Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Bal-16 07:56

Nuostabus šeštadienis, nuostabi kompanija ir šauni "Strūnaičio" MB miško sodinimo akcija, jau tampanti tradicija "Sodinu mišką".
Visiems dalyvavusiems - Valio !!!
GAR01656.jpg

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Bal-05 10:40

Šeimoje – trys medžiotojai


2019 m. kovo 28 d.
Regina MUSNECKIENĖ
skrastas.lt


Kel­mės ra­jo­ne, Šed­ba­rų kai­me, gy­ve­nan­tys ūki­nin­kai Jo­li­ta ir Do­na­tas Ban­džiu­kai kar­tu dar­buo­ja­si ne tik ūky­je, bet tu­ri ir bend­rų po­mė­gių. Šei­mo­je – trys me­džio­to­jai. Me­džio­ja Do­na­tas, jo žmo­na Jo­li­ta ir duk­ra Gab­rie­lė.


Nak­tis bokš­te­ly­je


Jau 20 me­tų, kai Do­na­tas Ban­džiu­kas įkū­rė sa­vo ūkį. Vai­ki­nui tuo­met bu­vo vos dvi­de­šimt vie­ne­ri. Ar­to­jų var­žy­bo­se jis gar­sė­jo kaip vie­nas ge­riau­sių ar­to­jų. Va­sa­rį bu­vo 20 me­tų, kai ve­dė sa­vo drau­gę Jo­li­tą. Nuo tos die­nos jau­na šei­ma ir dar­bus dir­ba, ir pra­mo­gau­ja kar­tu. Iš kai­mo ki­lu­sius jau­nus žmo­nes la­biau­siai ri­ša mei­lė gam­tai.
klfo_medziotojai_trofejus_RM.jpg
klfo_medziotojai_Banzdiukiene_RM.jpg
„Kai iš­li­pi iš kom­bai­no ir įtrau­ki gry­no miš­ko oro – ir poil­sis, ir pra­mo­ga, ir pra­ban­ga“, – sa­ko Do­na­tas. To­dėl kai pa­žįs­ta­mi me­džio­to­jai pa­kvie­tė pa­bū­ti va­ro­vu, jau­nas ūki­nin­kas ne­dve­jo­da­mas su­ti­ko. Pa­ban­dė vie­ną, pa­skui ki­tą kar­tą. Pa­ti­ko vaikš­čio­ti po miš­ką, ste­bė­ti gam­tą.

2003 me­tais Do­na­tas iš­lai­kė me­džio­to­jo eg­za­mi­ną, nu­si­pir­ko šau­tu­vą ir įsto­jo į me­džio­to­jų klu­bą.

„Gi­mi­nė­je ne­bu­vo me­džio­to­jų. Ma­ma pa­sa­ko­jo, jog me­džio­jo ma­no se­ne­lis. Ta­čiau jo ne­ma­čiau, ne­te­ko­me dar prieš man gims­tant“, – pa­sa­ko­ja Do­na­tas.

Ūki­nin­kui me­džiok­lė la­biau­siai pa­tin­ka dėl bu­vi­mo gam­to­je. Gam­tą my­li ir jo žmo­na Jo­li­ta. To­dėl į me­džiok­les ji vi­suo­met ly­dė­da­vo vy­rą. Kai rei­kė­da­vo va­ro­vų, ji pui­kiai at­lik­da­vo ši­tą vaid­me­nį. Pra­si­dė­jus va­di­na­mosioms pa­lau­ki­mo me­džiok­lėms, jau­na mo­te­ris drau­ge su vy­ru nak­tis leis­da­vo me­džio­to­jo bokš­te­ly­je.

„Pui­kus jaus­mas, kai po die­nos dar­bų trum­pą va­sa­ros nak­tį pra­lei­di gam­to­je. Iš nuo­var­gio pri­snūs­ti, ir vėl būd­rau­ji“, – įspū­džiais da­li­ja­si Do­na­tas.


Mo­te­rys ne­pa­lei­do nė vie­no šū­vio


Prieš pen­ke­rius me­tus me­džio­to­jo bi­lie­tą ga­vo ir Jo­li­ta. Ka­dan­gi kar­tu su vy­ru vi­suo­met va­žiuo­da­vo į me­džiok­les, nu­spren­dė lai­ky­ti eg­za­mi­ną ir įsi­gy­ti šau­tu­vą. Ta­čiau jau­na mo­te­ris šau­dė tik per eg­za­mi­ną. Per me­džiok­les ne­pa­lei­do nė vie­no šū­vio. Ji krūp­čio­ja nuo kiek­vie­no šū­vio. Bai­sus gar­sas.

Abu su vy­ru pri­klau­so tam pa­čiam „Slan­kos“ bū­re­liui. Bet ji ir to­liau li­ko va­ro­ve.

„Man ne pa­ti me­džiok­lė pa­tin­ka, o pa­si­vaikš­čio­ji­mas po gam­tą. Gro­žiuo­si me­džiais, paukš­te­liais. Kiek gy­vy­bės knibž­da miš­ke. Koks ty­ras oras! Sma­gu gro­žė­tis gam­ta sė­dint bokš­te­ly­je. Kar­tais, ra­du­si ke­lias va­lan­das lais­vo lai­ko, su­ka­riu po ke­lis ki­lo­met­rus miš­ke ieš­ko­da­ma ra­gų“, – pa­sa­ko­ja po­nia Jo­li­ta.

Ji mo­ka ir mėgs­ta ga­min­ti įvai­riau­sius pa­tie­ka­lus iš žvė­rie­nos. At­lie­ka­mą mė­są kon­ser­vuo­ja. Ta­čiau šau­ti į žvė­rį pa­ti ne­ga­lė­tų.

Tą pa­tį sa­ko ir Ban­džiu­kų duk­ra Gab­rie­lė. Mer­gai­tė nuo vai­kys­tės ei­da­vo į me­džiok­les su tė­vais. Už­per­nai, su­lau­ku­si pil­na­me­tys­tės, ir­gi ta­po me­džio­to­ja. Į me­džio­to­jų klu­bą ne­sto­jo. Me­džiok­lė­se da­ly­vau­ja sve­čio tei­sė­mis. Ta­čiau šau­dė ir­gi tik per eg­za­mi­ną. Kar­tu su ma­ma per va­ry­mi­nes me­džiok­les pa­bū­na va­ro­ve.

Abi mo­te­rys tu­ri sa­vo šau­tu­vus. Ta­čiau jų šei­mi­nin­ku už­re­gist­ruo­tas vy­ras ir tė­vas Do­na­tas. Jos – tik nau­do­to­jos.

Šiuo me­tu Gab­rie­lė stu­di­juo­ja ir dir­ba Vil­niu­je. Tad į me­džiok­lę lei­džia­si re­čiau – tik tuo­met, kai grįž­ta į tė­viš­kę. Tė­vai įsi­ti­ki­nę, kad po stu­di­jų duk­ra grįš į kai­mą. Prieš ke­lias die­nas pa­ma­čiu­si skren­dančias ger­ves, mer­gi­na ma­mai pa­ra­šė ži­nu­tę: „Kaip sma­gu gir­dė­ti ger­vių bal­sus!“


Gy­ve­ni­mas me­džiok­lės plo­tuo­se


Ūki­nin­kų sū­nūs dvy­niai Lu­kas ir Ro­kas ne­su­si­ža­vė­jo me­džiok­le, nors šei­ma gy­ve­na tarp miš­kų, fak­tiš­kai me­džiok­lės plo­tuo­se.

