MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETŲ ATSAKYMAI
Posted: 2014-Jun-03 15:09
1 BILIETAS
1. Atrankinės medžioklės tikslai.
Atrankinė medžioklė - medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas pagal tam tikrą eiliškumą, siekiant užtikrinti, kad, nesant natūralios atrankos ar jai susilpnėjus, būtų atrenkami ir laiku sumedžiojami silpni individai, o gerai besivystantys, perspektyvūs žvėrys - saugomi.
Natūrali atranka - plėšrūnai ir žiema. Kadangi plėšrūnų gebančių vykdyti atranką yra nedaug, o klimato pokyčiai vyksta į šiltėjimą, natūrali atranka nebeveikia, todėl tą atranką daro žmogus - medžiotojas.
Suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, patvirtintais Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 (Žin., 2002, Nr.32-1221), gali medžioti tik medžiotojo
selekcininko kvalifikaciją, suteiktą vadovaujantis Medžiotojų selekcininkų kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-185 (Žin., 2008, Nr. 42 - 1576), nuostatomis, turintis medžiotojas. Asmenims, turintiems užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, reikalavimas turėti medžiotojo selekcininko kvalifikaciją netaikomas, tačiau prieš medžioklę medžioklės vadovas turi supažindinti šiuos medžiotojus su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų reikalavimais.
2. Kanopinių žvėrių kūno topografija.
3. Briedis: morfometrinis, morfologinis apibūdinimas, bioekologinės savybės, gyvo žvėries amžiaus nustatymas.
BRIEDIS - stambiausias elninių šeimos astovas. Didžiausias žinomas Lietuvoje sumedžioto briedžio patino svoris 538 kg, patelės - 387 kg, kūno aukštis ties ketera atitinkamai 206 cm ir 192 cm, kūno ilgis 237 ir 250 cm.
Briedžio kūno sandaros būdingiausi bruožai - ilgos kojos, masyvi priekinė liemens dalis, ryškus gogas, didelė pailga galva, kurios apatinėje dalyje ties kaklo pradžia yra plaukais apaugusi odos skiautė - "barzda". Į akis krinta didelė viršutinė lūpa, ilgos judrios ausys. Uodega trumpa, patelės pauodegyje yra nedidelė šviesi dėmė. Patelių priekinė kūno dalis ne tokia masyvi kaip patinų, žemesnis ir gogas. Patinai turi ragus. Jie polimorfiški. Kiekvienais metais po rujos ragai nukrinta. Gerai fiziškai išsivystę vyresni patinai ragus pradeda mesti spalio pabaigoje. Gruodžio mėnesį jau buna numetę ragus daugiau kaip pusę visų briedžių. Jauni žvėrys ragus meta sausio—vasario mėnesiais.
Pagal išvaizdą ir kitus požymius gamtoje galima lengvai atskirti jauniklius, antramečius ir suaugusius žvėris. Medžioklės sezono metu jaunikliai dar būna 40—50 cm žemesni už suaugusius žvėris. Jauniklio snukis santykinai trumpas. Jeigu įsivaizduosime pirmamečio briedžio ausį, prilenktą į priekį, ji sudarys pusę snukio ilgio, o vyresnių briedžių ausis - tik trečdalį snukio ilgio. Jauniklio briedžio atsispaudusi ant žemės pėdos dalis yra apie 9 cm, antramečio - 11,5 cm, o suaugusio briedžio - 13 cm ilgio ir atitinkamai 6,5 cm, 8,5 cm ir 11 cm pločio. Jauniklio ekskrementai žiemą pailgos formos. 1,5—3,5 m. amžiaus žvėrių ekskrementai taip pat pailgi, bet stambesni. Vyresnių briedžių ekskrementai buna rutulio formos, o patinų - dažnai plokštesni iš šonų.
4. Sumedžiotų stirninų amžiaus nustatymas.
Amžiaus nustatymas.
Patinų amžių rodo ragai ir bendra kūno išvaizda (žiūr. pav.). Stirnino galvos išvaizda ir amžius: a- antramečio; b - 3,5 - 5,5 m. ; c - 6,5 - 7,5 m. ; d - nusenusio.
Stirnino figūra ir amžius: a- antramečio; b - 3,5 - 4,5 m.; c - 6,5 - 7,5 m.; d - nusenusio.
