Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Keturkojės aukos keliuose

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Spa-03 18:11

Susidūrimas su briedžiu Vilniaus pakraštyje: nukentėjo žmogus, sudaužyti 2 automobiliai



lrytas.lt
2019-10-03


Vienas žmogus nukentėjo ir du sudaužyti automobilia bei nugaišęs gyvūnas.
Tokios susidūrimo su briedžiu, įvykusio trečiadienio vakarą Vilniaus pakraštyje pasekmės. Kaip pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, trečiadienį apie pusę septynių vakaro sostinėje, Balžio gatvėje, neapšviestame ruože, lyjant, su į kelią įbėgusiu briedžiu susidūrė 20 metų vaikino vairuojamas automobilis „Ford Focus“.
Nuo smūgio lengvasis automobilis įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „VW Caddy“, vairuojamu 33-ejų vyro. Per eismo įvykį nukentėjo „Volkswagen“ vairuotojas. Kartu važiavusi keleivė, kaip ir kito automobilio vairuotojas, sužeidimų išvengė.
Gyvūnas nugaišo.

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Spa-03 18:08

Kelyje partrenktą, bet dar gyvą usūrinį šunį radęs vyras: yra nurašoma jo gyvybė




Alfa.lt
2019-10-03

Portalo Alfa.lt redakciją pasiekė Luko M. (redakcijai pavardė žinoma) laiškas, kuriame jis pasakoja apie įvykį viename Lietuvos kaime.

Vaikinas važiuodamas automobiliu pastebėjo partrenktą laukinį gyvūną ir sustojęs pastebėjo, jog šis dar kvėpuoja. Luko teigimu, atsakingos institucijos gyvūno kančioms parodė abejingumą.

Pateikiame skaitytojo laišką:

„Ukmergės rajone, Užulėnio kaimo kelyje, važiuodamas automobiliu pastebėjau ant gatvės partrenktą usūrinį šunį. Jis buvo gyvas ir kvėpavo, tačiau negalėjo pajudėti iš vietos. Dėl patirtų traumų gyvūnas gulėjo prie savo išmatų, o ant snukio buvo matyti kraujas. Galbūt jam jau niekas ir negalėjo padėti, tačiau iškvietęs pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112 buvau patikintas, jog dėl šio įvykio bus informuotas Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pagal galiojančią tvarką tokiu atveju AAD turi kreiptis į vietos medžiotojus, kad šie atvyktų ir nutrauktų gyvūno kančias.

Po skambučio 112 prabėgo maždaug pusvalandis. Turėdamas nuojautą, kad atokiame kaime sužalotas laukinis gyvūnas mažai kam rūpės, pats susisiekiau su budinčiu AAD darbuotoju. Valstybės tarnautojas teigė, jog šiuo metu turi svarbesnių darbų – anot jo, Kaune pranešta apie išsiliejusį gyvsidabrį. Vyras leido suprasti, kad departamentas neturi pakankamai žmogiškųjų resursų, kad galėtų operatyviai reaguoti į atvejus, kai gyvūnai patenka po automobilio ratais.

Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jie teigė, kad palauks prie gyvūno, kol atvyks medžiotojai. Supratęs, jog partrenktas gyvūnas gali dar ilgai kankintis, pats pradėjau ieškoti vietinių medžiotojų arba netoliese esančių veterinarijos gydytojų kontaktų. Galvojau, atsiradus veterinarui sumokėsiu jam už tai, kad dėl visa ko gyvūną apžiūrėtų ir prireikus jį užmigdytų. Kiek medžiotojų ir veterinarų apskambinau, visi atsisakė atvykti, teigdami, jog tai invazinis gyvūnas, ir leido suprasti, kad tai nėra svarbu. Vadinasi, jeigu tai invazinis gyvūnas, jo gyvybė arba teisė į neskausmingą mirtį yra nurašoma – tiek valstybės aplinkos apsaugos institucijos, tiek ir visų kitų?

Taigi, jeigu kas nors atsidurtų panašioje situacijoje, kai sužalotas invazinis gyvūnas, patarčiau paskambinus 112 meluoti, jog sužalotas gyvūnas yra lapė arba vilkas – su gražiu, spindinčiu kailiu. Tuomet galbūt atsakingoms tarnyboms informavus medžiotojus šie suskubtų atvykti, o pačiam gyvūnui netektų kęsti ilgų kančių“, – rašė Lukas M.

Partenkto laukinio gyvūno galimybės išgyventi – minimalios

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigė, kad medžiotojai tokiais atvejais kviečiami dėl to, jog gyvūnas nekentėtų. Anot jos, net ir išgelbėjus laukinį gyvūną jo laukia liūdnas likimas. Ji taip pat pasisakė apie invazinius gyvūnus.