Čia ne­ma­žai šer­nų. Vie­ną kar­tą Do­na­tą šer­nas yra už­puo­lęs. Iš­lė­kė tie­siog iš ru­gių lau­ko. Me­džio­to­jas į žvė­rį šo­vė, su­žei­dė, taip iš­si­gel­bė­jo. O su­si­dur­ti su šiuo žvė­ri­mi, pa­sak Do­na­to, pa­vo­jin­ga. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai il­ti­mis jie per­rė­žia pil­vą juos puo­lan­tiems šu­nims. Tą pa­tį ga­li pa­da­ry­ti ir žmo­gui.

Tie­siog ne­to­li kie­mo bė­gio­ja stir­nų, el­nių, la­pių, pa­si­tai­ko ir brie­džių. Šią žie­mą ko­kie du šim­tai met­rų nuo Ban­džiu­kų na­mų pra­bė­go še­šių vil­kų gau­ja.

Ban­džiu­kų šei­ma tu­ri ne­ma­žai me­džiok­lės tro­fė­jų. Vie­nus tau­rio­jo el­nio ra­gus nu­ve­žus ko­mi­si­jai, ver­tin­to­jai pa­ti­ki­no, jog jie ver­ti auk­so me­da­lio. Ta­čiau į pa­ro­das po­nas Do­na­tas jų ne­be­ve­žė. Pa­si­puo­šė sa­vo na­mus.

Au­ga­li­nin­kys­tės ūkį tu­rin­tys Ban­džiu­kai dir­ba 230 hek­ta­rų že­mės. Jie nuo­lat do­mi­si nau­jo­vė­mis. Kas mė­ne­sį da­ly­vau­ja ko­kia­me nors se­mi­na­re.

Kol ūkis kū­rė­si, šei­ma lai­kė gy­vu­lių. Pas­kui jų at­si­sa­kė. Jei lai­ky­ti, tai daug. Dėl vie­nos kar­vės ar kiau­lės neap­si­mo­ka nė varg­ti. Mė­sos pa­kan­ka iš miš­ko. Šei­ma la­biau­sia mėgs­ta šer­nie­ną. Tik sa­ko, jog ją rei­kia ge­rai ter­miš­kai ap­do­ro­ti. Rū­ky­tų deš­rų ar kum­pių ne­pa­ta­ria nei ga­min­ti, nei val­gy­ti.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Kov-21 22:18

Ar medžiotojai – „blogiečiai“?


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2019-03-04

Įvairioje šalies spaudoje, savo knygose šia tema nemažai esu rašęs. Bet, matyt, apie tai teks dar ne sykį kalbėti. Kodėl? Todėl, kad internete vis dažniau būna neigiamų atsiliepimų apie medžiotojų veiklą, kartais jie net pavadinami žudikais.
Regis, būtų viskas paprasta: nenori – nemedžiok, tik savo komentarais neerzink, netrukdyk kitaip mąstančių. Yra daugybė šautuvus nešiojančių ir besidžiaugiančiu tuo pomėgiu. Tai neišmatuojamas gamtos pažinimas visiems medžiotojams, žvėrių skaičiaus reguliavimas.
Lietuvoje medžiotojų yra daugiau kaip 30 tūkstančių. Nežinau, ar mano straipsnis bent kažkiek juos apgins. O ginti būtina.
Matyt, prieš nusistačiusieji nepagalvoja, jog medžioklė yra šalies ūkio šaka, per įvairius mokesčius nešanti į biudžetą nemažus pinigus. Be to, įkurta daugybė darbo vietų, susijusių su medžiokle.
Sakysite, kad nereikia biudžetui tokių pinigų… Gerai, tada pateiksiu argumentą – žvėrių skaičių būtina reguliuoti. Kai vienų atsiranda per daug, medžioklės suaktyvinamos. Kai kitų sumažėja, medžioklės nutraukiamos ar ribojamos.
Patikėkite, visame pasaulyje medžiojama buvo ir bus. Apie tai esu parašęs knygą. Tik nepamanykite, jog dabar ją reklamuoju. Tos knygos jau seniai nebegalima nusipirkti, ją galite gauti tik Plungės bibliotekose ar Vilniuje – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Galėčiau dar daug kalbėti apie medžiotojų pagalbą žvėrims sunkią žiemą, kai tiesiog kyla klausimas, ar jie ją išgyvens. Medžioju per 40 metų ir nežinau atvejo, net negirdėjau, kad kas nors nusistatęs prieš medžioklę žiemą pagelbėtų žvėrims.
Vėlgi galite sakyti, kad žiemą medžiotojai gelbėja, o paskui išmedžioja. Taip, tuose žodžiuose yra tiesos, tačiau į papildomo maitinimo šėryklas eina ir visai arba tuo metu net nemedžiojami žvėrys.
Vis daugėja medžiotojų kolektyvų, kurie medžioklės plotus laiko kaip savo tvartu ir stengiasi, kad juose būtų kuo daugiau gyvybės.
Kodėl piktinamasi? Na, pamatė spaudoje skaitytojas nuotrauką, kurioje medžiotojas ar jų grupė nufotografuota su patiestu laimikiu, ir pyksta.
Kiekvienas turime savo supratimą. Tačiau niekas nepaneigs, kad medžioklė – pirmas amatas Žemėje ir yra kiekvieno vyro kraujyje, genuose.
Daug iškilių šalies žmonių buvo ar yra medžiotojai. Tarp jų – Prezidentas Antanas Smetona, garsiausias mūsų gamtininkas Tadas Ivanauskas, Prezidentas Algirdas Brazauskas, buvęs Ministrų Tarybos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Ar tai Jums ką nors sako?
Tą sąrašą galėčiau tęsti. Ir, manau, medžioklės priešininkai turėtų kiek kitaip žiūrėti į pomėgį, kuris valstybei ir mūsų gamtai yra naudingas.
Esu seniai įsitikinęs ir bene visose savo knygose teigiu, kad kiekvienos rūšies žvėrių turi būti nei per daug, nei per mažai.
Antai padaugėjo šernų. Kaimo žmogus, koks nors ūkininkas kelia didžiausią triukšmą, kad buvo nuniokoti pasėliai. Medžiotojams net yra nustatytos baudos. Padaugėjo bebrų – užliejama dirbama žemė, kenčia miškai. Panašių dalykų gamtoje daug, ir nėra abejonės, kad be medžiotojų pagalbos to neišspręsi.
O būna, kad dėl sunkių žiemų, dėl ligų kai kurių žvėrių sumažėja. Tada nereikia nė Aplinkos ministerijos nurodymų – dauguma medžiotojų patys nekelia šautuvo į nykstančius žvėris.
Ir tik nesakykite, kad gamta pati susitvarkys. Žmogus, protingiausia pasaulio būtybė, neišvengiamai dalyvauja žvėrių skaičiaus reguliavimo procese.
Be abejo, būna nukrypimų neapgalvotai, o gal ir siekiant kokios nors naudos, stabdant kai kurių žvėrių medžioklę. Taip dabar yra su vilkais, kurių populiacija nepaprastai padidėjo. Ir jei taip bus toliau, ar neateis diena, kai sulauksime žmonių aukų?
Jei, tarkim, vokiečiams ar prancūzams vilkai taip skerstų avis kaip pas mus, tai jie greitai savo žemės ūkio techniką suvarytų į Berlyno, Paryžiaus gatves. O mes, dar nuo sovietmečio laikų, esame kantrūs.
Antai ir lūšys tebėra įtrauktos į Raudonąją knygą, nors jų populiacija jau kelia nerimą. Jos išžudo smulkesnius žvėris.
Galiausiai – medžiotojai vis labiau piktinasi dėl daugybės medžioklę gadinančių draudimų. Pateiksiu paprastą pavyzdį: į usūrinį šunį (invazinį žvėrį) negalima šauti pasišviečiant prožektoriumi. Ar tai ne kvailystė? Panašių nukrypimų į valias.
Rinkdamas medžiagą savo knygoms apvažiuoju vos ne visą Lietuvą. Jau girdėti kalbų, kad reikia tik organizatoriaus ir tie minėtieji 30 tūkstančių medžiotojų susirinks prie Seimo išsakyti savo nuomonės.
Galėčiau dar daug kalbėti apie medžioklės būtinumą. Kitas reikalas – medžioklė turi būti teisinga, humaniška, neturi būti medžiojami neleistini žvėrys. Taip pat ji turi būti estetiška. Į tai daugelis medžiotojų kolektyvų pastaruoju metu žiūri vis rimčiau.
Tą nelinksmą tekstą noriu baigti smagia gaida: o koks antras amatas Žemėje?..

