Paprastasis meškėnas

Post a reply


This question is a means of preventing automated form submissions by spambots.
Smilies
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
View more smilies

BBCode is ON
[img] is ON
[url] is ON
Smilies are ON

Topic review
   

Expand view Topic review: Paprastasis meškėnas

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2022-Oct-24 18:52

Kuršių nerijos nacionaliniame parke pastebėti meškėnai: jei pamatysite, praneškite


am.lt
Data
2022 10 21


Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija renka informaciją apie paprastuosius meškėnus (Procyon lotor). Šiais metais surinkta 10 šios rūšies stebėjimų, kurių dauguma – iš Juodkrantės ir jos apylinkių. Meškėnas visoje Europos Sąjungoje įtrauktas į invazinių rūšių sąrašus.

Paprastojo meškėno uodega dryžuota, jos ilgis apie 20-25 cm. Meškėnos svoris 5-16 kg, gerai laipioja medžiais.

Paprastasis meškėnas natūraliai paplitęs Centrinės ir Šiaurės Amerikos paupiuose ir miškuose, netoli gyvenamųjų vietovių. Dėl savo greito prisitaikymo prie aplinkos ir gebėjimo laipioti medžiais, sunaikina įvairių perinčių paukščių rūšių dėtis ne tik ant žemės, bet ir medžiuose.

Šią invazinę rūšį laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti arba paleisti į aplinką griežtai draudžiama.

Prašoma Kuršių nerijos nacionalinio parko gyventojų ir poilsiautojų atkreipti dėmesį į tokios išvaizdos laukinius gyvūnus, tačiau būti atidiems ir nesupainioti su usūriniu šunimi.

Pastebėjus meškėną, prašoma pateikti informaciją apie stebėjimo vietą, datą, laiką, kitas pastabas, nuotraukas, vaizdo medžiagą el. paštu: modestas.bruzas@nerija.lt

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2022-Oct-10 11:05

Iš tvoros išlaisvintas meškėnas kelia diskusijas: ar tikrai reikėjo gelbėti ?


Aurelija Jašinskienė
Aktualijų žurnalistė Klaipėdoje
Šaltinis: 15min



Šeštadienio rytą ugniagesiams pranešta apie Juodkrantėje tvoroje įstrigusį meškėną. Meškėnas buvo išgelbėtas, bet vietiniams, kovojantiems su invaziniais gyvūnais, kilo abejonių, ar tokia operacija – tikslinga. Pirmieji meškėnai Kuršių nerijoje pastebėti prieš trejus metus.
Šeštadienio rytą apie 7 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams pranešta apie Juodkrantėje, Gintaro Įlankos gatvėje, tvoroje įstrigusį meškėną. Atvykę ugniagesiai rado medinėje tvoroje įstrigusį meškėną, panaudojus įvairias priemones gyvūnas buvo išlaisvintas. Išlaisvintas jis, kaip rašoma pranešime, pabėgo.
Šią istoriją išgirdusi Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser teigė, kad situacija gana dviprasmiška: gyvūnas yra pripažintas invazine rūšimi pusiasalyje, jo medžioklė nelimituota. Netgi priešingai – skatinama.

Meškėnai Kuršių nerijoje nedingo – jie jau tampa „vietiniais“

„Neturime jo gelbėti, bet ir negalime leisti kankintis“, – apie gelbėjimo operaciją kalbėjo parko vadovė.
Meškėnų Kuršių nerijoje atsirado kone prieš du dešimtmečius. Tada svarstyta, kad į pusiasalį jie galėjo patekti arba iš Kaliningrado srities, arba išleisti šeimininko, norėjusio turėti gyvūną namuose, bet galop supratusio, kad laukiniam gyviui namai – ne vieta.
Labiausiai meškėnai pamėgę Juodkrantėje esančią Gintaro įlanką, kur gausų įvairių gyvūnų.
„Teko bent tris kartus meškėną sutikti gamtoje. Atrodo mielas, gražus, tačiau subrendę jie darosi agresyvūs, kai jie įsiveisia – nelabai toje vietoje kas lieka. Pavasarį susirenka kiaušinius, vėliau suėda jauniklius. Jie visaėdžiai, Kuršių nerijai svetimos rūšies gyvūnai“, – pasakojo A.Feser.
Vietos gyventojai ne kartą pasakojo radę meškėnų nuniokotus kiemus. Gyvūnai drąsiai vaikščioja po teritorijas, knisa šiukšlines, susirenka derlių. Medžiotojai 15min yra pasakoję, kad medžiodami šernus, kurių pusiasalyje taip pat privisę, nukovė ir ne vieną meškėną.

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2020-Nov-14 12:08

Kuršių neriją užvaldo keturkojai banditai

ve.lt
2020-11-14
Denisas NIKITENKA



Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija vylėsi, kad invazine ir itin agresyvia vietinei gyvūnijai laikoma rūšis meškėnai pusiasalyje neįsikurs, šiųmetė statistika ir tendencijos jau verčia skambinti pavojaus varpais. „Reikia visais būdais bandyti meškėnus išgyvendinti iš savo teritorijos!“ - pykčio neslėpė viena neringiškė.

Atėjūnai iš Šiaurės Amerikos meškėnai (lotyniškai - Procyon lotor) jau sutinkami ne tik įprastoje vietoje Juodkrantėje, bet ir išplito po didesnę kuršių Užmario teritoriją: jie per pastaruosius keletą metų pastebėti Preiloje, Pervalkoje, pietiniame ir šiauriniame Juodkrantės galuose ir net Smiltynėje... prie Senosios perkėlos kelto krantinės.

Vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, knygų rašytojas Selemonas Paltanavičius „Vakarų ekspresui“ situaciją apibūdino griežtai: „Tai - svetimšaliai gyvūnai, kurie turi unikalių savybių prisitaikyti. Bet jie išstumia, naikina mūsų vietines rūšis. Blogiausia, kad vietiniai žmonės jais žavisi, nes bando vilioti į sodybas obuoliukais ir panašiai. To negalima daryti!

Meškėnai - itin vislūs, jie turi didelių pranašumų prieš kitus gyvūnus: sugeba sunaikinti ant žemės perinčius paukščius, įkiša savo „rankytes“ į inkilus, labai gausiai dauginasi ir Kuršių nerijoje net neturi natūralių priešų.

Kokios galimos pasekmės? Neringoje drastiškai sumažės vietinių, tam kraštui būdingų paukščių giesmininkų. Nebegirdėsime tų pavasarinių trelių„, - teigė S. Paltanavičius.


Plinta žaibiškai


Pirmieji meškėnai, manoma, itin izoliuotoje ir jautrioje biologinės įvairovės atžvilgiu Neringoje fiksuoti dar 2013 metais.

Iš pirmo žvilgsnio šie minkštakailiai, žaismingai atrodantys padarėliai žmogui apgaulingai atrodo nekaltai ir daugumai asocijuojasi su animacinių filmukų personažais. Gamtoje tai - tikrų tikriausi naminės katės dydžio chuliganai. Jie visoje Europos Sąjungoje pripažinti invaziniais gyvūnais, kurių medžiojimas leidžiamas ištisus metus.

