Keturkojės aukos keliuose

Post a reply


This question is a means of preventing automated form submissions by spambots.
Smilies
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
View more smilies

BBCode is ON
[img] is ON
[url] is ON
Smilies are ON

Topic review
   

Expand view Topic review: Keturkojės aukos keliuose

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2024-Jan-24 16:10

Aplinkosaugininkai ragina išlikti budriems keliuose: tamsiuoju metų laiku padaugėja autoįvykių su laukiniais gyvūnais


2024.01.24
422307211_18387032827064573_4177714394165229561_n.jpg
Laukiniai gyvūnai tamsiuoju metų laiku dažniau patenka į autoįvykius. Žiemą jie iššoka į kelią ir atsitrenkia į automobilius, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena gyventojams būti budriems keliuose, saugoti save ir laukinius gyvūnus.

Viena priežasčių, kodėl autoįvykių su laukiniais gyvūnais pagausėja žiemą, yra druska barstomi keliai. Natūralioje gamtoje žvėrys gauna mažai mikroelementų, kurių druskoje gausu, todėl gyvūnai dažniau patraukia kelių ir pakelių link ir druską laižo.

Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba 2023 m. spalį gavo – 779 pranešimus, lapkritį – 829, o gruodį – 861 pranešimą apie autoįvykius su laukiniais gyvūnais. Žiemą, esant prastesniam matomumui ir ilgesniam tamsiam laikotarpiui, labai svarbu žinoti, kad grėsmė kelyje susidurti su laukiniu gyvūnu išauga.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria: pastebėję laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, sumažinkite greitį ir naudokite garsinį signalą. Transporto priemonę valdykite kuo švelniau ir tolygiau. Važiuokite tokiu greičiu, kad jaustumėtės saugiai ir turėtumėte laiko sustoti, jei gyvūnas bėgtų į kelią. Svarbiausia – temstant ir naktį važiuokite lėčiau, vairuokite atidžiai, išlikite budrūs, ypač važiuodami miškingomis vietomis.

Jei per susidūrimą laukinis gyvūnas sužeidžiamas ar nugaišta, vairuotojas privalo apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Jeigu kliudėte ar sužeidėte miško žvėrį, svarbiausia būti atsargiems, tik įvertinę, kad gyvūnas nebegali jūsų sužeisti ir trukdo eismui, galite jį patraukti šalikelėn. Tokiais atvejais specialistai susisiekia su to rajono medžioklės plotų valdytojais – medžiotojų būreliu arba klubu. Būtent medžiotojams, kaip reglamentuoja Medžioklės įstatymas, perduodamas partrenktas gyvūnas. Primename, kad draudžiama paimti numuštus gyvūnus. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2023-Nov-08 08:48

Kėdainiuose susidūrimų su žvėrimis padaugėjo dvigubai



Eglė KUKTIENĖ
2023 3 lapkričio 7
rinkosaikste.lt

laukiniai-gyvunai-kelyje-keliuprieziura.lt-nuotr.-850x560.jpg
Kėdainiuose šiemet fiksuoti jau 98 susidūrimai su laukiniais žvėrimis, kai pernai jų buvo vos 41./Keliuprieziura.lt nuotr.




Šiais metais Lietuvoje itin smarkiai išaugo susidūrimų su žvėrimis skaičius. Visoje Lietuvoje jau užfiksuota kone 5 tūkst. atvejų, o tokios avarijos sudaro ketvirtadalį visų eismo įvykių. Ne išimtis ir Kėdainiai – čia šiemet fiksuoti jau 98 susidūrimai su laukiniais žvėrimis, kai pernai jų buvo vos 41.
Sužeisti ir gyvūnai, ir žmonės
Kaip informavo Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, žuvusių tokiuose eismo įvykiuose nėra. Vis dėlto buvo sužeistų – šiemet keturi žmonės, o pernai – vienas.
Na, o gyvūnams tokie susidūrimai neretai baigiasi gerokai liūdniau – dažnas jų žūsta iš karto, kai kurie patiria sunkius sužalojimus, tad jų neišvengiamai laukia mirtis.


Turi įvertinti veterinaras?


Policija primena, kad partrenkus bet kokį gyvūną reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Partrenkus miško žvėrį pareigūnai informuoja aplinkosaugą ir medžiotojus – mat visi miškų plotai suskirstyti medžiotojų būreliams, tad to būrelio, kurio plotuose buvo partrenktas gyvūnas, medžiotojai ir atvyksta.

Tačiau čia dar ne viskas – pasirodo, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės taisykles, gavę pranešimą apie eismo įvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą, ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba.
Tokia informacija pasidalino buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris papasakojo, kaip naktį partrenktas danieliaus patinas kankinosi labai ilgai, nes veterinaro tokiu metu niekas tiesiog nerado, o policija griežtai uždraudė medžiotojams gyvūną nušauti – nebent tik nudurti durklu.


Partrenkti gyvūnai maistui nenaudojami


Kėdainiuose medžiotojams tikrai dažnai teko vykti į įvykius, kuriuose buvo partrenkti ar užmušti miško žvėrys. Visais atvejais elgiamasi pagal protokolą ir pasirūpinama, kad jei gyvūno sužeidimai yra itin rimti ir negydomi, jis nesikankintų.
„Jei gyvūnas tuo metu nėra medžiojamas, kreipiamasi į veterinarus, kad jie pasakytų, ar gyvūnas gali pasveikti nuo traumos, kurią patyrė eismo įvykyje. Tačiau jei yra gyvūno medžioklės terminas ir matome, kad traumos rimtos ir gyvūno nepagydys ir jis pats nesugis, tada pasirūpiname, kad gyvūnas nesikankintų – naudojame medžioklinį ginklą, supildome medžioklės lapą, įtraukiame gyvūną į sumedžiotų gyvūnų sąrašą, patikriname gyvūną, ar jis nesirgo“, – sakė Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Partrenkto gyvūno, net jei jis iškart žuvo, vairuotojas pasiimti negali. Miško žvėrys priklauso medžiotojų būreliui. Vis dėlto partrenkti gyvūnai maistui dažniausiai būna nenaudojami.
„Medžiotojai paprastai tokius gyvūnus, jų mėsą atiduoda medžiokliniams šunims, nes dažniausiai po susidūrimų iš tų gyvūnų ne kaži kas lieka“, – pridūrė pašnekovas.


Rujojančiam gyvūnui automobiliai nebaisūs


Eismo įvykiai, į kuriuos patenka vairuotojai, susidūrę su laukiniais gyvūnais, padažnėja ne tik pavasarį (gegužės mėnesį), bet ir rudenį, ypač – spalį, lapkritį, o žiemą – gruodį.
„Rudenį, kai keliuose labai padaugėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais, rekomenduojame vairuotojams atidžiai stebėti kelią ir aplinką šalia kelio, o jei tenka važiuoti vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, reikia sumažinti greitį taip, kad vairuotojas, pastebėjęs gyvūną, galėtų suvaldyti automobilį, sustoti ir išvengti nelaimės“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Algimantas Petronis.