Antramečio patino galva siaura, trumpa, apvalių formų. Kaklas ilgas, plonas, laikomas beveik statmenai. Figūra trapi, „vaikiška", liemuo trumpas, kojos grakščios ir santykiškai ilgos. Viršutinė snukio dalis ir kakta vienodai tamsios, bronzinio atspalvio. Kartais gerai išsivysčiusių stirninų virš šnervių būna šviesus ruoželis.
Dvejų metų žvėries galva platesnė ir pailgesnė. Kaklas storesnis, jį žvėris laiko statmenai. Figūra tvirtesnė, bet grakšti, jaunatviška. Kakta tamsi, virš šnervių matyti pusmėnulio formos šviesi dėmė.
Trejų metų stirnino galva plati, kaklas tvirtas, jį žvėris laiko ne taip stačiai, kaip jaunesnis stirninas. Figūra tvirta., kresna. Sviesi dėmė virš šnervių platesnė, bet dar ne iki akių.
Ketverių ir penkerių metų stirnino galva plati, kampuota, kaklas platus, todėl atrodo trumpesnis. Sviesi dėmė ant snukio siekia akis.
Šešerių ir septynerių metų stirnino galva kampuota, kaklas labai platus, jį žvėris laiko nuleidęs beveik horizontaliai. Figūra kresna, kojos atrodo trumpos. Sviesi dėmė ant snukio siekia akis ir aukščiau, kartais supa akis.
Aštuonerių metų ir vyresnių stirninų kaklas gali suplonėti, jį žvėris laiko beveik horizontaliai, eidamas juo kinkuoja. Kūnas kampuotas, šonai įkritę, pilvas nukaręs. Galva šviesiai pilka arba žila.
5. Šernų (kuilių atranka pagal iltis, kūno masę, fizinį išsivystymą, sveikatos būklę.
6. Tauriųjų elnių patinų trečios amžiaus klasės atranka pagal ragus, masę, fizinį išsivystymą, sveikatos būklę.
7. Tauriojo elnio ragų paruošimas ir vertinimas.
Kaukolė su ragais atskiriamo nuo kaklo. Pjūvis daromas per paskutinį slankstelį. Pašalinamos smegenys, akys, išpjaunamas Liežuvis. Oda paliekama nenulupta. Galva su ragais pamerkiama į šaltą, tekantį vandenį. Vėliau dedama į puodą ir užpilus šaitu vandeniu, virinama. Po 10-15 min. nuo užvirimo pradžios, vanduo pakeičiamas. Į antrąkart įpiltą vandenį galima pridėti sodos (10 g sodos l Itr. vandens). Įvairių rūšių žvėrių kaukolės virinamos skirtingą laiką:
briedžio ir elnio - 1 vai. - 1,5 val.
danieliaus - 45 min. - 1 val.
stirnino - 30-45 min.
Verdant vandens pilama iki rėžių, o ragų kamienai ir ręžės stipriai apvyniojamos skudurais, kad garų poveikyje ragai nepakeistų spalvos. Jei vanduo neapsemia visos kaukolės, ji uždengiama polietileno gabalu. Peilio, žirklių, pinceto pagalba pašalinama mėsa, oda ir sausgyslės. Mėsos likučius patogu pašalinti metaliniu šepečiu. Reikia būti labai atsargiems, kad nepasimestų nosies kaulai (greitai suyra juos tvirtinančios kremzlinės sąaugos) ir dantys. Vėliau, nuriebinti ir nubalinti, šie kaulai bus priklijuoti. Nuvalyta kaukolė išdžiovinama ir nuriebinama. Nuriebinimas, balinimas ir padengimas organiniu stiklu ar parafinu atliekamas taip pat, kaip ir ruošiant plėšriųjų žinduolių kaukoles.
Menkesnių elninių žvėrių ragai gerai atrodo, kuomet paliekama ne visa kaukolė, bet tik jos dalis. Pjaunama specialiu pjūkleliu, skirtu kaulams pjaustyti (jį galima įsigyti medicininės įrangos parduotuvėje ar veterinarinėje vaistinėje). Pjūviai atliekami kaip parodyta piešinyje. Jei žveris sumedžiojamas prieš pat ragų numetimą, reikia būti peč atsargiems, kad betvarkant ragai nenukristų. Priklijuoti ar kitaip pritvirtinti prie kaukolės ragai parodose nevertinami.