KNNP Biologinės įvairovės skyriaus ekologas Žilvinas Grigaitis komentavo, jog iš pradžių buvo tik pavieniai šių gyvūnų fiksavimo Neringoje atvejai.

„Prieš keletą metų Nidoje juos pavyko pagauti ir sumedžioti. Ir Juodkrantėje buvo. Jau tada pastebėjome nerimą keliančią situaciją, kai ant kelio buvo suvažinėti keli jaunikliai. Net pakraupome: negi jie sugebėjo daugintis? Manėme, jog čia atsitiktiniai keli gyvūnai buvo atgabenti ir bandė pritapti. Keletas jų buvo ir kitur sumedžioti. Prieš savaitę sugavome Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos. Tada tikrai nemanėme, kad meškėnai, nepaisydami visų pastangų išguiti juos iš Neringos, plis ir net dauginsis. Bet dabar yra švelnios žiemos, todėl jie jas ištveria.


Šių metų statistika jau baugina.


Neseniai gavome pranešimą iš Pervalkos. Paspendėme spąstus. Savaitę laukėme, bet neįkliuvo. Prieš keletą dienų gavome dar vieną pranešimą jau iš Juodkrantės: ten taip pat paspendėme spastus (gaudyklę). Įkliuvo suaugęs individas. Juodkrantėje jų daugiausiai tiek prie kormoranų kolonijos pietinėje dalyje (vienas net buvo lizde įsikūręs), tiek prie Gintaro įlankos“, - pasakojo biologas.

Praėjusią savaitę socialininiame tinkle pasklido dar vienas įrašas, kad meškėnas ateina į Preilos sodybą pasmaguriauti obuoliais.

„Preiloje kiekvieną vakarą kiemuose galima susitikti su tokiu padarėliu, labai mėgsta obuoliukus...“ - rašė socialiniame tinkle neringiškė Rima ir įkėlė nuotrauką, kaip meškėnas godžiai doroja obuoliukus.

„Ne tik Preiloje. Juodkrantėje taip pat! Paties meškėno nematėme, bet pagal išdaigas ir paliktas krūveles iškart jį įtarėme! Bėda ta, kad jų išmatose gausu virusų ir bakterijų, kurios pavojingos žmogui ir, regis, naminiams gyvūnams, todėl reikia visais būdais bandyti jį išgyvendinti iš savo teritorijos!“ - socialiniame tinkle įžvalgomis dalijosi juodkrantiškė Greta.

Šių padarėlių vietiniai sakė matę ir daugiau. Pavyzdžiui, jaunas meškėnas fiksuotas gana netikėtoje vietoje: vakaro prietemoje keturkojis šmirinėjo Smiltynėje prie Senosios perkėlos. „Štai, akivaizdus įrodymas, kad invaziniai meškėnai pamažu vis labiau apgyvendina mūsų kraštą, Neringą. Šį dar jauną meškėną telefonu iš kelto nufotografavau Smiltynės perkėlos prieplaukoje“, - rašė Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.

Nida, Juodkrantė, Smiltynė. Prireikė vos 7 metų, ir meškėnai sugebėjo išplisti po visą lietuviškosios nerijos dalį.

Deja, kaip teigė pokalbininkai, vietiniai medžiotojai nėra suinteresuoti specialiai medžioti šiuos keturkojus chuliganus. Priežastys - kelios: esą tai nėra vertingas trofėjus. Be to, šį gyvūną itin sunku sumedžioti. Naktinis keturkojis ir gudrus, ir specialios gaudyklės dažnai nesuveikia.


Neviliokit ir nesižavėkit


Autoritetingas gamtininkas, knygų rašytojas S. Paltanavičius pirmiausia turi patarimą vietiniams neringiškiams, kaip elgtis, sutemoje sutikus savo sodyboje meškėną.

„Jie dieną slepiasi malkinėse, pašiūrėse, o vakarais išlenda ieškoti maisto. Mums, lietuviams, tai gana egzotiniai gyvūnai, neįprasti akiai. Gal pernelyg amerikoniškų filmukų prisižiūrėjome, kuriuose meškėnai vaizduojami patraukliai, net komiškai. Tokie iš pažiūros žavūs, mieli. Ir dar turi tas pirštuotas letenėles, ir tą juodą „vagies kaukę“ ant snukučio „dėvi“. Apgaulingai mieli...

Lai tie personažai ir lieka Šiaurės Amerikos kultūros dalimi. Mums jie yra invaziniai plėšrūnai. Itin mokantys prisitaikyti prie aplinkos ir turintys unikalių savybių. Naikina paukščių jauniklius: tiek perinčius ant žemės, lizduose, tiek net inkiluose. Iškrapšto varnėnus ir juos suėda. Visoje Europos Sąjungoje ši rūšis yra laikoma invazine, nes naikina mūsų vietinę fauną„, - pasakojo jis.

Anot gamtininko, jei meškėnas ant žemės ras kiškiuką ar stirniuką - šis bus suėstas.

Mūsų gyvūnai yra vietiniai, jie gyvena savo ritmu, o kai atsiranda invazinės rūšys, mūsiškiai nebesugeba su jomis kovoti.

„Ar mes norime išsaugoti autochtonines, mūsų kraštui būdingas gyvūnų rūšis, ar įsileisti emigrantus, kurie tas rūšis naikina? Jau būta pavyzdžių, kai europines audines išstūmė kanadinės, ir dabar mūsiškės - Lietuvos raudonojoje knygoje“, - pasakojo S. Paltanavičius.

Jis įspėjo, kad negalima ne tik specialiai egzotiškiesiems meškėnams palikti kokio maisto prie namų, bet ir derėtų vengti šių mikliapirščių chuliganų.

„Jokiu būdu nemėginkite maitinti iš rankų ar specialiai vilioti, palikdami jiems gardumynų. Jie tik įpras prie to ir kasnakt ateis. O negavę skanėsto, ims elgtis agresyviai ir įkas. Labai skaudžiai. Pažiūrėkit į jų dantukus: meškėnai - plėšrūnai. Jie gali supykti nežinia dėl ko, ir įkandimų, užpuolimų atvejai gali labai nemaloniai baigtis. Jau nekalbu apie platinamas ligas, kurios gali būti pavojingos žmogui“, - komentavo S. Paltanavičius.


Užfiksavus - pranešti



Gamtininkai vieningai ragina: Kuršių nerijoje išvydus meškėnus prie savo sodybų ar kitose vietose būtina pranešti KNNP direkcijai. Arba aplinkosaugininkams.

Ž. Grigaitis akcentavo, jog gamtininkams svarbi yra labai tiksli meškėno aptikimo, pastebėjimo vieta: neužtenka informacijos „kažkur prie Gintaro įlankos arba Preiloje“.

„Būtinas konkretus namas, objektas, malkinė, pašiūrė, garažas, nes tik taip galima jį susekti ir sugauti, tad prašome visuomenės sąmoningumo ir pagalbos. Kur tiksliai pamatėte, tai tą vietą konkrečią ir nurodykite. Juodkrantės atvejis buvo chrestomatinis: meškėnas užstrigo malkinėje ir jį iš ten sėkmingai pavyko iškrapštyti“, - pastebėjo jis.