Kaip sako L. Stanevičius, nuo rugsėjo iki lapkričio elniai ir briedžiai rujoja, būna labai drąsus, net aršūs, nukeliauti gali ir po 40 kilometrų, tad jų kelyje pasitaiko ne viena važiuojamoji kelio dalis.

Bėda, kad rujojantiems patinams nei automobilių garsas, nei šviesos, nei specialūs švilpukai nerūpi, tad ir avarijų tokiu metu gerokai daugiau.

„Kadangi gyvūnams tuo metu tik viena terūpi, vairuotojams reikia labiau saugoti save. Specialūs švilpukai padeda, tik ne rujos metu. Paprastai ir garso signalas, ir šviesos gyvūną pabaido, tad tos priemonės yra geros, bet rujos metu, deja, jos neveikia“, – sako medžiotojas.

Jis priduria, kad ir koks gyvūnas išbėgs į kelią, jei pasirinktas saugus važiavimo greitis, liūdnų pasekmių galima išvengti.

„Jei automobilis lekia, skuba, tai tikimybė, kad susidūrimas itin skaudžiai baigsis abiem pusėms, labai išauga.

Juo labiau dabar, kai anksti temsta, lynoja, gyvūnų nesimato, vairuotojai miškingose vietovėse turi sumažinti greitį, nes tik taip save apsaugos.

Gyvūnų populiacija didelė, daug briedžių, daug elnių, jie stambūs gyvūnai, kurie susidūrime su automobiliu gali kristi visu svoriu ant priekinio stiklo ir smarkiai arba mirtinai sužaloti ir vairuotoją bei keleivius“, – akcentavo L. Stanevičius.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2023-Oct-09 13:24

Tamsiuoju paros metu vairuodami automobilį būkite budrūs – vis dažniau į kelius išbėga laukiniai gyvūnai.



Štai ankstyvą pirmadienio rytą, 6 val. 18 min. kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva 23,4 km automobilis „Toyota“, vairuojamas 63 metų vyro, partrenkė į važiuojamąją dalį staiga iš kairės pusės išbėgusį elnią. Nei vairuotojas, nei kartu su juo važiavęs keleivis nenukentėjo.


Įvykio metu apgadintas automobilis, o gyvūnas nugaišo. Jį išsivežė vietos medžiotojai.

Praėjus vos pusvalandžiui, tame pačiame kelyje, bet jau ties Pelėdnagių kaimu, įvyko dar vienas eismo įvykis. Automobilis „Volkswagen“, vairuojamas 55 metų vyro, partrenkė staiga į kelią iš dešinės pusės išbėgusią stirną. Gyvūnas nugaišo vietoje. Jį taip pat išsivežė vietinio būrelio medžiotojai.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2023-May-11 19:35

Absurdo ratas – tarnybų daug, o atsakingus rasti sunku: nugaišusi stirna išgulėjo 3 dienas



Karolina Stažytė 15min.lt Aktualijų žurnalistė
2023.05.11 d.


Pagirių kaime Kauno rajone pastebėjęs šalikelėje nugaišusią stirną, kaunietis apie tai pranešė 112. Tarnybos darbuotojai patikino, kad informacija bus perduota tam, kam reikia, tačiau praėjus trims dienoms, gaišena vis dar tebegulėjo. 15min teko ilgai aiškintis, kas už tai atsakingas – tarnybos siuntinėjo viena nuo kitos.

Į 15min kreipėsi skaitytojas Mindaugas, pranešęs, kad šalia Garliavos, netoli degalinės Marijampolės gatvėje, Pagirių gyvenvietėje, ant pievutės guli negyva stirna. Kad ji ten guli, jis pastebėjo dar pirmadienio vakarą. Tuomet paskambino pagalbos numeriu 112.
„Viską užsirašė, sakė, praneš, kam reikia, ir sutvarkys. Antradienio rytą stirna, žiūriu, tebeguli. Paskambinau į Kauno gamtos apsaugą, pasakė, kad čia ne jų reikalas, kad čia medžiotojų būrelio reikalas.
Ir vėl skambink 112“, – istoriją perpasakojo Mindaugas. Apie 17 valandą antradienį jis vėl paskambino pagalbos numeriu 112, tarnybos darbuotojai vėl pažadėjo, kad informaciją perduos. „Dabar trečiadienis, stirna tebeguli, tik jau truputį pasipūtusi“, – tarnybų neveiklumu stebėjosi Mindaugas.


Atsakingų paieškos užsitęsė


Ne ką geriau rasti atsakingus sekėsi ir 15min žurnalistei – teko rinkti gal aštuonių skirtingų specialistų telefonų numerius, tačiau vis buvo nukreipiama kitur. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) neva nėra atsakingas už gaišenų surinkimą, medžiotojai – taip pat ne, nes stirna aptikta gyvenvietėje, ne medžioklės plotuose. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rūpinasi tik mėginių iš nugaišusių gyvūnų, galinčių platinti ligas – tokių kaip šernai, paukščiai, paėmimu. Kauno rajono savivaldybė nukreipė į medžiotojus, o su šiais susisiekti neįmanoma, nes pateikiami tik „kabinetiniai“ seni numeriai.
Vieno medžiotojų būrelio, kurio medžioklės plotai – kitoje vietoje, vadovas tik paaiškino, kad dažniausiai, aptikę gaišeną ar partrenkę laukinį gyvūną mašina, žmonės kreipiasi į aplinkosaugą, o ši jau žino, kuriam medžiotojų būreliui apie tai, kad reikia paimti gaišeną, pranešti.
Bent jau tokia, anot vadovo, yra praktika, kodėl ji nesuveikė šįkart – neaišku.


Gaišenos nerado


Kaip kitą dieną situaciją atsiųstu raštišku komentaru paaiškino AAD Komunikacijos skyrius, Pranešimų priėmimo tarnyba, gavusi pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, iškart susisiekė su artimiausiu medžioklės plotų būreliu. Medžiotojai, tikrindami gautą informaciją, nugaišusio gyvūno neva nerado. „Šiandien Pranešimų priėmimo tarnybos specialistams dar kartą susisiekus su medžiotojų būreliu, medžiotojai informavo, kad nugaišęs gyvūnas bus paimtas“, – ketvirtadienį redakciją informavo AAD atstovai. Aplinkosaugininkai primena, kad tais atvejais, kai teritorija yra neurbanizuota ar medžioklės plotų teritorija, departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie nugaišusius gyvūnus informuoja artimiausio medžioklės ploto medžiotojų būrelį.


Medžiotojai turi teisę, bet ne pareigą


Svarbu, anot AAD atstovų, ir tai, kad negyvais medžiojamaisiais gyvūnais pasirūpinti pagal teisės aktus savo medžioklės plotuose medžioklės būreliai turi teisę, bet ne pareigą, todėl jų reagavimo trukmė nuo departamento pranešimo skubumo nepriklauso.
Jei tai miesto teritorija, Pranešimų priėmimo tarnyba kreipiasi į savivaldybės įgaliotą subjektą, pavyzdžiui, Vilniuje šias paslaugas savivaldybei teikia UAB „Grinda“.
„Atkreipiame dėmesį, kad departamentas nėra atsakingas už nugaišusių gyvūnų surinkimą ar utilizavimą. Tad visai atvejais gyventojams reikėtų kreiptis į 112“, – paaiškino AAD Komunikacijos skyrius.


