8 BILIETAS
8.1. Saugomos teritorijos (rezervatai, valstybiniai parkai, draustiniai ir kt.).
Saugomos teritorijos - tai sausumos ir/ar vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrine ir kitokia^ verte ir kuriems icisi-s aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo rezimas (tvarka).
Klausimai, susije su saugomomis teritorijomis, sprendziami pagal Lietuvos Respub-likos saugomi} teritoriju jstatym^ (Zin., 2001,108-3902). Salies saugonm teritoriji} politi-k;| jgyvendina Valstybine saugomi} teritoriji} tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Saugomos teritorijos steigiamos siekiant issaugoti gamtos k kulturos paveldo teritori-1111 is kompleksus k objektus (vertybes), krastovaizdzio k biologine jvakove, uztikrinti kras-i (<va i/dzio ekologine pusiausvyr^, gamtos isteklii} subalansuot^ naudojim^ k atkurim^, su-«1.11 yii sajygas pazintiniam turizmui, moksliniams tyrimams k aplinkos bukles stebejimams, I >i«ipaguoti gamtos k kulturos paveldo teritorinius kompleksus k objektus (vertybes). Saugomi} teritoriji} sistema. sudaro jvakus saugomi} teritorijq tipai: rezervatai, draus-t iniai, paveldo objektai, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, ekologines apsaugos zonos, valstybiniai parkai, biosferos stebesenos (monitoringo) teritorijos. Lietuvos saugo-moms teritorijoms ar ji| dalims gali buti suteikiamas Europos Bendrijos svarbos specia-lii} saugomi} teritoriji} statusas: buveiniq ir pauksciq apsaugai svarbios teritorijos, ku-rios sudaro Europos ekologinis tinkla^ "Natura 2000". Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo konvencijos nustatyta tvarka vertingiausioms Lietuvos teritorijoms gali buti suteikiamas isskirtines pasaulio paveldo vertybes statusas.
Rezervatai. Tai saugomos teritorijos, jsteigtos issaugoti bei tirti moksliniu poziuriu ypac vertingus gamtinius ar kulturinius teritorinius kompleksus, uztikrinti natural^ gam-tinh} procesi} eig$ arba kulturos vertybii} autentislcumo palaikyma^ propaguoti kulturos paveldo teritorinii} kompleksq apsaug^. Siose teritorijose nustatoma konservacine pa-grindine tiksline zemes naudojimo paskirtis nutraukiant jose ukine veikla.. Pagal saugo-mi} vertybii} pobudj rezervatai skirstomi j gamtinius ir kulturinius. Pagal steigimo ir organizavimo ypatumus skiriami valstybiniai rezervatai, rezervatai, esantys valstybi-niuose parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatines apyrubes (nedidelio ploto gam-tiniai ar kulturiniai rezervatai, kuriq apsaugai ir prieziurai nera steigiamos direkcijos).
2003 m. pradzioje Lietuvoje buvo 3 valstybiniai gamtiniai rezervatai: Cepkelii}, Ka-mani}, Viesviles rezervatai.
Valstybiniai parkai. Tai didelio ploto saugomos teritorijos jsteigtos gamtiniu, kultu-riniu ir rekreaciniu poziuriu sudetingose, ypac vertingose teritorijose, kurhj apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinii} bei krastovaizdzio tvarkymo zonq nustaty-mu. Pagal reiksme valstybiniai parkai skirstomi j nacionalinius parkus ir regioninius parkus. Valstybiniuose parkuose draudziama arba ribojama veikla, galinti pakenkti sau-gomiems kompleksams ir objektams (vertybems), taip pat rekreaciniams istekliams. v
2003 m. pradzioje Lietuvoje buvo 5 nacionaliniai parkai (Aukstaitijos, DzQkijos, Ze-maitijos, Kursii} nerijos, Traki} istorinis) ir 30 regioninii} parki}.
Draustiniai. Tai saugomos teritorijos, jsteigtos issaugoti moksliniu bei pazintiniu poziuriu vertingas gamtos k/ar kulturos vietoves, jose esancius gamtos k kulturos paveldo teritorinius kompleksus k objektus (vertybes), krastovaizdzio k biologine jvakove bei genetinj fond^. Siose teritorijose esanch} vertybii} issaugojimas uztikrinamas nenutraukiant jose ukines veiklos. Draustiniuose neleidziama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybems). Pagal saugomq gamtos k kulturos paveldo teritorinii} kompleksij (vertybii}) pobudj draustiniai skirstomi j gamtinius, kulturinius, kompleksinius.
Gamtiniai draustiniai yra tokie:
geologiniai - zemes gelmiq strukturi}, tipiski} sluoksnii} atodangi}, uolienq ar fosiliji}
kompleksams saugoti;
geomorfologiniai - tipislciems bei unikaliems reljefo formi} kompleksams saugoti;
hidrografiniai - tipiskiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementq (upiq, ezerq,
tvenkinii}) pavyzdziams saugoti;
pedologiniai - naturaliems dirvozemiams saugoti;
botaniniai - retoms bei nykstan&oms laukinii} augali} ir grybij rusims bei ji}
bendrijoms ir buveinems saugoti;
zoologiniai - retoms bei nykstancioms laukinh} gyyuni} rusims, ji} bendrijoms k
buveinems saugoti; sioje draustinh} grupeje gali buti isskktos teriologinii} (zinduolii}), ornitologinii} (pauksciq), herpetologiniq (ropliij), ichtiologinii} (zuvi}), entomologinii} (vabzdzii}), ir kitos draustinii} rusys;
botaniniai-zoologiniai - retoms bei nykstancioms laukinii} augali}, grybi} ir gyvuni}
ruSims, ji} bendrijoms ar buveinems saugoti;
genetiniai - genetin? verte turincioms laukinii} augali} k gyvunq rusii} populiacijoms
saugoti;
telmologiniai - tipiskiems bei unikaliems pelkiq kompleksams saugoti;
talasologiniai - vertingoms jurq ekosistemoms saugoti.
Pagal steigimo k veiklos organizavimo ypatumus draustiniai buna valstybiniai, savivaldy-biij k esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos stebesenos (monitoringo) teritorijose.
2003 m. pradzioje Lietuvoje buvo 258 valstybiniai draustiniai k 101 savivaldybii} draustinis.
Paveldo objektai. Tai atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kulturos pa-vi-ldo objektai - krastovaizdzio elementai, kuriems del ji} vertes teises aktais nustatytas •.|)ccialus apsaugos ir naudojimo rezimas. Paveldo objektai skirstomi j gamtos paveldo i >hjektus ir kulturos paveldo objektus. Gamtos paveldo objektai gali buti tokie:
geologiniai - isskirtinii} dydzii} rieduliai, uolos, smegduobes ir olos, tipiskos arba
umkalios, moksliniu poziuriu vertingos atodangos, fosiliji} ir minerali} radavietes;
geomorfologiniai - isskirtinii} dydzii} ir isvaizdos reljefo formos: kalvos, gubriai,
11.111 hos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
hidrogeologiniai - isskirtinio debito ir ypatingi} savybii} saltiniai ir versmes;
hidrografiniai - isskirtinii} dydzii} revos, senvages, salos, kriokliai ir kiti
I in 11 x >grafinio tinklo elementai;
botaniniai - isskirtinio amziaus, matmeni}, formi} ar dendrologiniu bei estetiniu
l»>/iuriu vertingi medziai, krumai, saugomi} augali} ir grybq augavietes (buveines),
umkalios ir nykstancios augali} bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologin? verte
1111111 tys parkai ir skverai;
zoologiniai - saugomi} rusii} radavietes (veisimosi ir maitinimosi vietos), gyvuni}
kc >lonijos, unikalus paukscii} lizdai, kitos gyvuni} veiklos retenybes.
Vcrtingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kulturos paminklais. 2003 m. I m ,i< l/.ioje Lietuvoje buvo 386 gamtos paveldo objektai.
Biosferos stebesenos (monitoringo) teritorijos. Tai saugomos teritorijos (biosferos rezer-v. 11. i i ir biosferos poligonai), jsteigtos globaliniai bei regioniniai biosferos stebesenai (monito-1111)',ui) ir gamtosaugos eksperimentams vykdyti, taip pat jose esantiems kompleksams issau-(•( >i i. Sios teritorijos skirstomos j biosferos rezervatus k biosferos poligonus. Biosferos rezer-v, 111 iosc isskiriamos funkcinio prioriteto zonos (gamtiniai rezervatai, draustiniai k kt.).