Remiantis bendra informacija, nuo pat 2013-ųjų šių „kaukėtų banditų“ UNESCO saugomoje Kuršių nerijos teritorijoje vis daugėja, ir jie plinta po skirtingas teritorijas. Nežinia, kurioje vietoje dar jie gali būti fiksuojami.

„Meškėnai yra tikri chuliganai, banditai. Vokietijoje jų populiacija jau per 1 mln. individų. Lenkijoje jie irgi drastiškai išplitę. Negi leisime kartotis situacijai ir Lietuvoje, o ypač tokioje jautrioje teritorijoje kaip Neringa? Šiaurės Amerikoje jie virsta miestų gyvūnais, kurie rausia konteinerius, išmėto šiukšles, braunasi į palėpes, vagia atsargas, būna agresyvūs, jei kažko negauna“, - pasakojo S. Paltanavičius.

Spėjama, kad pirmieji meškėnai į Kuršių neriją atkeliavo iš Rusijos. Mat šiuos gyvūnus kai kurios šeimos laiko namie (nelegaliai). Iš pradžių šie pūkuotukai būna meilūs, tačiau subrendę jie tampa visai kitokie: agresyvūs, tikri namų niokotojai, viską daužantys ir darkantys aplinką. Todėl šie išgujami iš namų ir galbūt užuot nuvežus į zoologijos sodą tiesiog išleidžiami gamtoje. Gali būti, kad taip įvyko ir sieną su Karaliaučiaus sritimi turinčioje Neringos savivadybėje.

Beje, Rusijoje įsigyti meškėną yra nelegalu, tokia kontrabanda griežtai draudžiama. Tačiau Raudonosios meškos šalyje galioja kita tvarka...

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2017-Oct-10 13:27

Meškėnas atsibastė iki Žuvinto

2017-10-09
LRT.lt

Žuvinto biosferos rezervate aptikta nauja, iki šiol neregistruota žinduolių rūšis – meškėnas Procyon lotor. Žvėrelis rastas žuvęs po susidūrimo su transporto priemone pakelėje šiauriniame rezervato pakraštyje, ties pat Dzūkijos ir Suvalkijos riba spalio pradžioje.

Rezervate aptiktas suaugęs patinas svėrė beveik 9 kilogramus – kone maksimalaus svorio, kiek gali priaugti, skelbia Žuvinto biosferos rezervato direkcija.

Gamtininkai įspėja, kad iš pažiūros gražus ir simpatiškas gyvūnas kelia pavojų gamtai, nes yra invazinė rūšis. Jo grobiu gali tapti viskas, kas juda ir yra mažesnis už jį. Jis ėda paukščius, varliagyvius, roplius, bestuburius, taip pat uogas ir vaisius.

Meškėnų prieš porą metų rasta Kuršių nerijoje, pasirodė žinučių apie jų stebėjimus kitose Lietuvos vietovėse, nors nepaneigiamų įrodymų ir nebūta. Mūsų pietvakarių kaimynėse šalyse meškėnas žinomas ne pirmą dešimtmetį. Lenkijoje jis plinta iš vakarų – Vokietijos, kur prieškary įveistas (dabar jo populiacija Vokietijoje viršija milijoną). Baltarusijoje sovietmečiu jis irgi įveistas pokaryje kaip kailinis žvėrelis. Prieš kelis metus meškėnas aptiktas Beloviežo girioje.

Šios iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšies invazija Europoje yra viena sparčiausių. Vislus, beveik neturintis natūralių priešų, puikiai prisitaikantis gyventi urbanizuotose vietovėse, žvėrelis gausėja ir savo gimtinėje, ir mūsų kontinente.

Meškėnas yra įtrauktas į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Tokius gyvūnus leidžiama medžioti neribojant jų amžiaus, dydžio ir kiekio. Gyvų invazinių organizmų įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas. Juos draudžiama transportuoti gyvus, sugavus paleisti ar perkelti į kitas vietas.

Re: Paprastasis meškėnas

by 30-06 » 2016-Dec-15 22:31

Va kas su kormoranu perteklium gali lengvai susidorot :roll: .Neseri pora dienu,po to sniura ant kojos ir leidi medin prie lizdu :pardon:

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2016-Dec-15 09:06

Neapsigaukite: gražūs ir pūkuoti, bet tuo pačiu ir grėsmingi

Justina Maciūnaitė,
www.GRYNAS.lt
2016 m. gruodžio 14 d

Nedideli, pūkuoti ir vikrūs paprastieji meškėnai žavi ne vieną lietuvį. Tačiau retas žino, jog tai visai ne mūsų kraštui būdinga rūšis. Meškėnai yra invaziniai gyvūnai, kurie daro labai įvairų poveikį aplinkai. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, koks šios rūšies paplitimas Lietuvoje ir kokią įtaką jie daro gamtai.

Meškėnus į gamtą paleido žmonės

Nenuostabu, kad meškėnai pernelyg negąsdina žmonių: jie nedidelio, naminės katės ūgio, mažo snukučio ir pūkuoti. Jų išvaizda labai panaši į mangutą – kitą Lietuvoje sutinkamą invazinę rūšį, kuri meškėnams visai negimininga. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto doc. dr. Alius Ulevičius sako, kad didžioji dalis Lietuvoje retkarčiais aptinkamų meškėnų greičiausiai yra paleisti žmonių, kurie juos laikė nelaisvėje. Anot jo, anksčiau buvo ypač populiaru namuose laikyti kokį egzotišką gyvūną, pavyzdžiui, meškėną. Tačiau kad ir koks jis mielas būtų – šis gyvūnas yra laukinis žvėris, labai žvitrus, judrus, galintis įkąsti ar apdraskyti bei jį auginti namų sąlygomis yra praktiškai neįmanoma. „Meškėnai Lietuvoje atsiradę, jei taip galima sakyti, epizodiškai. Kada dar buvo galima prekiauti meškėnais, žmonės juos pirko, o kai jie pradėdavo daryti visokias išdaigas namuose, jų atsikratydavo – išleisdavo į laisvę“, – tvirtina A. Ulevičius.
Kol kas Lietuvoje meškėnų populiacijos nėra. Sutinkami tik pavieniai individai. Kaip sako mokslininkas, meškėnų populiacija iš nelaisvės paleistų žvėrelių galėtų susiformuoti tik tuomet, jei visi nepatenkinti augintojai juos paleistų beveik vienu metu ir vienoje vietoje. Tokia tikimybė labai maža. Mokslininkas pabrėžia, jog natūraliai iš kitų šalių plintančių meškėnų Lietuvoje vargiai galima tikėtis. Artimiausia susiformavusi jų populiacija yra Vakarų Lenkijoje ir Vokietijoje, t.y., maždaug 500-600 km iki Lietuvos. Gyvybingos populiacijos plėtrą stabdo ir tai, jog patelės yra gana sėslios. Patinai judresni, tačiau jei nėra kitų įsikūrusių populiacijų, ilgesnės šių žvėrių klajonės neduoda rezultatų. Anksčiau gyvybinga aklimatizuotų meškėnų populiacija egzistavo Baltarusijoje, Gomelio srityje. Pasak kai kurių tyrinėtojų, ši populiacija dabar laikoma greičiausiai išnykusia. Ar Lietuvoje yra bent vienas meškėnas, atklydęs iš kitos valstybės, reiktų išsiaškinti atliekant genetinius tyrimus.