Atsakingi medžiotojai


VMVT yra kompetentinga paimti reikiamus oficialios kontrolės mėginius tyrimams, siekiant nustatyti galimą gyvūnų užkrečiamosios ligos atvejį, pavyzdžiui, dėl paukščių gripo (laukiniuose vandens ir naminiuose paukščiuose), afrikinio kiaulių maro (šernuose, kiaulėse), pasiutligės ir t.t.
Tad VMVT, kaip paaiškinta redakcijai atsiųstame komentare, nėra įgaliota ir neturi teisės bei priemonių surinkti gaišenas, jas utilizuoti ar gaišinti sergančius, ar kitaip traumuotus medžiojamuosius gyvūnus.
VMVT specialistai atkreipė dėmesį į galiojančias Medžioklės taisykles, kuriose numatyta, kad „medžioklės produkcija priklauso medžioklės plotų naudotojams“.
Medžioklės plotų naudotojams taip pat priklauso medžioklės plotų vieneto teritorijoje rasti sužeisti, nugaišę, dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvę bei į teritorijas, kuriose medžioti draudžiama (išskyrus rezervatus), iš greta esančių medžioklės plotų vienetų atklydę ir čia rasti sužeisti ar nugaišę, žuvę medžiojamieji gyvūnai ir jų dalys.
Neteisėtai sumedžioti ar įgyti, pasisavinti gyvūnai ar jų dalys medžioklės plotų naudotojams neperduodami ir realizuojami arba sunaikinami nustatyta tvarka. O stirna, kaip pabrėžta, yra priskiriama prie stambiosios medžiojamosios faunos.


Gaišeną išsivežė


Dar trečiadienio vakarą Mindaugas 15min žurnalistei pranešė, kad reikalai pajudėjo iš mirties taško – stirnos gaišenos nebeliko. „Nežinau, ar jūs čia kažką pakrutinot, ar jau patys kam priklauso pasikrutino. Svarbu, kad suveikė, nes mane sunervino, jog praneši ir nieko nevyksta“, – pasidžiaugė skaitytojas.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2023-Apr-05 19:14

Nutrenkėte gyvūną su automobiliu? Perspėja, kada neteksite vairuotojo pažymėjimo
briedis.png

tv3.lt
2023.04.01

Susidūrimas su žvėrimis – vienas iš dažniausių nutikimų kelyje. Tūkstančiais skaičiuojamų nelaimių su gyvūnais metu nukenčia ne tik žvėrys, bet ir žmonės. Be to, įvykus susidūrimui, automobilių savininkai už tai dar gali netekti vairuotojo pažymėjimo arba jie bus priversti susimokėti tūkstantines baudas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė, kad, įvykus susidūrimui su žvėrimi, vėliau policijos pareigūnai aiškinasi visas eismo įvykio detales.
„Įvykus eismo įvykiui, aiškinamasi aplinkybės. Vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo, manevravimo taisykles ir pan. Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo“, – tąkart kalbėjo Daiva Žilinskė.
Tačiau jeigu įvykio metu vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, jam gali tekti susimokėti ne tik baudą, bet ir atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu, o kai kuriais atvejais net ir su automobiliu.
„Jeigu vairuotojas pasišalina iš tokio eismo įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.
Atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje:

- pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo 850 iki 2 tūkst. eurų;
- pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1,1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2 tūkst. iki 2,6 tūkst. eurų.

Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas“, – įstatymines gaires aiškino policijos atstovė.


Kas gali padėti išvengti susidūrimo?


Policijos atstovė pridūrė, kad vairuotojai gali sumažinti tikimybę kelyje susidurti su žvėrimi, jeigu bus laikomasi svarbiausių patarimų.
„Pirma, visi eismo dalyviai turi vykdyti Kelių eismo taisykles. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio. Atsižvelgti į vietovę (miškinga, kelias arti miško, atvirų vietovių (laukų). Atkreiptinas dėmesys, kad nereti atvejai, kai laukiniai gyvūnai „užklysta“ ir į miestų, miestelių gatves.
Apie tikimybę kelio ruože susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Vadinasi, vairuotojas privalo lėtinti važiavimo greitį, kad atsiradus kliūčiai, bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti transporto priemonę, prireikus – sustoti.
Būtina stebėti kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo krūmais, medžiais apaugusio kelio krašto, iššoka iš griovio, tamsiuoju paros metu, ypač anksti ryte, sutemus.
Svarbu – pasirinkti saugų važiavimo greitį. Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną – važiuoti pro jį itin atsargiai, lėtai, galbūt net sustoti. Nemirksėti žibintų šviesomis, nenaudoti garsinio signalo, kadangi apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys paprastai nenuspėjamas ir gali būti labai pavojingas“, – pastebėjo D. Žilinskė.


Sukritikavo ultragarsinių švilpukų naudojimą


Kiek anksčiau dalis policijos atstovų skelbė akciją, kurios metu vairuotojams buvo dalijami ultragarsiniai švilpukai, dažniausiai tvirtinami prie priekinio bamperio arba šoninio veidrodėlio. Tokių prietaisų tikslas – atbaidyti žvėris, kad šie neišbėgtų į kelią.
Visgi ultragarsinių švilpukų nauda suabejojo kai kurie specialistai. Štai miškininkas Raimundas Ereminas teigė, kad tokia prevencinė priemonė išgelbėti nuo susidūrimo gali ir nepadėti.
„Man atrodo, kad žmonėms reikia daikto. Jie galvoja, kad, nusipirkus daiktą, jie galės važiuoti greičiau.
Dažnai būna atvejų, kai toks daiktas įsigyjamas, tačiau jis pritaikomas ne Lietuvoje sutinkantiems žvėrims, bet žmonės vis tiek važiuoja greitai.
Tiksliau atsakyti apie ultragarsinio švilpuko naudą galėtų medžioklėtyros laboratorija. Bet bet kuriuo atveju – tai yra teorinis žaidimas, žmonės prisigalvoja daiktų. Labai keista, kad policija dalija tokius dalykus. Juk ar yra švilpukas žmogui, kuris eina be atšvaito?“ – klausė R. Ereminas.