.'()(12 m, buvusio Zuvinto valstybinio rezervato, buvusiq Zaltycio ornitologinio k Amal-\'' botaninio-zoologinio draustinii} pagrindi} buvo jsteigtas Zuvinto biosferos rezervatas.
Atkuriamieji sklvpai k genetiniai sklypai. Atkuriamieji sklypai - tai saugomos teritorijos, •.kiiios veiklos nuskurdintoms gamtos isteklii} rusims (uogynams, grybynams, vaistazoly-11.11 n s, gyvunijos, durpyni}, pozeminio vandens k kitiems atsinaujinantiems gamtos istekliams) . 111 >a |i i kompleksams apsaugoti, atkurti, pagausinti bei ribotai naudoti gamtos isteklius. Gene-1111 ia i sklypai - tai saugomos teritorijos, skirtos sekliniams medynams k kiti} rusii} naturaliems t-i i ic i in jams istekliams islaikyti. Atkuriamuosiuose k genetiniuose sklypuose ribojama veikla, 111. i /111 a n t i gamtos išteklius, taip pat naudingujų iskasenq eksploatavknas, zemes, miSki}, van-. In ii;, k i I o nekilnojamo turto naudojimas bei nustatytų naudojimo būdų keitimas. Ekologines apsaugos zonos. Tai teritorijos, kuriose nustatomi veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas teritorijas ar objektus, taip pat aplink^ nuo galimo neigiamo veiklos poveikio. Pavyzdziui, kad buti} sumazintas neigiamas veiklos poveikis valstybiniams rezervatams, valstybiniams parkams, biosferos rezervatams, paveldo objektams, issaugota sii} teritoriji} regimoji aplinka, jiems nustatomos, o valstybiniams draustiniams gali buti nustato-mos buferines apsaugos zonos. Biosferos rezervatuose, valstybiniuose parkuose esan-ciuose rezervatuose, taip pat draustiniuose esantiems paveldo objektams buferines apsaugos zonos nenustatomos. Ekologines apsaugos zonoje ribojama veikla, galinti pakenkti saugomai teritorijai, kurios apsaugai ir nustatyta konkreti ekologine apsaugos zona.
2003 m. pradzioje saugomos teritorijos uzeme beveik 12% Lietuvos teritorijos.
Mokomoji medžiaga ir medžioklės egzaminų bilietai
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 17:41
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 17:46
8.2. Barsukas, miškinė kiaunė, akmeninė kiaunė, kanadinė audinė, juodasis šeškas: išvaizda, gyvenamoji aplinka, mityba, veisimasis, gyvenimo būdas, pėdsakai, medžioklės terminai ir būdai, trofėjai ir jų paruošimas.
Barsukas (opšrus). Vidutinio dydžio, tvirto kūno sudėjimo žvėrelis. Pavasarj kuno mase apie 8 kg, o rudenj, nutukes - iki 15 kg. Kunas pleisto formos - ilga ir siaura galva nezymiai pereina \ kakl^, sis - j liemenj, o liemuo, pamazu platedamas, baigiasi storu pasturgaliu. Uodega neilga. Kojos trumpos, bet stiprios. Pirstai su ilgais, pritaikytais rausti zem? nagais. Nuo snukio galo per akis ir ausis (jos trumpos) eina juodos juostos, o per virsugalvj ir galvos sonais - baltos juostos. Kuno apacia, kojos juodi, liemuo pilkas. Vasar^ plaukai trumpi ir reti, beveik be vilnaplaukh}. Rudenj plaukai pailgeja, sutankeja, isauga daugiau vilnaplaukiq. Seriasi tuoj po ziemos jmygio. Patinai ir pateles isvaizda nesiskiria.
Gyvena miskuose, (bet vengia dideliij masyvi}), krumynuose, slaituose. Maisto daz-nai iesko pievose. Maistas labai jvairus. Minta varliagyviais, vabzdziais ir jij lervomis, smulkiaiszinduoliais (pelenais, kirstukais, kurmiais.ypacjq mazais jaunikliais), sliekais ir moliuskais, pauksciu kiausiniais ir jaunikliais. Eda dvesena_. Daug sueda augalinio maisto. Iki a^uolo giles, vaisiai, uogos, seklos, lapai, saknys. Labai edrus. Rudenj labai nusipeni. Ruja pavasarj, tuoj po gimdymo. Tai reiskia, kad nestumo trukme beveik 12 men., bet ilg^ laik^ embrionas nesivysto (buna latentineje bukleje). Po ziemos jmigio, dar neislindusi is urvo, patele pagimdo 1-6 (dazniausiai 2-3) jauniklius. Jie gimsta akli, uzda-romis ausimis. Auga ypatingai letai: praregi tik po 1-1,5 men., zinda net 3 men.
Visq laika^ laikosi poromis. Visa^ laika^ gyvena urvuose ir, jei jauciasi saugiai, tuose paciuose urvuose gyvena daug metij. Kiekvienais metais juos papildomai rausia. Todel seni barsuki} urvai yra istisa pozeminiq labirintu sistema su daug isejimij j pavirSiu. Neretai tokiuose urvuose kartu su barsukais gyvena lapes ir/ar mangutai. Rausia prieki-nemis kojomis, o israust^ zem? ne paskleidzia aplinkui, kaip tai daro lape ar mangutas, o nustumia tolyn uzpakalinemis kojomis. Zem? stumia visada ta pacia vieta, todel sonuo-se susidaro 20-30 cm aukscio kaubureliai. Urvo landa dazniausiai po saknimis ar po akmeniu ovalo formos - 30-40 cm plocio ir 20-30 cm aukscio. Prie urvu visada svaru: niekuomet nebuna maisto liekamj, ismatq. Uz keliu ar keliasdesimt metrij nuo urvo arba vienoje urvo atsakoje buna "isviete". Aktyvus tik naktj. Medzioti iseina saulei nusilei-dus. Is urvo lenda labai atsargiai. Pirmiausiai iskisa galv^, apsidairo, apsiuosto, klauso. Jei yra nors menkiausias jtarimas - kaip mat pasislepia urve. Pasirodo vel tik po 10-15 min. Atgal grjzta pries ausr^ ir greitai jlenda urvan. Rudenj is sausij lapq, zoliq urve jsiruosia ziemos guolj ir nuo lapkricio-gruodzio iki kovo men. jame miega. Nors jmygis
103
I'.iU snis nei manguto, taciau ir barsukas siltomis dienomis is urvo i§lenda, vaiksto, bet ik-siniaitina. Pavasarj ziemosguolio paklota^ uzvercia zememis. Vaiksto remdamasis visa i» il.i, todel pedsakuose matosi ne tik pirstai su nagais, bet ir platus kulnas.
I t.i i siikus leidziama medzioti pagal licencijas nuo spalio 1 d. iki gruodzio 1 d. Medzio-i.hhi urvuose su urviniais sunimis. Retas suo barsuk^ is urvo isvaro, o dar reciau pa-.ni.iiij'ia ir isvelka. Dazniausiai, pagal lojim^ nustacius viet^, kur yra barsukas, urvas l>i .ik.isamas ir barsukas istraukiamas. Po to urvas uztaisomas. Jaunq, nepatyrusj sunj I'.uMikiis gali smarkiai suzeisti arba uzkasti urve.
11(ilcjusyrabarsukokaukole. Barsukokailissiurkstus, menkavertis,betodastipri,nepra-i. iil/ia v;iM(lcnsJsakuotplauldqbuvogammnuaiikstoskokybesa^^ m 1111.111111 iaudies medicinoje, vartojami jvairiq tepalij gamyboje. Medziokles, zemes ir miskij n I n 11 /vincsnio poveikio nedaro. Juo labiau dabar, kai barsuki} nedaug. Oficiali statistika skel-i n. i k. KI.'()() I -2002 m medziokles sezone Lietuvoje buvo sumedziotas tik21 barsukas.