Ragų negalima nei dažyti, nei lakuoti. Norint paryškinti natūralią ragų spalvą, jie iškart po paruošimo ištepami augaliniais aliejais. Jei kaukolė paliekama visa prie lentos, ji pritvirtinama specialiu kabliu, jei paliekama tik jos dalis, priveržiama medvarščiais.
Tauriųjų elnių ragų vertinimas. Matuojama:
a) Ragų skėstumas 0-3 balų;
b) Kairiojo rago storis žemiau karūnos
Dešiniojo rago storis žemiau karūnos
Suma cm x 1 = balai
c) Kairiojo rago apimtis žemiau pakrūminės šakos
Dešiniojo rago apimtis žemiau pakrūminės šakos
Suma cm x 1 = balaij
d) Kairiosios pokarūninės šakos ilgis
Dešiniosios pokarūninės šakos ilgis
Vidurkis cm x 0,25 = balai;
e) Kairiosios rožės apimtis
Dešiniosios rožės apimtis
Vidurkis cm x 1 = balai;
f) Kairiosios akinės šakos ilgis
Dešiniosios akinės šakos ilgis
Vidurkis cm x 0,25 = balai
g) Dešiniojo rago ilgis
Kairiojo rago ilgis,
Vidurkis cm x 0,5 = balai
h) Ragų svoris kg x 2 = balai
Ataugu. akaicius 1 atauga = 1 balas.
Priedai:
1. Spalva 0-2 balai.
2. Perluotumas 0-2 balai.
Ataugų galai 0-2 balai. '
Tarpinės ataugos 0-2 balai.
Karūna 0-10 balų.
Nuoskaitos iki 3 balų.
Paaiškinimai
1. Rago ilgis matuojamas nuo rožės apatinės briaunos išorine rago puse iki atšakos galo karūnoje, kuri duoda didžiausią rezultatą. Matuojama 0,5 cm pločio metaline rulete. Pirmąjį prispaudimą pirštu prie rago darome 4 cm (ne arčiau) nuo rožės viršutinės briaunos. Matuojant rulete pasukame pagal rago kreivumą, prieš tai toje pat vietoje ją prispaudę pirštu.
2. Akinės ataugos ilgis matuojamas nuo rožės viršutinės briaunos, nepriklausomai nuo to ar akinė šaka netoli rožės ar neįprastai toli.
3. Pokarūninės šakos ilgis matuojamas išorine rago puse nuo lanko (sudaryto šios šakos ir rago) vidurio ir šakos viršūnės.
4. Rago storis žemiau pokarūninės šakos matuojamas ploniausioje vietoje tarp antrosios akinės šakos ir pokarūnines šakos.
5. Ragai sveriami su kaukole. Jei kaukoles pjūvis atliktas per vidurį akiduobių ir pjūvio linija praeina per pakaušio viršutinę briauną, tai svoris neminusuojamas. Jei ragai paruošti su visa kaukole minusuojama 0,7 kg, jei kaukolė paruošta be dantų minuauojama 0,5 kg. Sveriama 1 g tikslumu.
6. Skėstumas matuojamas plačiausioje vietoje ragų vidinėje pusėje. Skestumo % apskaičiuojamas pagal formulę :
skėstumas cm
vidutinis rago ilgis cm - x 100 = %
a) jei skėstumas mažesnis negu 60,01% - balų neskiriama
b) kai skėstumas 60,01% - 70% - 1 balas;
o) kai skėstumas 70,01% - 80% - 2 balai;
d) kai skėstumas didesnis negu 80,01% - 3 balai.
7. Šviesieniems ir dažytiems ragams už spalvą balų neskiriama.
8. Pilki ir šviesūs (šviesiai rudi) ragai vertinami 1 balu, tamsiai rudi Ir juodi - 2 balais.
9. Tarpinės ataugos vertinamos:
a) trumpos (2-10 cm ilgio abiejose pusėse) - 0,5 balo ;
b) vidutinės (10,1-15 cm) - 1 balas;
c) ilgos (15,1 cm ir daugiau) - 2 balai.