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Kov-21 21:55

Vėl bokšteliai pleška :x


Kovo 19 d. apie 18 val. pastebėta, kad Varėnos r., Palkabalio k., miške, nenustatyti asmenys sudegino stacionarų medžioklės bokštelį. Nuostolis - 1400 eurų.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Kov-18 22:17

LŪS pirmininkas J. Talmantas: „Norisi užbaigti susipriešinimą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės“


Agroeta.lt



talmantas.jpg
(Kaunas, kovo 18 d.) Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pretenduoja užimti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko (LMŽD) postą lygiai po mėnesio vyksiančiame neeiliniame šios draugijos suvažiavime.

LMŽD vairininko postas atsilaisvino po to, kai iš pirmininko pareigų atsistatydino Bronius Bradauskas. Į naujas pareigas J. Talmantą pasiūlė medžiotojų klubai.

„Taip, siekiu užimti šį postą, nes norisi baigti tą priešpriešą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės. Norisi tiesiog suvienyti žmones bendram tikslui, kad to susiskaldymo nebebūtų ir pagaliau prasidėtų aktualių klausimų sprendimas tiek medžiotojams, tiek ūkininkams“, – „Agroetai“ sakė J. Talmantas.

Šiuos išsakytus teiginius J. Talmantas laiko pagrindiniu savo tikslu.

Jo nuomone, turi būti išspręsta laukinių žvėrių (vilkų, stumbrų) daromos žalos problema žemdirbiams. „Bet ne ką mažiau svarbu, jog medžiotojai susitelktų po vienu stogu, nes dabar kai kurie medžiotojai yra išstumti iš draugijos veiklos, nedalyvauja klubų veikloje“, – kalbėjo J. Talmantas.

Jis pabrėžė, kad LMŽD pirmininko poste jam itin pravers sukaupta administracinė, politinė ir visuomeninė patirtis, nes konstruktyvūs jo, kaip LŪS pirmininko, ryšiai užsimezgę su Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų vadovybėmis, Vyriausybe.


„Tą sinergiją reikia išnaudoti ir daugelį dalykų galėtume sutvarkyti be didesnių pastangų“, – neabejoja J. Talmantas.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-26 19:12

Žuvinto rezervate masiškai krenta šernai


Ramūnas Jakubauskas,
BNS
2019 m. vasario 25 d.

Šiemet Žuvinto rezervato šiauriniame pakraštyje – mažosiose paliose – suskaičiuota 19 šernų, o pernai žiemą jų buvo beveik 70, skelbia rezervato direkcija.
„Iš esmės situacija mažoje teritorijoje labai gerai parodo visą tendenciją, pas mus šernai apylinkėse labai greitai nyksta“, – BNS sakė rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Mažųjų palių šernus išguldė afrikinis kiaulių maras.

Pasak rezervato direktoriaus, dabar šernų gali būti likę dar mažiau.
„Mes suskaičiavome 19 tada, kai aptikome pirmuosius krentančius šernus ir iš karto, po kelių dienų skaičiavome. Tai realiai maras yra įsibėgėjęs ir dabar bijau pasakyti, jeigu likę kokie keturi–penki žvėrys, tai nebus daugiau“, – teigė rezervato direktorius.
Jis teigia, kad rezervate šernai neturėtų visiškai išnykti. Anksčiau rezervate fiksuota „nenormaliai didelė“ šernų populiacija, nes medžiotojai gausiai maitindavo šiuos žvėris pašaru, kad nupenėtų.

„Taip, šernas svarbi dalis, tačiau didesnė problema su šernais tada, kai būna jų perteklius (...) anksčiau mes bandėme tuos medžiotojus paskatinti, kad saikingiau šertų tuos šernus“, – sakė A. Pranaitis.

Visame gamtiniame rezervate iš viso įprastai būdavo 150–250 šernų. Anot A. Pranaičio, tai – bene dvigubai didesnis skaičius nei optimalus, tačiau dabar, pradėjus šernams masiškai kristi, skaičius yra penkis kartus mažesnis nei optimalus.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-26 19:09

Žvėris į laukus gena ir vilkai



SEKUNDĖ.lt
DAIVA SAVICKIENĖ
2019.02.26



Pastaruoju metu laukuose ir pamiškėse dažnokai matomi nemaži stirnų būriai. Medžiotojai tvirtina, jog šių gyvūnų skaičius dar nėra drastiškai išaugęs – į atviras vietoves juos gena ne tik alkis, verčiantis ieškoti želmenų, bet ir Panevėžio krašto miškuose grėsmingai auganti vilkų populiacija. Šių plėšrūnų jau pastebima ir ten, kur niekada nebuvę.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių paprastai kovo pabaigoje – balandį, prasidėjus augalų vegetacijai, užplūsta žemdirbių prašymai atlyginti laukinių žvėrių pasėliams padarytą žalą. Pernykštė statistika rodo, kad dėl afrikinio kiaulių maro Panevėžio rajono miškuose smarkiai sumažėjus šernų, ūkininkų patirti nuostoliai gerokai sumažėjo. 2017 metais rajono Savivaldybė buvo gavusi 83 prašymus dėl laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo, pernai – 27. Bendra laukinių gyvūnų padaryta žala sumažėjo nuo 328 tūkst. eurų iki maždaug 70 tūkst. Eur.
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vyto Jakubonio teigimu, 2017 metais teko apžiūrėti septynis šernų nusiaubtus kukurūzų laukus, o 2018 metais – nė vieno. Ūkininkams palengvėjo ir ganyklų priežiūra. Užpernai šernai Panevėžio rajone išknaisiojo 13 ganyklų, pernai nepasitaikė nė vieno tokio atvejo.
Tačiau, pasak V. Jakubonio, pavasarį į pasėlius nusitaiko ne šernai, o stirnos, danieliai, apgraužiantys žieminius javus, rapsus. Nemažų nuostolių Panevėžio krašto žemdirbiams pridaro ir laisvėje gyvenantys stumbrai.