Pavojus yra visada


Miškininkas, paklaustas, kada gi žvėrys kelyje migruoja dažniausiai, išskyrė kelis esminius laikotarpius, tačiau taip pat pabrėžė, kad pavojus kelyje susidurti su gyvūnais išlieka visada.
„Tikimybė žvėrių judėjimui yra visada. Sakoma, kad rudenį briedžiai migruoja į žiemos ganyklas, o pavasarį jie keliauja į pelkynus, vasaros ganyklas. Miškuose briedžių, elnių, stirnų yra be galo didelis kiekis, šernų taip pat, todėl pavojus yra visada. Jeigu važiuojate pro mišką, ypač vakare, naktį arba esant rūkui, reikėtų važiuoti kur kas lėčiau“, – perspėjo pašnekovas.
Tiesa, E. Ereminas priduria, kad galbūt dabartinės klimato tendencijos žvėrių judėjimą kiek prislopino.
„Čia aš galiu tik spėti, bet kadangi Lietuvoje to sniego yra mažiau, žvėrys gali lengviau susirasti maisto, tai galbūt jie netgi rečiau juda į skirtingas teritorijas. Labai sunku įvertinti klimato kaitos daromą įtaką, bet jeigu anksčiau buvo 30–40 centimetrų sniego, reiškia, žvėrys turi keliauti, ieškoti maisto, šiuo momentu jiems galbūt to daryti ir nereikia.
Ta migracija dabar gali būti labiau susijusi su poravimusi, teritorijos paieška, bet gal šiek tiek mažiau dėl mitybos“, – svarstė miškininkas. REKLAMA Lietuvos policija primena, kad, susidūrus su gyvūnu, privaloma skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir klausyti operatoriaus nurodymų.
Jeigu į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai, vykdyti jų nurodymus. Nugaišusiu laukiniu gyvūnu pasirūpina į įvykio vietą pagal prižiūrimą teritoriją atvykę medžiotojų būrelio atstovai.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2023-Feb-17 10:13

Per parą Lietuvos keliuose – 11 susidūrimų su gyvūnais



15min.lt
2023.02.17


Lietuvos kelių policijos tarnyba praneša, kad per praėjusią parą įvairiose Lietuvos vietose įvyko net 11 automobilių susidūrimų su gyvūnais.
Avarija Kelių policija Eismo įvykis Komentarai Vasario 16-ąją, ketvirtadienį, pirminiais duomenimis, viename eismo įvykyje sužeistas vienas žmogus.
Tačiau per parą užfiksuota net 11 transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais atvejų.
Susidūrimai su gyvūnais užfiksuoti Jonavoje (20.41 val. J. Basanavičiaus g.), Palangoje (17.58 val. magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja), Birštono savivaldybėje (4.05 val. Žvirgždėnų k., magistraliniame kelyje A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė) ir Kupiškio (14.35 val. Paketurių k., rajoniniame kelyje Vabalninkas–Salamiestis–Kupiškis), Pakruojo (11 val. Rozalimo mstl., krašto kelyje Smilgiai–Pakruojis), Rokiškio (17.56 val. Iciūnų k., rajoniniame kelyje Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas), Šakių (19.05 val. Žemosios Panemunės mstl., krašto kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda), Šilalės – 3 (18.31 val. ir 18.33 val. Šarkų k., krašto kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė; 19.09 val. Gatautiškės k., krašto kelyje Telšiai–Varniai–Laukuva), Telšių (18.57 val. Pabalvės k., krašto kelyje Užventis–Tryškiai–Viekšniai) rajonuose).

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2023-Jan-24 11:30

Įspėja vairuotojus: magistraliniame kelyje pastebimi stumbrai ...


www.DELFI.lt
2023 m. sausio 24 d.



Pastarąją savaitę iš vietos gyventojų ar pravažiuojančių asmenų vis dažniau gaunama informacija, kad prie magistralinio kelio „Via Baltica“ pavojingai priartėję miškų galiūnai – stumbrai. Prieš keletą dienų šiuos didingus, bet tuo pačiu ir pavojingus gyvūnus kirtus minėtą kelią pastebėjo ir Krekenavos regioninio parko direkciją informavo įvykio liudininkė.


Užfiksavo telefonu


Krekenavos regioninio parko direkcijos lankytoja Aurelija perspėjo, kad vairuotojai viename kelio ruože būtų itin atsargūs. Moteris stumbrų bandą užfiksavo telefone esančia vaizdo kamera ir perdavė šią informaciją parko direkcijai.
„Štai koks didelis būrys stumbrų „Via Baltica“ kely. Stumbrai yra prie Panevėžio ir Kėdainių rubežio. Jie jau perėjo „Via Baltica“ kelią, tad būkite visi labai atsargūs“, – perspėjo Aurelija.


Labai pavojingi


Ir nors vaizdas akiai gražus, tačiau tokie gyvūnai šalia kelio yra labai pavojingi, mat neaišku, kada jie gali sugalvoti kirsti važiuojamąją kelio dalį.
Tai, kad stumbrai kelia didelį pavojų, patvirtino ir tolimosios Truskavos seniūnijos Okainių kaimo seniūnaitė Dalia Steberiokienė. Seniūnaitė jau prieš keletą metų pastebėjo stumbrų bandą visai šalia kelio ties Truskavos miesteliu, šalia „Via Balticos“ magistralės. Stumbrai taip pat dažni svečiai ir Vilainių krašto ūkininkų laukuose. Moteris apie pastebėtus gyvūnus taip pat visuomet informuodavo ir perspėdavo vietos gyventojus.


Matė ir Marius Čepulis


Beje, mūsų kraštuose neseniai lankėsi ir Marius Čepulis – fotografas, rašytojas, paskaitininkas, laidų vedėjas, aplinkosaugos ministro patarėjas, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu. Jis taip pat užfiksavo ir pakomentavo keistą stumbrų elgesį.
„Oušeno (Kėdainių) vienuoliktukas. Pirmą kartą matau didelę išimtinai diedų grupę. Sutikdavau po du, po tris, net keturis mačiau kartu. O čia vienuolika vienoj vietoj be mergų. Paprastai žiemą jie kartu su mergom ir vaikigaliais laksto, o daba it kokie taurieji elniai atsiskyrė. Gal kokią strateginę sesiją organizuoja“, – kaip visada šmaikščiai mintis dėstė M. Čepulis.


Informuoja direkcija


Apie šalia kelio besiganančias stumbrų bandas dažnai informuoja ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Eismo informacijos centras dažnai įspėja, kad gyvūnai kartkartėmis pavojingai priartėja prie kelio ir vėl nubėga nuo jo. Vairuotojų, važiuojančių kelio „Via Baltica“ atkarpa pro Kėdainių rajoną, prašoma būti budriems ir dėmesingiems, ypatingai tamsiu paros metu, kai matomumas yra sumažėjęs.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2022-Sep-08 08:04

Nauja įranga keliuose: pamatę raudoną šviesą šalikelėje, nedelsiant stabdykite ...



LNK
2022 m. rugsėjo 7 d.


Apie į kelią bėgančius gyvūnus perspės nauja vairuotojų informavimo įranga, praneša „LNK Žinios“. Ji jau veikia Kauno rajone.
Vilnietis Paulius Ilbertas prieš kelerius metus tamsiu paros metu Trakų rajone važiuodamas namo susidūrė su 400 kg briedžiu, kuris netikėtai iššoko ant kelio. Automobilis po susidūrimo buvo tiek sumaitotas, kad nebuvo ką remontuoti.
„Mes su draugu, su kuriuo važiavome, [kelionę baigėme] sėkmingai: tik pasuktas sprandas ir netekom dviejų dantų“, – pasakojo P. Ilbertas.
Tokiose situacijoje, pasak jo, svarbiausia nepanikuoti.
Kad susidūrimų su gyvūnais būtų įmanoma išvengti, kauniečiai sukūrė prietaisą, kuris vairuotojus naktį perspėtų apie prie kelio artėjantį gyvūną. „Kilo idėja sukurti tokius daviklius, kurie būtų montuojami išnaudojant esamus kelio ženklinimo stulpelius. Jie yra išdėstyti dažniausiai kas 50 metrų. Jie fiksuotų gyvūnus ir pradėtų mirksėti, pavyzdžiui, raudonos spalvos LED lempute “, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, idėjos autorius Darius Pratašius.