10. Karūnai priklauso visos šakos virš pokarūninės šakos.
Karūnų šakos skirstomos:
a) trumpas (2-10 cm); .
b) vidutines (10,1-15 cm);
c) ilgas (15.1 ir daugiau),
Balai skiriami pagal šakų skaičių ir ilgį:
1) 5-7 trumpas - 1-2 balai;
2) 5-7 vidutinas - 3-4 balai;
3) 5-7 ilgas - 4-5 balai;
4) 8-9 trumpas - 4-5 balai;
5) 8-9 vidutines - 5-6 balai;
6) 8-9 ilgas 6-7 balai;
7) 10 ir daugiau trumpas 6-7 balai;
8.) 10 ir daugiau vidutines 7-8 balai;
9) 10 ir daugiau ilgų 9-10 balų.
Komisija gali skirti iki 2 balų už etaloninę karūnos formą.
Nuoskaitos skiriamos už skirtingą ragų ilgį, asimetriją, pastebimą akimi, tarpinių šakų iki 2 cm nebuvimą.
8. Lygiavamzdžių šautuvų panaudojimo galimybės atrankinėje medžioklėje.
Galima teigti, kad praktiškas lygiavamzdžių šautuvų panaudojimas atrankinėje medžioklėje yra - nulinis.
9. Sužeisto žvėries paieškos technologija.
Medžiotojas, medžiojantis žvėris ir paukščius, turi atsakyti už kiekvieną savo šūvį. Pagrindinė medžiotojo pareiga-padaryti viską, kas nuo jo priklauso, kad šautas žvėris ar paukštis būtų nukautas ir kuo mažiau kankintųsi. Pašautas žvėris ar paukštis turi būti ieškomas. Medžiotojas turi žinoti, kaip elgtis prieš šūvį ir po jo, kad būtų sudarytos palankiausios sąlygos sužeisto gyvūno paieškai. Nerūpestingumas, lengvabūdiškumas, nekontroliuojamas smalsumas, netramdoma medžioklės aistra, taip pat menkos medžioklės žinios padaro daug žalos. Klaidos sunkina paiešką, mažiną sėkmę. Kartais net ir geriausias šuo negali ištaisyti medžiotojo padarytų klaidų. Toliau pateikiame patarimus, kaip turi elgtis medžiotojas prieš ir po jo.
Pirmasis reikalavimas po šūvio yra kuo greičiau pakartotinai užtaisyti šautuvą. Kol žvėris dar ant kojų, šaudoma į jį tol kol tai galima. Žinoma, tada kulka ar grankulkės gali pataikyti pvz. į kumpius, tai sumažina žvėrienos kokybę. Tačiau svarbiau, daug svarbiau, kuo greičiau nušauti žvėrį, išvaduoti jį iš bereikalingo kankinimosi. Be to šuns nosiai …..padeda ir kraujas iš kumpio. Atidžiai stebėkite nubėganti žvėrį (jo elgiasi, bėgimo krypti). Pažymėkite savo stovėjimo vietą: nulaužkite šaką, nukrėskite sniegą nuo medžių).
Pagal taisyklę palaukiame ketvirti valandos, laiką išnaudodami klausymuisi, žvėries stovėjimo vietos prieš šūvį, pataikymo požymių šūvio metu, pašauto žvėries elgsenos, nubėgimo krypčiai ir keliui, vietos kur jis patraukė į priedangą arba dingo medžiotojui iš akių įsidėmėjimui.
Laukti velniškai sunku. Tačiau iš šakų lūžinėjimo, likusios bandos elgsenos arba baikštaus paukščių tiksėjimo galime spręsti, kas bus toliau. Jau į šaulio nurodymą: „Žvėris atsiskyrė nuo bandos“ kraujasekio šeimininkas linksmai linksi galva. Jo šuns šansai didėja.
10. Medžioklės būdai, tinkamiausi žvėrių atrankai.
Atrankinei medžioklei vykdyti tinkamiausias būdas yra sumedžioti selekcinį ar trofėjinį žvėrį iš stacionaraus bokštelio. Iš čia galima ilgai ir atidžiai apžiūrėti medžioklės objiektą, įvertinti ir nustatyti, ar medžiojamas žvėris atitinka selekcinius ar trofėjinius kriterijus. Dar vienas būdas, yra sėlinimas link apžiūrėto žvėries.