Vilioja želmenys

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė patvirtina, kad nutirpus sniegui stirnos tapo dažnos viešnios laukuose. Jas ten traukia želmenys.
„Stirnų mūsų miškuose visada buvo nemažai, tik dabar jos dar labiau matomos pagal kelius, laukuose, kur auga želmenys“, – sako A. Breivė. Aplinkosaugininkai nuolatos gauna pranešimų ir apie stirnų susidūrimus su automobiliais.
„Reikia džiaugtis, kad laukinių gyvūnų Lietuvoje ne mažėja, o daugėja“, – pabrėžė Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Rimantas Misevičius.
Kasmet iki kovo 1-osios medžiotojai privalo atlikti laukinių gyvūnų apskaitą ir pagal turimus duomenimis apskaičiuojama, kiek jų galima sumedžioti. Pasak R. Misevičiaus, dėl gana švelnių kelių pastarųjų žiemų mūsų miškuose išties šiek tiek augo stirnų populiacija. Pasak R. Misevičiaus, šių žvėrių skaičius yra optimalus ir reguliuojamas.


Vilkų grėsmė auga


Visgi ir ūkininkams, ir medžiotojams nerimą kelia auganti vilkų populiacija. Praėjusiais metais Panevėžio rajone vilkai papjovė 37 avis. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai gūžčiojo iš nuostabos: per daugiau nei trisdešimt šešerius metus tokio masto nuostolis pasitaikė pirmą kartą.
Iš viso pernai užfiksuoti 6 atvejai, kai vilkai užpuolė bandas. Paskutinis ir didžiausias plėšrūnų grobis fiksuotas Krekenavos seniūnijoje, kai vilkai surengė tikras skerdynes ir vienu metu išpjovė daugiau nei 20 avių.
Panevėžio krašto medžiotojai tvirtina, kad vilkų skaičius jau per didelis. Anot R. Misevičiaus, niekas negali paneigti, kad kada nors jie užpuls ir žmogų. Medžiotojai pastebi, kad vilkų migracija veda link kaimų, pro gyvenvietes.
„Vilkų turi būti, juos reikia saugoti, bet plėšrūnų skaičius turi būti protingas. Šiuo metu Lietuvoje vilkų gerokai per daug“, – sako R. Misevičius.
Pasak jo, vilkai daro įtaką kitų žvėrių populiacijoms. Panevėžio rajono miškuose vis daugiau aptinkama sudraskytų elnių liekanų.
„Šernų žymiai sumažėjo, o vilkams reikia maisto. Jų grobiu tampa elniai, stirnos, usūriniai šunys“, – sako medžiotojų draugijos vadovas.


Baiminasi vasaros


Vilkų buvimą greta žemdirbiai jaučia ne vienoje Panevėžio rajono seniūnijoje.
Ėriškių ūkininkas Gerimantas Voiška sako dabar matantis laukuose tik vilkų pėdsakus ir stumbrus.
„Vilkai sukinėjasi jau netoli. Jau kiek kartų radom pėdas prie pat fermos: praeita koks 100 metrų nuo jos. Pėdsakus matydavome ir ganyklose ant sniego. Anksčiau vilkų pėdsakų niekada neaptikdavau, o dabar jų tikrai daug“, – sako pienininkystės ūkį turintis G. Voiška.
Kartą patyrinėjęs plėšrūnų paliktas žymes ūkininkas suskaičiavo, kad jo valdose praeita maždaug penkių vilkų, kitą kartą būta trijų, rasta ir pavienių pėdsakų.
G. Voiška nerimauja dėl vilkų elgesio vasarą ir rudeniop, kai pradės mokyti vilkiukus medžioti – ar jiems pakaks miške rasto ėdesio, ar nesiartins prie žmonių? Pasak jo, veršelių šiemet greičiausiai jau nebus galima išleisti į lauką.


Elniai tapo retenybe


G. Voiška spėja, kad plėšrūnai išgąsdino ir anksčiau laukus siaubusias elnių bandas. Anksčiau po pasėlius braidžiodavo 400, 100 ar 50 žvėrių bandos, šią žiemą elnių beveik nematyti. Pasak G. Voiškos, dabar išvysti krūvoje dešimt elnių – jau yra daug.
„Užpernai netoli kukurūzų kaupo, maždaug trijų hektarų plote, suskaičiavome 120 elnių, o dabar nė vieno nematyti“, – sako ūkininkas.
Tačiau laisvėje vaikštinėjantys galingi stumbrai, kaip ir anksčiau, kelia nemažai problemų. Pasak G. Voiškos, Ėriškių apylinkėse vaikštinėja 38 girios milžinų banda.
Šiemet savo laukų ūkininkas dar neapžiūrėjęs – per šlapia į juos įvažiuoti, tačiau neabejoja, kad nuostolių stumbrai bus pridarę.
„Eina, voliojasi 38 stumbrai pusantro hektaro šlapiame lauke. Įsivaizduojate, kas lieka toje vietoje?“ – sako G. Voiška.
Dabar stumbrus vilioja rapsai. Vasarą žvėrys dažniau ganosi ūkininko pievoje.
„Žiemą vasarą ganosi pievoje. 60 karvių, o priekyje 30 stumbrų. Ryte nuėjęs į lauką tvyrant rūkui, dar turi pagalvoti, ar tai tavo karvė, ar stumbras“, – pasakoja ūkininkas.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-15 21:27

Malačiai klubo vyrai :good:


Šunį vietoj lapės pašovęs medžiotojas sulaukė atpildo: klubo nariai padarė išvadas



Brigita Ragickaitė, Specialiųjų turinio projektų žurnalistė
Letena
2019 m. vasario 15 d.


Sausio 13 dieną medžiotojų klubo „Elnias“ narys pašovė Vilniaus rajono gyventojo šunį: pareigūnams paaiškinęs, kad šunį supainiojo su lape, atsakomybės medžiotojas išvengė. Anksčiau „Elnio“ klubo nariai aiškino, kad šis įvykis jiems nežinomas, tačiau, žurnalistams įvardijus medžiotojo vardą ir pavardę, klubo nariai ėmėsi veiksmų.


Griežtas papeikimas ir sustabdyta teisė medžioti


Dar prieš savaitę „Elnio“ klubo nariai tvirtino, jog nei vienas iš narių apie įvykį jiems neprisipažino, todėl pakomentuoti situacijos negalėjo. Tik išsiaiškinus medžiotojo tapatybę ir perdavus ją klubo vadovui, šis prabilo apie atsiprašymą ir kompensuotą žalą sužeisto kolio šeimininkui.

