciją, būtų eksponuojama jos vietoje, pasakojo: „Muziejus turi apie 400 tūkst. eksponatų, lankytojams prieinamose erdvėse eksponuojame tik apie 5 proc. jų. Tad mūsų tikslas - kuo daugiau tų eksponatų parodyti viešai. Naujos ekspozicijos strategijos dar nesame sukūrę, tik mąstome, kuo galėtume pakeisti medžioklės trofėjų kolekciją. Kadangi pilis yra pasienio zonoje, galbūt tai galėtų būti muitinės istorijai skirta ekspozicija arba husarams.“

Apie ketinimus išimti iš ekspozicijos A.Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekciją A.Brazausko šeima oficialiai nebuvo informuota. „Pagal Muziejaus įstatymą, muziejus, gavęs neatlygintinai, tai yra dovanų, kokias nors kultūros, istorines vertybes, dovanotojui negali įsipareigoti, kad tos vertybės bus nuolat eksponuojamos, - sakė direktorė. - Manau, šeima šiuo atveju, arba kiti privatūs asmenys, kurie nori, kad jų vertybės atsidurtų muziejuje, tą daro tiesiog iš geros valios, o ne keldami papildomas sąlygas.“

Nesupranta, iš kur pučia vėjai

Simboliška, bet į pirmojo atkurtos Lietuvos prezidento kolekciją pasikėsinta būtent šiemet, kai balandžio mėnesį iškilmingai minėjome ir vis dar švenčiame Prezidento institucijos šimtmetį. Muziejaus direktorė, paklausta, ar priimant sprendimus, nieko nereiškia, jog tai yra vieno iškiliausių politikų kolekcija, kurią lyg niekur nieko ketinama kažkur nugrūsti, atsakė:

„Mes tikrai nesivadovaujame savo norais ar simpatijomis - asmenybė patinka mums ar ne. Mes paisome bendrų tendencijų. Suprantu, ką norite pasakyti - kad mes, nurinkę tą ekspoziciją, pademontruotumėme galbūt nepagarbą ar nelojalumą išėjusiam anapilin prezidentui. Taip nėra. Tai nesusiję nei su politiniais vėjais, nei su kitais panašiais sprendimais. Į viską žiūrime tik iš muziejininkystės pusės. Nežinau, iš kur tas nerimas dėl kolekcijos, kas jį bando pasėti. Pati stebiuosi, iš kur tie skersvėjai?“

Prezidento dukros Laimos Mertinienės komentaras:

Girdint tai, labai liūdna. Prisimenu, kaip visi rėkė, kiek buvo prieštaravimų, kiek purvo pilama ant tėvo dėl Valdovų rūmų. O dabar pastatytas valstybės simbolis visiems reikalingas. Manau, tikrai niekam netrukdo ir ta kolekcija Medininkų pilyje. Bet, žinoma, tai yra jų reikalas, jų tvarka.

Nesinorėtų, kad kolekcija būtų išdraskyta. Nežinau, ką jie ten, Medininkų pily, eksponuos. Jeigu kažką labai reikia eksponuoti, tai ekspoziciją galima surengti ir Valdovų rūmuose, kur daug erdvių. Vilniuje ir žmonių daugiau galėtų apsilankyti. O Medininkuose viskas galėtų likti - nebūtina išmesti tėvo kolekcijos.

Kai kas iš tėvo daiktų buvo eksponuota ir Istorinėje prezidentūroje Kaune. Ir ką? Jie viską surinko, sudėjo į dėžę ir man išsiuntė. Kokie eksponatai? Aukštojo mokslo diplomas, įvairūs apdovanojimai ir pan. Dalis daiktų, ne visi, buvo išmesta lauk, pasakyta, kad neįdomu, nėra reikalo.

Žiūrėkime į pasaulį realistiškai - kada nors bus ir kitų anapilin išėjusių prezidentų. Mano tėvas mirė pirmas. Tai turėtų būti kuriama kažkokia tradicija, turi būti pagarba žmogui, kuris buvo reikšmingas Lietuvai. Vieni gali jį mylėti, kiti nemylėti, bet jis buvo valstybės vadovas. Turi būti pagarba Prezidento institucijai, kartu ir valstybei. Ir turi būti tvarka. Galų gale, tai yra ir vidinė kultūra, o ne koks revoliucinis šarikovų elgesys - kas buvo, viską išmeskime, pamirškime. Taip negali būti - civilizacija tokiu būdu nesivysto. Tikroji civilizacija. Gal per daug skambiai sakau, bet taip neturi būti.

Interviu su Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininku Arūnu Gumuliausku:

- Kaip vertinti tai, jog muziejus ketina išimti iš ekspozicijos A.Brazausko kolekciją?

- Prieš atsakant į klausimą, reikėtų žinoti, kokiomis sąlygomis ta kolekcija buvo perduota, pavyzdžiui, ar įsipareigota, kad bus nuolatinė ekspozicija. Nežinant, sunku komentuoti.

- Sakoma, muziejus neįsipareigojęs visą laiką eksponuoti...

- Jei tokia sutartis, jie turi teisę kolekciją perkelti į muziejaus fondus, o po to, jei bus kokia proginė paroda, - ir vėl eksponuoti. Tai yra dviejų pusių susitarimo reikalas.

- Ar prezidento kolekcija nėra ir valstybės reikalas?

- Jeigu kalbėtume apskritai, mes turime ne tik pirmos, bet ir antros Lietuvos Respublikos prezidentus. Juk Lietuvos valstybė niekur nedingo nuo 1918 metų, ji tik buvo okupuota 50 metų, esame ta pati valstybė - Lietuvos Respublika. Tad, manau, ir visi prezidentai Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune turėtų būti. Šiuo atveju ir kolekcijai tinkamiausia vieta yra Istorinė prezidentūra Kaune. Manyčiau, kad eksponatai, susiję su visų prezidentų asmeniniu gyvenimu, politine veikla, ten turėtų rasti savo vietą. Ten nukeliauti turėtų ir įvairių šalių dovanos, skirtos prezidentams, ne tik asmeninės kolekcijos.