MiskiiR- kiaune. Lieknas, grakstus zverelis. Kuno mase iki 1 kg. Kojos trumpos, i... 1.1 /i mic hcga suoliuodami. Uodega papurusi, ilgoka. Kailisgelsvai rudas. Pasmakre-i< n k.iklo apaciojeyrageltonaarbaoranzinedeme,kurikyliutesiasiantkrutinestarp i n n km n) koji). Plikas nosies galiukas juodas. Uodega mazdaug trecdaliu issikisa uz r.i n -.11) n/pakaliniu. koji}. Patinai ir pateles isvaizda nesiskiria.
< iyvina miskuose, net ir nedideliuose, upeliq slaituose, krumynuose. Uzklysta j sody-i > i \ |>ai- i-sanfiiaspamiskese. Maisto iesko ant zemesirmedziuose. Minta peliniaisgrau-. i 11 •.. |). 111 ksciais ir jq jaunikliais (sunaikina daug ne tik atviruose lizduose, bet ir uoksuose i •• 1111 k 111 lose perinch} paukscii}), vabzdziais. Nevengia dvesenos. Rudenj eda uogas.
K11 |,i I iepos men. Nestumas apie 9 men., bet gemalas ilga^ laik^ nesivysto. Balandzio im| ..ui'.i i|t |;iinsta 3-5 (iki
jaunikliai. Jie gimsta akli, uzdaromis ausimis, apaug? tikretais i-mi. i I i.iis. Tradzioje vystosi labai letai. Praregi tik po menesio. Subresta antrais arba i n . m r. iiu-iais. Jaunikliq susilaukia lizde, kuris gali buti inkile, uokse, voveres ar apleis-i 11111 , i. 11111 >a us paukscio lizde, malki) rietuveje, akmenq kruvoje ir pan.
K i.i inn's yra naktiniai gyvunai. Dien^ praleidzia uoksuose, inkiluose, paukscii} liz-
iliniM-. s.iki), malkij, akmeni} kruvose ar tiesiog egles saku tankmeje. Labai judrios ir
an,', puikiai laipioja medziais ir juose praleidzia daug laiko. Aktyvios visais metij
l.iik.iis. Visi} kiauniniu. seimos zvereliu pedsakai panasus, nes ju, kojos trumpos ir jie
i '.iiulmkais. Abi kojas deda beveikgreta.
M n I/ lot i leidziama nuo liepos 1 d. iki balandzio 1 d. Medžiojamos sėlinant ir gaudant 11. i •. i. 11 \, i \a 111 lyklėmis. Selinant medziojama iskritus svieziam sniegui. Pedsakais zverelis ItK 1. 1111. i s i k i dienojimo vietos uokse, inkile, voveres ar stambaus paukscio lizde, malku in 11 im n , pi > kclmu ar po sakij kruva ir pan. Is ten isbaidoma ir saunama 3,5 mm sratais. AlM'kh ki.ninv iki dienojimo vietos nelengva. Mat jsleptuv^ji grjzta medziais. Tad reikia • 'i n mi mi ii is pagal nukrestus zieves gabalelius, spyglius, smulkias sausas sakeles. Is slep-i mvi-s ini'ilyje kiaune isbaidoma stuksenant j kamien^. Is po kelmo, sakij kruvos ar kitos •.!< |>i lives badant plonu, metaliniustrypu. Tokiamedzioklenepalyginamai paprastesne, i n i.ilkmasmo(dazniausiai-laika).Suoaptinkazvereliodienojimoviet^irjqaploja.Toliau viskas laip pat, kaip medziokleje sekant pedomis. Kiauniij kailis grazusir vertingas.
Nun kiauniu labiausiai nukencia visi pauksciai, perintys tiek ant žemės, tiek me-i-. Sugauna nemazai voverii}. Kartais ispjauna naminius paukscius, triusius.
Akmenine (namine) kiaune. Akmenine kiaune panasi j miskin?, bet jos pakakles deme yra balta, issisakoja ir nusit^sia per priekines kojas. Plikas nosies galiukas raus-vas. Uodega daugiau kaip puse savo ilgio issikisa uz istiestq uzpakaliniq kojq. Pagal siuos pozymius abi kiauniq rusys patikimai ir labai lengvai skiriamos.
Aptinkamos dazniausiai kaimuose, gyvenvietese ir net didziuosiuose miestuose. Jsikuria palepese, jvairiose pasiurese, malkinese, rusiuose, griuvesiuose, malkq rietuve-se, inkiluose, bet gyvena ir miskuose (dazniausiai jq pakrasciuose), krumynuose.
Mityba, veisimasis, gyvenimo budas, pedsakai, medziokles terminai ir budai kaip ir miskines kiaunes.
Kanadine audine. Kuno mase iki 1 kg. Ausys trumpos, uodega beveik puses kuno ilgio. Kailiukas tamsiai rudas. Apatine lupa ir smakras balti. (Europines audines balta ir virsutine lupa, o siaip sios abi rusys yra labai panasios). Baltq demeliq gali buti ir kaklo apatineje puseje, ant krutines, papilveje. Seriasi du kartus metuose. Zieminis kailis nuo vasarinio beveik nesiskiria. Patinai ir pateles isvaizda nesiskiria.
Jsikuria prie vandens telkiniq. Ypac megsta zuvingus upelius, kuriq krantai status, apauge^ senais medziais. Aptinkamos ir didesnii} upiq, ezerq, tvenkiniq pakrasciuose. Maisto iesko ant zemes ir vandenyje. Minta smulkiais zinduoliais, pauksciais ir jij kiau-siniais, varliagyviais, veziais, moliuskais, zuvimis, vabzdziais.
Poruojasi dazniausiai kovo men. Nestumas nevienodos trukmes, dazniausiai trunka apie 2 men. Tose paciose vietose kur ir slepiasi gimdo 4-8 (iki 10) jauniklius. Jie gimsta pliki, akli.
Aktyvi diena^ k naktj. Vikri, judri, gerai plaukiojanti k nardanti. Slepiasi isvktusiq medziq ispuvusiuose kamienuose, uoksuose, po ispuvusiais kelmais, tarp pakrantes medftq saknq, tarp akmenq, ondatrq trobelese ir urvuose, apleistuose bebri} urvuose ir trobelese. Aktyvi visais meti} laikais. Pedsakai panasus j kitq kiauniniq - bega suoliukais (trumpakojis zverelis).
Medzioti leidziama visus metus. Lietuvoje jos praktiskai nemedziojamos - oficialios statistikos duomenimis 2001-2002 m. medziokles sezone sumedziotos tik 28 kanadines audines. Jos galetu buti medziojamos tykojant, gaudant sp^stais, gaudyklemis. Sauna-ma 3,5 mm sratais. Kailis grazus ir vertingas.
Kur audiniij daug, jos gali sunaikinti nemazai vandens pauksciq, jij kiausiniij ir jaunikliq. Zuvys, kurias jos gaudo, dazniausiai smulkios ir menkavertes: gruzliai, eseriai, pugzliai. Sunaikina nemazai ondatru.
Lietuvoje anksciau gyveno tik europine audine. Utenos ir Zarasij rajonuose 1950 m. buvo isleistos kanadines audines, iki tol augintos nelaisveje del vertingo kailiuko (pa-vieniai zvereliai galejo ir patys pasprukti j laisvej. Manoma, kad kanadine audine nukon-kuravo jau ir iki tol reta buvusia^ europin? audine (ziur. 6.2.).
Juodasis seskas (seskas). Lieknas, trumpakojis zverelis. Kuno mase paprastai ma-zesne nei 1 kg. Ausys trumpos. Akuotplaukiai tamsus, vilnaplaukiai gelsvi. Kojos juo-dos. Turi gerai isvystytas analines liaukas, kurii} sekretas skleidzia astri}, nemalonu kvap^. Pateles ir patinai isvaizda nesiskiria.
Gyvena ne tik zmogaus kaimynysteje, kaip daug kas neteisingai mano. Aptinkamas miskeliuose, upeliij slaituose, kirtimuose. Minta dazniausiai peliniais grauzikais, varliagyviais, pauksciais bei jq kiausiniais. Eda dvesenq. Poruojasi kovo-balandzio men. Nestumas apie 1,5 men. Gimdo 3-6 jauniklius. Jie gimsta labai silpni, akli, uzdaromis ausimis, apauge retais pukais. Praregi tik po menesio. Subresta po metij. Seskas, gindamas jauniklius, elgiasi labai drasiai: skleidzia stipriai dvokiantj kvaoa. ouola net zmoeu.