„Laukinius gyvūnus gelbėti yra labai sudėtinga, kaip ir priimti sprendimą, kas iš tikrųjų yra to gyvūno gelbėjimas.
– B. Kymantaitė

„Laukinius gyvūnus gelbėti yra labai sudėtinga, kaip ir priimti sprendimą, kas iš tikrųjų yra to gyvūno gelbėjimas. Lietuvoje neturime rezervatų ar vietų, kur tokie gyvūnai galėtų būti. Po smūgio į automobilį laukinio gyvūno sveikata dažniausiai būna sužalota taip, kad net jį ir pagydžius tikimybė jam grįžti į laukinę gamtą yra labai maža.

Visuomenė dažnai nori išgelbėti tuos gyvūnus, bet gydymo procesas dažnai yra neįmanomas vien dėl to, jog jie laukiniai. Jiems yra didžiulis stresas būti kitokioje, nei įprasta, aplinkoje. Taigi, kartais humaniškesnis sprendimas yra tiesiog iškviesti medžiotojus, ir tai vardan to gyvūno gerovės.

Žala, kurią invazinės rūšys daro mūsų vietinei faunai, yra labai didelė. Gelbėdami vienus, mes žudome kitus, todėl turime saugoti savo vietines rūšis, nes kitaip jos išnyks“, – teigė B. Kymantaitė.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) atstovė Ieva Krikštapoitytė paaiškino, jog transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne, būtina informuoti AAD Pranešimų priėmimo skyrių (telefonu 8 5 273 2995) arba pateikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Anot jos, tai galima padaryti bet kuriuo paros metu.

„Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.). Savo ruožtu gavęs informaciją AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus, Gyvūnų globėjų asociaciją ar bendrovės UAB „Grinda“ specialistus. Atkreipiame dėmesį, kad tokiais atvejais, kai bet koks laukinis, invazinis ar naminis gyvūnas susiduria su transporto priemone, aplinkos apsaugos pareigūnai nevyksta į įvykio vietą.

Jei laukinis gyvūnas susidūrė su transporto priemone medžioklės ploto vienete, jo kančias nutraukti kviečiami konkretaus medžioklės ploto naudotojai ir nesvarbu, ar gyvūnas invazinis, ar ne, sprendimą priima į vietą atvykę medžiotojai.

Jei laukinis gyvūnas susidūrė su transporto priemone ne medžioklės ploto vienete ir dar yra gyvas, tuomet pranešama Gyvūnų globėjų asociacijai, kuri atvykusi turi įvertinti, ar nutraukti gyvūno kančias, ar pasirūpinti juo ir išvežti gydymui.

Tolimesni veiksmai su sužeistu gyvūnu dažniausiai priklauso nuo to, kuri gyvūno kūno dalis buvo kliudyta. Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Atkreipiame dėmesį, kad automobiliui partrenkus laukinį gyvūną dažniausiai sužalojimai būna nepagydomi, kadangi dažnai tokio susidūrimo metu gyvūnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies sužalojimų, o tokius sužalojimus ypač sunku išgydyti, o tikimybė, kad gyvūnas išgyvens ir galės toliau gyventi gamtoje, labai maža. Be to, jei jau sužeistas gyvūnas liko įvykio vietoje, t. y. nepabėgo į mišką, lauką ar pan., tai taip pat rodo, kad jis greičiausiai yra rimtai sužeistas.

Jei laukinis gyvūnas susidūrė su transporto priemone ne medžioklės ploto vienete ir yra jau nebegyvas, juo pasirūpinti kviečiami bendrovės UAB „Grinda“ specialistai.

Tiesa, vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų. Tačiau jei partrenktas laukinis gyvūnas trukdo eismui, jį galima patraukti į šalikelę, kol atvyks specialistai“, – teigė I. Krikštapoitytė.

Į Lietuvą usūriniai šunys atsikraustė prieš 60–70 metų iš Baltarusijos bei Latvijos. Per porą dešimtmečių šie gyvūnai plačiai paplito šalies miškuose ir tapo visų ant žemės perinčių paukščių rūšių priešais.

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Rgs-26 19:40

PANEVĖŽIO RAJONE AUTOMOBILIS PARTRENKĖ VILKĄ, NUKENTĖJO IR VAIRUOTOJA


2019-09-25
BNS inf.1


Panevėžio rajone, kelyje Panevėžys – Aristava – Sitkūnai, pirmadienį automobilis partrenkė į kelią išbėgusį vilką, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

Kaip pranešė vietos policija, 1997 metais gimusios moters vairuojamo automobilio „Opel Astra“ kliudytas vilkas nugaišo.