Medžiotojų klubo „Elnias“ vadovas Tomas Davidonis praneša, kad klubas, gavęs informaciją apie sausio 13 d. medžioklės metu įvykusį incidentą, atliko vidinį tyrimą. Jo metu buvo nustatyta, kad tą dieną klubo medžioklės plotuose keli medžiotojai, esantys klubo nariais, varymo būdu medžiojo lapes netoli Vėriškių ir Vėgėlynės gyvenviečių esančiuose miškuose ir/ar krūmynuose.
„Paskutinio varymo metu vienas iš medžiotojų iš šratais užtaisyto lygiavamzdžio šautuvo paleido šūvį į staiga išbėgusį šunį, supainiojęs jį su lape. Po šūvio sužeistas šuo nubėgo pas savo šeimininką į netoliese esančią sodybą“, – aplinkybes aiškina T. Davidonis.
Jis patvirtina, kad apie įvykį buvo pranešta policijai. Pagal medžiotojų klubui pateiktus paaiškinimus, įvykus šiam atsitikimui, medžiotojai bandė bendrauti su sodybos savininku, JAV piliečiu, tačiau dėl kalbos barjero to padaryti nepavyko. Savininkas su šuniuku išvažiavo automobiliu į veterinarijos gydyklą, o medžiotojai liko laukti atvykstančių policijos pareigūnų, kuriems atvykus, pateikė paaiškinimus dėl vykusios medžioklės ir incidento.
T. Davidonis praneša, kad, atlikus tyrimą apie įvykusį incidentą, klubo vadovybė sušaukė posėdį ir pritaikė drausmines priemones. Visų pirma, šūvį atlikusiam medžiotojui pareikštas griežtas papeikimas ir sustabdyta teisė medžioti klubui priskirtuose medžioklės plotuose – T. Davidonis patikslina, jog tai reiškia, kad medžiotojas negalės medžioti metus laiko, kitaip sakant, „išeina atostogų“.
Taip pat medžioklei vadovavusiam medžiotojui pareikštas griežtas papeikimas ir panaikinta teisė vadovauti klubui priskirtuose medžioklės plotuose organizuojamosiose medžioklėse.
„Klubas susisiekė su šuniuko savininku, kompensavo su šuns gydymu ir priežiūra susijusias išlaidas. Mūsų žiniomis, šuo sveiksta. Dar kartą apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos“, – klubo vardu atsiprašo T. Davidonis.


Labiausiai vyrą nuvylė ne medžiotojai, bet pareigūnai


Pašauto šuns šeimininkas, Vilniaus rajono gyventojas D. Combellick patvirtina, kad klubo „Elnias“ vadovas susisiekė su juo šeštadienį. Vis dėlto, įvykių baigtis vyro netenkina: labiausiai jį piktina tai, kad pareigūnai patikėjo medžiotojo pasiteisinimu ir žodžiais, kad gyvūnas bėgiojo palaidas miške.
„Medžiotojas sakė tiesą tada, kai kalbėjo su pareigūnu telefonu iškart po įvykio, būdamas šalia manęs. Vėliau jis davė melagingus parodymus. Viskas, ką reikėjo padaryti pareigūnams, tai dar kartą perklausyti pirmąjį skambutį su medžiotoju – taip jie būtų supratę, kad medžiotojas meluoja. Negana to, šauta 200 metrų atstumu nuo mano namų – tai nusikaltimas, tačiau niekas nesiteikė nieko tikrinti“, – piktinasi D. Combellick.
Vyras teigia, kad šioje situacijoje labiausiai nusivylė pareigūnų, o ne medžiotojų elgesiu. Jis priduria, kad pašauto šuns sveikata gerėja. Vis dėlto, veterinarijos gydytojai perspėjo apie tai, kad šuns smegenys galimai yra pažeistos ir ateityje šuniui gali išsivystyti epilepsija.


Vyras prašė medžiotojų pasitraukti, bet jie vis tiek šovė


DELFI primena, kad Vilniaus rajone, Sužionių seniūnijoje gyvenantis amerikietis Daniel Combellick sausio 13 dieną popiet važiavo namo, kuomet išgirdo aidint šūvius. Grįžęs namo, Daniel išėjo su šunimi pasivaikščioti ir netrukus, prie pat savo namų, pastebėjo ginkluotus medžiotojus.
„Pradėjau eiti link ginkluoto vyro prašydamas, kad pasitrauktų. Tuomet išgirdau šūvį ir savo šuns inkštimą. Apie 13 val. 48 min. paskambinau bendruoju pagalbos numeriu ir man buvo pranešta, kad pareigūnai atvyksta. Ginkluotiems vyrams pasakiau, kad jie privalo sulaukti atvykstančių pareigūnų. Paklausiau, kur mano šuo – jie atsakė, kad nubėgo namo“, – teigia vyras. Anot jo, grįžęs namo jis rado šunį, pašautą į galvą, krūtinę ir šoną.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja DELFI patvirtino, kad 2019 m. sausio 13 d. Vilniaus r., Sužionių sen., prie Vėgelėnės k. medžiotojų būrelis „Elnias“ buvo surengęs medžioklę ir, medžiotojų teigimu, jie pašovė po mišką bėgiojusį palaidą kolio veislės šunį.

Tyrimo metu buvo gauti įvykio dalyvių paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad, vykstant medžioklei, vienas iš medžiotojų šovė į bėganti šunį manydamas, kad šauna į lapę.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-15 07:37

Medžioklė beliko sapnuose


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2019-02-05

Rodos, taip ir matai, kaip iš vieno miško į kitą per pievą bėga briedis, kaip tau į liniją atitraška šernai, kaip pakrūmėmis skuodžia lapė stengdamasi išvengti medžiotojo šūvio.
Kaip sako savo 80-metį po savaitės švęsiantis Alfonsas Vaičekauskas, nors jo šautuvėlis jau ir tyli, tačiau sapnuose jis tebevaikšto žvėrių takais. Ir belieka jam palinkėti dar daug metų sapnuose regėti medžioklę.
Untitled1.jpg
Medžiotojo kelią prieš pusšimtį metų A. Vaičekauskas pradėjo Staneliuose, kur dirbo mokytoju, – buvo „Salantų“ būrelio medžiotojas. Kantautiškiai medžiotojai šį puikų žmogų sutiko priimti į savo tarpą.
Kiekvienam ateina ta diena, kai tave įveikia kokia liga ar tiesiog pasensti, jau neįstengi būti visaverčiu medžiotoju. Belieka džiaugtis tuo, kad daugybę metų būta nuoširdžių bendraminčių būryje, prisiminimuose lieka daug medžioklės dienų, patirtų nuotykių.
Nemažai metų A. Vaičekauskas išvaikščiojo žvėrių takais, nemažai laimikių patiesė. Medžioklė, anot jo, yra rimtas užsiėmimas. Tai ne tik noras paguldyti žvėrį, tai ne tik sportas, pomėgis, gamtos pažinimas. Medžiotojui būtina ir drausmė, tvarka, įsiklausymas sprendžiant medžioklės kolektyvo reikalus. Galiausiai – medžiotojas vaikšto su šautuvu, o tai kiekvieną įpareigoja padoriai elgtis gamtoje, būti nepriekaištingos reputacijos visuomenėje.
Už nuoširdumą, už tiesų žodį, už klube nuveikiamus darbus Alfonsas daug metų buvo renkamas kolektyvo vadovu. Tai itin sąžiningas žmogus, į klubo veiklą įnešęs didžiulį indėlį.
Alfonsas yra iš tų žmonių, kurie stengiasi nieko neužgauti. Nors visko pasitaiko tarp medžiotojų. Ima kuris nors ir patiesia žvėrį, kuris nemedžiojamas ar dar nėra pasiekęs brandos amžiaus arba neselekcinis. Alfonsas visada stengėsi gamtoje nepadaryti klaidos ir medžioklės plotus vertino kaip savo tvartą, kuriame būtina turėti motininę bandą. Jis labai gerbia žvėrį. Jo nuomone, jei maža tikimybė, kad pataikysi, nešauk.
„Gali tik sužeisti, ir žvėris ilgai kankinsis. Tada bent jau aš daug naktų nemiegodavau, vis dėl to išgyvendavau. Kai buvau jaunas medžiotojas, neretai apimdavo aistra. Būtina iš anksto įvertinti žvėrį ir tik tada kelti šautuvą. Jei kyla abejonė, geriau tegu tyli tavo šautuvėlis“, – sako A. Vaičekauskas.
Medžiotojais tapo jo sūnūs Saulius ir Dainius. Jie irgi jau turi ilgą medžiojimo stažą. Įdomu tai, kad medžiokle susižavėjo penkiolikmetė anūkė Kamilė. Mergina nemažai metų eina varove – žingsniuoja miškais aplink Kantaučius.
Apie Alfonsą galima kalbėti ir kalbėti, prisiminti medžioklėse jo patirtus nuotykius. Belieka jam palinkėti dar daug metų būti šiame pasaulyje ir kad medžioklė bent sapnuose jį vis aplankytų.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-15 07:34