Mes turime turėti tokią vietą, kur galėtume susipažinti su Prezidento institucijos istorine atmintimi. Ir būtų geriau, kad visi prezidentai būtų vienoje vietoje.

- Kol kas palaidojome tik pirmąjį atkurtos Lietuvos prezidentą A.M.Brazauską. Bet, realiai žiūrint į ateitį, anapilin išeis ir kiti. Ar pagalvota, kaip valstybė spręs istorinės atminties klausimus?

- Nėra apgalvota. Manau, šį klausimą būtinai reikia aptarti - tai svarbus dalykas istorinei atminčiai. Šiuo metu susidaro toks vaizdas, kad tai yra prezidento šeimos reikalas. O juk turėtų būti valstybės reikalas. Prisipažįstu, iškėlėte įdomią versiją, apie tai mes tikrai galėtume padiskutuoti komisijoje ir pateikti pasiūlymus.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Geg-29 08:12

Kormoranai keliasi ir į Rusnę


lzinios.lt
Daiva BARONIENĖ
2019 gegužės 28 d.


Tikėtina, kad buvusi didžiausia Juodkrantės kormoranų kolonija, kurioje dar pernai perėjo apie 3 tūkst. kormoranų porų, šiemet tapo jau tik antra pagal dydį šių paukščių gyvenamąja vieta.
Pirmąją vietą Juodkrantė užleido Rusnės salai. Kaip portalui lzinios.lt sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys, Rusnėje įsikūrę kormoranai dar tik bus skaičiuojami. Tačiau, anot jo, ir plika akimi pažvelgus matyti, kad ši kolonija savo gausa jau lenkia esančią Juodkrantėje.


Pakėlė sparnus


Perintys Juodkrantės kormoranai iš lizdų buvo baidomi 12 metų (su vienų metų pertrauka). Taip stengtasi atšaldyti šių paukščių sudėtus kiaušinius, kad neišsiristų jaunikliai. Dėl to kormoranai ir pakėlė sparnus iš buvusios gausiai jų gyvenamos vietos. Perskridę Kuršių marias sparnuočiai įkūrė didžiulę koloniją Rusnės saloje, žuvininkystės įmonės teritorijoje. „Žinoma, rusniškiai naujaisiais kaimynais nelabai džiaugiasi. Juoba kad žuvininkystės verslui kormoranai yra tikri priešai“, – pabrėžė L. Budrys. Šių paukščių populiacijos gausai reguliuoti skirtas priemones koordinuojantis specialistas teigė, jog kormoranų pasirinkta teritorija yra privati. Ten auga nemažai nevertingų medžių ir krūmynų, tad savininkams patariama visų pirma iškirsti juos, kad minimi sparnuočiai neturėtų kur sukti lizdų.
Pasak L. Budrio, po daugybės metų pertraukos 1976-aisiais į Lietuvą atskridę kosmopolitiniais paukščiais vadinami kormoranai (nes lengvai prisitaiko gyventi įvairiose pasaulio vietose) užfiksuoti Elektrėnų mariose esančioje Garnių saloje. Šiemet tos salos kormoranai jau suskaičiuoti, aptikta 130 jų lizdų.
Kormoranai taip pat yra apsigyvenę šalia Drūkšių ežero, esančio Ignalinos rajone, šio rajono Rūžo ir Apvardų ežerų salose, Prienų rajono Naudžiūnų kaime, Zarasų rajono Lukšto ežero saloje, Klaipėdos rajono Plazės ežero pakrantėje, Trakų savivaldybės Verniejaus ežero saloje, taip pat jau minėtame Šilutės rajone, Rusnėje.


Turistų traukos vieta


Iki šiol kormoranai baidyti tik iš Neringos savivaldybės, mat baimintasi, kad jie pridarys žalos prie Juodkrantės esančiai sengirei, kurioje auga 180–200 metų pušys. Specialistas pasakojo, kad 1976 metais aptikus mūsų šalyje apsigyvenusius kormoranus norėta įrašyti juos į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau to nepadaryta, o po trijų su trupučiu dešimtmečių susirūpinta tų paukščių (mat dėl jų nyksta miškai) populiacijos mažinimu. Manoma, jog Lietuvoje šiuo metu yra apie 6 tūkst. šių sparnuočių porų.
L. Budrys taip pat pažymėjo, kad kormoranų „nugyventa“ teritorija Neringos savivaldybėje šalia Juodkrantės yra viena iš daugiausia turistų sutraukiančių vietų Kuršių Nerijoje.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Geg-29 07:57

VIP būreliui leista medžioti danielius

siaure.lt
Jurgita Morkūnienė
2019-05-18



Biržų rajone susiklostė dviprasmiška situacija. Kai vieni Biržų rajono medžiotojai danielius veisia laisvėje, taip gausindami gyvūnijos įvairovę, kiti gauna leidimus juos medžioti.

Leidimas medžioti nustebino

Aplinkos ministro įsakymu patvirtinti kanopinių žvėrių medžioklės limitai 2019 – 2020 metų medžioklės sezonui. Biržų rajonui, be kitų žvėrių, leista sumedžioti ir tris danielius.
Juos leista sumedžioti tik vienam – Nemunėlio – medžiotojų būreliui. Šiam būreliui leista sumedžioti 1 patiną bei dvi pateles ar jauniklius iki 1 metų.
Šią žinią išgirdę kai kurie medžiotojai ir danielius auginantys ūkininkai buvo gerokai nustebę.
Vienas ūkininkas stebėjosi, kodėl leista medžioti danielius, kurių laisvėje tikrai dar nėra daug.