Meškėnų Lietuvoje daug nėra

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus duomenimis, nuo 2010 metų stebėti 25 meškėnai, tačiau šie žvėrys judrūs ir tie patys gyvūnai galėjo būti stebėti ir po keletą kartų. Iš jų 10 buvo sumedžiota, 4 rasti suvažinėti automobilių. Doc. dr. A. Ulevičius taip pat tvirtina, kad Lietuvoje esančių meškėnų net negalima vadinti populiacija. Tai tiesiog atskiri, žmonių į laisvę paleisti ar atklydę individai. „Lietuvoje pastebimi pavieniai individai. Jie randami epizodiškai, bet tai nereiškia, kad yra susiformavusios populiacijos. Pagrindinis šių atrandamų meškėnų šaltinis yra atsitiktinis paleidimas iš nelaisvės į laisvę, kai žmonės juos išmeta iš namų. Net paleidžiant į laisvę nėščias pateles, jos atsives jauniklių, tačiau, kad susiformuotų populiacija, turi būti pasiektas kritinis individų tankumas. Tada populiacija gali pradėti augti“, – aiškina pašnekovas. Meškėnai linkę gyventi miškuose, medžiuose, tačiau jie nėra baikštūs, todėl dažnai sutinkami ir prie žmonių sodybų, kur ieško ėdesio. Jie yra naktiniai gyvūnai, nėra dideli slapukai.

Daugiausia meškėnų – Kuršių nerijoje

Nors meškėnai Lietuvoje sutinkami retai, tačiau, jiems išplitus, įtaka vietiniams organizmams gali būti neginčijama. Meškėnai yra lengvai prisitaikantys prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, gali įlipti į medį ir išdrąskyti lizdus, į drevę įkišti leteną ir ištraukti ten perinčių paukščių kiaušinius. Doc. dr. A. Ulevičius tvirtina, kad kol kas mūsų sparnuočiams didelės grėsmės nėra, nes meškėnų Lietuvoje yra tik pavieniai individai, tačiau, jiems išplitus, pirmiausia kentėtų ant žemės perintys paukščiai. „Didelės įtakos meškėnai dar nedaro. Bet jeigu jie išplistų, pirmiausia nukentėtų ant žemės perintys paukščiai. Bet reiktų pabrėžti dar vieną dalyką, kad šie gyvūnai yra labai sinantropiški, nevengiantys žmonių gyvenviečių, netgi miestų. Miške jie gyvena medžiuose, bet jiems tinkami ir žmonių pastatai, todėl ten dažnai ir yra pastebimi“, – aiškina mokslininkas. Daugiausiai meškėnų pastebima Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus ekologė Emilija Razmienė sako, kad nors meškėnų ir nėra tiek daug, kad darytų rimtą žalą regiono gamtai, bet, kaip ir kituose regionuose, pajūryje vienas iš galimų šių gyvūnų grobių gali būti paukščių dėtys: tiek perinčių ant žemės, tiek perinčių medžiuose. Jeigu miške meškėnas ėdesio neranda, persikelia maisto ieškoti kitur, gali pasiekti ir pajūrį, kopas, kur peri itin retos paukščių rūšys. E. Razmienė primena, kad pirmieji meškėnai Kuršių nerijoje užfiksuoti 2013 metais. Šios invazinės rūšies stebėtų, sumedžiotų individų skaičius gali būti didžiausias šalyje ir dėl teritorijos uždarumo. Ekologė prašo visų Kuršių nerijoje pastebėjusių meškėną apie tai pranešti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriui.

Efektyviausias būdas kovoti – medžioklė

Anot ekologės E. Razmienės, meškėnus sudėtinga išnaikinti dėl jų vislumo, plėšrumo ir gebėjimo greitai prisitaikyti prie aplinkos. Vienas iš būdų, kaip kovoti su šiais gyvūnais, yra medžioklė. Meškėnų, kaip invazinės rūšies, medžioklė leidžiama ištisus metus. Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sako, jog medžiotojai meškėnus pastebi itin retai. Tiesa, jei medžioklės metu šis gyvūnas atpažįstamas, medžiotojas stengiasi jį sumedžioti. „Žinoma, jų židinys yra Kuršių nerija. Tačiau šiuo metu medžiotojams neteko sutikti meškėnų. Ankstesniais metais, prieš ketverius ar penkerius metus, kai tik meškėnas buvo įtrauktas į medžiojamų gyvūnų sąrašą, žinojau kelis atvejus. Vienas jų Rokiškio rajone, kai buvo sumedžiota patinas, patelė ir jauniklis. Sąmoningas medžiotojas, žinantis, kad yra tokia invazinė rūšis, kelianti grėsmę mūsų gamtai, gali sumedžioti individą, jei jį atpažįsta“, – sako E. Tijušas. Tačiau, anot jo, nors medžiotojai ir stengiasi stabdyti meškėnų plitimą, kaip laimikis šis žvėris nėra vertingas. „Neteko girdėti, kad meškėno mėsa būtų naudojama maistui, o kailis šiais laikais irgi nebėra didelė vertybė, todėl ne dėl kailių meškėnai medžiojami“, – mano medžiotojas. Nors meškėnai Lietuvoje ir yra labai reti, tačiau svarbu apsaugoti mūsų gamtą nuo šių invazinių gyvūnų. Aplinkos ministerija prašo gyventojų neišleisti paprastųjų meškėnų, laikomų kaip augintinių, į laivę, o pastebėjus juos gamtoje – informuoti Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyrių, kad galėtų pranešti atsakingoms institucijoms, kurios sugaus ar sumedžios šiuos invazinius gyvūnus. Be to, pagal teisės aktus, draudžiama paprastuosius meškėnus parduoti ar pirkti.

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2016-Nov-28 13:52

DĖL PAPRASTOJO MEŠKĖNO (PROCYON LOTOR) PLITIMO

Paprastasis meškėnas (Procyon lotor) yra agresyvi invazinė gyvūnų rūšis, kuri įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Šis gyvūnas dėl didelio savo plėšrumo ir vislumo, geros adaptacijos naujose teritorijose, invazine rūšimi yra paskelbtas visoje Europos Sąjungoje, todėl laikyti, veisti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti meškėnus į aplinką griežtai draudžiama. Pastebėjus Alytaus regione paprastojo meškėno potencialias lankymosi ar veisimosi vietas, sumedžiojimo atvejus, skaičių, individų lytį bei kitus naudingus duomenis, kurie bus svarbūs šios invazinės rūšies plitimo kontrolei, informaciją prašome siųsti el. paštu tomas.daugirdas@ard.am.lt.


Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija

Re: Paprastasis meškėnas

by 30-06 » 2016-Sep-26 15:54

valerijus30 wrote: an lazdinu riesuto kol dabegau paziuret jau nebuvo
:D Nuskrido turbut :wink:

Re: Paprastasis meškėnas

by valerijus30 » 2016-Sep-26 11:44

Negaliu sakit šimta proc. Bet maciau panasu guvuna i meškena an lazdinu riesuto kol dabegau paziuret jau nebuvo

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2016-Aug-29 19:24

Neringiškius gąsdina iš kažkur atklydę meškėnai, specialistai perspėja, kad tai labai pavojingi gyvūnai


Šaltinis: 15min
2016.08.29


Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai pradėjo rinkti informaciją apie meškėnus. Prieš kelerius metus parke iš kažkur atklydę meškėnai buvo sumedžioti, tačiau baiminamasi, kad šių gyvių dar gali būti Kuršių nerijoje, ir prašoma pasidalinti žiniomis apie juos.
„Tai labai pavojingi gyvūnai, jie – visaėdžiai, sugeba įsiropšti į medį, maitinasi kiaušiniais, jaunikliais, paukščiais. Visas pasaulis kovoja su meškėnais, ypač jie nepageidaujami saugomose teritorijose“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.

Pamatė ir kormoranų perimvietėje

Pirmieji meškėnai Kuršių nerijoje buvo pastebėti 2013-aisiais. Tada meškėnai užfiksuoti Juodkrantėje ir Nidoje. Abu buvo sučiupti. Po metų dar du meškėnai pastebėti Juodkrantėje. Suaugęs meškėnas užfiksuotas Gintaro įlankoje, kitas prie „Ąžuolyno“ molo. Vieną pavyko sumedžioti. Kiek vėliau, tais pačiais metais, meškėnas buvo pastebėtas Smiltynėje, kavinės „Pakrantė“ teritorijoje, o dar vėliau šalia viešbučio „Palva“ ant konteinerio. Gali būti, kad tai buvo tas pats gyvūnas. Šiais metais meškėnas vėl pastebėtas – pavasarį jis sutiktas kormoranų kolonijoje. Dar kelis kartus gauta duomenų apie meškėną Gintaro įlankoje, ant kelio. Parko direkcijos darbuotojai kreipėsi į visus, mačiusius meškėnus, ir prašo padėti juos rasti. Užfiksavę šiuos gyvius poilsiautojai ir vietiniai gyventojai jau nusiuntė ne vieną nuotrauką. Deja, paaiškėjo, kad neretai meškėnai buvo painiojami su usūriniais šunimis, kurių taip pat yra Kuršių nerijoje.

Maišo su usūriniais šunimis

„Šie gyvūnai iš pirmo žvilgsnio panašūs. Juos atskirti pirmiausiai galima pažiūrėjus į uodegas, meškėnų ji – raina, kitaip nei usūrinio šuns, kuri vienspalvė“, – aiškino Aušra Feser. Meškėnai yra paplitę Centrinės ir Šiaurės Amerikos paupiuose, miškuose, netoli gyvenviečių. Europos Sąjungos institucijos yra įtraukusios meškėnus į invazinių rūšių sąrašus. Šią invazinę rūšį laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti arba paleisti į aplinką griežtai draudžiama. „Bėda ta, kad kaimyninėse šalyse meškėnus galima nusipirkti kaip naminius gyvūnus. Tačiau neretai šeimininkai jais atsikrato, paleisdami į laisvę“, – sakė parko vadovė.

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2014-Oct-02 14:11

Neringos siaubas – įžūlūs meškėnai

lrytas.lt
Gediminas Pilaitis
2014-10-02

Kuršių nerijoje įsikūrę Šiaurės Amerikos meškėnai nebijo žmonių, net leidžiasi fotografuojami. Bet aplinkosaugininkai šiurpsta pagalvoję, kas bus, kai žvėreliai pradės veistis miškuose.
img.lrytas.lt.jpg
Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos, drąsiai slampinėja meškėnas. Jį gyventojai painioja su usūriniu šunimi. G.Lukošiūtės nuotr.
Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos, pasirodantis meškėnas jaučiasi puikiai – drąsiai slampinėja miško takeliais, karstosi po medžius. Gyvūnas netgi pradėjo brautis į gyventojų sodybas, rašo „Lietuvos rytas".

Iš pradžių žmonės manė, kad jų sodybas aplanko usūrinis šuo.

Meškėnai ir usūriniai šunys iš snukio yra labai panašūs, bet pastarieji nėra tokie judrūs, nelipa į medžius, nebrenda į vandenį. Meškėną išdavė dryžuota uodega.
„Mielas jo snukis dar nieko nesako. Meškėnai drasko paukščių lizdus, suėda ir kiaušinius, ir vos išsiperėjusius jauniklius. Jie kaišioja letenas ir į drevėse sukrautus lizdus, graibsto inkilus“, – kalbėjo buvęs ilgametis Neringos medžiotojų vadovas Viktoras Kolokšanskis.
Pernai du meškėnai gąsdino žmones Nidos centre naršydami po šiukšlių konteinerius. Pabaidyti ėmė urgzti, nenorėjo trauktis. Vienas liuoktelėjo į medį, kitas užsikorė ant namo stogo.
Manoma, jog Gintaro įlankos meškėną, kuris nebijo žmonių, į mišką galėjo paleisti koks nors laukinių žvėrelių augintojas.
Greičiausiai tas pas meškėnas Juodkrantėje, prie užeigos „Žuvelė“, varto kibirus ir dėžes su maisto atliekomis.
Kai šeimininkams nepavyko nuvyti alkano gyvūno, jie paprašė miškininkų pagalbos.
„Kai priartėjau prie jo per žingsnį, žvėrelis mikliai įsiropštė į medį ir smalsiai žiūrėjo į mane iš viršaus. Po to nurūko į mišką“, – akistatą su meškėnu prisiminė Juodkrantės girininkas Tomas Jukna.
Nidos gyventojams pernai ramybę drumstusių meškėnų neliko – medžiotojai juos nušovė.
Kiek jų dar laksto Kuršių nerijos miškuose, nežinia.
„Tikrai ne vienas – žmonės jų matė skirtingose vietose. Jauniklių nepastebėta – gal dar nepradėjo veistis?“ – sakė T.Jukna.
Meškėnų jaunikliai – jaukūs ir meilūs, bet paūgėję tampa agresyvūs, krečia šunybes.
Anksčiau šių gyvūnų buvo galima įsigyti zoologijos prekių parduotuvėse.
Miškininkai neabejoja, kad meškėnai – Kuršių nerijos lankytojų dovana. Tikriausiai norėję atsikratyti šių žvėrelių žmonės padarė meškos paslaugą draustiniui, kuriame peri daug retųjų paukščių.
„Kur tik pasirodo meškėnų, paukščių giesmės nutyla“, – perspėjo V.Kolokšanskis.