Iš dienoraščio


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2019-02-05
Untitled.jpg
2019 01 12

Ar begali būti medžiotojui bjauresnė diena, kai dėl ligos negali medžioti? O lauke saulėta, šviežias sniegelis ir keli laipsniai šaltuko. Tokią dieną neabejotinai pavergia gamtos vaizdai.
Dar žinai, kad numatyti medžioti plotai itin žvėringi, o tu ligos kamuojamas drybsai lovoje. Dar jei tas negalavimas būtų itin rimtas – tai tik bjaurus nuolatinis kosulys, bet, kaip patvirtino gydytojas, plaučiai švarūs.
„Nieko nebus, – pagalvojau, – reikia imtis kokio nors darbo.“ O kokio, jei mintyse tik medžioklė? Vis svarstai, kokį mišką varo, kokie žvėrys iš jo išbėgo, ar medžiotini. Kaip kolegoms sekasi? Gal jau kažkuris už kepurės užkištą eglės šakelę nešiojasi – vadinasi, šūvis buvo taiklus. Įsisvajoji taip, kad, regis, stovi šaulių linijoje, klausaisi miško garsų.
Ir taip visą dieną begalvodamas kamuojiesi – gali ir be tos dar kokią kitą ligą įsitaisyti (tarkim, sukvailėjimo).
Kai jau sutemo ir žinau, jog medžioklė baigta, neiškenčiu ir skambinu medžioklėje buvusiam. Pasirodo, miške, iš kurio gana ilgam buvo dingę šernai, patiesti net trys. Buvo jų visa banda. Vadinasi, dar visų maras neišguldė. Tik prie to maro ir mes, medžiotojai, gerokai prisidedame. O gal ta liga sugalvota tik tam, kad sumažintų šernų gausumą? Mes persistengsime bemedžiodami, ir miškai liks be šernų, be pagrindinio medžioklės objekto. Kitame miške net apie 30 elnių banda išnešė sveiką kailį.
Nereikia nė medžioklės – dėl puikaus oro tai buvo itin tinkama fotografuoti diena, gal būčiau kokią išskirtinę nuotrauką padaręs, o aš namie…
Sėkmė nusišypsojo vienam ir kitam svečiams. Na, nežinau, kaip jūs, kolegos medžiotojai, bet aš visada džiaugiuosi, kai pasiseka svečiui, ir visai nesvarbu, kas jį pakvietė. Dar sėkmė nusišypsojo klubo vadovui Mindaugui. Tas irgi paguldė šernioką.

2019 01 15

Paskambino garsusis kraštietis profesorius Petras Vyšniauskas ir paprašė suorganizuoti medžioklę tykant. Iš Vilniaus jis atvyko į tėviškę Plungę. O aš negaliu ištrūkti į medžioklę, nes jau dvi savaites kamuoja bronchitas. Pagerbti iš Vilniaus atvykusį kraštietį – garbės reikalas, tad susitariau su klubo vadovu Mindaugu dėl svečio priėmimo. Sutarėme, kad jis sėdės Mindaugo bokštelyje. Toje vietoje šernai visada pasirodo.
Atvežiau Petrą į klubo namelį. Įsižiūrėjau, kad jis, be dėklo su šautuvu, turi maišelyje buteliuką. Ir dar kyšo medžioklės ragas. Pamaniau, kad mes irgi nepėsti, taip pat turime medžioklės ragą ir kaip kuris sugebame jį pučiame. Aišku, apie natas nėra nė kalbos, džiaugiesi, kad sugebi patūtuoti. Tad supratau, kad Petras surengs mums pamoką.
Įforminome dokumentus, ir į medžioklę – tik be manęs. Kol kolegos sėdėjo bokšteliuose žvėrių viliojimo vietose, aš aplankiau buvusį bendražygį Alfonsą, kuris dėl amžiaus medžioklės atsisakė, bet, kaip mane patikino, kasnakt ją sapnuoja.
Gavau žinutę, kad šerną paguldė Arūnas. Po to ir Mindaugas parašė, jog patiesė šernioką. Na, jau neblogai: jei svečiui ir nenusišypsos sėkmė, tai bent pamatys, kad mūsų medžioklės plotai netušti.
Liko pusvalandis iki sutarto laiko, kai baigsime tykoti. Pora šernų yra, tai rašau žinutę Petrui, ką jis mato, ar nesirodo šernai? O tas atsako – yra tik traktorius, netoliese kraunantis rąstus. Tai velniava, tai sutapimas – pasodini svečią bokštelyje, prie kurio ateina šernai, o atvažiuoja traktorius ir sugadina medžioklę. Galėjo velnias dieną tas malkas vežti, o ne naktį žvėris baidyti.
Netrukus gaunu žinutę iš Petro, jog traktorius nuvažiavo, bet gal jau baigsime tykoti, nes vargu ar koks žvėris bepasirodys. Atvažiuoju prie bokštelio jo paimti, o tas sako, kad ką tik matė šerną ir porą stirnų. Žodžiu, per anksti atvykau ir jam neteko paleisti šūvio.
Lupame tuos šernus. Petras beturįs bryzą geros dešros ir butelaitį. Tie, kurie galėjo išgerti, tai be raginimo ir trūktelėjo. Degtinėlės nebėra, o noro tik padaugėjo. Sakau Petrui, jog tuoj surasiu, turiu po medžioklės namelio grindimis slaptavietę. Pakeliu lentą, parodau vieną, paskui kitą butelaitį. Atsirenkame, kurį „sutvarkysime“. Svečias žiūri akis išpūtęs: „Tokio baro man dar neteko matyti…“
Paduodu jam išbandyti mūsų medžioklės ragą. Pučia, bet vis atitraukia ragą nuo lūpų: „Žinote, jis niekam tikęs, galite į dešras sumalti…“ Na štai, o mes tuo ragu didžiavomės ir kartais per kokias savo šventes kuris nors pūsdavome. Svečias vis žiūrėjo žiūrėjo į mūsų veidus ir pasakė, kad vienas jaunas klubo medžioklis turi tinkamas lūpas, kad tik jis gali tapti rago pūtėju. Jam profesorius įteikė savo sukurtų medžioklės rago melodijų natas.
Atsisveikinant, jau susibūrus prie mašinų, Petras pasiėmė savo ragą ir mums pagrojo medžioklės pabaigos signalą. Visko medžioklėse esu matęs, bet pirmą kartą ne bet kas, o muzikos profesorius medžioklės garsais ją užbaigė beveik dvyliktą valandą nakties. Neabejoju, kad ne vienas Kantaučių gyventojas girdėjo rago garsus ir pabambėjo ant mūsų.