105
Naktiniai. Sugeba gerai laipioti, bet j medzius nelipa. Gerai plaukia. Slepiasi po jvai-i i;iis daiktais, tarp saknu, reciau - savo issikastuose urveliuose. Bega sokuodamas, itnlcl pedsakai labai panasus j visi} kiaunii} seimos zvereliij pedsakus.
Seskus leidziama medzioti nuo liepos 1 d. iki balandzio 1 d. Juos lengyiausia pagauti sp;|slais, gaudyklemis. Kailiukas, ypac zieminis, grazus ir vertingas.
XV1II-XIX a Lietuvos gyvunijos aprasymuose seskas minimas kaip visur paplit^s ir i l.i/nas /.verelis, darantis daug zalos naminiams pauksciams. Dabar jij yra nepalyginamai ni.i/iaii. Gamtoje seskas didesnes zalos nedaro. Pakliuv^s j paukstid?, gali ispjauti visus paukscius, isgeria kiausinius. Panasiai elgiasi ir triusideje. Vis delto, naminiams pauksciams d. ii unia /,ala gerokai perdeta. | tvarkingai jrengtus pastatus (paukstides, triusides) nepatenka.
Barsukas (opšrus). Vidutinio dydžio, tvirto kūno sudėjimo žvėrelis. Pavasarj kuno mase apie 8 kg, o rudenj, nutukes - iki 15 kg. Kunas pleisto formos - ilga ir siaura galva nezymiai pereina \ kakl^, sis - j liemenj, o liemuo, pamazu platedamas, baigiasi storu pasturgaliu. Uodega neilga. Kojos trumpos, bet stiprios. Pirstai su ilgais, pritaikytais rausti zem? nagais. Nuo snukio galo per akis ir ausis (jos trumpos) eina juodos juostos, o per virsugalvj ir galvos sonais - baltos juostos. Kuno apacia, kojos juodi, liemuo pilkas. Vasar^ plaukai trumpi ir reti, beveik be vilnaplaukh}. Rudenj plaukai pailgeja, sutankeja, isauga daugiau vilnaplaukiq. Seriasi tuoj po ziemos jmygio. Patinai ir pateles isvaizda nesiskiria.
Gyvena miskuose, (bet vengia dideliij masyvi}), krumynuose, slaituose. Maisto daz-nai iesko pievose. Maistas labai jvairus. Minta varliagyviais, vabzdziais ir jij lervomis, smulkiaiszinduoliais (pelenais, kirstukais, kurmiais.ypacjq mazais jaunikliais), sliekais ir moliuskais, pauksciu kiausiniais ir jaunikliais. Eda dvesena_. Daug sueda augalinio maisto. Iki a^uolo giles, vaisiai, uogos, seklos, lapai, saknys. Labai edrus. Rudenj labai nusipeni. Ruja pavasarj, tuoj po gimdymo. Tai reiskia, kad nestumo trukme beveik 12 men., bet ilg^ laik^ embrionas nesivysto (buna latentineje bukleje). Po ziemos jmigio, dar neislindusi is urvo, patele pagimdo 1-6 (dazniausiai 2-3) jauniklius. Jie gimsta akli, uzda-romis ausimis. Auga ypatingai letai: praregi tik po 1-1,5 men., zinda net 3 men.
Visq laika^ laikosi poromis. Visa^ laika^ gyvena urvuose ir, jei jauciasi saugiai, tuose paciuose urvuose gyvena daug metij. Kiekvienais metais juos papildomai rausia. Todel seni barsuki} urvai yra istisa pozeminiq labirintu sistema su daug isejimij j pavirSiu. Neretai tokiuose urvuose kartu su barsukais gyvena lapes ir/ar mangutai. Rausia prieki-nemis kojomis, o israust^ zem? ne paskleidzia aplinkui, kaip tai daro lape ar mangutas, o nustumia tolyn uzpakalinemis kojomis. Zem? stumia visada ta pacia vieta, todel sonuo-se susidaro 20-30 cm aukscio kaubureliai. Urvo landa dazniausiai po saknimis ar po akmeniu ovalo formos - 30-40 cm plocio ir 20-30 cm aukscio. Prie urvu visada svaru: niekuomet nebuna maisto liekamj, ismatq. Uz keliu ar keliasdesimt metrij nuo urvo arba vienoje urvo atsakoje buna "isviete". Aktyvus tik naktj. Medzioti iseina saulei nusilei-dus. Is urvo lenda labai atsargiai. Pirmiausiai iskisa galv^, apsidairo, apsiuosto, klauso. Jei yra nors menkiausias jtarimas - kaip mat pasislepia urve. Pasirodo vel tik po 10-15 min. Atgal grjzta pries ausr^ ir greitai jlenda urvan. Rudenj is sausij lapq, zoliq urve jsiruosia ziemos guolj ir nuo lapkricio-gruodzio iki kovo men. jame miega. Nors jmygis
103
I'.iU snis nei manguto, taciau ir barsukas siltomis dienomis is urvo i§lenda, vaiksto, bet ik-siniaitina. Pavasarj ziemosguolio paklota^ uzvercia zememis. Vaiksto remdamasis visa i» il.i, todel pedsakuose matosi ne tik pirstai su nagais, bet ir platus kulnas.
I t.i i siikus leidziama medzioti pagal licencijas nuo spalio 1 d. iki gruodzio 1 d. Medzio-i.hhi urvuose su urviniais sunimis. Retas suo barsuk^ is urvo isvaro, o dar reciau pa-.ni.iiij'ia ir isvelka. Dazniausiai, pagal lojim^ nustacius viet^, kur yra barsukas, urvas l>i .ik.isamas ir barsukas istraukiamas. Po to urvas uztaisomas. Jaunq, nepatyrusj sunj I'.uMikiis gali smarkiai suzeisti arba uzkasti urve.
11(ilcjusyrabarsukokaukole. Barsukokailissiurkstus, menkavertis,betodastipri,nepra-i. iil/ia v;iM(lcnsJsakuotplauldqbuvogammnuaiikstoskokybesa^^ m 1111.111111 iaudies medicinoje, vartojami jvairiq tepalij gamyboje. Medziokles, zemes ir miskij n I n 11 /vincsnio poveikio nedaro. Juo labiau dabar, kai barsuki} nedaug. Oficiali statistika skel-i n. i k. KI.'()() I -2002 m medziokles sezone Lietuvoje buvo sumedziotas tik21 barsukas.
MiskiiR- kiaune. Lieknas, grakstus zverelis. Kuno mase iki 1 kg. Kojos trumpos, i... 1.1 /i mic hcga suoliuodami. Uodega papurusi, ilgoka. Kailisgelsvai rudas. Pasmakre-i< n k.iklo apaciojeyrageltonaarbaoranzinedeme,kurikyliutesiasiantkrutinestarp i n n km n) koji). Plikas nosies galiukas juodas. Uodega mazdaug trecdaliu issikisa uz r.i n -.11) n/pakaliniu. koji}. Patinai ir pateles isvaizda nesiskiria.
< iyvina miskuose, net ir nedideliuose, upeliq slaituose, krumynuose. Uzklysta j sody-i > i \ |>ai- i-sanfiiaspamiskese. Maisto iesko ant zemesirmedziuose. Minta peliniaisgrau-. i 11 •.. |). 111 ksciais ir jq jaunikliais (sunaikina daug ne tik atviruose lizduose, bet ir uoksuose i •• 1111 k 111 lose perinch} paukscii}), vabzdziais. Nevengia dvesenos. Rudenj eda uogas.