„Nelaisvėje laikomi danieliai kartais pabėga iš aptvaro. Per tam tikrą laiką savininkas dar gali juos sugauti. Kitu atveju jie lieka laisvėje ir tampa valstybės nuosavybe. Jei per tą laiką, kai danieliai bus laisvėje ir juos bandysiu sugauti, bus sumedžioti? Kas tada atlygins nuostolius?“ - kalbėjo vienas danielius auginantis ūkininkas.
Kiti biržiečiai svarsto, kad leidimą medžioti gal reikėjo duoti Kirdonių medžiotojų būreliui. Tose apylinkėse vaikšto anksčiau iš ūkininko aptvaro pabėgę danieliai, kurie lenda į žmonių daržus, kapines, išeina į kelią.
Redakcijos žiniomis, danielių yra ir kitų medžiotojų būrelių teritorijose. Bet šių būrelių vadovai leidimo juos medžioti neprašė.
phpWJGWIL.gif
Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas nežino, koks danielių skaičius rodomas jo vadovaujamo medžiotojų būrelio apskaitoje. Šiam būreliui vieninteliam rajone leista sumedžioti tris danielius.

Leidimą turint šauti nebūtina?

Nemunėlio medžiotojų būreliui vadovauja Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas. Šiame būrelyje medžioja ne tik aplinkosaugininkai bei buvę miškininkai. Jam priklauso ir su neseniai teisme buvusia brakonieriavimo byla sieti asmenys.
Pakalbintas K. Baronas sakė neprisimenantis, kiek savo būrelio plotų žvėrių apskaitoje rodo esant danielių. Bet nuo parodyto kiekio leidžiama tam tikrą skaičių sumedžioti.

„Jų medžioti nebūtina, galim auginti ir nemedžioti.
Jau prieš kelerius metus esam turėję leidimą juos sumedžioti, bet to nedarėm“, - sakė K. Baronas.
Nemunėlio medžiotojų būrelio pirmininkas tikino, kad jų plotuose danielių yra, juos medžiotojai mato.
K. Barono nuomone, kai kurie danieliai gali ateiti iš Latvijos.
Pašnekovas neslėpė, kad sumedžiojus danielius iš jų tikimasi gerų ir įdomių trofėjų. Pirmiausia todėl, kad jie reti.


Poelgį pavadino nekorektišku

Būginių medžiotojų klubo vadovas, Valstybinės miškų urėdijos Biržų teritorinio padalinio vadovas Alvidas Kurklietis, kalbinamas korespondentės, nevyniojo į vatą savo nuomonės kai kurių kolegų atžvilgiu.
Minėtas medžiotojų būrelis į apskaitą neįtraukia danielių. Bet tai nereiškia, kad jų medžioklės plotuose šių gyvūnų nėra. Tiesiog nemato reikalo jų medžioti, todėl ir netraukia į apskaitą.
Būrelis viename savo medžioklės plotų miške savo iniciatyva paleido danielių būrį. Miškelį parinko tokį, kad šalia nebūtų girios, kitų miškų. Tikimasi, kad jie čia apsistos, nes yra sėslūs. Bet tai nereiškia, kad jie, būdami laisvi, negali nuklysti į kitų medžioklės būrelių teritorijas.

Kalbėdamas apie Nemunėlio medžiotojų būrelį, kurio atstovai prašė licencijos sumedžioti danielius, A. Kurklietis buvo kategoriškas: „Nekorektiška nepaleidus nė vieno danieliaus į laisvę prašyti leidimo medžioti. Aš to niekada nedaryčiau“.


Turi gerai matyti auskarus

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė informavo, kad Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelis jau keletą metų žvėrių apskaitos ataskaitose pateikia duomenis, kad jų plotuose gyvena danieliai.

Šiuo metu pagal apskaitą šiame plote yra 23 vienetai danielių – 7 patinai ir 16 patelių. Todėl šiam medžiotojų būreliui buvo skirtas 13 procentų sumedžiojimo limitas nuo turimo šių gyvūnų skaičiaus.
„Primename, kad licencijų skyrimas medžiotojų būreliui jų neįpareigoja sumedžioti nurodytus gyvūnus, nors tokia teisė jiems suteikiama“, - sakė I. Krikštopaitytė.
Dar dviejuose Biržų rajono medžiotojų būrelių medžioklės plotuose taip pat fiksuojami danieliai. Tačiau jų turimas kiekis kol kas neleidžia vykdyti šių gyvūnų medžioklės.
Spalviškių medžiotojų klubas yra deklaravęs 1 danielių patelę, o Tamošiūnų medžiotojų būrelis – 3 danielių pateles. Taip pat yra keletas medžiotojų būrelių, kurie nedeklaruoja turimų danielių.

„Tikimybė, kad bus sumedžioti ne laisvėje gyvenantys gyvūnai, yra nedidelė, nes medžiotojas prieš šaudamas gyvūną turi jį įvertinti ir gerai matyti. Aptvaruose gyvenantys gyvūnai turi ženklinimo auskarus, kurie yra gerai matomi“, - teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovė.


Medžios vieną esantį?

Kalbinti kai kurių rajono medžiotojų būrelių nariai baiminosi, kad taip legaliai gali būti įteisintas brakonieriavimas.
Jų nuomone, pakanka parodyti, kad būrelio plotuose tų danielių yra. Bet kam prašyti leidimo gyvūnus medžioti? Kol danielių populiacija nėra tokia gausi, kad darytų žalą miškams ir ūkininkams, jų medžioti nebūtina.

„Sako, kad nemedžios. Bet jei nušaus, pažeidimo nebus. Juokinga, kai sako, kad nemedžios gyvūnų su auskaru. Miške jį pamatyti labai sudėtinga“, - svarstė medžiotojas.
Kiti su medžiokle susiję asmenys galvoja, kad medžiotojai tiesiog pavydi Nemunėliui. O šio būrelio medžiotojai nesantys tiek alkani, kad be reikalo danielius šaudytų.