2019 01 26

Šį savaitgalį baigėsi medžioklės su varovais sezonas. Išvakarėse pas mane užsuko žinomas dvasininkas Troškūnų (Anykščių r.) klebonas Saulius Filipavičius pakalbėti dėl straipsnio į mano naują knygą „100 medžiotojų ir… medžioklė, medžioklė“. Tai ne tik sielų ganytojas, bet ir medžiotojas, buvęs ne viename safaryje. Troškūnuose, bažnyčios šventoriuje, yra jo sumanytas ir pastatytas paminklas medžiotojų globėjui šv. Hubertui.
Taigi varovinės medžioklės pabaiga. Niekas žvėrelių su šunimis ir varovais nebevaikys. Į sezono uždarymą mūsų „Kontaučių“ klube atvyko Seimo narys Andriejus Stančikas. Kažkada „Plungės“ laikraštyje rašiau: jei nori pažinti žmogų, pabūk dienelę su juo medžioklėje. Tad vedamas žurnalistinio smalsumo svečią paklausinėjau apie Seime tvarkomus gamtos reikalus, apie kvailystę dėl vilkų nepamatuoto dauginimo ir kitus medžioklės reikalus. Iš atsakymų ne tik aš, bet ir kiti klubo nariai suprato, jog jam rūpi gamtos klausimai ir stengiasi Seime juos spręsti. Jis nesąs iš tų žmonių, kurie tik ir trokšta sumedžioti žvėrį. Matė šernų, lyg ir galėjo šauti, bet susilaikė, o malonumo, sakė, šioje medžioklėje turėjo daug.
Medžioklėje pasižymėjo ir karaliumi tapo Artūras Vainauskas, paguldęs lapę ir šerną. Dar šernelį patiesė Saulius Vaičekauskas.
Pagerbėme sumedžiotus žvėris, o tada medžioklės vadovas Arūnas Garbenčius ir klubo pirmininkas Mindaugas Preibys įteikė svečiui klubo medalį. Medalis užkabintas ir karaliui. Dar medaliu apdovanotas savo gimtadienį švenčiantis Algis Zavelis.
Tada jau sėdome prie specialiai sezono uždarymui išvirtos tirštos kopūstienės, kotletų, kepsnių. Tik įsijautėme į vaišes, ir prie medžiotojų namelio pasipylė fejerverkai. Visi išlėkėme lauk. Pasirodo, Algį gimtadienio proga taip sumanė pasveikinti artimieji.
Mes irgi linkime jam ilgiausių metų ir kaip įmanoma ilgiau eiti žvėrių takais.
Išsiskirstydami atsisveikinome su šūkiu: „Medžioklei – valio!“

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Vas-08 11:28

Šiaulių rajone nustatyti medžiotojų bokštelius sudeginę vyrai


BNS
2019 m. vasario 7 d.


Policija išaiškino Šiaulių rajone medžiotojų bokštelius sudeginusius tris jaunuolius.
Sausio priešpaskutinę savaitę Šiaulių apskrities policiją vienas po kito pasiekė pranešimai apie Šiaulių rajone, Daugmaudžių miške, sudegintus medžioklės bokštelius.
Į pareigūnus kreipėsi Šelvėnų būrelio nariai. Jie savo medžioklės plotuose rado net keturis sudegintus bokštelius. Dėl turto sunaikinimo iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo įtariama, kad visi keturi statiniai padegti tą pačią naktį.
Šalia sudegintų bokštelių pareigūnai rado automobilio padangų žymių, o Šelvėnų medžiotojų būrelio nariai pasidalino turima informacija apie pastebėtą čia važinėjusį automobilį. Medžiotojų būrelio vadovas išsakė įtarimus, kad jų turtą, ko gero, niokoja kerštaudami brakonieriai. Apie juos, pastebėję brakonieriavimo ženklus, medžiotojai informavo aplinkosaugininkus.
Po savaitės trys tyčiniu turto sunaikinimu bei sugadinimu įtariami Šiaulių rajono gyventojai atsidūrė pareigūnų rankose. Į areštinę buvo uždaryti trys jauno amžiaus vaikinai, iš jų du – ne kartą teisti už už plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip skelbia Šiaulių apskrities policija, paaiškėjo, kad medžiotojų iškelta versija dėl keršto pasitvirtino.
Sulaikytieji, anot jų, ugnimi sunaikino medžiotojų bokštelius už medžiotojų skleidžiamas kalbas apie jų brakonieriavimą.
Gaisrą jie sukeldavo, padegdami bokštelyje rastus degius daiktus.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-31 17:42

Josvainiuose sumedžioti du užsikrėtę šernai


Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Sausio 18d. 2019
rinkosaikste.lt


Sakoma, kad per šalčius afrikinis kiaulių maras plinta lėčiau. Kėdainių rajone paskutinius keletą mėnesių buvo fiksuojamas žymus maro atvejų sumažėjimas. Tačiau Naujieji metai prasidėjo naujais maro atvejais. Šį kartą maras užfiksuotas Josvainių seniūnijoje.

Du užsikrėtę

Josvainių seniūnijoje šių metų pirmąją savaitę užfiksuotas afrikinio kiaulių maro atvejis. Apie jį informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba. Maras užfiksuotas dviem sumedžiotiems šernams Josvainių seniūnijoje esančiuose miškuose. Šernų gaišenos utilizuotos, kaip numato patvirtinti reikalavimai.

Pastebimas mažėjimas

Kėdainių rajone jau kurį laiką pastebimas afrikinio kiaulių maro atvejų mažėjimas. Pasak medžiotojų, taip yra dėl to, kad miškuose labai sumažėjo šernų. Praėjusių metų pabaigoje buvo mėnesių, kai po ilgo laikotarpio iš viso nebuvo fiksuojama naujų kiaulių maro židinių.

Ankstesniais mėnesiais jų būdavo fiksuojama net po keliolika atvejų per savaitę. Žmonės net ėmė kalbėti, kad galbūt maras traukiasi. Tačiau medžiotojai ir specialistai šias kalbas paneigė. Žmonėms buvo paaiškinta, kad užkrato perdavimas labai priklauso nuo jų populiacijos tankio. Todėl suderintas atsakingų institucijų veiksmų planas yra vienas pagrindinių sėkmingos ligos kontrolės veiksnių.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-31 17:38

Kviečia stoti į medžiotojų gretas


Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Sausio 31d. 2019
rinkosaikste.lt



Šiuo metu Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugija vienija per šešis šimtus medžiotojų. Medžiotojai susibūrę į 11 medžiotojų klubų bei būrelių. Kėdainių medžiotojų ir draugija plečia savo bendraminčių ratą ir kviečia visus norinčius tapti medžiotojais.

Būtina žinoti

Medžiotoju tapti nėra taip lengva. Pirmiausia reikia išklausyti kursus, tada išlaikyti egzaminą.

„Šiais metais kursus vykdysime vasario 1 dieną Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijoje. Išklausius mokomąją programą bus išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę laikyti stojamuosius egzaminus, o sėkmingai išlaikiusiems stojamąjį egzaminą iškilmingai įteiksime medžiotojo bilietą ir teisę nemokamai žvejoti Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos nuomojamuose vandens telkiniuose 1 metus“, – sakė Jovita Bielskienė, Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovė.