K11 |,i I iepos men. Nestumas apie 9 men., bet gemalas ilga^ laik^ nesivysto. Balandzio im| ..ui'.i i|t |;iinsta 3-5 (iki
jaunikliai. Jie gimsta akli, uzdaromis ausimis, apaug? tikretais i-mi. i I i.iis. Tradzioje vystosi labai letai. Praregi tik po menesio. Subresta antrais arba i n . m r. iiu-iais. Jaunikliq susilaukia lizde, kuris gali buti inkile, uokse, voveres ar apleis-i 11111 , i. 11111 >a us paukscio lizde, malki) rietuveje, akmenq kruvoje ir pan.K i.i inn's yra naktiniai gyvunai. Dien^ praleidzia uoksuose, inkiluose, paukscii} liz-
iliniM-. s.iki), malkij, akmeni} kruvose ar tiesiog egles saku tankmeje. Labai judrios ir
an,', puikiai laipioja medziais ir juose praleidzia daug laiko. Aktyvios visais metij
l.iik.iis. Visi} kiauniniu. seimos zvereliu pedsakai panasus, nes ju, kojos trumpos ir jie
i '.iiulmkais. Abi kojas deda beveikgreta.
M n I/ lot i leidziama nuo liepos 1 d. iki balandzio 1 d. Medžiojamos sėlinant ir gaudant 11. i •. i. 11 \, i \a 111 lyklėmis. Selinant medziojama iskritus svieziam sniegui. Pedsakais zverelis ItK 1. 1111. i s i k i dienojimo vietos uokse, inkile, voveres ar stambaus paukscio lizde, malku in 11 im n , pi > kclmu ar po sakij kruva ir pan. Is ten isbaidoma ir saunama 3,5 mm sratais. AlM'kh ki.ninv iki dienojimo vietos nelengva. Mat jsleptuv^ji grjzta medziais. Tad reikia • 'i n mi mi ii is pagal nukrestus zieves gabalelius, spyglius, smulkias sausas sakeles. Is slep-i mvi-s ini'ilyje kiaune isbaidoma stuksenant j kamien^. Is po kelmo, sakij kruvos ar kitos •.!< |>i lives badant plonu, metaliniustrypu. Tokiamedzioklenepalyginamai paprastesne, i n i.ilkmasmo(dazniausiai-laika).Suoaptinkazvereliodienojimoviet^irjqaploja.Toliau viskas laip pat, kaip medziokleje sekant pedomis. Kiauniij kailis grazusir vertingas.
Nun kiauniu labiausiai nukencia visi pauksciai, perintys tiek ant žemės, tiek me-i-. Sugauna nemazai voverii}. Kartais ispjauna naminius paukscius, triusius.
Akmenine (namine) kiaune. Akmenine kiaune panasi j miskin?, bet jos pakakles deme yra balta, issisakoja ir nusit^sia per priekines kojas. Plikas nosies galiukas raus-vas. Uodega daugiau kaip puse savo ilgio issikisa uz istiestq uzpakaliniq kojq. Pagal siuos pozymius abi kiauniq rusys patikimai ir labai lengvai skiriamos.
Aptinkamos dazniausiai kaimuose, gyvenvietese ir net didziuosiuose miestuose. Jsikuria palepese, jvairiose pasiurese, malkinese, rusiuose, griuvesiuose, malkq rietuve-se, inkiluose, bet gyvena ir miskuose (dazniausiai jq pakrasciuose), krumynuose.
Mityba, veisimasis, gyvenimo budas, pedsakai, medziokles terminai ir budai kaip ir miskines kiaunes.
Kanadine audine. Kuno mase iki 1 kg. Ausys trumpos, uodega beveik puses kuno ilgio. Kailiukas tamsiai rudas. Apatine lupa ir smakras balti. (Europines audines balta ir virsutine lupa, o siaip sios abi rusys yra labai panasios). Baltq demeliq gali buti ir kaklo apatineje puseje, ant krutines, papilveje. Seriasi du kartus metuose. Zieminis kailis nuo vasarinio beveik nesiskiria. Patinai ir pateles isvaizda nesiskiria.
Jsikuria prie vandens telkiniq. Ypac megsta zuvingus upelius, kuriq krantai status, apauge^ senais medziais. Aptinkamos ir didesnii} upiq, ezerq, tvenkiniq pakrasciuose. Maisto iesko ant zemes ir vandenyje. Minta smulkiais zinduoliais, pauksciais ir jij kiau-siniais, varliagyviais, veziais, moliuskais, zuvimis, vabzdziais.
Poruojasi dazniausiai kovo men. Nestumas nevienodos trukmes, dazniausiai trunka apie 2 men. Tose paciose vietose kur ir slepiasi gimdo 4-8 (iki 10) jauniklius. Jie gimsta pliki, akli.
Aktyvi diena^ k naktj. Vikri, judri, gerai plaukiojanti k nardanti. Slepiasi isvktusiq medziq ispuvusiuose kamienuose, uoksuose, po ispuvusiais kelmais, tarp pakrantes medftq saknq, tarp akmenq, ondatrq trobelese ir urvuose, apleistuose bebri} urvuose ir trobelese. Aktyvi visais meti} laikais. Pedsakai panasus j kitq kiauniniq - bega suoliukais (trumpakojis zverelis).
Medzioti leidziama visus metus. Lietuvoje jos praktiskai nemedziojamos - oficialios statistikos duomenimis 2001-2002 m. medziokles sezone sumedziotos tik 28 kanadines audines. Jos galetu buti medziojamos tykojant, gaudant sp^stais, gaudyklemis. Sauna-ma 3,5 mm sratais. Kailis grazus ir vertingas.
Kur audiniij daug, jos gali sunaikinti nemazai vandens pauksciq, jij kiausiniij ir jaunikliq. Zuvys, kurias jos gaudo, dazniausiai smulkios ir menkavertes: gruzliai, eseriai, pugzliai. Sunaikina nemazai ondatru.
Lietuvoje anksciau gyveno tik europine audine. Utenos ir Zarasij rajonuose 1950 m. buvo isleistos kanadines audines, iki tol augintos nelaisveje del vertingo kailiuko (pa-vieniai zvereliai galejo ir patys pasprukti j laisvej. Manoma, kad kanadine audine nukon-kuravo jau ir iki tol reta buvusia^ europin? audine (ziur. 6.2.).
Juodasis seskas (seskas). Lieknas, trumpakojis zverelis. Kuno mase paprastai ma-zesne nei 1 kg. Ausys trumpos. Akuotplaukiai tamsus, vilnaplaukiai gelsvi. Kojos juo-dos. Turi gerai isvystytas analines liaukas, kurii} sekretas skleidzia astri}, nemalonu kvap^. Pateles ir patinai isvaizda nesiskiria.
Gyvena ne tik zmogaus kaimynysteje, kaip daug kas neteisingai mano. Aptinkamas miskeliuose, upeliij slaituose, kirtimuose. Minta dazniausiai peliniais grauzikais, varliagyviais, pauksciais bei jq kiausiniais. Eda dvesenq. Poruojasi kovo-balandzio men. Nestumas apie 1,5 men. Gimdo 3-6 jauniklius. Jie gimsta labai silpni, akli, uzdaromis ausimis, apauge retais pukais. Praregi tik po menesio. Subresta po metij. Seskas, gindamas jauniklius, elgiasi labai drasiai: skleidzia stipriai dvokiantj kvaoa. ouola net zmoeu.
105
Naktiniai. Sugeba gerai laipioti, bet j medzius nelipa. Gerai plaukia. Slepiasi po jvai-i i;iis daiktais, tarp saknu, reciau - savo issikastuose urveliuose. Bega sokuodamas, itnlcl pedsakai labai panasus j visi} kiaunii} seimos zvereliij pedsakus.
Seskus leidziama medzioti nuo liepos 1 d. iki balandzio 1 d. Juos lengyiausia pagauti sp;|slais, gaudyklemis. Kailiukas, ypac zieminis, grazus ir vertingas.