Žvejai viliasi, kad pakenks kormoranams

Visaėdžiai meškėnai minta pelėmis, sraigėmis, kirminais, kriauklėmis, žuvimis, bet labiausiai jiems patinka paukščių kiaušiniai.
Kuršių nerijos žvejai puoselėja slaptą viltį, kad meškėnai galėtų duoti ir naudos – padėtų naikinti Juodkrantės sengirėje įsikūrusią kormoranų koloniją. Mat šie paukščiai įžūliai tuština žvejų tinklus.
V.Kolokšanskis tokias žvejų kalbas vertina skeptiškai: „Meškėnams neįsakysi, kad plėštų tik kormoranų lizdus – jie nusiaubs viską.“

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2014-May-27 17:35

Atėjūnai Lietuvoje gali pasijausti lyg namuose

Projektas „Aplinkosauga“
2014 m. gegužės 27 d.
delfi.lt



Žmogaus noras keisti gamtą pagal save dažnai atsisuka prieš jį patį. Norėdamas praturtinti gamtą naujomis rūšimis, žmogus sukelia daugybę ekologinių problemų. Lietuvoje tokių rūšių priskaičiuojama virš tūkstančio, o visoje Europoje – virš 11 000. Dėl jų kasmet senajame žemyne patiriama virš 40 milijardų litų nuostolių.

Iš kitų žemynų įvairiais būdais į gamtą pakliuvusios rūšys neretai atranda pranašumų naujose buveinėse. Vietiniai gyvūnai negali apsisaugoti nuo plėšrūnų, atėjūnai nukonkuruoja kitas rūšys ir platina įvairius parazitus ir ligas, prie kurių patys yra prisitaikę, tačiau nuo jų kenčia senbuviai.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigia, kad didžiausią įtaką darantys svetimžemiai gyvūnai Lietuvoje buvo įkurdinti tikslingai, o ne paplito netyčiomis.

„Sovietiniais laikais buvo toks šūkis – nelaukime malonių iš gamtos, iš gamtos viską patys turime pasiimti. Buvo tokia politika - gamtoje priveisti kuo daugiau rūšių, kad kuo daugiau kailių, kuo daugiau mėsos ir kuo daugiau galėtų visko iš jos galėtume pasiimti. Buvo laikai, kai ondatros kailio kepurė buvo pagarbos reikalas, o audinės kepurė ar kailiniai buvo didelės prabangos ženklas“, – sakė gamtininkas.

Anot S. Paltanavičiaus, ondatros elgiasi nuosaikiai vietinės gyvūnijos atžvilgiu. Tuo tarpu plėšrios audinės kelia rimtą grėsmę paukščiams ir smaguriauja jų kiaušiniais. Visgi, jos dar ne patys pavojingiausi įsibrovėliai mūsų miškuose.

„Visoje Europoje iš Šiaurės Amerikos įvežtas meškėnas sukėlė labai daug problemų. Meškėnas priklauso plėšriesiems gyvūnams, bet yra visaėdis. Miške, kur įsikuria meškėnas, praktiškai nebelieka vietos paukščiams. Jie nebegali susisukti lizdų“, – pasakojo S. Paltanavičius.

Dėl vertingo kailio į Europą įvežtas meškėnas, išgyventi gali bet kokiomis sąlygomis, nuo jo joks silpnesnis gyvūnas neturi šansų pasislėpti, o už savęs jis palieka negyvus, tuščius miškus.

„Meškėnas puikiai plaukia, gali panerti po vandeniu, lenda į visas olas, lipa į visus medžius. Praktiškai jis pasiekia visus įmanomus lizdus. Jis yra labai agresyvus viso kas gyva naikintojas. Lietuvoje jau buvo trys ar keturi meškėnai rasti ir sumedžioti. Medžioklės taisyklės numato, kad meškėnai yra medžiojami visus metus. Jiems medžioti nereikia jokio leidimo ir ši rūšis yra naikinama“, – sakė gamtininkas.

Atsidavusiam gamtos saugotojui nė kiek nevirpa širdis dėl tokio šios rūšies likimo Lietuvoje.

„Jos negali būti mūsų gamtoje. Mums jau užtenka manguto – ūsurinio šuns ir kanadinės audinės. Kai jie buvo įveisti, vėl dėl kailių, mums kilo daugybė problemų“, – sakė jis.

Visgi, pasitaikė ir ekologiškai mažiau pavojingų introdukcijos atvejų. 1905 į Austrijos-Vengrijos imperiją įvežtos ondatros beveik nedaro poveikio vietinėms rūšims, bet praturtina kailių išteklius. Ironiška, bet į bebrą panašūs, tik daug smulkesni, graužikai, labiausiai kenčia nuo invazinių audinių.

„Praktiškai ondatra, neturinti konkurentų aplinkoje, neužėmė jokios nišos ir jokio vietinio gyvūno neišstūmė. Taip pat nemažai yra vabzdžių, žinoma ne Kolorado vabalas, žalos nedarančių. Bet mes per mažai apie juos žinome. Jie tiesiogiai gal ir nedaro įtakos, bet jos gali turėti savo specifinius parazitus, kurie joms normalūs, bet mirtinai pavojingi vietinėms rūšims“, – sakė gamtininkas.

Aštuntajame dešimtmetyje buvo prisiveisę gausybė ondatrų, kurių populiacija tapo sunkiai kontroliuojama. Visgi, gamta rado savo būdą. Prasidėjo graužikų maras, kuris smarkiai sumažino šių gyvūnų populiaciją.

„Gamtoje daug dalykų, kurie negali būti prognozuojami“, – sakė gamtininkas.

Visgi, nors ondatros iš pažiūros ir nepavojingos, bet jas medžioti galima be jokių draudimų visus metus, taip pat ir selektyviniais, užtikrinančiais staigią mirtį, spąstais.

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2014-Jan-29 09:16

Eksperimentas: ar Lietuvoje vis dar parduodami invaziniai meškėnai?


Rūta Levickaitė,
GRYNAS.lt
2014 m. sausio 29 d.
meskenas-is-paziuros-mielas-ir-pukuotas-gyvunas-lietuviskai-gamtai-kelia-63818068.jpg
Nuo 2012 metų Lietuvoje yra draudžiama veisti ir prekiauti paprastaisiais meškėnais, kurie laikomi invazine rūšimi. Tiesa, iki šių metų net naminių gyvūnėlių parduotuvėse jais buvo prekiaujama ir atsirado susigundžiusių mielų gyvūnėlių įsigyti. Net ir dabar, jau draudimui įsigaliojus, interneto forumų diskusijoje ir skelbimuose pasirodo žinučių, kad kažkas nori įsigyti arba parduoti šį laukinį gyvūną. GRYNAS.lt atrado vieną tokių skelbimų ir susisiekė su jo autoriumi.