1. Atrankinės medžioklės tikslai.
Atrankinė medžioklė - medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas pagal tam tikrą eiliškumą, siekiant užtikrinti, kad, nesant natūralios atrankos ar jai susilpnėjus, būtų atrenkami ir laiku sumedžiojami silpni individai, o gerai besivystantys, perspektyvūs žvėrys - saugomi.
Natūrali atranka - plėšrūnai ir žiema. Kadangi plėšrūnų gebančių vykdyti atranką yra nedaug, o klimato pokyčiai vyksta į šiltėjimą, natūrali atranka nebeveikia, todėl tą atranką daro žmogus - medžiotojas.
Suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, patvirtintais Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 (Žin., 2002, Nr.32-1221), gali medžioti tik medžiotojo
selekcininko kvalifikaciją, suteiktą vadovaujantis Medžiotojų selekcininkų kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-185 (Žin., 2008, Nr. 42 - 1576), nuostatomis, turintis medžiotojas. Asmenims, turintiems užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, reikalavimas turėti medžiotojo selekcininko kvalifikaciją netaikomas, tačiau prieš medžioklę medžioklės vadovas turi supažindinti šiuos medžiotojus su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų reikalavimais.
2. Kanopinių žvėrių kūno topografija.
3. Briedis: morfometrinis, morfologinis apibūdinimas, bioekologinės savybės, gyvo žvėries amžiaus nustatymas.
BRIEDIS - stambiausias elninių šeimos astovas. Didžiausias žinomas Lietuvoje sumedžioto briedžio patino svoris 538 kg, patelės - 387 kg, kūno aukštis ties ketera atitinkamai 206 cm ir 192 cm, kūno ilgis 237 ir 250 cm.
Briedžio kūno sandaros būdingiausi bruožai - ilgos kojos, masyvi priekinė liemens dalis, ryškus gogas, didelė pailga galva, kurios apatinėje dalyje ties kaklo pradžia yra plaukais apaugusi odos skiautė - "barzda". Į akis krinta didelė viršutinė lūpa, ilgos judrios ausys. Uodega trumpa, patelės pauodegyje yra nedidelė šviesi dėmė. Patelių priekinė kūno dalis ne tokia masyvi kaip patinų, žemesnis ir gogas. Patinai turi ragus. Jie polimorfiški. Kiekvienais metais po rujos ragai nukrinta. Gerai fiziškai išsivystę vyresni patinai ragus pradeda mesti spalio pabaigoje. Gruodžio mėnesį jau buna numetę ragus daugiau kaip pusę visų briedžių. Jauni žvėrys ragus meta sausio—vasario mėnesiais.
Pagal išvaizdą ir kitus požymius gamtoje galima lengvai atskirti jauniklius, antramečius ir suaugusius žvėris. Medžioklės sezono metu jaunikliai dar būna 40—50 cm žemesni už suaugusius žvėris. Jauniklio snukis santykinai trumpas. Jeigu įsivaizduosime pirmamečio briedžio ausį, prilenktą į priekį, ji sudarys pusę snukio ilgio, o vyresnių briedžių ausis - tik trečdalį snukio ilgio. Jauniklio briedžio atsispaudusi ant žemės pėdos dalis yra apie 9 cm, antramečio - 11,5 cm, o suaugusio briedžio - 13 cm ilgio ir atitinkamai 6,5 cm, 8,5 cm ir 11 cm pločio. Jauniklio ekskrementai žiemą pailgos formos. 1,5—3,5 m. amžiaus žvėrių ekskrementai taip pat pailgi, bet stambesni. Vyresnių briedžių ekskrementai buna rutulio formos, o patinų - dažnai plokštesni iš šonų.
4. Sumedžiotų stirninų amžiaus nustatymas.
Amžiaus nustatymas.
Patinų amžių rodo ragai ir bendra kūno išvaizda (žiūr. pav.). Stirnino galvos išvaizda ir amžius: a- antramečio; b - 3,5 - 5,5 m. ; c - 6,5 - 7,5 m. ; d - nusenusio.
Stirnino figūra ir amžius: a- antramečio; b - 3,5 - 4,5 m.; c - 6,5 - 7,5 m.; d - nusenusio.