Nukentėjo automobilio vairuotoja, jai ligoninėje nustatytas kairio klubo sumušimas, ji išleista gydytas namie.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Rgs-26 19:38

Griūna girių galiūnai briedžiai kelyje Vilnius - Varėna - Druskininkai, kaip rudeniniai lapai :(

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Rgs-12 23:33

Didelė avarija Šilalės rajone: per susidūrimą su briedžiu žuvo jaunas vairuotojas



www.DELFI.lt
2019 m. rugsėjo 12 d.


Ketvirtadienio vakarą tarnybos pranešė apie skaudžią tragediją Šilalės rajone. Iš pradžių buvo pranešta apie sunkiai sužalotą žmogų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis neišgyveno.
Pranešimas apie nelaimę buvo gautas ketvirtadienį 21.17 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Ugniagesiai DELFI informavo, kad buvo pranešta, jog transporto priemonėje yra prispaustas žmogus, jis buvo be sąmonės, tačiau netrukus mirė.
Patikslinus informaciją paaiškėjo, kad apie 21 val. 20 min. Šilalės r., Paupio k., kelyje Kaunas - Klaipėda, automobilis "VW Passat" vairuojamas vyriškio (g. 1993 m.) partrenkė staiga į kelią išbėgusį briedį, po ko į stovintį "VW Passat" įvažiavo kitas automobilis "Audi".
Eismo įvykio metu žuvo "VW Passat" vairuotojas. (Briedis negyvas).
Į įvykio vietą buvo išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos. (informacija apie įvykį perduota Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai, Tauragės AVPK).

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Rgp-21 14:01

Ką daryti, jei važiuodami automobiliu kelyje nutrenkėte žvėrį ?

lrytas.lt
Šarūnas Meškys , Evelina Žičkutė
2019-08-17



Šiltuoju metų laiku iš miestų ištrūkę gyventojai skuba džiaugtis greitai bėgančia vasara. Dėl to užmiestyje padidėja automobilių srautai, tuo pačiu išauga ir susidūrimo su laukiniu gyvūnu tikimybė. Kaip išvengti susidūrimo su žvėrimi ir ką daryti jį nutrenkus paaiškino specialistai. Pasak Neries regioninio parko vyr. ekologo Tado Bujanausko, didžiausia tikimybė išvysti laukinį gyvūną kelyje – saulei leidžiantis, švintant bei nakties metu. Taip yra dėl to, kad, pavyzdžiui, kanopiniai žvėrys ganytis pradeda tamsiu paros metu, kuomet plėšrūnams juos yra sunkiau sugauti. Tuo pačiu metu galima sutikti ir lapes, usūrinius šunis ir kitus plėšrūnus. „Svarbus yra ne tik paros, bet ir metų laikas, tačiau kiekvienos gyvūnų rūšies ruja, poravimasis vyksta skirtingu laiku. Rudeniop, kai hormonai veikia gyvūną, jis jaučiasi drąsesnis – ateina ir iki sodybų, drąsiau kertą ir kelią. Kitas dalykas – vėlyvas pavasaris ir vasaros pradžia, kuomet paaugę jaunikliai pradeda savarankiškiau judėti, elgtis drąsiau dėl nepatirties“, – komentavo ekologas T. Bujanauskas.

Pagal vietą – gyvūnų rūšys

Vietos, kuriose yra didžiausia tikimybė sutikti laukinį gyvūną – ten, kur mažiausiai žmonių. Vieni labiau apinkami miškuose, kiti – pievose. Tačiau daugiausia gyvūnų pasitaiko ten, kur jų netrikdo žmonės, ten jie būriuojasi, dažniau kerta ir kelią. Pasak T. Bujanausko, neretai gyvūnai pasidaro takus pamiškėse, šalia pievų, kur jiems yra lengviau judėti. Be to, ten kur miškas, ten tikėtina ir sutikti daugiau rūšių laukinių gyvūnų. Taip pat neretai pievose kiškius medžioja lapės, todėl gyvūnas gali į kelią išbėgti ir viduryje pievų.
Į kelią iššokę gyvūnai gali sukelti skaudžias avarijas. Kokie gyvūnai dažniausiai išbėga į kelią – pasakyti sudėtinga. Dažniausiai tai – smulkūs žvėreliai, pavyzdžiui, kiškiai, lapės, usūriniai šunys, kiauniniai, ežiai, sparnuočiai. Automobiliai neretai nutrenkia ir paukščius, ypač sunkiasvorė technika. Stirnos, elniai ar briežiai į autoįvykius patenka rečiau, tačiau sukelia skaudesnes pasekmes.


Kaip išvydę automobilį elgiasi laukiniai gyvūnai?