Lietuvoje naudos platesniu mastu


Vėliau prietaisas virto baltu, sunkiai pastebimu papildomu elementu, tvirtinamu ant kelio stulpelių. Prietaisas reaguoja į judančius, šiltus kūnus. Vairuotojai pamatę iš šalikelės sklindančią raudoną šviesą turi suklusti, nes tai reiškia, kad žvėris artėja prie kelio ir būtina stabdyti automobilį. Gyvūną prietaisas fiksuoja 50 m atstumu.
Prietaisas jau išbandytas, pirmieji jutikliai sudėti Kauno rajone.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vertinimu, mokslininkų sukurtas prietaisas – pigesnė alternatyva lyginant su tuo, kiek išleidžiama tvorų pakelėse tiesimui. Vienas jutiklis atsieina apie 80 eurų.
„Tuose keliuose, kur mažesnis automobilių skaičius, ten galėtų atsirasti. Ir, aišku, kur ruožai yra trumpesni. Nes, kaip pavyzdys, ruože Vilnius–Kaunas tokių priemonių negalėtume įdiegti, nes čia turi būti aptvertas visas kelias“, – pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis. Nauja įranga, kuri vairuotojus informuotų apie į kelią bėgančius gyvūnus, plačiai galėtų būti pradėta naudoti mažiau nei po metų.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2022-Jul-12 14:37

Graikijoje per šernų būrio sukeltą automobilių avariją žuvo 2 žmonės, buvo dar 4 sužeisti



Graikijos šiaurėje būrys šernų išlėkė į kelią ir sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo du žmonės, o dar keturi atsidūrė ligoninėje, antradienį pranešė policija.

Šaltinis: BNS
2022.07.12


Avarija įvyko pirmadienį prieš vidurnaktį siaurame kelyje maždaug 60 km į šiaurę nuo Salonikų. Vienas policijos patrulių automobilis, kuriuo važiavo trys pareigūnai, pirmiausiai įsirėžė į šernų būrį ir persisukęs sustojo ant kelio. Po kelių sekundžių į šernus įsirėžė antras automobilis. Jis apsivertė ir atsidūrė lauke šalia kelio.
Į policijos automobilį įsirėžus trečiai mašinai žuvo jos 53 metų vairuotojas ir 48 metų keleivis.
Antrajame automobilyje buvusi 50 metų moteris iš Šiaurės Makedonijos ir patrulių automobiliu važiavę trys policininkai buvo sužeisti ir nuvežti į ligoninę. Pranešama, kad jų gyvybėms pavojus negresia. Sužeistos moters vyras, kuris vairavo antrąjį automobilį, nenukentėjo. Taip pat žuvo penki šernai, pranešė policija. Automobilių ir šernų susidūrimų Graikijoje pastaraisiais metais padaugėjo, ypač šalies šiaurinėje ir centrinėje dalyse.
Šernų populiacija per COVID-19 pandemiją, paveikusią medžiokles, gerokai padidėjo, tad dabar neretai šių gyvūnų galima pamatyti kaimuose ar šalia judrių kelių.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2022-Jun-24 09:18

Nemažėjant autoįvykių su laukiniais gyvūnais, aplinkosaugininkai primena važiuoti lėčiau


Data
2022 06 22


Kas savaitę sulaukiant beveik arti dviejų šimtų skambučių apie į autoįvykius pakliuvusius laukinius gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamentas primena būti atsargiems kelyje, saugoti save ir laukinius gyvūnus. Vairuotojui susidūrus su laukiniu gyvūnu privaloma apie tai pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

Aplinkosaugininkai vairuotojams pataria nuolatos būti atidiems, stebėti kelkraščius, neviršyti leistino greičio.

„Nemaža dalis susidūrimų įvyksta anksti ryte ir vėlai vakare, tokiu laikotarpiu laukiniai gyvūnai aktyviausi. Tad jeigu kelionę renkatės tokiu paros metu, atidžiai stebėkite kelią. Prisiminkite, kad jei kelią perbėgo šernas, stirna, greitu metu paskui jį prabėgs ir jo gentainiai ar net visas gyvūnų būrys“, – sakė Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Dalia Černevičienė.

Kaip pastebi aplinkosaugininkė, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kurie įspėja apie laukinius gyvūnus – šie ženklai statomi kelio atkarpose, kuriose didžiausia tikimybė sutikti gyvūną.

„Supraskite, kad laukiniai gyvūnai nesustos tam, kad praleistų automobilį, o stengsis kuo greičiau prabėgti, kas dažnu atveju baigiasi autoįvykiu“, – teigė D. Černevičienė.

Pranešimų priėmimo tarnybos duomenimis, praėjusiais metais daugiausia pranešimų apie susidūrimus su laukiniais gyvūnais gauta gegužės mėnesį – 1006 ir gruodžio mėnesį – 953. Šiais metais gegužę buvo gauta – 1 697 pranešimų, balandžio mėnesį – 755.

Primename, vairuotojui susidūrus su laukiniu gyvūnu privaloma apie tai pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by binqas » 2022-Jun-13 11:40

Esu pasimokęs, kad miškingose vietovėse reikia važiuoti ~30% lėčiau nei maksimalus leistinas greitis, o tamsiu paros metu ir visais 50-60% lėčiau, nei maksimalus leistinas greitis ir tuomet susidūrimo tikimybė sumažėja labai smarkiai. Teko praeitais metais naktį važiuoti Varėna-Vilnius keliu per patį žvėrių vaikštymetį, važiavau maždaug 50 km/h greičiu ir išvengiau ~5 susidūrimų, nes į kelią bėgo kas netyngi: stirna, lapės, kiškis. Ir viskas, ką reikėjo padaryti, tai tiesiog lėtai važiuoti ir akylai stėbėti šalikeles.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2022-May-11 08:16

Gerą vaizdelį apturėjom šiandien ryte su keleviais - netoli senų Trakų privažinėjam kaimuką ir matau kaip į kelią, vidurį gyvenvietės, išeina stirna ir sustoja vidurį kelio. Aš pradedu stabdyti ir matau kaip iš kiemo provartelius išeina kita ir liuokteli anai iš paskos... Privažiuojam arčiau ir matau - kiemas aptvertas ir palikti laisvi neužtverti vartai. Na sakau keleiviams, išleido matyt iš tvartuko pasiganyti :D Pasijuokėm linksmai :lol:
Tačiau moralas toks - kai žvėrių tiek daug reikia atidžiai važiuoti ne tik laukuose ir miškuose, bet ir gyvenvietėse !