Padeda pasirošti

Norint laikyti stojamuosius egzaminus būtina surinkti nemažai dokumentų, patvirtinančių stojančiojo tinkamumą tapti medžiotoju.

„Pageidaujančius tapti medžiotojais kviečiame registruotis Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijoje arba telefonu 8 671 81 122. Atvykus į draugiją ar telefonu suteiksime reikalingą informaciją ir padėsime užpildyti reikiamus dokumentus. Mes pasiruošę šiuo klausimu suteikti visapusišką pagalbą bei kvalifikuotą apmokymą tiek teorijos, tiek praktikos srityje“, – patikino J. Bielskienė.

Atsakingas užsiėmimas

Būti medžiotoju – labai atsakingas užsiėmimas, mat medžiotojas ne tik medžioja, bet turi ir begalę įsipareigojimų gamtai.

„Džiaugiamės, kad turime tokį didelį medžiotojų ratą. Daug atsakingų, mylinčių gamtą ir gyvūnus vyrų ir moterų yra mūsų draugijoje. Džiaugiamės, kad mūsų medžiotojai aktyviai dalyvauja veikloje, prisideda prižiūrint žvėris ir medžioklės plotus. Medžiotojas – tai ne tik žmogus, kuris dalyvauja medžioklėje – sumedžioja gyvūną, bet ir tas, kuris esant sunkmečiui padeda gyvūnams, esant ligoms – vykdo jų prevenciją, esant per didelei populiacijai – ją reguliuoja. Medžiotojas – tai žmogus, mylintis gamtą, mylintis bei gerbiantis gyvūną – tiek gyvą, tiek sumedžiotą“, – kalbėjo Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Lionius Stanevičius.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-25 21:41

Šiaulių rajone vienas po kito pleška medžioklės bokšteliai


Ričardas Vitkus
2019-01-25
lrytas.lt

Šiaulių medžiotojų draugijai priklausančio Šelvėnų būrelio medžiotojai suka galvą, kas sistemingai naikina jiems priklausantį turtą. Pastarąją savaitę savo medžioklės plotuose Šelvėnų būrelio nariai rado net keturis sudegintus medžioklės bokštelius.

Rado keturis sudegintus bokštelius

Sekmadienį policijai buvo pranešta apie greta Šiupylių kaimo, Daugmaudžių miško pamiškėje, sudegintą stacionarų medžioklės bokštelį. Vietoj jai priklausančio bokštelio degėsių krūvą radusi 41 metų moteris patirtus nuostolius įvertino 1 tūkstančiu 200 eurų. Kitą dieną pareigūnai gavo pranešimą apie to paties miško pašonėje sudegintą Šelvėnų medžiotojų draugijai priklausantį bokštelį.
Dar du sudeginti medžiotojų bokšteliai Ratkūnų kaimo pamiškėje buvo rasti ketvirtadienį. Vienas medžiotojas jam priklausiusio bokštelio netektį įvertino 400 eurų, kitas – nurodė patyręs tūkstančio eurų žalą. Dėl turto sunaikinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Padegėjai – brakonieriai?

Šalia sudegintų bokštelių pareigūnai rado automobilio padangų žymių. Spėjama, kad visi keturi medžiotojų bokšteliai padegti naktį į sekmadienį. Nors pareigūnai ikiteisminio tyrimo detalių neatskleidžia, Šelvėnų medžiotojų būrelio nariai įsitikinę, kad jų turtą niokoja brakonieriai. „Ženklų, kad mūsų medžioklės plotuose siautėja brakonieriai, buvo ir anksčiau. Šiais įtarimai mes pasidalinome su aplinkosaugininkais“, – portalui lrytas.lt sakė Šelvėnų medžiotojų būrelio vadovas Algirdas Strainys.

Tikisi, kad kaltininkai bus rasti

Šelvėnų medžiotojų būrelio vadovas suabejojo, kad bokšteliai buvo padegti kerštaujat. A.Strainio nuomone, tokiu būdu brakonieriai galėjo siekti parodyti savo galią. „Tiesiogiai su brakonieriai mes nebuvome susidūrę, taigi ir kerštauti mums kaip ir nebuvo dėl ko. Numanome, kas galėjo mūsų medžioklės plotuose brakonieriauti. Mus buvo pasiekusios kalbos esą brakonieriai apie mus, medžiotojus, kalbėjo: „Tegul tie p... netrukdo mums medžioti“. Tikiuosi, kad policijos pareigūnai nustatys, kas padegė medžioklės bokštelius, ir kaltininkai už tai turės atsakyti“, – sakė A.Strainys.

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas » 2019-Sau-22 06:19

Prof. Petras Vyšniauskas: „Didžiuojuosi, kad tapau medžiotoju“


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2019-01-17

(Iš spaudai rengiamos mano knygos „100 medžiotojų ir… medžioklė, medžioklė“)

„Mano tėvas Zenonas Vyšniauskas buvo medžiotojas. Priklausė Plungės rajono „Purvaičių“ būreliui. Po įtikinamo pokalbio su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi 2006 metais užsikabinau šautuvą ir išėjau į mišką…
Man medžioklė labai padėjo pamatyti Lietuvą iš vidaus. Puikus kraštas! Kai žmonės pasako, kad pervažiavo visą Lietuvą nuo Vilniaus iki pajūrio greitkeliu, tai reiškia, kad kraštas liko nepamatytas.
Mano safaris daugiau buvo ne su šautuvu, o su saksofonu. Lankiausi apie 70 valstybių ir „sumedžiojau“ gausybę aplodismentų pasaulio koncertų scenose nuo Plungės iki Melburno, Tokijo, Niujorko, Londono…
Man patinka visų rūšių medžioklės. Kartą Kretingos rajone per vieną varymą su lygiavamzdžiu šautuvu paguldžiau šešis šernus. Medžioklėse sutikau puikių žmonių, patyriau nuostabių akimirkų ir labai didžiuojuosi, kad tapau medžiotoju – mano gyvenimas tapo prasmingesnis“, – kalba prof. Petras Vyšniauskas.
a-b.jpg
Pasak jo, mes turime šviesti visuomenę ir aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime gerindami medžioklės įvaizdį visais įmanomais būdais. Prof. P. Vyšniauskas tai daro kultūros priemonėmis. „Tik nuo pačių medžiotojų priklauso, kaip visuomenė žiūrės į mus“, – patikina jis.
Esu giliai įsitikinęs, kad jei nori pažinti žmogų, tai pabendrauk su juo medžioklėje. Kartu pavaikščiok po miškus, pamatyk, ar grožisi Lietuvos gamta, ar gerbia žvėrį, išgirsk, ką mano apie medžioklę.
Tik vienoje medžioklėje su prof. P. Vyšniausku, kuris, kaip ir aš, yra žemaitis, gimęs ir augęs Plungėje, teko būti kartu. Pamačiau, jog jis su pagarba žiūri į sumedžiotą žvėrį, sugeba bendrauti su kolegomis. Medžioklė jį tikrai pavergė.
Aš didžiuojuosi savo kraštiečiu, pasiekusiu aukščiausią lygį muzikos srityje. Sukūrusiu ragais pučiamus medžioklės signalus. Aš didžiuojuosi, kad per mano knygos „Pabaigos niekada nebus“ pristatymą Vilniuje sveikinimą medžioklės ragais pūtė profesorius ir jo sūnus Dominykas.
Prof. P. Vyšniauskas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos garbės medžiotojas.