Ekologas T. Bujanauskas teigė, kad nuspėti, kaip pasielgs gyvūnas kelyje, yra labai sunku. „Kiekvienas elgiasi individualiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad kiškis tamsiu paros metu bėgs ten, kur šviečia automobilio lempos. Jis nebėgs skersais kelio, o skuos juo tiesiai. Todėl patartina sustoti ir išjungti šviesas, kad jis pasitrauktų į šoną. Tuo tarpu stirna, pamačiusi atvažiuojantį automobilį, gali apsisukti atgal, bet tuoj pat vėl bandyti bėgti per kelią ir pulti ne ant pirmo, o ant važiuojančio antro automobilio. Tačiau tokiais atvejais galioja bendra taisyklė – pamačius gyvūną, sulėtinti automobilio greitį, nes gyvūnai dažniausiai būna ne po vieną ir jų yra visas būrelis šalikelėje. Be to, vyresnis gyvūnas gali elgtis vienaip, jaunesnis – dar kitaip. Todėl labai sudėtinga nuspėti ir kelyje būtina elgtis labai atsargiai“, – aiškino ekologas T. Bujanauskas.


Kas turi pasirūpinti nutrenktu gyvūnu?


Paskambinus 112 ir pranešus apie avariją, kurioje nukentėjo laukinis gyvūnas, į įvykio vietą siunčiama policija, o informacija apie sužeistą žvėrį perduodama budintiems Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro pareigūnams. „Vadovaudamiesi nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba“, – teigiama Pranešimų priėmimo centro atsakyme. 9 nuotr. Į kelią iššokę gyvūnai gali sukelti skaudžias avarijas. Vis tik medžiotojai tokios atsakomybės kratosi. „Medžiotojai nėra veterinarai ir jie nėra kviečiami žvėries būklei nustatyti“, – sakė moterų medžiotojų klubo prezidentė Ramutė Juknytė. Anot jos, pastarieji kviečiami arba nutraukti sužeisto žvėries kančias, arba paimti gyvūną, jeigu jis iš karto žūsta. Nors žvėris ir nėra sumedžiojamas, bet pagal LR medžioklės įstatymo 3 straipsnį priklauso tam medžioklės plotų naudotojui t.y. medžiotojų klubui arba būreliui, kurio plotuose įvyko nelaimingas atsitikimas.


Gyvūno likimas – aplinkosaugininko rankose


Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė nurodė, kad gyvūno likimą visgi sprendžia aplinkosaugininkas, priėmęs pranešimą. Taip pat skaitykite: Klaipėdoje pasirodęs briedis sukėlė paniką – išsigandęs žmogus lipo į medį Tarnybas ant kojų Klaipėdoje sukėlė miesto centre klaidžiojęs miško galiūnas „Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrių (telefonu 8 5 273 2995) arba pateikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu. Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.). Savo ruožtu, gavęs informaciją AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus ar gyvūnų globėjų asociaciją“, – teigė ji. Anot specialistės, tolimesni veiksmai su sužeistu gyvūnu dažniausiai priklauso nuo to, kuri gyvūno kūno dalis buvo kliudyta: „Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Atkreipiame dėmesį, kad automobiliui partrenkus laukinį gyvūną dažniausiai sužalojimai būna nepagydomi, kadangi dažnai tokio susidūrimo metu gyvūnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies sužalojimus, o tokius sužalojimus ypatingai sunku išgydyti ir tikimybė, kad gyvūnas išgyvens ir galės toliau gyventi gamtoje – labai maža“.


Pasiimti gyvūno sau negalima


Taip pat I. Krikštopaitytė informuoja, jog laukinio gyvūno negalima gelbėti pačiam: „Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.“ Pasiteiravus, ar pats procesas neatrodo sudėtingas, kada, pvz. vidury nakties reikėtų stovėti šalikelėje su sužeistu ežiuku ir laukti galimai iš kito miesto važiuojančios Gyvūnų globėjų asociacijos, I. Krikštopaitytė paaiškino: „Gyvūnais turi pasirūpinti specialistai. Visų pirma, specialistai žino, kaip tinkamai gyvūnai turėtų būti nugabenami iki pagalbos suteikimo vietos, nes tik tinkamai gabenant, bus galima gyvūnui suteikti tinkamą pagalbą. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad laukiniai gyvūnai vengia žmogaus ir bet koks žmogaus kontaktas jiems sukelia papildomą stresą. 9 nuotr. Į kelią iššokę gyvūnai gali sukelti skaudžias avarijas. Dar daugiau, ne visos veterinarijos klinikos turi kompetencijos gydyti laukinius gyvūnus, todėl laukinio gyvūno gabenimas nuo klinikos iki klinikos gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Savo ruožtu, lengvai sužeisti laukiniai gyvūnai greičiausiai išgyvens, todėl geriau nereikėtų jų trikdyti ir palikti gyti patiems.“