P.s. Prasideda vaikštadieniai ! Man jau 3 naktis vis per kelią šokinėja stirnos, lapės, zuikiai ir mangutai

Dėl į autoįvykius pakliuvusių laukinių gyvūnų kreiptasi 258 kartus (praėjusią savaitę – 256), dėl kitų įvykių su laukiniais gyvūnais – 116 kartų (praėjusią savaitę – 100).

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2021-Nov-04 11:50

Tamsoje žybsinčios akys: dabar – ypač išaugusi tikimybė susidurti su gyvūnu kelyje


15min.lt
2021 spalio 28d.


Jei teko važiuoti tamsiu paros metu per miškingas vietoves, kaimo keliais šalia dirbamų laukų, kuriuose rudenį žvėrys randa auginamų kultūrų likučių, tikriausiai pastebėjote kelkraščiuose tarp krūmų ir medžių žybsinčias akis. Tai ženklas, kad netoliese slepiasi laukiniai gyvūnai, kurie netikėtai gali išbėgti į kelią. Kasmet nutinka labai daug skaudžių eismo įvykių, kai automobilis susiduria su žvėrimis. Patirti nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais, bet skaudžiausia, kai tokios avarijos pareikalauja ir žmonių aukų.
Artėja ilgasis Vėlinių savaitgalis, kai žmonės lanko artimųjų kapus ne tik šviesiu paros metu, bet ir sutemus. Tuo metu užmiestyje suintensyvėja automobilių eismas ir ne visi spėja saugiai grįžti į namus iki vakaro. Jei tenka važiuoti tamsoje, reikėtų būti ypač atidiems miškingose vietovėse, kur didesnė tikimybė susidurti su laukiniais gyvūnais.


Pavojų kelia rudeninė migracija


Į kelią netikėtai gali išbėgti briedžiai, stirnos, stumbrai, šernai, lapės, kiškiai, pasitaiko ir naminių gyvūnų, be priežiūros slampinėjančių pakelėse. Ypač skaudūs susidūrimai vyksta su stambiais miško gyventojais – briedžiais, kurie išnirę iš miško kerta kelią nesidairydami. Paprastai stirnos yra atsargesnės, pastaruoju metu rečiau pasitaiko ir šernų, nes jų populiacija sumažėjusi.
Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė primena, kad daugiausia susidūrimų su žvėrimis įvyksta rudeninės migracijos metu spalio – lapkričio mėnesiais, tačiau daug skaudžių nelaimių įvyksta ir pavasarį – gegužės mėnesį. „Pavojingiausia važiuoti tamsiu paros metu naktį ar vėlyvą vakarą, nes sunku pastebėti gyvūnus“, – sako Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė.


Suniokoti automobiliai ir sužeisti žmonės


Statistikos duomenimis, praeitų metų spalio – gruodžio mėnesiais pranešta apie 1894 susidūrimus su laukiniais žvėrimis, arba 20 pranešimų kasdien. Didžiausias skaičius fiksuotais praeitų metų gegužės mėnesį – 998.
Policijos duomenimis, 2019 metais užregistruoti 3208 eismo įvykiai, kuriuos sukėlė laukiniai žvėrys. Jų metu buvo sužaloti 23 žmonės, žuvo vienas vairuotojas.
Tokių nelaimių nuostoliai vidutiniškai siekia 1,8 tūkst. eurų. Skaudžiausios avarijos įvyksta susidūrus su briedžiais, kurie sveria 400–550 kg. Po smūgio dūžta ne tik priekiniai stiklai, sumaitojamas visas automobilio priekis. Skaudžiai gali nukentėti ir žmonės.
Kelyje pasipainiojus gyvūnui, automobilį gali sumėtyti ir atsidurti griovyje – tokių avarijų pasekmės taip pat finansiškai skausmingos, remonto darbai gali kainuoti kelis šimtus ar tūkstančius eurų.


Po susidūrimo su gyvūnu gelbsti draudimas


Jei automobilis susidūrė su laukiniu gyvūnu, draudimo bendrovė „If“ atlygina automobiliui padarytą žalą, turintiems kasko draudimą arba tiems, kurie kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu pasirenka papildomą apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais kelyje. „Ši apsauga galioja ir jei susidūrimas įvyksta kelio ruožuose, paženklintuose perspėjančiu ženklu „Atsargiai! Laukiniai žvėrys“,– teigia G.Jasaitė. „Susidūrus su laukiniu gyvūnu kelyje, apie tai būtina informuoti policiją ir savo draudimo bendrovę. Partrenktais gyvūnais paprastai pasirūpina vietos medžiotojų būrelio nariai arba savivaldybės, seniūnijos pareigūnai“, – primena G.Jasaitė.


Kaip išvengti lemtingo susidūrimo?


Lapkričio mėnesį keliuose, kurie kerta miškus ir laukus, didesnė rizika susidurti su stambiais kanopiniais laukiniais gyvūnais, migruojančiais iš plotų, kuriuose ganosi. Anksti ryte ar vėlai vakare jie keliauja iš ganyklų į mišką ir atgal, todėl šios valandos yra pačios pavojingiausios. Gyvūnus vilioja laukuose likę kukurūzų, runkelių likučiai ar žieminiai rapsai, kviečiai.
Gyvūnų migracijos vietovėse būna pažymėtos perspėjančiais ženklais „Laukiniai gyvūnai“, todėl vairuotojai turi būti itin atsargūs, ypač važiuojantys tamsiu paros metu. Būtina sumažinti greitį, kad spėtumėte sustabdyti arba apvažiuoti kliūtį, jei staiga į kelią išbėgtų miško gyventojas.
Laukinį gyvūną gali išduoti tamsoje žibančios akys, kuriuose atsimuša automobilių žibintų šviesa. Paprastai pastebėjus vieną gyvūną, jų gali būti ir daugiau – į kelią išbėga vienas paskui kitą.
Vairuotojai atidžiau turi važiuoti tokiais ruožais, kur kelkraščiai užžėlę krūmais ar medžiais. Būtent iš tokių vietų staiga į kelią gali išbėgti išbaidytas gyvūnas. Kartais jie nesiorientuoja ir tiesiog stovi tiesiai ant kelio – tokiais atvejais sulėtinkite greitį ar visai sustokite ir palaukite, kol gyvūnas pasitrauks. Patartina nenaudoti garsinio signalo ir nemirksėkite žibintų šviesomis, nes išgąsdintas gyvūnas gali pradėti blaškytis ir kelti dar didesnį pavojų.

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2021-Oct-23 05:25

Kai sutampa žmonių ir laukinių gyvūnų intensyvaus judėjimo laikas



agroeta.lt
2021 Spalio 20
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS




Spalį ženkliai padaugėjo laukinių gyvūnų susidūrimo su autotransportu atvejų. Baigėsi briedžių ir elnių ruja, tad dėl šios priežasties stambiųjų elninių migracija pasibaigė. Šiuo metu vyksta briedžių ir iš dalies elnių migracija į žiemos ganyklas, tačiau dėl to daug žvėrių susidūrimų su autotransportu nebūna, nors žiniasklaidoje tai būtent akcentuojama. Daugiausia automobilių susidūrimų su žvėrimis įvyksta kiekvienos paros laukinių gyvūnų judėjimo į maitinimosi vietas metu.