Dvigubas eksperimentas

Panaršius internete į akis iš karto krinta netikėtas skelbimas, kad Kaune už 150 litų parduodami Šiaurės Amerikos meškėnai. Skelbime rašoma, kad tai dviejų mėnesių meškėnų jaunikliai. Jie auginami namuose, puikiai sutaria su keturkoju augintiniu šunimi. Maža to, akcentuojamas šių žvėrelių draugiškumas, rašoma, kad jie mielai leidžiasi paimami ant rankų.
GRYNAS.lt jau sulaukė kelių pasipiktinusių gamtininkų komentarų. Jų teigimu, nuo „mažo mielo meškėniuko“ iki labai gudraus ir nepaklusnaus meškėno - vienas žingsnis“.
Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė jaunas vyras.
„Kam jūs norite įsigyti meškėną? Mažiems vaikams?“ - pokalbį klausimais pradėjo skelbimo autorius. Atsakius teigiamai, šis suskubo patikslinti - „aš meškėnais neprekiauju“.
Pasirodo, kad skelbimo autorius – studentas, rašantis mokslinį darbą, kuriame aiškinasi, ką žmonės žino apie šią iš Šiaurės Amerikos atkeliavusią rūšį. Jis taip pat „gaudo“ žmones, kurie nežino, kad meškėnai pavojingi ir stengiasi jiems suteikti daugiau žinių apie šią rūšį.
„Kad nenudegtumėte kada nors įsigijusi meškėną, noriu trumpai pasakyti, kad mažamečiams vaikams jis ypatingai pavojingas – gali apkandžioti. Tai nėra šuo ar katė, kuriuos galima apsikabinti“, - aiškino pašnekovas. Jo teigimu, tai nėra prijaukintas gyvūnas, jis yra grynai laukinis, o Lietuvoje nuo 2012 metų dar ir draudžiamas veisti bei pardavinėti.
Nors skelbimas netikras, neišsiduodame ir klausinėjame toliau: „Tai šito gyvūno net negalima parduoti?“.
Skelbimo autorius nepasimeta: „Anksčiau juos pardavinėjo „Kikoje“, Aplinkos ministerijoje nebuvo iškeltas šitas klausimas. Žmonės palaiko tris mėnesius, vaikams nuperka, pavažinėja Amerikoje, Vokietijoje – pamato, kaip ten juos augina ir paskui išleidžia į laisvę, nes niekas jų neima, zoologijos sodai neturi kur laikyti, nenori apsikrauti“.
Skelbimo autorius juokėsi sulaukęs kelių skambučių ir iš gamtosaugininkų, domėtasi, ar iš tiesų jis prekiauja meškėnais. Vyras visiems kantriai aiškina tikrąją skelbimo atsiradimo priežastį. Pokalbiu metu jis ne kartą pabrėžė, kad meškėnai, ištrūkę į laisvę, pridarytų gamtoje nemenkos žalos, todėl svarbu žmones informuoti: „Perėjimo sezonu jie daugiausiai maitinasi kiaušiniais, įlipa į medžius ir ėda išsiritusius jauniklius“.

Invazinių rūšių išskėstomis rankomis nelaukiama

Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) dėstytojas, zoologas Egidijus Bukelskis patvirtino skelbimo autoriaus iš Kauno teiginius, kad iš tiesų meškėnų, paleistų į laisvę, grėsmė reali.
„Mes laukiame vieno, dviejų, o galbūt ir trijų stambių gyvūnų, kurie gali patekti į Lietuvą ir apsigyventi mūsų krašte. Jie nebūdingi mūsų šaliai ir todėl yra daug pavojingesni nei daug kas įsivaizduoja. Meškėnai, pavyzdžiui, laipo medžiais ir ten, kur jis buvo įvežtas kaip kailinis žvėrelis, Užkaukazėje pridarė didžiulių nuostolių gamtai – sunaikino ištisas grupes paukštelių. Todėl mes šito žvėrelio laukiame ne išskėstomis rankomis. Buvo primtas nutarimas, kad jį reikia įrašyti į visus metus medžiojamų gyvūnų sąrašą“, - pasakojo mokslininkas.
Anot jo, toks įsakymas išleistas labai laiku, nes meškėnų laisvėje jau yra pastebėta Kupiškio ir Rokiškio rajonuose. Ten medžiotojams pavyko kelis jų ir nušauti. Vėliau pasirodė pranešimų, kad meškėnai apsigyveno Kuršių nerijoje.
„Šitas dalykas matyt buvo susijęs su tuo, kad žmonės nusipirkdavo juos kaip dekoratyvinius gyvūnėlius, palaikydavo, nusiveždavo į kaimo sodybą ir arba jie patys pabėgdavo, arba tiesiog vaikai paleisdavo... Jie pasprukę galėjo išgyventi metus ir ilgiau. Visa laimė, kad jie, matyt, pavieniui buvo, nesusiporavo, nepadarė žalos. Kai buvo sumedžioti trys, manau, kad tai buvo visa vada. Duok dieve, kad patelė žuvo, taigi sumažėjo tolesnis pavojus, bet jeigu išliko ir toliau gali poruotis, mums yra didelė grėsmė, kad turėsime šitą nemalonią rūšį“, - dėstė zoologas.
Šiuo metu Lietuvoje turime ir daugiau invazinių rūšių – kanadinės audinės, mangutai. Taigi mokslininkai baiminasi tiek jų plitimo, tiek ir įsigalėjimo. E. Bukelskis atkreipia dėmesį, kad nors imamasi priemonių šių rūšių populiacijoms riboti, trūksta žmonių atsakingumo perkant egzotinius gyvūnus ir nepasidomint, ar jie nekelia pavojaus mūsų šalies bioįvairovei.

Kokią žalą daro pūkuotasis meškėnas iš Amerikos?

Paprastieji meškėnai laisvėje jau dabar gyvena Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. E. Bukelskis yra iškėlęs versiją, kad meškėnai gali migruoti net pasinaudodami traukiniais. Jeigu juose vežami grūdai, kuriuos meškėnai ėda, jie gali nukeliauti kelis šimtus kilometrų ir atsidurti visai jiems nebūdingoje aplinkoje.
„Tai realus kelias. Kodėl taip negali atsitikti? Tai yra versija, nesakau, kad taip ir atsitiko. Jų plitimo keliai įvairūs galimi“, - sakė VU GMF dėstytojas.
Anot pašnekovo, meškėnai kaip invazinė rūšis, patekusi į jai nebūdingą terpę, užima kurios nors kitos rūšies vietą. Kadangi jie gerai prisitaikę medžioti ir net laipioti medžiais, jie kelia grėsmę daugumai miško žvėrių, ypatingai paukščiams: „Jis atliks tą negerą veiklą ir padarys skriaudą smulkiajai mūsų faunai. Kad to neįvyktų – stengiamės, kad nepatektų“.
Šiuo metu, anot E. Bukelskio, pastebimas ir kitų stambesnių žvėrelių populiacijos gausėjimas. Kaip pavyzdį jis mini elnių augintojus: „Auginant dėmėtąjį elnią ar kitas rūšis, tikėtina, kad jie gali pasprukti iš aptvarų ir tapti pavojingais miškui. Pavyzdžiui, pietinėje Švedijoje atvežus baltauodegį elnią, per keletą metų išplito tokia maža kirmėlė siurbikė, kuri išnaikino 80 proc. stirnos populiacijos. Atrodo, menkas žingsnis, bet gamtai jis gali būti pavojingas“, - sakė mokslininkas.

Meškėnai neparduodami, bet yra norinčiųjų juos įsigyti

Lietuvos zoologijos sode Kaune šiuo metu gyvena 8 meškėnai, keturi iš jų persikėlė gyventi iš Klaipėdos, kuomet jie buvo konfiksuoti iš Klaipėdos „Mini zoo“ . Kaip GRYNAS.lt pasakojo šio sodo Žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė, visi meškėnai yra jauni ir gyvena sode ne per seniausiai.
„Meškėnai nemėgstami dėl to, kad yra invazinė rūšis Lietuvoje, bet šiaip jie tikrai yra labai žaismingi. Vasarą apie pirmą valandą dienos vyksta jų parodomasis šėrimas, labai daug lankytojų susiburia pažiūrėti. Labai įdomu stebėti, kaip jiems būna padėtas maistas, jie nešasi jį į baseiną, šlapina vandenyje, ale „skalbia“ kaip mes juokaujame. Voljere veiksmas nuolat vyksta“, - pasakojo A. Grebliauskienė.
paprastasis-meskenas-procyon-lotor-puikiai-karstosi-medziais-ir-tampa-63818208.jpg
Paprastasis meškėnas (Procyon lotor) puikiai karstosi medžiais ir tampa tikru siaubu paukščiams
© Wikimedia Commons nuotr.