Laisvėje gyvena negausiai

Danieliai yra elninių šeimos žinduoliai. Lietuvoje laisvėje jie gyveno iki XVI amžiaus, po to išnyko. Sovietmečiu į Lietuvą buvo įvežta ir paleista 90 danielių. Jų populiacija laisvėje nėra gausi. Daugiau jie auginami aptvaruose.

Kadangi šie gyvūnai Lietuvoje laisvėje gyvena negausiai, didelės įtakos miškų ir laukų ekosistemoms nedaro.
Tai yra medžiojamas gyvūnas. Iš jų ragų gaminami papuošalai, dekoratyviniai baldai ir kita.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Geg-29 07:47

Giria ta pati – žvėrių skaičiai skiriasi

siaure.lt
Jurgita Morkūnienė
2019-05-25


Paskelbus žvėrių sumedžiojimo Biržų rajone limitus 2019 – 2020 metų sezonui, kai kurių medžiotojų vos neištiko šokas.
Nemunėlio medžiotojų būrelis gavo teisę sumedžioti beveik keturias dešimtis tauriųjų elnių, iš jų – itin didelį skaičių patelių.
Tuo tarpu kitas Biržų girioje medžiojantis būrelis gali šių gyvūnų sumedžioti kone keturis kartus mažiau.
php4Dx3j3.gif
Medžiotojams kyla nemažai klausimų dėl gyvūnų medžiojimo limitų skirstymo.

Abu medžioja Biržų girioje

Limitai medžioklei suteikiami pagal tam tikrą procentą nuo parodyto žvėrių skaičiaus.
Biržų rajono medžiotojams leista sumedžioti 91 briedį, 233 tauriuosius elnius, 1029 stirnas bei 3 danielius.
Nemunėlio būrelis šį sezoną gavo sumedžioti 37 tauriuosius elnius, Tamošiūnų – 10, Spalviškių – 27, Būginių – 30, Kvetkų būrelis – 22.

„Atkreipkite dėmesį į du būrelius, kurie yra vienodi medžioklės plotų dydžiu. Abu Biržų girios teritorijoje. O limitai sumedžioti žvėris itin skiriasi“, - siūlė medžiotojai.
Kaip matyti, Nemunėlio medžiotojų būreliui leista sumedžioti 37 tauriuosius elnius. Iš jų net 32 pateles. Greta esančiam Tamošiūnų būreliui – vos 10, iš jų 4 pateles.
Vadinasi, vienas būrelis parodė turintis mažiau žvėrių, kitas – beveik keturis kartus daugiau. Bet ar gali toje pačioje girioje taip skirtis laisvai migruojančių žvėrių skaičiai?


Skaičiai realūs

Tamošiūnų medžiotojų būrelio vadovas Rimantas Šarkanas sakė, kad jų būrelio apskaitoje parodytas realus žvėrių skaičius. Realų leidžiamų sumedžioti žvėrių limitą ir gauna. Realaus ir prašė.
„Nežinau, kaip kaimynai atlieka apskaitą. Bet aš už savo beveik garantuotas, nes ją vykdau ištisus metus stebėdamas ir skaičiuodamas, o apskaitai pateikiu dar pasitaręs su medžiotojais. Elnių mūsų plotuose tikrai yra 40. Tai nemažas skaičius, gal tik išskirtinai mažas atrodo elnių patelių skaičius, bet toks ir yra. Per praėjusius porą medžioklės sezonų nė vienos ir nesumedžiojome. O kaimynai gal apsiriko elnių pateles skaičiuodami“, - kalbėjo R. Šarkanas.

Tamošiūnų medžiotojų būrelio vadovo nuomone, didžiausia problema nustatant limitus yra ydinga Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, kai leidžiama sumedžioti 25 procentus žvėrių nuo jų apskaitos. Turėtų būti skaičiuojama kitaip.
„Būreliai buvo priversti pasidaryti medžioklėtvarkos projektus, kuriuose ir buvo nurodyta mažiausia ir didžiausia elninių žvėrių gausa medžioklės vienete. Bet šie projektai tapo rekomendacinio tipo ir niekas į juos nebekreipia dėmesio, nors tam išleista nemažai lėšų. Tai dabar būreliai priversti kažkiek padidinti žvėrių skaičių, kad gautų didesnį limitą ir išlaikytų medžioklės plotuose optimalų žvėrių skaičių“, - sakė Rimantas Šarkanas.
Pašnekovas apgailestavo, kad šiandien galima parodyti bet kokį žvėrių skaičių ir gauti bet kokį limitą medžioklei. Šiuo metu gyvūnų skaičiaus niekas nekontroliuoja.
„Viskas yra būrelio vadovo sąžinės reikalas. Net jei limitus medžioklei skirstanti komisija mato, kad medžiotojų pateikiami skaičiai yra nerealūs, negali patikrinti. Bet tai ne rajono, o valstybės problema“, - įsitikinęs medžiotojų būrelio vadovas.

R. Šarkanas sutinka, kad gali skirtis žvėrių skaičius atskiruose būreliuose. Neneigia, kad pas kaimynus jų gali būti daugiau, tačiau ne keliskart.
Tamošiūnų medžiotojų būrelis „Šiaurės rytams“ pateikė kanopinių žvėrių skaičius, kokie buvo teikti medžioklės licencijas skirstančiai komisijai. Preliminariai skaičiuojama, kad šio būrelio plotuose yra 11 briedžių, 40 tauriųjų elnių, 250 stirnų, 17 šernų, 3 danieliai.