Susidūrimo su žvėrimis atvejų skaičius ypač padidėja, kai, trumpėjant ar ilgėjant dienai rudenį ir pavasarį, sutampa žmonių judėjimo keliais intensyvumo maksimumo laikas su žvėrių judėjimo į maitinimosi vietas ir iš jų laiku. Žvėrys maitintis į laukus pajuda vakare temstant, o į dienojimo vietas grįžta švintant. Rudenį ir pavasarį tas laikas sutampa su žmonių vykimu į darbus ir grįžimu iš jų.

Tuo metu susidūrimų su žvėrimis padaugėja didmiesčių priemiestinėse teritorijose, nes daug kaimų, sodų bendrijų gyventojų dirbti važinėja į miestus. Dažniausiai automobiliau susidūria su stirnomis, nes iš kanopinių žvėrių jų yra daugiausia, o maitinasi jos laukuose, į kuriuos patenkant turi pereiti kelius.

Stirnų populiacijos gausos sumažinimui nepadėjo, praėjusiame medžioklės sezone draudimai dėl karantino, bei uždraudimas stirnas šaudyti grankulkėmis, dėl ko problematiška jas sumedžioti tapo varymo medžioklėse, o daug medžiotojų kolektyvų stirnų pateles ir jauniklius medžiodavo tik šiuo būdu.

Dėl medžioklių apribojimų 2020–2021 m. medžioklės sezone buvo sumedžiota 7914 stirnų mažiau, nei ankstesniame. Be to stirnos gyvena ne tik miškuose, bet ir mažuose laukų miškeliuose, krūmynuose, apleistuose žemės ūkio paskirties ar kitose žemėse, kur nešienaujama žolė, želia krūmai ir medžių savaiminukai, dienoja netgi melioracijos griovių šlaituose. Todėl stirnas galima sutikti visuose keliuose, netgi miestų pakraščiuose, kaimų gyvenvietėse.

Taigi rudenį ir pavasarį, kai tamsoje tuo pačiu laiku žmonės važiuoja į darbus ir iš jų į namus, o žvėrys išeina maitintis ar grįžta į dienojimo vietas, vairuotojai turi būti itin atidūs. Būtina pripažinti, kad vairavimas yra darbas, nors ir į šventę važiuotume. O kiekvieną darbą reikia atlikti sąžiningai. Vairuojant būtina visą laiką stebėti kelią ir šalikeles, modeliuoti savo veiksmus, jeigu kelyje atsirastų kokios nors kliūtys, į važiuojamąją dalį iššoktų žvėrys. Blogiausia, kai vairuojant vairuotojo mintys sklando padebesiais, o staigaus susidūrimo su žvėrimis atveju pasielgiama automatiškai, nespėjus pagalvoti apie galimas to pasekmes, ir dažnai tas poelgis nebūna teisingas.

Kai susidūrimo išvengti nepavyksta

Kelyje užmušus ar sužalojus žvėrį, dauguma vairuotojų skambina 112 ir registruoja įvykį. Gana dažnai pasitaiko, kai žvėrį pražudęs vairuotojas nuvažiuoja iš įvykio vietos. Tuomet apie įvykį Pranešimų priėmimo tarnybą informuoja kiti pravažiuojantys piliečiai. Pasitraukimą iš įvykio vietos vairuotojai teisina tuo, kad, jeigu automobilis neapdraustas spec. draudimu, žalos niekas neatlygina, tad neverta gaišti laiko dėl pranešimų, o tuo labiau dar laukti atvykstančių policininkų ar medžiotojų.


Būna, kad užmuštą žvėrį, vairuotojas pasiima. Kartais žvėrį paima kiti pro įvykio vietą važiuojantys piliečiai ir tada atvykę gaišeną likviduoti medžiotojai jos neranda. Tiek pasitraukimas iš įvykio vietos, tiek užmušto žvėries paėmimas yra neteisėtos veikos. Ypač skaudžiai nukentėti gali žvėrį pasiėmęs pilietis. Jam gali tekti susimokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą, nors jis ir neprisidėjo.

Todėl žvėrį pražudę ar sužaloję vairuotojai turėtų elgtis atsakingai: skambinti Pranešimų priėmimo tarnybai 112 ir įvykį registruoti. Gerai būtų, kad žvėrį pražudęs vairuotojas įvykio vietoje palauktų ir gaišeną sutvarkyti atvykstančių medžiotojų, nes, jam pasitraukus iš įvykio vietos, tamsiuoju paros metu pagal kartais gana painiai nurodomą įvykio vietą medžiotojams sunku surasti pakelės žolynuose gulinti žvėrį. Medžiotojai į įvykio vietą atvyksta greitai, tad vairuotojui ilgai laukti netenka.

Medžioklės taisyklių kūrėjai ir tobulintojai į medžiotojų pastabas nereaguoja

Apmaudu, kad medžioklės taisyklių tobulintojai, patys su medžioklės reikalais menkai tesusipažinę, nekreipia dėmesio į medžiotojų pastabas. Jie matyt mislija taip, kad jeigu jau tapo svarbiais ar kad ir mažiau svarbiais aplinkosaugos pareigūnais, tai visą medžioklės procesą ir kitus su medžiokle susijusius reikalus išmano geriausiai. Kuris veikėjas sugalvojo, kad mašinos sutraiškyto, bet dar šiek tiek kvėpsinčio ir iš įvykio vietos nepajėgiančio pasitraukti žvėries pribaigimui reikalingas medžioklės lapas.

Ar tas veikėjas nors vieną sezoną buvo vykdęs tą procedūrą? Medžioklė ant asfalto... Ar tai medžioklė? Kam automobilio sunkiai sužalotą ir medžiotojų pribaigtą gyvūną reikalinga įrašyti į medžioklės lapą, kai jų apskaita vedama atskirai ir kai toks įrašymas nereikalingas, kai žvėris užmušamas negyvai? Jeigu medžioklės lapas reikalingas tik tam, kad galėtum iš dėklo išsitraukti šautuvą, tai lengviau taisyklėse dėl to padaryti išimtį, nei, norint kuo greičiau nutraukti sužaloto žvėries kančias, vidurnaktį blaškytis medžioklės lapo paieškose. Juk ne kiekvienas klubo ar būrelio medžiotojas tą lapą turi nuolatos, kaip ir ne kiekvienas jį gali išrašyti.

Keliuose sužalotų gyvūnų kančių nutraukimo tvarkoje nenurodoma nei tai, ar medžioklės lapas būtinas ir smulkesnį žvėrį pribaigiant peiliu ar durklu. Peilį iš kišenės gal galima išsitraukti ir be medžioklės lapo? Nenurodoma ir tai, kaip naudojant šaunamąjį ginklą žvėries kančias nutraukti, kai jis sužalotas guli vidurį gyvenvietės. Ir čia turėtų būti padaryta išimtis nesilaikyti tos 200 metrų taisyklės – negi ir taip kenčiantį nuo sužalojimo žvėrį dar tempsi, atsimatavęs tuos 200 metrų.