XV1II-XIX a Lietuvos gyvunijos aprasymuose seskas minimas kaip visur paplit^s ir i l.i/nas /.verelis, darantis daug zalos naminiams pauksciams. Dabar jij yra nepalyginamai ni.i/iaii. Gamtoje seskas didesnes zalos nedaro. Pakliuv^s j paukstid?, gali ispjauti visus paukscius, isgeria kiausinius. Panasiai elgiasi ir triusideje. Vis delto, naminiams pauksciams d. ii unia /,ala gerokai perdeta. | tvarkingai jrengtus pastatus (paukstides, triusides) nepatenka.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 17:51
8.3. Lietuvoje gyvenantys plėšrieji paukščiai. Trumpa rūšių apžvalga.
Plėšrieji paukščiai - tai sakalai, vanagai, ereliai, grifai, lingės. Visų jų daugiau ar mi.i/i.in smailas lenktas snapas, astrus nagai. Stiprus sparnai, nes beveik visi yra geri
I i.i|unai. Spalvos jvairios, bet visada neryskios. Dydis labai jvairus. Neretai pateles
.1.11111 H-snes uz patinus. Siq pauksciij atvaizdai neretai matomi valstybiq herbuose - tai
i« kds, ilr;|sos, istvermes, galybes simbolis.
(ivvcna didelese giriose ir mazuose miskeliuose, laukuose, pelkese - priklausomai nuo i u .us Minta labai jvairiu gyvuniniu maistu. Ji} tarpe yra tokiu, kurii} maisto didziaj^ dalj ii, I.ii i) vabzdziai (sketsakalis), zuvys (zuvininkas), ropliai (gyvatedis), smulkieji pauksciai 111.111 k si va nagis), peliniai grauzikai (pelesakalis), dvesena (grifai). Kiti minta jvakesniu mais-111 lo irsko miskuose, miskeliuose, pievose, dkbamuose laukuose, pelkese, upese, ezeruose ii mi siukslynuose. Taigi plesrieji pauksciai minta ne vien kiskuciais, kurapkomis, fazanais, mi n 11 is, vistomis k kitais naminiais pauksciais, kaip daug kas mano. Is laukiniu zverii} k
I1 .ml ..si ii| j jif nagus pirmiausiai patenka silpni, ligoti, suzeisti individai, o tai yra naturali
mi .uika, vis;ida naudinga kiekvienai rusiai. Todel plesrieji pauksciai yra naudingi. Be to
I11 u > •. 11111 a j ij yra reti. Todel net neverta kalbeti apie neva zalq net tq plesriijjij, kurie karts nuo
I. .m ii i isiicsnutveriakokjmedziojamajjgyvunqarnugvelbianaminjpaukstj.
I i/dai dazniausiai medziuose, reciau ant zemes (linges). Stambios rusys deda 1-3, •. i u m l k i< is - 3-7 kiausinius, dazniausiai ismargintus (vairiu spalvu, dydziq k formu deme-iiii-. l.niiijkliai pauksciukiniai,betissiritaapaug^baltaispukais.Tarpjauniklhjvisada \ i .11 lulrlis ugio skirtumas, mat pereti pradeda padeje^ pkmajj kiausinj. Todel ir jaunikliai i ii.isi in- kartu. Maziausiasjauniklisneretai buna nustelbiamas didesniujqir neuzauga.
I'li-si ii-ji aktyvus dien^. Dauguma jq vikriai skraido, kai kurie geba ilgai sklandyti. 1 i v \ 111.11 n >i omis, pasibaigus veisimosi laikotarpiui - pavieniui. Vieni jq yra dideli slapu-i 11. k 111 nesislapsto. Visi yra gana baikstus ir atsargus. Jq akys labai dideles, todel mato
r.iahiai gcrai. Kai kurie jq is keliasdesimt metrq ar is dar toliau pievoje pamato pel§.
I >,iu)'iima yra migrantaiirziemaipasitraukia jpalankesnioklimatokrastus. Kaikuriq i usii) | ik-srieji kasmet skrenda ziemoti net j Pietq Afrik^.
I'U'si icji pauksciai labai nukentejo del cheminio aplinkos tersimo. Jie nukentejo del ini< nsvvaus mi&ko eksploatavimo. Pagaliau ilg^ laik^ plesrieji pauksciai, del tariamo jq i In Ir I n > /a I ingumo, buvo persekiojami k jvairiausiais budais naikinami. Ilg^ laika^ jie buvo 11r.i u/ jsiaiymq ribq ir tasgiliaiuzsifiksavozmoniq s^moneje. Leidziamqnaikinti rusiq si(skaita kcnlcjo vises rusys. Taip buvo ne tik Lietuvoje, taip buvo bemai visur. Todel
in >si abu, kad plesrieji pauksciai yra vieni is labiausiai nukentejusiq. Rezultate dides-
in |misi I .ii-iuvoje aptinkamqjqru§iq, net 15(1), įrašytos į Raudonają knygą Lietuvoje visi} rusii} plesriuosius paukscius saudyti, gaudyti, kitaip naikinti draudziama. 2003 metams nustatytais tarifais (tarifai kasmet indeksuojami, todel jie kasmet keiciasi), gam-tai padaryta zala del j Raudonaja^ knyga^ jrasyto plesriojo paukscio sunaikinimo jvertinta, priklausomai nuo paukscio rusies, nuo 304 (vistvanagis) iki 1014 (rudasis peslys, start-sakalis ir kt.) litu, del ne jrasyto j Raudonaja^ knyga plesriojo paukscio sunaikinimo - 495 litai. Lizdo sunaikinimas jvertinamas dvigubu tarifu, kiekvieno kiausinio - 0,5 tarifo.
Paprastasis suopis (suopis, vakarinis suopis). Is visu plesriuji} paukscii} Lietuvoje pats gausiausias. Stambus. Skrydyje charakteringi platus sparnai, neilga ir plati uode-ga. Megsta tupeti laukuose augancii} pavieniq medzii} virsunese, ant stulpi}, siaudij stirtq, sieno kupeti}, tvori} kuolu. Lizdai medziuose. Yra neabejotinai naudingas, nes minta daugiausia peliniais grauzikais. Juos medzioja skraidydamas virs laukij, pievq. Stebedamas grobj gali "pakibti" ore vienoje vietoje. Dauguma ji} rudenj isskrenda.
Tubuotasis suopis. Paprastojo suopio dydzio, bet gausiau plunksnuotas, todel atrodo kick didesniu. Sviesus. Lietuvoje pasirodo tik rudenj, buna per ziem^, pavasarj isskrenda vel atgal j siaure, j tundra^
Vistvanagis. Sparnai platus, trumpi, buki. Uodega ilga. Sent} pauksciu apatine kuno dalis Sviesi su smulkiais tamsiais skersiniais dryzeliais. Virsutine kuno dalis tamsiai pilka. Jaunij paukscii} apatine kuno dalis su tamsiomis isilginemis dememis, virsutine kuno dalis pilkai ruda. Pa teles (kuno mase apie 1,2 kg) dvigubai didesnes uz patinus (kuno mase apie 0,6-0,7 kg). Gaudo smulkius ir vidutinio dydzio paukscius ir zinduolius. Kartais atskrenda j sodybas ir nugvelbia kokiq vista^ ar anciok^. Ziema^ lesa dvesen^. Gyvena miskuose. Didelis slapukas, todel pamatyti pasiseka labai nedaznai. Seslus arba klajoklis. Be to Lietuvoje yra retas. Jrasytas j Raudonaj^ knyg^.
Paukstvanagis. Isvaizda ir kuno sudejimu labai panasus j vistvanagj (ne jauniklj), tik zymiai mazesnis. Pateles kuno mase apie 250, patinu apie - 150 g. Gaudo smulkius paukscius. Gyvena miskuose, net ir nedideliuose. Atskrenda j sodybas. Lietuvoje ap-tinkamas visais metu laikais. Ne toks didelis slapukas kaip vistvanagis, be to zymiai gausesnis, todel matomas gana daznai.
Juodasis ir rudasis pesliai. Abu, bet ypac antrasis, reti, jrasyti j Lietuvos RK. Tamsus, didesni uz varn^. Lengviausia pazinti pagal iskirpta^ (kaip kregzdes, tik ne taip giliai) uode-gq. Minta labai jvairiu maistu: gyvomis ir nugaisusiomis zuvimis, varlemis, peliniais grauzikais, paukscii} jaunikliais. Apsilanko siukslynuose ir lesa jvairias atliekas, dvesen^. Gyvena netoli ezeru ir didelu} upiij. Lizde visada yra jvairiausio slamsto: popieriaus, skudurq, polietileno, kartais net metalo ir pan. Ziemai isskrenda. Abu jrasyti j Raudonajq knygq.