Antramečio patino galva siaura, trumpa, apvalių formų. Kaklas ilgas, plonas, laikomas beveik statmenai. Figūra trapi, „vaikiška", liemuo trumpas, kojos grakščios ir santykiškai ilgos. Viršutinė snukio dalis ir kakta vienodai tamsios, bronzinio atspalvio. Kartais gerai išsivysčiusių stirninų virš šnervių būna šviesus ruoželis.
Dvejų metų žvėries galva platesnė ir pailgesnė. Kaklas storesnis, jį žvėris laiko statmenai. Figūra tvirtesnė, bet grakšti, jaunatviška. Kakta tamsi, virš šnervių matyti pusmėnulio formos šviesi dėmė.
Trejų metų stirnino galva plati, kaklas tvirtas, jį žvėris laiko ne taip stačiai, kaip jaunesnis stirninas. Figūra tvirta., kresna. Sviesi dėmė virš šnervių platesnė, bet dar ne iki akių.
Ketverių ir penkerių metų stirnino galva plati, kampuota, kaklas platus, todėl atrodo trumpesnis. Sviesi dėmė ant snukio siekia akis.
Šešerių ir septynerių metų stirnino galva kampuota, kaklas labai platus, jį žvėris laiko nuleidęs beveik horizontaliai. Figūra kresna, kojos atrodo trumpos. Sviesi dėmė ant snukio siekia akis ir aukščiau, kartais supa akis.
Aštuonerių metų ir vyresnių stirninų kaklas gali suplonėti, jį žvėris laiko beveik horizontaliai, eidamas juo kinkuoja. Kūnas kampuotas, šonai įkritę, pilvas nukaręs. Galva šviesiai pilka arba žila.
5. Šernų (kuilių atranka pagal iltis, kūno masę, fizinį išsivystymą, sveikatos būklę.
6. Tauriųjų elnių patinų trečios amžiaus klasės atranka pagal ragus, masę, fizinį išsivystymą, sveikatos būklę.
7. Tauriojo elnio ragų paruošimas ir vertinimas.
Kaukolė su ragais atskiriamo nuo kaklo. Pjūvis daromas per paskutinį slankstelį. Pašalinamos smegenys, akys, išpjaunamas Liežuvis. Oda paliekama nenulupta. Galva su ragais pamerkiama į šaltą, tekantį vandenį. Vėliau dedama į puodą ir užpilus šaitu vandeniu, virinama. Po 10-15 min. nuo užvirimo pradžios, vanduo pakeičiamas. Į antrąkart įpiltą vandenį galima pridėti sodos (10 g sodos l Itr. vandens). Įvairių rūšių žvėrių kaukolės virinamos skirtingą laiką:
briedžio ir elnio - 1 vai. - 1,5 val.
danieliaus - 45 min. - 1 val.
stirnino - 30-45 min.
Verdant vandens pilama iki rėžių, o ragų kamienai ir ręžės stipriai apvyniojamos skudurais, kad garų poveikyje ragai nepakeistų spalvos. Jei vanduo neapsemia visos kaukolės, ji uždengiama polietileno gabalu. Peilio, žirklių, pinceto pagalba pašalinama mėsa, oda ir sausgyslės. Mėsos likučius patogu pašalinti metaliniu šepečiu. Reikia būti labai atsargiems, kad nepasimestų nosies kaulai (greitai suyra juos tvirtinančios kremzlinės sąaugos) ir dantys. Vėliau, nuriebinti ir nubalinti, šie kaulai bus priklijuoti. Nuvalyta kaukolė išdžiovinama ir nuriebinama. Nuriebinimas, balinimas ir padengimas organiniu stiklu ar parafinu atliekamas taip pat, kaip ir ruošiant plėšriųjų žinduolių kaukoles.
Menkesnių elninių žvėrių ragai gerai atrodo, kuomet paliekama ne visa kaukolė, bet tik jos dalis. Pjaunama specialiu pjūkleliu, skirtu kaulams pjaustyti (jį galima įsigyti medicininės įrangos parduotuvėje ar veterinarinėje vaistinėje). Pjūviai atliekami kaip parodyta piešinyje. Jei žveris sumedžiojamas prieš pat ragų numetimą, reikia būti peč atsargiems, kad betvarkant ragai nenukristų. Priklijuoti ar kitaip pritvirtinti prie kaukolės ragai parodose nevertinami.