Pats buvo nustebęs

Nemunėlio medžiotojų būrelio vadovas, Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas sako leidimo sumedžioti tokį didelį skaičių tauriųjų elnių neprašęs. Jis pats nustebęs, kad tokiam dideliam skaičiui davė leidimą.
„Prašiau leidimo sumedžioti gal 22, davė per trisdešimt. Aš nesprendžiu – sprendžia komisija“, - sakė K. Baronas.
Būrelio vadovas tiksliai neprisiminė, kiek žvėrių jo vadovaujamo būrelio apskaitoje buvo nurodyta.
Aplinkos ministerijos atstovė spaudai atsiuntė duomenis, kad Nemunėlio medžiotojų būrelis nurodo, jog jų teritorijoje yra 148 elniai – 21 patinas ir 127 patelės.


Skaičiai išpūsti Kvetkuose?

Spalviškių medžiotojų klubo narys, miškininkas Juozas Šuminas mano, kad Nemunėlio būrelis iš kitų skiriasi žvėrių gausa, nes čia jie gausiau bazuojasi. Tamošiūnų būrelis savo teritorijoje nori pagausinti žvėrių skaičių, todėl norus mažina.
Tuo tarpu miškininkui klausimas kyla dėl Kvetkų medžiotojų būrelio nurodomo kanopinių žvėrių skaičiaus. Jam atrodo, kad šio būrelio skaičiai gerokai išpūsti, nes ten miško nėra daug.
„Bet kokiu atveju nėra prievolės sumedžioti tiek žvėrių, kiek skirta limitų“, - įsitikinęs J. Šuminas.


Atklysta iš kitur?

Kvetkų medžiotojų būreliui leista sumedžioti 22 tauriuosius elnius (iš jų 15 patelių), 43 stirnas ir 11 briedžių.
Medžioklės žinovai stebėjosi, iš kur šiame būrelyje nurodoma tokia žvėrių gausa. Juolab kad Kvetkų medžiotojų būrelio plotai dešimteriopai mažesni nei, tarkim, Tamošiūnų ar Būginių. Kvetkų medžioklės vienete yra tik vienas didesnis 350 hektarų miško masyvas bei dar keli mažesni miškeliai. Kai palyginimui šalia esančių medžiotojų būrelių miško masyvai svyruoja nuo 5 iki 8 tūkstančių hektarų.

Kvetkų medžiotojų būrelio vadovas Vaidotas Pakaušis, paklaustas, ar jie nurodė realius savo plotuose esančių žvėrių skaičius, sakė: „Pas mus pereinami plotai. Aplink miškai, pašarinių bazių pilna. Žvėrys ateina iš Rokiškio rajono, Biržų girios, Latvijos. Todėl žvėrių gausu“.


Konkrečių rekomendacijų neteikė

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė informavo, kad medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamų gyvūnų apskaitą.
Medžioklės būreliai ir klubai kasmet teikia prašymus dėl gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo savivaldybių komisijoms. Šiuose prašymuose nurodomas ir preliminarus tuo metu laisvėje esančių žvėrių skaičius.

Kasmet sumedžiojimo limitai nustatomi kiekvienam medžioklės plotų naudotojui iki balandžio 15 dienos.
Priimdama sprendimą komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių neigiamą poveikį miško želdiniams.
„Konkrečių rekomendacijų, kokį tiksliai procentą leisti sumedžioti žvėrių, Aplinkos ministerija komisijoms neteikė“, - sakė I. Krikštopaitytė.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Bal-16 07:56

Nuostabus šeštadienis, nuostabi kompanija ir šauni "Strūnaičio" MB miško sodinimo akcija, jau tampanti tradicija "Sodinu mišką".
Visiems dalyvavusiems - Valio !!!
GAR01656.jpg

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Bal-05 10:40

Šeimoje – trys medžiotojai


2019 m. kovo 28 d.
Regina MUSNECKIENĖ
skrastas.lt


Kel­mės ra­jo­ne, Šed­ba­rų kai­me, gy­ve­nan­tys ūki­nin­kai Jo­li­ta ir Do­na­tas Ban­džiu­kai kar­tu dar­buo­ja­si ne tik ūky­je, bet tu­ri ir bend­rų po­mė­gių. Šei­mo­je – trys me­džio­to­jai. Me­džio­ja Do­na­tas, jo žmo­na Jo­li­ta ir duk­ra Gab­rie­lė.


Nak­tis bokš­te­ly­je


Jau 20 me­tų, kai Do­na­tas Ban­džiu­kas įkū­rė sa­vo ūkį. Vai­ki­nui tuo­met bu­vo vos dvi­de­šimt vie­ne­ri. Ar­to­jų var­žy­bo­se jis gar­sė­jo kaip vie­nas ge­riau­sių ar­to­jų. Va­sa­rį bu­vo 20 me­tų, kai ve­dė sa­vo drau­gę Jo­li­tą. Nuo tos die­nos jau­na šei­ma ir dar­bus dir­ba, ir pra­mo­gau­ja kar­tu. Iš kai­mo ki­lu­sius jau­nus žmo­nes la­biau­siai ri­ša mei­lė gam­tai.
klfo_medziotojai_trofejus_RM.jpg
klfo_medziotojai_Banzdiukiene_RM.jpg
„Kai iš­li­pi iš kom­bai­no ir įtrau­ki gry­no miš­ko oro – ir poil­sis, ir pra­mo­ga, ir pra­ban­ga“, – sa­ko Do­na­tas. To­dėl kai pa­žįs­ta­mi me­džio­to­jai pa­kvie­tė pa­bū­ti va­ro­vu, jau­nas ūki­nin­kas ne­dve­jo­da­mas su­ti­ko. Pa­ban­dė vie­ną, pa­skui ki­tą kar­tą. Pa­ti­ko vaikš­čio­ti po miš­ką, ste­bė­ti gam­tą.

2003 me­tais Do­na­tas iš­lai­kė me­džio­to­jo eg­za­mi­ną, nu­si­pir­ko šau­tu­vą ir įsto­jo į me­džio­to­jų klu­bą.