Vapsvaedis. Didesnis uz varn^. Spalva labai jvairuoja - nuo tamsiai rudos iki labai sviesios. Jo kojos ir snapas palyginti silpni, nes nemazq maisto dalj sudaro zemeje gyvenancii} biciu ir vapsvi} perai. Siij vabzdzii} lizdi} jis iesko vaiksciodamas po misko ir pamiskii} pievas. Ziemai isskrenda. Labai retas, jrasytas j Raudonaj^ knyg^.
Erelis reksnys. Panasus j paprastajj suopj, bet uz: jj stambesnis ir tamsesnis. Gyvena miskuose. Svarbiausias maistas yra peliniai grauzikai, varies, paukscii} ir zinduolii} jau-nikliai. Maisto iesko dazniausiai vaiksciodamas po misko ir pamiskiu pievas, kirtavietes. Detyje visada du kiausiniai, bet uzauga tik vienas jauniklis. Antrasis visada nunyksta. Nera retas, bet ir nelabai daznas. Ziemai isskrenda. Jrasytas j Raudonaj^ knyg^.
Zuvininkas (erelis zuvininkas). Stambus, ilgais sparnais. Virsutine kuno dalis tamsi, apacia sviesi. Skrydziu ir skrydzio siluetu (taip pat ir spalvomis) kick primena didziuo-
107
miis kirus. Apsigyvena nepertoliausiai nuo zuvingu vandens telkinii|. Minta isimtinai /uviini, kurias puola nusiziurejes is oro. Kojos pritaikytos islaikyti nutvert^ slidzi^ zuvj: l;ili;ii sliprips, nagai dideli, astrus, pirstai siurkstus. Lizdas visada auksciausio medzio vii suneje. Ziemai isskrenda. Lietuvoje retas, jrasytas j Raudonaj^ knyg^.
Ncndrine linge. Ilgais sparnais, ilga uodega, laibas varnos dydzio paukstis. Pateles
i.unsiai rudos, patineliai sviesesni, turi pilkos spalvos. Sklesdama, kaip ir visos linges, lin-
j'.ii' >|.i i salis. Gyvena slapiu pievq, ezerq pakrasciij nendrynuose. Minta paukscii} kiausi-
1 1 i.i is, jij jaunikliais, o kai sio maisto neranda, gaudo varies, pelinius grauzikus, lesa dvesen^.
1 1 1 1 k . 1 1 1 1 1 k )se biotopuose nereta. Kaip ir visu rush} lingiq, lizdas ant zemes. Ziemai isskrenda.
I iciuvoje peri dar viena lingiu rusis - pievine linge. Ji sviesi, gyvena laukuose,
ise. Reta, jrasyta j Raudonaja. knyg^. Dar dvieju rusiq linges aptinkamos labai retai.
Skclsakalis. Mazesnis, laibesnis uz naminj karvel j. Virsutine kuno dalis tamsi, apati-
ni .v uM-snc, raiba. Budingas "sakaliskas" siluetas - siauri, ilgi, dalgio forma lenkti
• l>. m ii. ii ir ilgoka uodega. Skrydis labai lengvas, greitas, manevringas. Peri tusciuose
1 1 1 hi I i/duose. Minta dazniausiai sketemis, kurias gaudo ore. Sugauna ir mazu pauks-
i > I mi /.ii-mai isskrenda. Lietuvoje nera ypatingai retas, bet jrasytas j Raudonaj^ knyg^.
I vicsiikalis. Mazesnis ir laibesnis uz naminj karvelj. Rudas. Ilga uodega. Labai nau-
. i H 1 1 • . i • . i >. 1 1 1 k st is, nes didziaja. maisto raciono dalj sudaro peliniai grauzikai. Dar ne taip
i in. ii |is ihivo jprastas Lietuvos paukstis. Daznai budavo galima juos matyti tupincius
mi ,i nl|ii(, ant tvori} kuoli}, pavieniuose mediiuose ar skraidancius, o neretai ir "paki-
i ...... i v plasnojancius vietoje (kad galeti} geriau jsiziureti grobj) virs lauki}.Dabar
i i m | mi nij'.ai retas paukstis. Ziemai isskrenda. jrasytas j Raudonaja^ knyga..
I ii • 1 1 1 vi i je dar peri ar tik retkarciais aptinkami kilnieji ir juriniai ereliai, gyvatedziai, i .I i . . 1 1 . 1 1 1 a i , sakalai keleiviai (visi jie jrasyti j Raudonaja. knyg^) ir kiti plesrieji pauksciai. i . in ..niiiiv;) pries bet kurj plesrujj paukstj draudziama!
Plėšrieji paukščiai - tai sakalai, vanagai, ereliai, grifai, lingės. Visų jų daugiau ar mi.i/i.in smailas lenktas snapas, astrus nagai. Stiprus sparnai, nes beveik visi yra geri
I i.i|unai. Spalvos jvairios, bet visada neryskios. Dydis labai jvairus. Neretai pateles
.1.11111 H-snes uz patinus. Siq pauksciij atvaizdai neretai matomi valstybiq herbuose - tai
i« kds, ilr;|sos, istvermes, galybes simbolis.
(ivvcna didelese giriose ir mazuose miskeliuose, laukuose, pelkese - priklausomai nuo i u .us Minta labai jvairiu gyvuniniu maistu. Ji} tarpe yra tokiu, kurii} maisto didziaj^ dalj ii, I.ii i) vabzdziai (sketsakalis), zuvys (zuvininkas), ropliai (gyvatedis), smulkieji pauksciai 111.111 k si va nagis), peliniai grauzikai (pelesakalis), dvesena (grifai). Kiti minta jvakesniu mais-111 lo irsko miskuose, miskeliuose, pievose, dkbamuose laukuose, pelkese, upese, ezeruose ii mi siukslynuose. Taigi plesrieji pauksciai minta ne vien kiskuciais, kurapkomis, fazanais, mi n 11 is, vistomis k kitais naminiais pauksciais, kaip daug kas mano. Is laukiniu zverii} k
I1 .ml ..si ii| j jif nagus pirmiausiai patenka silpni, ligoti, suzeisti individai, o tai yra naturali
mi .uika, vis;ida naudinga kiekvienai rusiai. Todel plesrieji pauksciai yra naudingi. Be to
I11 u > •. 11111 a j ij yra reti. Todel net neverta kalbeti apie neva zalq net tq plesriijjij, kurie karts nuo
I. .m ii i isiicsnutveriakokjmedziojamajjgyvunqarnugvelbianaminjpaukstj.
I i/dai dazniausiai medziuose, reciau ant zemes (linges). Stambios rusys deda 1-3, •. i u m l k i< is - 3-7 kiausinius, dazniausiai ismargintus (vairiu spalvu, dydziq k formu deme-iiii-. l.niiijkliai pauksciukiniai,betissiritaapaug^baltaispukais.Tarpjauniklhjvisada \ i .11 lulrlis ugio skirtumas, mat pereti pradeda padeje^ pkmajj kiausinj. Todel ir jaunikliai i ii.isi in- kartu. Maziausiasjauniklisneretai buna nustelbiamas didesniujqir neuzauga.
I'li-si ii-ji aktyvus dien^. Dauguma jq vikriai skraido, kai kurie geba ilgai sklandyti. 1 i v \ 111.11 n >i omis, pasibaigus veisimosi laikotarpiui - pavieniui. Vieni jq yra dideli slapu-i 11. k 111 nesislapsto. Visi yra gana baikstus ir atsargus. Jq akys labai dideles, todel mato
r.iahiai gcrai. Kai kurie jq is keliasdesimt metrq ar is dar toliau pievoje pamato pel§.
I >,iu)'iima yra migrantaiirziemaipasitraukia jpalankesnioklimatokrastus. Kaikuriq i usii) | ik-srieji kasmet skrenda ziemoti net j Pietq Afrik^.