Bijo gauti baudą už nutrenktą gyvūną


Kai kurie vairuotojai, patekę į avariją su laukiniu gyvūnu, dvejoja, ar skambinti 112, baimindamiesi, jog be automobilio remonto dar teks sumokėti ir baudą. Anot I. Krikštopaitytės, tai labiau mitas, nei reali praktika – įvertinus aplinkybes, dažniausiai pasirodo, jog vairuotojas net norėdamas nebūtų išvengęs smūgio, tad bauda neskiriama. Norint išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais, patariama atsisakyti nereikalingų kelionių už miesto ribų žvėrių migracijų metu bei sutemus ar anksti ryte. Jei tai neišvengiama, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir būti ypatingai atidiems, ypač ten, kur matomi ženklai apie laukinių žvėrių ant kelio pavojų. Rekomenduoja atidžiai stebėti kelio ženklus, išlaikyti dėmesį ir neatsipalaiduoti. Jei gyvūnas partrenktas kelio atkarpoje, pažymėtoje įspėjamuoju ženklu „Laukiniai gyvūnai“, gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, skiriamas įspėjimas arba administracinė bauda, tačiau už netyčia partrenktą gyvūną valstybei žalos atlyginti nereikalaujama. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog jei kelią perbėgo stirna, šernas ar kitas gyvūnas, labai didelė tikimybė, jog paskui ją tuoj išlėks antras, visas jų būrys arba jaunikliai, todėl patariama stabdyti transporto priemonę ir šiek tiek palaukti pakelėje.


Naudingi kontaktai avarijos metu


Jei susidūrimo nepavyko išvengti ir įvykio metu nukentėjo žmonės, kuo skubiau apie tai praneškite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvieskite greitąją pagalbą. Atvažiavusi policija užfiksuos įvykį, jei gyvūnas žuvo – kūną paims medžiotojai (miesto ribose – sanitarinės tarnybos). Jeigu negyvas gyvūnas trukdo eismui, galite pabandyti patraukti kūną nuo kelio arba padėti atšvaitą, kad vairuotojai būtų įspėti. Prisiminkite, kad sužeistas gyvūnas gali elgtis neprognozuojamai, ir jo judinti nereikėtų. Jeigu gyvūnas dar gyvas, informuokite apie tai policiją ir aplinkosaugininkus numeriu 8 5 273 2995. Sužeistais laukiniais žvėrimis ir paukščiais rūpinasi Kaune įsikūrusi Gyvūnų globėjų asociacija, visą parą budintys numeriai patiems skubiausiems atvejams – 8 655 70058 ir 8 686 44828, internetinis puslapis, kuriame yra ir daugiau naudingos informacijos – gga.lt Laukinius gyvūnus taip pat globoja Kauno „Laukinė Lesė“, +370 640 56861, Laukinius gyvūnus gali priimti nemokamai Vilniuje esanti Buivydiškių klinika, adresu Justiniškių g. 64, numeriai 8 (5) 2353 280, 8 663 777 37,

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Rgp-02 01:24

Vilniaus pakraštyje automobilis partrenkė briedį: trys žmonės sužaloti


www.DELFI.lt
2019 m. rugpjūčio 1 d.


Ketvirtadienio vakarą Vilniaus pakraštyje, Leipalingio gatvėje, automobilis partrenkė į kelią išbėgusį briedį.
Specialiosios tarnybos pranešimą apie nelaimę gavo 20.59 val. Pirminiais policijos duomenimis, prispaustų asmenų nebuvo, visgi medikų pagalbos prireikė trims sužalotiesiems.
Įvykio vietoje paaiškėjo, kad „Toyota“ automobiliu keturi piliečiai važiavo po grybavimo ir į kelia išbėgo briedis. Jis po smūgio liko gulėti ant transporto priemonės. Į ligoninę sužalotieji nebuvo gabenami, juos medikai apžiūrėjo įvykio vietoje.
Įvykio vietoje dirba policijos pareigūnai.

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Lie-13 05:16

Draudikai perspėja: eismo įvykių dėl gyvūnų padaugėjo 43 proc.



2019 Liepos 12
Autorius: Agroeta

Karšti ir sausi šių metų orai paveikė ir laukinių gyvūnų elgesį. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, itin aktyviai šiemet migravusių gyvūnų susidūrimų su automobiliais skaičius Lietuvoje gegužę ir birželį išaugo 43 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad per pavasario gyvūnų migraciją susidūrimų keliuose paprastai neišvengiama, tačiau šiemet tokių įvykių fiksuota ženkliai daugiau. Preliminariais duomenimis, vidutinės susidūrimo su gyvūnais žalos siekia 1800 eurų, o didžiausios žalos priartėja prie 20 tūkst. eurų.

„Apibendrinę pastarųjų dviejų mėnesių įvykių keliuose pobūdį bei kitus duomenis įsitikinome, kad šiemet kaip niekad daug įvykių, kuomet automobiliai susidūrė su gyvūnais. Daugiausiai tokių įvykių užfiksavome Aukštaitijoje. Tik jei pernai jais pasižymėjo Rokiškis ir Molėtai, šiemet išsiskiria Anykščiai, Utena. Jau įprasta, bet prie šios nedžiuginančios statistikos nuolat prisideda ir Vilniaus ir Kauno rajonai“, – sako jis.