„Gi­mi­nė­je ne­bu­vo me­džio­to­jų. Ma­ma pa­sa­ko­jo, jog me­džio­jo ma­no se­ne­lis. Ta­čiau jo ne­ma­čiau, ne­te­ko­me dar prieš man gims­tant“, – pa­sa­ko­ja Do­na­tas.

Ūki­nin­kui me­džiok­lė la­biau­siai pa­tin­ka dėl bu­vi­mo gam­to­je. Gam­tą my­li ir jo žmo­na Jo­li­ta. To­dėl į me­džiok­les ji vi­suo­met ly­dė­da­vo vy­rą. Kai rei­kė­da­vo va­ro­vų, ji pui­kiai at­lik­da­vo ši­tą vaid­me­nį. Pra­si­dė­jus va­di­na­mosioms pa­lau­ki­mo me­džiok­lėms, jau­na mo­te­ris drau­ge su vy­ru nak­tis leis­da­vo me­džio­to­jo bokš­te­ly­je.

„Pui­kus jaus­mas, kai po die­nos dar­bų trum­pą va­sa­ros nak­tį pra­lei­di gam­to­je. Iš nuo­var­gio pri­snūs­ti, ir vėl būd­rau­ji“, – įspū­džiais da­li­ja­si Do­na­tas.


Mo­te­rys ne­pa­lei­do nė vie­no šū­vio


Prieš pen­ke­rius me­tus me­džio­to­jo bi­lie­tą ga­vo ir Jo­li­ta. Ka­dan­gi kar­tu su vy­ru vi­suo­met va­žiuo­da­vo į me­džiok­les, nu­spren­dė lai­ky­ti eg­za­mi­ną ir įsi­gy­ti šau­tu­vą. Ta­čiau jau­na mo­te­ris šau­dė tik per eg­za­mi­ną. Per me­džiok­les ne­pa­lei­do nė vie­no šū­vio. Ji krūp­čio­ja nuo kiek­vie­no šū­vio. Bai­sus gar­sas.

Abu su vy­ru pri­klau­so tam pa­čiam „Slan­kos“ bū­re­liui. Bet ji ir to­liau li­ko va­ro­ve.

„Man ne pa­ti me­džiok­lė pa­tin­ka, o pa­si­vaikš­čio­ji­mas po gam­tą. Gro­žiuo­si me­džiais, paukš­te­liais. Kiek gy­vy­bės knibž­da miš­ke. Koks ty­ras oras! Sma­gu gro­žė­tis gam­ta sė­dint bokš­te­ly­je. Kar­tais, ra­du­si ke­lias va­lan­das lais­vo lai­ko, su­ka­riu po ke­lis ki­lo­met­rus miš­ke ieš­ko­da­ma ra­gų“, – pa­sa­ko­ja po­nia Jo­li­ta.

Ji mo­ka ir mėgs­ta ga­min­ti įvai­riau­sius pa­tie­ka­lus iš žvė­rie­nos. At­lie­ka­mą mė­są kon­ser­vuo­ja. Ta­čiau šau­ti į žvė­rį pa­ti ne­ga­lė­tų.

Tą pa­tį sa­ko ir Ban­džiu­kų duk­ra Gab­rie­lė. Mer­gai­tė nuo vai­kys­tės ei­da­vo į me­džiok­les su tė­vais. Už­per­nai, su­lau­ku­si pil­na­me­tys­tės, ir­gi ta­po me­džio­to­ja. Į me­džio­to­jų klu­bą ne­sto­jo. Me­džiok­lė­se da­ly­vau­ja sve­čio tei­sė­mis. Ta­čiau šau­dė ir­gi tik per eg­za­mi­ną. Kar­tu su ma­ma per va­ry­mi­nes me­džiok­les pa­bū­na va­ro­ve.

Abi mo­te­rys tu­ri sa­vo šau­tu­vus. Ta­čiau jų šei­mi­nin­ku už­re­gist­ruo­tas vy­ras ir tė­vas Do­na­tas. Jos – tik nau­do­to­jos.

Šiuo me­tu Gab­rie­lė stu­di­juo­ja ir dir­ba Vil­niu­je. Tad į me­džiok­lę lei­džia­si re­čiau – tik tuo­met, kai grįž­ta į tė­viš­kę. Tė­vai įsi­ti­ki­nę, kad po stu­di­jų duk­ra grįš į kai­mą. Prieš ke­lias die­nas pa­ma­čiu­si skren­dančias ger­ves, mer­gi­na ma­mai pa­ra­šė ži­nu­tę: „Kaip sma­gu gir­dė­ti ger­vių bal­sus!“


Gy­ve­ni­mas me­džiok­lės plo­tuo­se


Ūki­nin­kų sū­nūs dvy­niai Lu­kas ir Ro­kas ne­su­si­ža­vė­jo me­džiok­le, nors šei­ma gy­ve­na tarp miš­kų, fak­tiš­kai me­džiok­lės plo­tuo­se.

Čia ne­ma­žai šer­nų. Vie­ną kar­tą Do­na­tą šer­nas yra už­puo­lęs. Iš­lė­kė tie­siog iš ru­gių lau­ko. Me­džio­to­jas į žvė­rį šo­vė, su­žei­dė, taip iš­si­gel­bė­jo. O su­si­dur­ti su šiuo žvė­ri­mi, pa­sak Do­na­to, pa­vo­jin­ga. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai il­ti­mis jie per­rė­žia pil­vą juos puo­lan­tiems šu­nims. Tą pa­tį ga­li pa­da­ry­ti ir žmo­gui.

Tie­siog ne­to­li kie­mo bė­gio­ja stir­nų, el­nių, la­pių, pa­si­tai­ko ir brie­džių. Šią žie­mą ko­kie du šim­tai met­rų nuo Ban­džiu­kų na­mų pra­bė­go še­šių vil­kų gau­ja.