Ragų negalima nei dažyti, nei lakuoti. Norint paryškinti natūralią ragų spalvą, jie iškart po paruošimo ištepami augaliniais aliejais. Jei kaukolė paliekama visa prie lentos, ji pritvirtinama specialiu kabliu, jei paliekama tik jos dalis, priveržiama medvarščiais.
Tauriųjų elnių ragų vertinimas. Matuojama:
a) Ragų skėstumas 0-3 balų;
b) Kairiojo rago storis žemiau karūnos
Dešiniojo rago storis žemiau karūnos
Suma cm x 1 = balai
c) Kairiojo rago apimtis žemiau pakrūminės šakos
Dešiniojo rago apimtis žemiau pakrūminės šakos
Suma cm x 1 = balaij
d) Kairiosios pokarūninės šakos ilgis
Dešiniosios pokarūninės šakos ilgis
Vidurkis cm x 0,25 = balai;
e) Kairiosios rožės apimtis
Dešiniosios rožės apimtis
Vidurkis cm x 1 = balai;
f) Kairiosios akinės šakos ilgis
Dešiniosios akinės šakos ilgis
Vidurkis cm x 0,25 = balai
g) Dešiniojo rago ilgis
Kairiojo rago ilgis,
Vidurkis cm x 0,5 = balai
h) Ragų svoris kg x 2 = balai
Ataugu. akaicius 1 atauga = 1 balas.
Priedai:
1. Spalva 0-2 balai.
2. Perluotumas 0-2 balai.
Ataugų galai 0-2 balai. '
Tarpinės ataugos 0-2 balai.
Karūna 0-10 balų.
Nuoskaitos iki 3 balų.
Paaiškinimai
1. Rago ilgis matuojamas nuo rožės apatinės briaunos išorine rago puse iki atšakos galo karūnoje, kuri duoda didžiausią rezultatą. Matuojama 0,5 cm pločio metaline rulete. Pirmąjį prispaudimą pirštu prie rago darome 4 cm (ne arčiau) nuo rožės viršutinės briaunos. Matuojant rulete pasukame pagal rago kreivumą, prieš tai toje pat vietoje ją prispaudę pirštu.
2. Akinės ataugos ilgis matuojamas nuo rožės viršutinės briaunos, nepriklausomai nuo to ar akinė šaka netoli rožės ar neįprastai toli.
3. Pokarūninės šakos ilgis matuojamas išorine rago puse nuo lanko (sudaryto šios šakos ir rago) vidurio ir šakos viršūnės.
4. Rago storis žemiau pokarūninės šakos matuojamas ploniausioje vietoje tarp antrosios akinės šakos ir pokarūnines šakos.
5. Ragai sveriami su kaukole. Jei kaukoles pjūvis atliktas per vidurį akiduobių ir pjūvio linija praeina per pakaušio viršutinę briauną, tai svoris neminusuojamas. Jei ragai paruošti su visa kaukole minusuojama 0,7 kg, jei kaukolė paruošta be dantų minuauojama 0,5 kg. Sveriama 1 g tikslumu.
6. Skėstumas matuojamas plačiausioje vietoje ragų vidinėje pusėje. Skestumo % apskaičiuojamas pagal formulę :
skėstumas cm
vidutinis rago ilgis cm - x 100 = %
a) jei skėstumas mažesnis negu 60,01% - balų neskiriama
b) kai skėstumas 60,01% - 70% - 1 balas;
o) kai skėstumas 70,01% - 80% - 2 balai;
d) kai skėstumas didesnis negu 80,01% - 3 balai.
7. Šviesieniems ir dažytiems ragams už spalvą balų neskiriama.
8. Pilki ir šviesūs (šviesiai rudi) ragai vertinami 1 balu, tamsiai rudi Ir juodi - 2 balais.
9. Tarpinės ataugos vertinamos:
a) trumpos (2-10 cm ilgio abiejose pusėse) - 0,5 balo ;
b) vidutinės (10,1-15 cm) - 1 balas;
c) ilgos (15,1 cm ir daugiau) - 2 balai.