Aplinkosaugos specialistai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais bendra stambių kanopinių gyvūnų populiacija šalyje išaugo apie 20 procentų, o gyvūnų ganyklų plotas išsiplėtė. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2018 metais įskaitinių eismo įvykių dėl susidūrimų su gyvūnais skaičius išaugo 56 proc. – užfiksuotas 41 toks įvykis, kurių metu 3 žmonės žuvo ir 53 buvo sužeisti.

Pasak BTA specialisto, susidūrimai su gyvūnais pasižymi sava, vairuotojams nepalankia specifika.


„Po susidūrimų su gyvūnais žalos beveik visais atvejais didesnės nei susidūrus automobiliams. Jeigu nedidelio techninio įvykio metu, kai nubrozdinama viena ar pora detalių, žalos apsiriboja vidutiniškai šimtais eurų, tai po susidūrimo su gyvūnais tokių smulkių žalų praktiškai nepasitaiko, automobiliai sudaužomi stipriau, pažeidimai būna gerokai didesni. Gerai, jei susidūrus su stambiais kanopiniais gyvūnais pavyksta išvengti žmonių sužalojimų ar net mirčių“, – teigia A. Žiukelis.

Specialisto teigimu, atitinkamuose kelių ruožuose apsauginės tvorelės bei ženklai „Laukiniai gyvūnai“ įrengiami tikrai ne veltui – tai pirmas signalas, rodantis, kad būtina būti dar atidesniems. Bėda ta, kad gyvūną galima sutikti praktiškai bet kur, o smūgio stiprumą bei žalą lemia ne tik gyvūno dydis, bet ir paties vairuotojo elgesys.

„Žvėrys į kelią išsmunka ir pro pravirus atitvarų vartus, o tuo labiau paprastai ir visiškai neribojami jie juda atviruose laukuose ir vietovėse. Todėl laikytis kelio ženklų ir saugaus, gerai kontroliuojamo greičio yra būtina, nes toks elgesys efektyviausiai sumažina susidūrimo tikimybę, o susidūrus – smūgio žalą. Laukinius gyvūnus gali papildomai trikdyti ir gąsdinti ryški ir koncentruota automobilio žibintų šviesa, garsiniai signalai. Be to, visiškai neaišku, į kurią pusę gali bėgti pabaidytas gyvūnas. Ypač atidiems reikėtų būti tuose kelio ruožuose, kur kelias eina visai greta miško arba šalikelėse matyt aukšta nenupjauta žolė – čia gyvūnai puikiai maskuojasi vos keli metrai nuo kelio ir juos pastebėti itin sunku. Tokiais atvejais gyvūnui išbėgus į kelią susidūrimo išvengti labai sunku, o susidūrimo pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sako specialistas.

Didesni bei mažesni žvėrys kartkartėmis šmirinėja ir didesniuose miestuose, kur vairuotojai mažiausiai tikisi susidūrimo su gyvąja gamta.

„Dar šią savaitę Vilniuje buvo užfiksuotas judrioje gatvėje pasimetęs briedis. Pernai vasarą vairuotojai besiblaškantį briedį stebėjo ir Vakariniame aplinkkelyje. Sostinėje ne naujiena ir bėginėjančios lapės, šernai, o Kėdainiuose vairuotojai šiemet stebisi kelią kertančiomis ūdromis. Jau tikriausiai primiršta istorija, kaip prieš dešimt metų balandį jaunas briedis pusdienį Vilniuje gastroliavo po Pašilaičių rajoną. Akivaizdu, kad kai kurios išimtys ar išskirtiniai atvejai bėgant laikui virsta tam tikromis tendencijomis ir tai reikia priimti kaip faktą“, – sako jis.

Susidūrus su laukiniu gyvūnu, jei jis buvo sužeistas arba nugaišo, taip pat jei buvo sužeisti arba žuvo žmonės, apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai arba kitokie kelio elementai, privaloma apie įvykį pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti pareigūnų duodamus nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina atsakingos tarnybos.