Ban­džiu­kų šei­ma tu­ri ne­ma­žai me­džiok­lės tro­fė­jų. Vie­nus tau­rio­jo el­nio ra­gus nu­ve­žus ko­mi­si­jai, ver­tin­to­jai pa­ti­ki­no, jog jie ver­ti auk­so me­da­lio. Ta­čiau į pa­ro­das po­nas Do­na­tas jų ne­be­ve­žė. Pa­si­puo­šė sa­vo na­mus.

Au­ga­li­nin­kys­tės ūkį tu­rin­tys Ban­džiu­kai dir­ba 230 hek­ta­rų že­mės. Jie nuo­lat do­mi­si nau­jo­vė­mis. Kas mė­ne­sį da­ly­vau­ja ko­kia­me nors se­mi­na­re.

Kol ūkis kū­rė­si, šei­ma lai­kė gy­vu­lių. Pas­kui jų at­si­sa­kė. Jei lai­ky­ti, tai daug. Dėl vie­nos kar­vės ar kiau­lės neap­si­mo­ka nė varg­ti. Mė­sos pa­kan­ka iš miš­ko. Šei­ma la­biau­sia mėgs­ta šer­nie­ną. Tik sa­ko, jog ją rei­kia ge­rai ter­miš­kai ap­do­ro­ti. Rū­ky­tų deš­rų ar kum­pių ne­pa­ta­ria nei ga­min­ti, nei val­gy­ti.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Kov-21 22:18

Ar medžiotojai – „blogiečiai“?


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2019-03-04

Įvairioje šalies spaudoje, savo knygose šia tema nemažai esu rašęs. Bet, matyt, apie tai teks dar ne sykį kalbėti. Kodėl? Todėl, kad internete vis dažniau būna neigiamų atsiliepimų apie medžiotojų veiklą, kartais jie net pavadinami žudikais.
Regis, būtų viskas paprasta: nenori – nemedžiok, tik savo komentarais neerzink, netrukdyk kitaip mąstančių. Yra daugybė šautuvus nešiojančių ir besidžiaugiančiu tuo pomėgiu. Tai neišmatuojamas gamtos pažinimas visiems medžiotojams, žvėrių skaičiaus reguliavimas.
Lietuvoje medžiotojų yra daugiau kaip 30 tūkstančių. Nežinau, ar mano straipsnis bent kažkiek juos apgins. O ginti būtina.
Matyt, prieš nusistačiusieji nepagalvoja, jog medžioklė yra šalies ūkio šaka, per įvairius mokesčius nešanti į biudžetą nemažus pinigus. Be to, įkurta daugybė darbo vietų, susijusių su medžiokle.
Sakysite, kad nereikia biudžetui tokių pinigų… Gerai, tada pateiksiu argumentą – žvėrių skaičių būtina reguliuoti. Kai vienų atsiranda per daug, medžioklės suaktyvinamos. Kai kitų sumažėja, medžioklės nutraukiamos ar ribojamos.
Patikėkite, visame pasaulyje medžiojama buvo ir bus. Apie tai esu parašęs knygą. Tik nepamanykite, jog dabar ją reklamuoju. Tos knygos jau seniai nebegalima nusipirkti, ją galite gauti tik Plungės bibliotekose ar Vilniuje – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Galėčiau dar daug kalbėti apie medžiotojų pagalbą žvėrims sunkią žiemą, kai tiesiog kyla klausimas, ar jie ją išgyvens. Medžioju per 40 metų ir nežinau atvejo, net negirdėjau, kad kas nors nusistatęs prieš medžioklę žiemą pagelbėtų žvėrims.
Vėlgi galite sakyti, kad žiemą medžiotojai gelbėja, o paskui išmedžioja. Taip, tuose žodžiuose yra tiesos, tačiau į papildomo maitinimo šėryklas eina ir visai arba tuo metu net nemedžiojami žvėrys.
Vis daugėja medžiotojų kolektyvų, kurie medžioklės plotus laiko kaip savo tvartu ir stengiasi, kad juose būtų kuo daugiau gyvybės.
Kodėl piktinamasi? Na, pamatė spaudoje skaitytojas nuotrauką, kurioje medžiotojas ar jų grupė nufotografuota su patiestu laimikiu, ir pyksta.
Kiekvienas turime savo supratimą. Tačiau niekas nepaneigs, kad medžioklė – pirmas amatas Žemėje ir yra kiekvieno vyro kraujyje, genuose.
Daug iškilių šalies žmonių buvo ar yra medžiotojai. Tarp jų – Prezidentas Antanas Smetona, garsiausias mūsų gamtininkas Tadas Ivanauskas, Prezidentas Algirdas Brazauskas, buvęs Ministrų Tarybos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Ar tai Jums ką nors sako?
Tą sąrašą galėčiau tęsti. Ir, manau, medžioklės priešininkai turėtų kiek kitaip žiūrėti į pomėgį, kuris valstybei ir mūsų gamtai yra naudingas.
Esu seniai įsitikinęs ir bene visose savo knygose teigiu, kad kiekvienos rūšies žvėrių turi būti nei per daug, nei per mažai.
Antai padaugėjo šernų. Kaimo žmogus, koks nors ūkininkas kelia didžiausią triukšmą, kad buvo nuniokoti pasėliai. Medžiotojams net yra nustatytos baudos. Padaugėjo bebrų – užliejama dirbama žemė, kenčia miškai. Panašių dalykų gamtoje daug, ir nėra abejonės, kad be medžiotojų pagalbos to neišspręsi.
O būna, kad dėl sunkių žiemų, dėl ligų kai kurių žvėrių sumažėja. Tada nereikia nė Aplinkos ministerijos nurodymų – dauguma medžiotojų patys nekelia šautuvo į nykstančius žvėris.
Ir tik nesakykite, kad gamta pati susitvarkys. Žmogus, protingiausia pasaulio būtybė, neišvengiamai dalyvauja žvėrių skaičiaus reguliavimo procese.
Be abejo, būna nukrypimų neapgalvotai, o gal ir siekiant kokios nors naudos, stabdant kai kurių žvėrių medžioklę. Taip dabar yra su vilkais, kurių populiacija nepaprastai padidėjo. Ir jei taip bus toliau, ar neateis diena, kai sulauksime žmonių aukų?
Jei, tarkim, vokiečiams ar prancūzams vilkai taip skerstų avis kaip pas mus, tai jie greitai savo žemės ūkio techniką suvarytų į Berlyno, Paryžiaus gatves. O mes, dar nuo sovietmečio laikų, esame kantrūs.
Antai ir lūšys tebėra įtrauktos į Raudonąją knygą, nors jų populiacija jau kelia nerimą. Jos išžudo smulkesnius žvėris.
Galiausiai – medžiotojai vis labiau piktinasi dėl daugybės medžioklę gadinančių draudimų. Pateiksiu paprastą pavyzdį: į usūrinį šunį (invazinį žvėrį) negalima šauti pasišviečiant prožektoriumi. Ar tai ne kvailystė? Panašių nukrypimų į valias.
Rinkdamas medžiagą savo knygoms apvažiuoju vos ne visą Lietuvą. Jau girdėti kalbų, kad reikia tik organizatoriaus ir tie minėtieji 30 tūkstančių medžiotojų susirinks prie Seimo išsakyti savo nuomonės.
Galėčiau dar daug kalbėti apie medžioklės būtinumą. Kitas reikalas – medžioklė turi būti teisinga, humaniška, neturi būti medžiojami neleistini žvėrys. Taip pat ji turi būti estetiška. Į tai daugelis medžiotojų kolektyvų pastaruoju metu žiūri vis rimčiau.
Tą nelinksmą tekstą noriu baigti smagia gaida: o koks antras amatas Žemėje?..