Žinduolių specialistė tikina, kad meškėnai, gyvendami zoologijos sode, jokios grėsmės nekelia ir nėra pikti gyvūnai. Žinoma, į laisvę jų paleisti nereikėtų.
Domimės, o kuo gi jie minta? Pašnekovė vardija, kad jų mitybos racionas itin platus – nuo kiaušinių, iki daržovių, mėsos ir net žuvies. „Labai mėgsta uogienę su varške“, - juokiasi A. Grebliauskienė ir čia pat priduria, kad jų racionas labai panašus į žmonių.
Meškėnas gali įkąsti, bet tik tada, kai yra pažeidžiama jo erdvė. Bet šiaip, kada jis turi savo erdvę – jis tikrai nėra blogas gyvūnas. Jiems tiesiog yra pridėta etiketė kaip invazinio gyvūno, dėl to jo visi kratosi.
Žinduolių specialistė A. Grebliauskienė
„Meškėnas gali įkąsti, bet tik tada, kai yra pažeidžiama jo erdvė. Bet šiaip, kada jis turi savo erdvę – jis tikrai nėra blogas gyvūnas. Jiems tiesiog yra pridėta etiketė kaip invazinio gyvūno, dėl to jo visi kratosi“, - sakė Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja.
Trejus metus dirbdama žinduolių skyriuje ji tikina niekada nesulaukusi žmonių skambučių, kad būtų siūloma atiduoti savo namuose laikytą meškėną, tačiau zoologijos sodas sulaukia žmonių, norinčių įsigyti meškėnų, prašymų: „Parduoti žmogui jų negalime, tai draudžia įstatymas, kad ir būtų meškėnų perteklius. Šiaip įsigyti žmonės tikrai norėtų, paaiškiname, kad tai yra invazinė rūšis ir jeigu jie ją laikys be leidimo, taikomos baudos“, - sakė A. Grebliauskienė.

Re: Paprastasis meškėnas

by medziotojas » 2013-Dec-04 10:31

Kuršių nerijoje meškėnams skelbiamas karas


Gediminas Pilaitis
2013-12-04
lrytas.lt

Šiaurės Amerikos meškėnai jau pasirodė ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke – du usūrinius šunis primenančius žvėrelius neseniai nušovė medžiotojai. Niekas nežino, kiek meškėnų laksto draustinyje, rašo „Lietuvos rytas“.
Du į Nidos centrą atsliūkinę meškėnai spalio pabaigoje išgąsdino vienos sodybos gyventojus.
Iš pradžių žmonės manė, kad prie šiukšlių konteinerio knisasi usūriniai šunys.
Pabaidyti gyvūnai ėmė urgzti, vienas striktelėjo medį, kitas užsikorė ant namo stogo. Paaiškėjo, kad tai – meškėnai.

Šeimininkavo Juodkrantėje

Kuršių nerijoje kol kas buvo pastebėti tik trys meškėnai. Vienas jų krėtė išdaigas Juodkrantės centre – prie užeigos „Žuvelė“ vartė kibirus, kartono dėžes su maisto atliekomis.
Šeimininkams nepavyko nuvyti alkano gyvūno – jie paprašė miškininkų pagalbos.
„Kai priartėjau prie jo per žingsnį, žvėrelis mikliai įsiropštė į medį, smalsiai žiūrėjo į mane iš viršaus, po to nurūko į mišką“, – prisiminė Juodkrantės girininkas Tomas Jukna.

Meilūs ir jaukūs – kol maži

Nidiškiams ramybę drumstusių meškėnų nebeliko – medžiotojai juos nušovė. Tačiau kiek šių ypač judrių gyvūnų laksto Kuršių marių pakrantėmis ir miškais, nesuskaičiavo net aplinkosaugininkai.
Meškėnus nušauti sunkiau nei usūrinius šunis arba lapes, nes jie karstosi medžiais.
Meškėnų jaunikliai – jaukūs ir meilūs, bet paūgėję tampa agresyvūs, krečia šunybes. Anksčiau šių gyvūnų buvo galima įsigyti zoologijos prekių tinklo „Kika“ parduotuvėse.
T.Jukna neabejoja, kad meškėnai – Kuršių nerijos svečių dovana, žmonės norėjo jų atsikratyti.

Gyvūnus atsivežė legaliai

Kuriamos ir sąmokslo teorijos – esą meškėnus į draustinį galėjo atgabenti privataus zoologijos sodo, įkurto Klaipėdos rajone, savininkas Edvardas Legeckas, išsigandęs aplinkosaugininkų, mėginusių iš jo atimti aptvare be leidimo laikomą mešką. Klaipėdietis augino ir meškėnus.
„Kam man juos plukdyti per Kuršių marias, kai šalia ošia miškai? Ne aš, o poilsiautojai meškėnus paleido į laisvę.
Jie galėjo ateiti ir per Rusijai priklausančią nerijos teritoriją“, – kalbėjo E.Legeckas, iš kurio aplinkosaugininkai praėjusią savaitę konfiskavo keturis meškėnus.
Čekijos turguje įsigytus meškėnus E.Legeckas atsivežė legaliai. Zoologijos prekių parduotuvėse meškėnų jauniklių tada buvo galima įsigyti už 3000 litų.
Tačiau, matyt, ne visiems pirkėjams gyvūnai patiko – meškėnų jau pastebėta ir kituose šalies miškuose.

Sunaikina paukščių lizdus

Gyvūnų mylėtojams patariama nesižavėti egzotiškais meškėnais. Paūgėję jie gali pabėgti iš namų ir išplisti miškuose.
Taip jau atsitiko Vokietijoje – ten meškėnai ėmė nekontroliuojami daugintis, pažeidė nusistovėjusią ekosistemą ir kelia grėsmę kitoms gyvūnų rūšims.
„Kur tik jie pasirodo, paukščių giesmės nutyla“, – taip ne tik pelėmis, sraigėmis, kirminais, žuvimis mintančius, bet ir sparnuočių kiaušinius triauškiančius visaėdžius meškėnus apibūdina ornitologai.
Kuršių nerijos žvejai meškėnų nesmerkia. Kai kurie netgi viliasi, kad jie gali duoti daugiau naudos negu padaryti žalos – išstumtų usūrinius šunis, naikintų tinklus tuštinančių kormoranų kiaušinius.
E.Legeckas nepataria eksperimentuoti: „Juk meškėnai naikina retųjų paukščių lizdus.

O žiemą pristigę ėdesio jie patrauktų prie sodybų. Nereikia dirbtinai gausinti invazinių gyvūnų populiacijos.“

Top