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Bir-27 12:53

Policija įspėja vairuotojus: neskubėkite ten, kur nušautas briedžiukas

94889041e5c9ed2feaf547e85320e607.jpg
Vilniuje per avariją sunkiai sužalotas briedžių jauniklis (nuotr. facebook.com)



Vilniuje praėjusio trečiadienio rytą, 10 val., Gurių gatvėje, netoli įvažiavimo į Minsko plentą, automobilis „Volkswagen“ susidūrė su į kelią staiga įbėgusiu briedžių jaunikliu. Policija primena, kad ties šia vieta ir dabar vairuotojai turėtų būti itin atidūs ir neskubėti.
Vairuotoja per šį incidentą rimčiau nenukentėjo, o briedžių jauniklis patyrė sunkių sužalojimų. Laukinis net nebesugebėjo pasitraukti į šalikelę, o suklupo kelio viduryje. Per eismo įvykio buvo apgadintas automobilis.
Į įvykio vietą buvo iškviesti ne tik policijos pareigūnai, bet ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Priimtas sprendimas briedžiuką nušauti vietoje. Dėl šio įvykio policija perspėja vairuotojus, kad artimiausią savaitę ar kiek ilgiau minėtoje teritorijoje derėtų važiuoti iki 40 km/val. greičiu, nes mama briedė gali klaidžioti po apylinkes ieškodama savo vaiko.
Sprendimas nušauti jauniklį supykdė dalį apie šią istoriją socialiniame tinkle „Facebook“ perskaičiusių internautų.
„Aišku, kam jį gydyti. Geriau nušauti. Kai koks šlubuojantis senelis eis gatve, jo irgi daktarams nevežkit, o nušaukit vietoj“, – rašė vienas internautas. Atsirado nemažai žmonių, kurie pritarė tokiai nuomonei.


Nušauti – vienintelė išeitis


Vilniaus medžiotojų klubo „Lukna“ vadovas Kęstutis Bliudsukis teigia, kad jei automobilis nutrenkė briedį ir jis nebesugebėjo pabėgti, tai reiškia, kad jam, greičiausia, buvo sužalotas stuburas, pažeisti vidaus organai. Ir tokiais atvejais išgydyti laukinį gyvūną yra neįmanoma.
„Jei gamtos apsaugos specialistai priėmė sprendimą gyvūną nušauti, tai toks sprendimas buvo priimtas siekiant nutraukti gyvūno kančias. Reiškia, kad kitos išeities tiesiog nebuvo. Taip sužaloto gyvūno nebeišgydysi. Mes žmonių kartais nesugebame išgydyti, o ką jau kalbėti apie gyvūnus. Po susidūrimo su automobiliu laukiniai gyvūnai nugaišta patys, šiuo atveju, jei briedžiukas dar buvo gyvas, tai specialistas tik užkirto kelią jo kančioms. Per metus mūsų teritorijoje tenka skrosti 5-6 tokiu būdu nugaišusius briedžius. Praktiškai visada pasitvirtina faktas, kad gyvūnui per avariją yra sužalojamas stuburas, pažeidžiami vidaus organai“, – pasakojo K. Bliudsukis.
Po tokios traumos, net jei gyvūnas iš paskutinių jėgų sugeba pabėgti į mišką, tai tik laiko klausimas, kada jis ten nugaiš. „Tai gali nutikti po kelių minučių, ar po kelių valandų. Bet tada gyvūnas miršta kančiose. Todėl sprendimas jį nušauti, kad ir kaip tai piktintų dalį žmonių, kartais yra vienintelė išeitis“, – pabrėžė medžiotojų klubo vadovas. Anot K. Bliudsukio, išgyventi susidūrimą su automobiliu pavyksta retam laukiniam gyvūnui, bet tokių atvejų taip pat pasitaiko: „Jei per susidūrimą patiriami lengvi sužalojimai, tai gyvūnas, nors ir sužeistas, tikrai pabėgs. Net su lūžusia koja. Vėliau jis vaikščios raišas, kankinsis, bet, greičiausia, išgyvens. Esame matę tokių gyvūnų, kurie akivaizdžiai patyrė traumas. Kartais po susidūrimo su automobiliu, kartais – po akistatos su brakonieriais. Gaila tų žvėrelių, bet gaila ir tų žmonių, kurie nesupranta, kad jie kankinasi.“

Kas kelia didžiausią pavojų?


Naujienų portalo tv3.lt pašnekovas pridūrė, kad Lietuvoje didžiausia rizika yra susidurti su stirna: „Jų populiaciją šalyje yra didelė. Esu ne sykį matęs, kaip jos maitinasi per metrą nuo važiuojamosios kelio dalies. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iki nelaimės – tik vienas žingsnis. Tad vairuotojai turėtų būti atidūs. Ypač tamsiuoju paros metu. Kelio ženklai, kurie perspėja apie gyvūnus statomi ne šiaip sau. Jie reiškia, kad toje atkarpoje statistiškai yra didesnė tikimybė susidurti su laukiniu gyvūnu.“
Dažnai vairuotojai susiduria ir su briedžiais, kurie, anot K. Bliudsukio, yra labiau flegmatiški nei stirnos.
„Briedžiai yra lėtesni ir labai smalsūs gyvūnai. Jiems viskas yra įdomu. Kartais juokaujame, kad jei pasislėpsi už medžio, tai briedis prieis ir ieškos, kas ten slepiasi. Tad jei matote kelyje stovintį briedį, verčiau sustokite ir palaukite, kol jis pasitrauks, nes jo pravažiuojantis automobilis gali neišgąsdinti“, – pasakojo K. Bliudsukis.