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Kov-21 21:55

Vėl bokšteliai pleška :x


Kovo 19 d. apie 18 val. pastebėta, kad Varėnos r., Palkabalio k., miške, nenustatyti asmenys sudegino stacionarų medžioklės bokštelį. Nuostolis - 1400 eurų.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Kov-18 22:17

LŪS pirmininkas J. Talmantas: „Norisi užbaigti susipriešinimą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės“


Agroeta.lt



talmantas.jpg
(Kaunas, kovo 18 d.) Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pretenduoja užimti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko (LMŽD) postą lygiai po mėnesio vyksiančiame neeiliniame šios draugijos suvažiavime.

LMŽD vairininko postas atsilaisvino po to, kai iš pirmininko pareigų atsistatydino Bronius Bradauskas. Į naujas pareigas J. Talmantą pasiūlė medžiotojų klubai.

„Taip, siekiu užimti šį postą, nes norisi baigti tą priešpriešą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės. Norisi tiesiog suvienyti žmones bendram tikslui, kad to susiskaldymo nebebūtų ir pagaliau prasidėtų aktualių klausimų sprendimas tiek medžiotojams, tiek ūkininkams“, – „Agroetai“ sakė J. Talmantas.

Šiuos išsakytus teiginius J. Talmantas laiko pagrindiniu savo tikslu.

Jo nuomone, turi būti išspręsta laukinių žvėrių (vilkų, stumbrų) daromos žalos problema žemdirbiams. „Bet ne ką mažiau svarbu, jog medžiotojai susitelktų po vienu stogu, nes dabar kai kurie medžiotojai yra išstumti iš draugijos veiklos, nedalyvauja klubų veikloje“, – kalbėjo J. Talmantas.

Jis pabrėžė, kad LMŽD pirmininko poste jam itin pravers sukaupta administracinė, politinė ir visuomeninė patirtis, nes konstruktyvūs jo, kaip LŪS pirmininko, ryšiai užsimezgę su Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų vadovybėmis, Vyriausybe.


„Tą sinergiją reikia išnaudoti ir daugelį dalykų galėtume sutvarkyti be didesnių pastangų“, – neabejoja J. Talmantas.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-26 19:12

Žuvinto rezervate masiškai krenta šernai


Ramūnas Jakubauskas,
BNS
2019 m. vasario 25 d.

Šiemet Žuvinto rezervato šiauriniame pakraštyje – mažosiose paliose – suskaičiuota 19 šernų, o pernai žiemą jų buvo beveik 70, skelbia rezervato direkcija.
„Iš esmės situacija mažoje teritorijoje labai gerai parodo visą tendenciją, pas mus šernai apylinkėse labai greitai nyksta“, – BNS sakė rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Mažųjų palių šernus išguldė afrikinis kiaulių maras.

Pasak rezervato direktoriaus, dabar šernų gali būti likę dar mažiau.
„Mes suskaičiavome 19 tada, kai aptikome pirmuosius krentančius šernus ir iš karto, po kelių dienų skaičiavome. Tai realiai maras yra įsibėgėjęs ir dabar bijau pasakyti, jeigu likę kokie keturi–penki žvėrys, tai nebus daugiau“, – teigė rezervato direktorius.
Jis teigia, kad rezervate šernai neturėtų visiškai išnykti. Anksčiau rezervate fiksuota „nenormaliai didelė“ šernų populiacija, nes medžiotojai gausiai maitindavo šiuos žvėris pašaru, kad nupenėtų.

„Taip, šernas svarbi dalis, tačiau didesnė problema su šernais tada, kai būna jų perteklius (...) anksčiau mes bandėme tuos medžiotojus paskatinti, kad saikingiau šertų tuos šernus“, – sakė A. Pranaitis.

Visame gamtiniame rezervate iš viso įprastai būdavo 150–250 šernų. Anot A. Pranaičio, tai – bene dvigubai didesnis skaičius nei optimalus, tačiau dabar, pradėjus šernams masiškai kristi, skaičius yra penkis kartus mažesnis nei optimalus.