Vienai televizijos laidai rodant Vilniaus miesto teritorijoje šalikelėje gulintį sužalotą stirniną, keista buvo klausyti seno aplinkosaugos vilko Kęstučio Motiekaičio komentaro. Jis aiškino, kad automobiliui sužalojus žvėrį kažkas nustato, ar gyvūnas dar gali būti išgydytas, ar reikia nutraukti jo kančias. Jeigu gyvūną reikia pribaigti, tai vykdo medžiotojai. Pirmiausia miestų teritorijose medžiotojai pribaiginėti žvėrių neturi teisės. Tai vykdo gyvūnų globos organizacijos, su kuriomis tam darbui yra sudaromos sutartys.

Kitas reikalas, kad, bent Kaune, tos globėjų organizacijos ne visada tą kilnią misiją atlieka operatyviai. Pasiteisinimų sugalvoja įvairiausių, o automobilio užmuštos stirnos gatvių pakraščiuose kartais tyso kelias paras. Todėl budintys aplinkosaugininkai dažnai gražiai prašo medžiotojų sutvarkyti ir miestuose automobilių užmuštus žvėris. Medžiotojai drausmingi, jie tai atlieka negaišdami nesvarbu, kokia tai būtų savaitės diena ar paros metas. Medžiotojams nepriimtina, kad laukinis žvėris, jų medžioklių objektas, išniekintas rūgtų saulėje miesto gatvės pakraštyje.

Tačiau jeigu žvėris būna dar nors kiek gyvas, medžiotojai mieste jo kančių nutraukti negali. Antra, niekas nevertina, ar automobilio partrenktas žvėris dar gali išgyventi, tai sprendžia tie, kas privalo gyvūnui nutraukti kančias. Paprastai, jeigu sužalotas žvėris neįstengia pasišalinti iš įvykio vietos, išvada tik viena – reikia kuo greičiau nutraukti jo kančias. Tačiau medžiotojai turi būti labai atsargūs, norėdami nutraukti kančias medžioklės plotuose esančiam sužeistam ar ligotam žvėriui. Tas procesas sudėtingas, nepagrįstai išpūstas, su fotosesijomis, bei laiko intervalais, kokį veiksmą kada gali vykdyti.

Paprasčiau, jeigu aiškiai matosi, kad žvėris velka nulaužtą koją, jeigu jo kūne žiojėja didžiulė atvira žaizda arba šūviu iki pat akių nusprogdintas snukis. Tada yra ką fotografuoti ir siuntinėti įvairioms instancijoms. Bet jeigu žvėris ligotas ir jo negalios priežastys slepiasi giliai po kailiu, geriau nerizikuoti, norint nutraukti jo kančias. Fotografuoti nėra ką – kailis juk sveikas. Veterinarai gyvūną geriausiu atveju apžiūrės tik negyvą ir gal po savaitės, jeigu kas nors paskųs, suabejojęs, ar žvėris pribaigtas teisėtai, ar dėl kokių kitų priežasčių. Jie gali nepatikėti, kad žvėris elgėsi ne taip, kaip elgiasi sveiki gyvūnai ir pripažinti, kad pribaigti jo nederėjo.

O tada medžiotojas, lyg ir norėjęs atlikti gerą darbą, bus apšauktas aršiausiu brakonieriumi, įsisuks teismų karuselė ir didelė tikimybė, kad šaulys, nors tikrai besąs padorus pilietis, neteks brangaus šautuvo su visais jo priedais, užsimokės neadekvačiai didelę baudą, privalės atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri taip pat nesuprantamais metodais nustatyta, o svarbiausia nuskambės visose žiniasklaidos priemonėse kaip aršus gamtos priešas ir visada alkanas mėsėdis... Geriau sužalotus, bet sveiką kailį turinčius žvėris palikti vilkų selekcijai...

Re: Keturkojės aukos keliuose

by medziotojas » 2021-Oct-09 15:30

Aplinkosaugininkai primena: būkite atidūs kelyje


Data
2021 10 06
Kelionės finišas
Kelionės finišas

Ilgėjant vakarams vis sudėtingiau pastebėti į kelią iššokančius laukinius gyvūnus, todėl Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena būti atsargiems kelyje, saugoti save ir laukinius gyvūnus. Vairuotojui susidūrus su laukiniu gyvūnu privaloma apie tai pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

Kiekvieną savaitę AAD Pranešimų priėmimo tarnyba gauna vis daugiau pranešimų apie į autoįvykius pakliuvusius laukinius gyvūnus (praėjusią savaitę užfiksuota 160 pranešimų, rugsėjo 20–26 d. – 153, rugsėjo 13–19 d. – 146, o rugsėjo 6–12 d. – 131 pranešimas). Ilgėjant tamsiam paros metui, sąlygojančiam prastesnį matomumą, svarbu nepamiršti, kad grėsmė kelyje susidurti su laukiniu gyvūnu išauga.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria – pastebėję laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, sumažinkite greitį, naudokite garsinį signalą, o transporto priemonę valdykite kuo švelniau ir tolygiau.

Ką daryti jei susidūrėte su laukiniu gyvūnu?

Jei vis dėl to per susidūrimą laukinis gyvūnas sužeidžiamas ar nugaišta, vairuotojas privalo apie tai kuo skubiau pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir informuoti apie gyvūno būklę bei nurodyti kuo tikslesnę įvykio vietą. Pagalbos centro perduotą informaciją Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos specialistai įvertina ir perduoda pranešimą atitinkamai organizacijai.

Jei medžiojamasis laukinis gyvūnas susidūrė su transporto priemone medžioklės ploto vienete, remiantis Medžioklės įstatymu, jis perduodamas už ploto vienetą atsakingo medžiotojų būrelio žiniai.

Tais atvejais, kada laukinis gyvūnas kliudomas transporto priemonės ne medžioklės ploto vienete, dėl sužeisto gyvūno pranešama Gyvūnų globėjų asociacijai, kurios specialistai įvertina gyvūno būklę ir pagal poreikį skiria reikiamą gydymą.

Pranešus apie partrenktus nebegyvus laukinius gyvūnus miesto teritorijoje iškviečiami įmonės, su kuria miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį, specialistai.

„Jeigu kliudėte ar sužeidėte laukinį gyvūną, svarbiausia būti atsargiems, tik įvertinus, kad gyvūnas nebegali jūsų sužeisti ir trukdo eismui, galite jį patraukti šalikelėn, kol atvyks specialistai. Tai pat svarbu atkreipti dėmesį, kad partrenkus bet kokį gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio ir sveikatos būklės, apie įvykį privaloma pranešti numeriu 112, kurie informaciją registruoja ir perduoda Aplinkos apsaugos departamentui ar kitoms tarnyboms“, – teigia AAD Pranešimų priėmimo skyriaus vadovas Mantas Arbūzas.

Top