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Bal-17 20:43

Vairuotojai perspėja: dėl netikėtos kliūties kelyje – spūstys



2019-04-17
Kauno.diena.lt inf.
briedas.jpg
Vairuotojai perspėja: dėl netikėtos kliūties kelyje – spūstys "Facebook" grupės "Kur stovi policija Kaune" nuotr.

Trečiadienio rytą vairuotojai Kaune pasidalijo informacija apie kelyje atsiradusią netikėtą kliūtį. Dėl jos važiuojantiems link Vilniaus teko strigti spūstyje. Apie 8 val. ryto portalą kauno.diena.lt pasiekė informacija apie negyvą briedį, kuris, galima manyti, buvo kliudytas transporto priemonės. Gyvūną vairuotojai pastebėjo važiuojant iš Kauno į Vilnių, ties nusukimu į Ateities plentą. Pasak važiavusių netoliese, dėl šios kliūties susidarė eismo spūstis, todėl patariama kol kas svarstyti apie alternatyvų maršrutą. Portalas primena, kad radus nugaišusį laukinį ar ūkinį gyvūną, reikia pranešti pasirinktai instancijai: teritorinei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams, medžioklės plotų naudotojams, medžiotojų būreliui arba tiesiog informuoti pareigūnus Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Bal-05 21:43

Dukra pazvanyjo, sako sekančiam kaime stirniokas nespėjo su motkele peršokti kelio ...
56320406_278975729689486_452033728672169984_n.jpg

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Kov-25 10:34

Jopapa, savitgalį mano kaime briedį numušė, beveik toje pačioje vietoje kaip kažkada anksčiau... 2 mašinkos sulamdytos :( Tik keista kad per suvestines nepraėjo :pardon:

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-29 04:24

Panevėžio rajone du automobiliai susidūrė su tuo pačiu elniu

Tomo Markelevičiaus
15min
eln.jpg
Avarijos vietoje Tomas Markelevičius


Pirmadienio vakarą Panevėžio rajone įvyko avarija. Jos metu žmonės nenukentėjo. Incidentas įvyko kelyje Panevėžys-Šiauliai. Šiaulių kryptimi važiavęs „Peugeot“ vairuotojas staiga pajuto smūgį į automobilio šoną. Išlipęs jis pastebėjo, kad į jo automobilį trenkėsi iš laukų atbėgęs ir kelią kirtęs elnias. Paaiškėjo, kad iš karto po smūgio į „Peugeot“ elnias nuskriejo ant kito, Panevėžio kryptimi važiavusio automobilio. Gyvūnas krito tiesiai ant „Renault“ stiklo.
Per avariją žmonės nenukentėjo, tačiau apgadinti buvo abu automobiliai. Itin smarkiai suniokotas „Renault“. Į įvykio vietą atskubėjo policijos pareigūnai. Taip pat pat pasirodė ir medžiotojai, kurie pasirūpino per avariją kritusiu maždaug septynerių metų amžiaus elniu.

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2018-Gru-19 22:30

Ūkininkai jau nukentėjo nuo stumbrų, dabar įspėjami ir vairuotojai

agroeta.lt
2018.12.19

(Kėdainiai, gruodžio 19 d.) Stumbrų kaimenė, migruojanti Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kelia pavojų važiuojantiesiems magistraliniu keliu A8. Lietuvos automobilių kelių direkcija jau informavo, kad stumbrai migruoja šalia šios magistralės, todėl vairuotojai turėtų būti itin atidūs.

„Šalia magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 53 iki 54 km, ties Aristava, migruoja stumbrų banda, gyvūnai gali išbėgti ir į kelią, todėl vairuotojų prašome būti dėmesingus“, – informavo direkcija.
stumbrai.jpg
Ne vienas susidūrimas su briedžiu arba arkliu jau yra pasibaigę tragiškai, tad eismo įvykis, kai priešais automobilį išdygsta stumbras, mirties kelyje rizika gerokai padidėja.

Šie žinduoliai, kurių šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama arti 190, jau ir taip sukelia daug rūpesčių ūkininkams. Vien Kėdainių rajone pernai stumbrai pridarė žalos už 159,5 tūkst. eurų.

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas » 2018-Gru-10 11:14

Penktadienio vakaro betonkės auka. Sakė variklis beveik salone įlindes buvo :( mašinka beveik netaisoma...

Kuiliokas jau kapitališkai "kvepentis", po lupimo rankos 2 dienas "kvepėjo" :crazy:
IMG_6276.JPG