10. Karūnai priklauso visos šakos virš pokarūninės šakos.
Karūnų šakos skirstomos:
a) trumpas (2-10 cm); .
b) vidutines (10,1-15 cm);
c) ilgas (15.1 ir daugiau),
Balai skiriami pagal šakų skaičių ir ilgį:
1) 5-7 trumpas - 1-2 balai;
2) 5-7 vidutinas - 3-4 balai;
3) 5-7 ilgas - 4-5 balai;
4) 8-9 trumpas - 4-5 balai;
5) 8-9 vidutines - 5-6 balai;
6) 8-9 ilgas 6-7 balai;
7) 10 ir daugiau trumpas 6-7 balai;
8.) 10 ir daugiau vidutines 7-8 balai;
9) 10 ir daugiau ilgų 9-10 balų.
Komisija gali skirti iki 2 balų už etaloninę karūnos formą.
Nuoskaitos skiriamos už skirtingą ragų ilgį, asimetriją, pastebimą akimi, tarpinių šakų iki 2 cm nebuvimą.
8. Lygiavamzdžių šautuvų panaudojimo galimybės atrankinėje medžioklėje.
Galima teigti, kad praktiškas lygiavamzdžių šautuvų panaudojimas atrankinėje medžioklėje yra - nulinis.
9. Sužeisto žvėries paieškos technologija.
Medžiotojas, medžiojantis žvėris ir paukščius, turi atsakyti už kiekvieną savo šūvį. Pagrindinė medžiotojo pareiga-padaryti viską, kas nuo jo priklauso, kad šautas žvėris ar paukštis būtų nukautas ir kuo mažiau kankintųsi. Pašautas žvėris ar paukštis turi būti ieškomas. Medžiotojas turi žinoti, kaip elgtis prieš šūvį ir po jo, kad būtų sudarytos palankiausios sąlygos sužeisto gyvūno paieškai. Nerūpestingumas, lengvabūdiškumas, nekontroliuojamas smalsumas, netramdoma medžioklės aistra, taip pat menkos medžioklės žinios padaro daug žalos. Klaidos sunkina paiešką, mažiną sėkmę. Kartais net ir geriausias šuo negali ištaisyti medžiotojo padarytų klaidų. Toliau pateikiame patarimus, kaip turi elgtis medžiotojas prieš ir po jo.
Pirmasis reikalavimas po šūvio yra kuo greičiau pakartotinai užtaisyti šautuvą. Kol žvėris dar ant kojų, šaudoma į jį tol kol tai galima. Žinoma, tada kulka ar grankulkės gali pataikyti pvz. į kumpius, tai sumažina žvėrienos kokybę. Tačiau svarbiau, daug svarbiau, kuo greičiau nušauti žvėrį, išvaduoti jį iš bereikalingo kankinimosi. Be to šuns nosiai …..padeda ir kraujas iš kumpio. Atidžiai stebėkite nubėganti žvėrį (jo elgiasi, bėgimo krypti). Pažymėkite savo stovėjimo vietą: nulaužkite šaką, nukrėskite sniegą nuo medžių).
Pagal taisyklę palaukiame ketvirti valandos, laiką išnaudodami klausymuisi, žvėries stovėjimo vietos prieš šūvį, pataikymo požymių šūvio metu, pašauto žvėries elgsenos, nubėgimo krypčiai ir keliui, vietos kur jis patraukė į priedangą arba dingo medžiotojui iš akių įsidėmėjimui.
Laukti velniškai sunku. Tačiau iš šakų lūžinėjimo, likusios bandos elgsenos arba baikštaus paukščių tiksėjimo galime spręsti, kas bus toliau. Jau į šaulio nurodymą: „Žvėris atsiskyrė nuo bandos“ kraujasekio šeimininkas linksmai linksi galva. Jo šuns šansai didėja.
10. Medžioklės būdai, tinkamiausi žvėrių atrankai.
Atrankinei medžioklei vykdyti tinkamiausias būdas yra sumedžioti selekcinį ar trofėjinį žvėrį iš stacionaraus bokštelio. Iš čia galima ilgai ir atidžiai apžiūrėti medžioklės objiektą, įvertinti ir nustatyti, ar medžiojamas žvėris atitinka selekcinius ar trofėjinius kriterijus. Dar vienas būdas, yra sėlinimas link apžiūrėto žvėries.