MEDŽIOTOJŲ RIKIUOTĖ
Tikriausiai visi, kas medžioja jau nebe pirmus metus įsitikino, kad medžioklė būtų ne medžioklė jei ji neprasidėtų ir baigtųsi medžiotojų rikiuote. Ji priduoda šventiškumo, iškilmingumo bruožus. Medžiotojų rikiuotės būna ne tik medžioklėse, bet ir įvairiuose draugijos renginiuose – respublikinėse ir medžioklinių šunų parodose, medžioklės trofėjų parodose, medžiotojų ir žvejų šventėse.
Ženklą rikiuotis duoda medžioklės vadovas, turintis skiriamąjį ženklą – raištelį ant kairės rankos su užrašu „Medžioklės vadovas“. Yra ir specialus medžioklės rago signalas „Kviečiame į rikiuotę“.
Medžiotojai rikiuojasi viena arba dviem eilėm, per tris metrus nuo rikiuotės stovi medžioklės vadovas (ir oficialus draugijos atstovas, jei jis dalyvauja medžioklėje ir yra ne tik medžioklės dalyvis).
Kairiajame rikiuotės sparne stovi medžiotojai su ragais. Prieš medžiotojus per 10 metrų išsirikiuoja varovai su vadovu kairiajame sparne, ir medžioklinių šunų vedliai (1 pav.).
1 pav. Medžioklės pradžios ir pabaigos rikiuočių schema
Išsirikiavus medžioklės vadovas duoda ženklą ragais groti „Pasveikinimą“. Po to vadovas, esant oficialiam draugijos atstovui, raportuoja jam, kad medžiotojai išrikiuoti ir suteikia žodį. Jei oficialaus atstovo nėra, praneša apie medžioklės tvarką, saugumo taisykles ir kreipiasi į dalyvius šūkiu „Tegyvuoja medžioklė“. Šie atsako – „Medžioklei valio!“
Ragai signalizuoja: „Vykstame į medžioklę“.
Kai šauliai ir varovai sustoja į savo vietas, ragai trimituoja „Varymo pradžia“. Varymui pasibaigus, trimituojamas signalas „Varymo pabaiga“.
Atėjus metui, vadovas duoda komandą pietauti. Prieš pietus į vieną vietą sunešamas laimikis. Medžioklės vadovas gali išrikiuoti dalyvius, sumedžiojusiems žvėris, įteikti šakeles, pranešti, kaip klostėsi medžioklė, kas bus daroma po pietų.
Po pietų medžioklė dažniausiai tęsiama. Ji baigiasi signalu „Medžioklės pabaiga“. Po šio signalo niekas neturi teisės šauti. Šauliai ir varovai rikiuojasi ta pačia tvarka, kaip ir medžioklės pradžioje. Jei numatoma pagerbti laimikį, kraunami laužai, ritualui suguldomi paukščiai ir žvėrys.
Medžioklės pabaigos rikiuotėje medžioklės vadovas praneša apie rezultatus, padėkoja dalyviams už tvarką, discipliną, praneša vykimo į namus tvarką arba vakaronės vietą. Jei medžioklė buvo sklandi, kas nors iš medžioklės dalyvių žengia žingsnį iš rikiuotės ir pasiūlo dalyviams sušukti tris kartus „valio“ medžioklės vadovui ir tą patį – varovų vadovui.
LAIMIKIO SUGULDYMAS
Viena iš amžių glūdumos atėjusių gražių tradicijų – nukautų žvėrių pagerbimas, t.y. jų išdėstymas pasibaigus kolektyvinei medžioklei. Ši ceremonija – bene reikšmingiausias įvykis jos dalyviams, nes jos metu išaukštinami taikliausi šauliai, savitomis melodijomis pagerbiami sumedžioti žvėrys. Tai daroma arba specialiai tam įrengtoje aikštelėje prie medžioklės organizatorių būstinės, arba miško laukymėje, jei miškas atokiau nuo gyvenviečių. Aikštelė išklojama arba aprėminama eglišakėmis, kampuose sukraunami nedideli lauželiai, o priekyje uždegamas pagrindinis – didžiausias laužas. Žvėrys guldomi pagal hierarchijos laipsnį ant dešiniojo šono, kiekvienas dešimtas per pusę korpuso išstumiamas į priekį. Eilės tvarka priklauso nuo žvėrių ir paukščių dydžio, vertingumo, išvaizdos. Vienos rūšies žvėrys ir paukščiai guldomi vienoje eilėje. Stambūs žvėrys pas mus guldomi tokia tvarka: briedžiai, elniai, šernai, stirnos, vilkai, lūšys, barsukai, lapės, mangutai, kiškiai.
Nuo seno įprasta, kad paguldžius žvėris niekas negali vaikščioti po aikštelę – tai šventa vieta ir reikia ją apeiti. Jeigu medžiotojas, guldantis žvėris ir paukščius, juos peržengia, tai laikoma nusižengimu medžiotojo etikai.
Suguldžius žvėris, uždegami kertiniai ir pagrindinis laužas. Medžiotojai išsirikiuoja priešais kanopinių žvėrių eilę, priešais arba medžiotojų dešinėje – varovai, šunų vedliai. Kairėje pusėje atsistoja medžioklės vadovas, garbingi svečiai (6 pav.). Medžioklės vadovas paskelbia medžioklės karalių (daugiausiai žvėrių nukovusį medžiotoją), padėkoja visiems dalyviams. Jei miške nušauto žvėries neapgrojo, tai daroma išdėsčius juos aikštelėje – kiekvienam žvėriui yra atskira melodija. Po to trimitininkai groja „halali“ – medžioklė baigta.