I'U'si icji pauksciai labai nukentejo del cheminio aplinkos tersimo. Jie nukentejo del ini< nsvvaus mi&ko eksploatavimo. Pagaliau ilg^ laik^ plesrieji pauksciai, del tariamo jq i In Ir I n > /a I ingumo, buvo persekiojami k jvairiausiais budais naikinami. Ilg^ laika^ jie buvo 11r.i u/ jsiaiymq ribq ir tasgiliaiuzsifiksavozmoniq s^moneje. Leidziamqnaikinti rusiq si(skaita kcnlcjo vises rusys. Taip buvo ne tik Lietuvoje, taip buvo bemai visur. Todel
in >si abu, kad plesrieji pauksciai yra vieni is labiausiai nukentejusiq. Rezultate dides-
in |misi I .ii-iuvoje aptinkamqjqru§iq, net 15(1), įrašytos į Raudonają knygą Lietuvoje visi} rusii} plesriuosius paukscius saudyti, gaudyti, kitaip naikinti draudziama. 2003 metams nustatytais tarifais (tarifai kasmet indeksuojami, todel jie kasmet keiciasi), gam-tai padaryta zala del j Raudonaja^ knyga^ jrasyto plesriojo paukscio sunaikinimo jvertinta, priklausomai nuo paukscio rusies, nuo 304 (vistvanagis) iki 1014 (rudasis peslys, start-sakalis ir kt.) litu, del ne jrasyto j Raudonaja^ knyga plesriojo paukscio sunaikinimo - 495 litai. Lizdo sunaikinimas jvertinamas dvigubu tarifu, kiekvieno kiausinio - 0,5 tarifo.
Paprastasis suopis (suopis, vakarinis suopis). Is visu plesriuji} paukscii} Lietuvoje pats gausiausias. Stambus. Skrydyje charakteringi platus sparnai, neilga ir plati uode-ga. Megsta tupeti laukuose augancii} pavieniq medzii} virsunese, ant stulpi}, siaudij stirtq, sieno kupeti}, tvori} kuolu. Lizdai medziuose. Yra neabejotinai naudingas, nes minta daugiausia peliniais grauzikais. Juos medzioja skraidydamas virs laukij, pievq. Stebedamas grobj gali "pakibti" ore vienoje vietoje. Dauguma ji} rudenj isskrenda.
Tubuotasis suopis. Paprastojo suopio dydzio, bet gausiau plunksnuotas, todel atrodo kick didesniu. Sviesus. Lietuvoje pasirodo tik rudenj, buna per ziem^, pavasarj isskrenda vel atgal j siaure, j tundra^
Vistvanagis. Sparnai platus, trumpi, buki. Uodega ilga. Sent} pauksciu apatine kuno dalis Sviesi su smulkiais tamsiais skersiniais dryzeliais. Virsutine kuno dalis tamsiai pilka. Jaunij paukscii} apatine kuno dalis su tamsiomis isilginemis dememis, virsutine kuno dalis pilkai ruda. Pa teles (kuno mase apie 1,2 kg) dvigubai didesnes uz patinus (kuno mase apie 0,6-0,7 kg). Gaudo smulkius ir vidutinio dydzio paukscius ir zinduolius. Kartais atskrenda j sodybas ir nugvelbia kokiq vista^ ar anciok^. Ziema^ lesa dvesen^. Gyvena miskuose. Didelis slapukas, todel pamatyti pasiseka labai nedaznai. Seslus arba klajoklis. Be to Lietuvoje yra retas. Jrasytas j Raudonaj^ knyg^.
Paukstvanagis. Isvaizda ir kuno sudejimu labai panasus j vistvanagj (ne jauniklj), tik zymiai mazesnis. Pateles kuno mase apie 250, patinu apie - 150 g. Gaudo smulkius paukscius. Gyvena miskuose, net ir nedideliuose. Atskrenda j sodybas. Lietuvoje ap-tinkamas visais metu laikais. Ne toks didelis slapukas kaip vistvanagis, be to zymiai gausesnis, todel matomas gana daznai.
Juodasis ir rudasis pesliai. Abu, bet ypac antrasis, reti, jrasyti j Lietuvos RK. Tamsus, didesni uz varn^. Lengviausia pazinti pagal iskirpta^ (kaip kregzdes, tik ne taip giliai) uode-gq. Minta labai jvairiu maistu: gyvomis ir nugaisusiomis zuvimis, varlemis, peliniais grauzikais, paukscii} jaunikliais. Apsilanko siukslynuose ir lesa jvairias atliekas, dvesen^. Gyvena netoli ezeru ir didelu} upiij. Lizde visada yra jvairiausio slamsto: popieriaus, skudurq, polietileno, kartais net metalo ir pan. Ziemai isskrenda. Abu jrasyti j Raudonajq knygq.
Vapsvaedis. Didesnis uz varn^. Spalva labai jvairuoja - nuo tamsiai rudos iki labai sviesios. Jo kojos ir snapas palyginti silpni, nes nemazq maisto dalj sudaro zemeje gyvenancii} biciu ir vapsvi} perai. Siij vabzdzii} lizdi} jis iesko vaiksciodamas po misko ir pamiskii} pievas. Ziemai isskrenda. Labai retas, jrasytas j Raudonaj^ knyg^.
Erelis reksnys. Panasus j paprastajj suopj, bet uz: jj stambesnis ir tamsesnis. Gyvena miskuose. Svarbiausias maistas yra peliniai grauzikai, varies, paukscii} ir zinduolii} jau-nikliai. Maisto iesko dazniausiai vaiksciodamas po misko ir pamiskiu pievas, kirtavietes. Detyje visada du kiausiniai, bet uzauga tik vienas jauniklis. Antrasis visada nunyksta. Nera retas, bet ir nelabai daznas. Ziemai isskrenda. Jrasytas j Raudonaj^ knyg^.
Zuvininkas (erelis zuvininkas). Stambus, ilgais sparnais. Virsutine kuno dalis tamsi, apacia sviesi. Skrydziu ir skrydzio siluetu (taip pat ir spalvomis) kick primena didziuo-
107
miis kirus. Apsigyvena nepertoliausiai nuo zuvingu vandens telkinii|. Minta isimtinai /uviini, kurias puola nusiziurejes is oro. Kojos pritaikytos islaikyti nutvert^ slidzi^ zuvj: l;ili;ii sliprips, nagai dideli, astrus, pirstai siurkstus. Lizdas visada auksciausio medzio vii suneje. Ziemai isskrenda. Lietuvoje retas, jrasytas j Raudonaj^ knyg^.
Ncndrine linge. Ilgais sparnais, ilga uodega, laibas varnos dydzio paukstis. Pateles
i.unsiai rudos, patineliai sviesesni, turi pilkos spalvos. Sklesdama, kaip ir visos linges, lin-
j'.ii' >|.i i salis. Gyvena slapiu pievq, ezerq pakrasciij nendrynuose. Minta paukscii} kiausi-
1 1 i.i is, jij jaunikliais, o kai sio maisto neranda, gaudo varies, pelinius grauzikus, lesa dvesen^.
1 1 1 1 k . 1 1 1 1 1 k )se biotopuose nereta. Kaip ir visu rush} lingiq, lizdas ant zemes. Ziemai isskrenda.
I iciuvoje peri dar viena lingiu rusis - pievine linge. Ji sviesi, gyvena laukuose,
ise. Reta, jrasyta j Raudonaja. knyg^. Dar dvieju rusiq linges aptinkamos labai retai.
Skclsakalis. Mazesnis, laibesnis uz naminj karvel j. Virsutine kuno dalis tamsi, apati-
ni .v uM-snc, raiba. Budingas "sakaliskas" siluetas - siauri, ilgi, dalgio forma lenkti
• l>. m ii. ii ir ilgoka uodega. Skrydis labai lengvas, greitas, manevringas. Peri tusciuose
1 1 1 hi I i/duose. Minta dazniausiai sketemis, kurias gaudo ore. Sugauna ir mazu pauks-
i > I mi /.ii-mai isskrenda. Lietuvoje nera ypatingai retas, bet jrasytas j Raudonaj^ knyg^.
I vicsiikalis. Mazesnis ir laibesnis uz naminj karvelj. Rudas. Ilga uodega. Labai nau-
. i H 1 1 • . i • . i >. 1 1 1 k st is, nes didziaja. maisto raciono dalj sudaro peliniai grauzikai. Dar ne taip
i in. ii |is ihivo jprastas Lietuvos paukstis. Daznai budavo galima juos matyti tupincius
mi ,i nl|ii(, ant tvori} kuoli}, pavieniuose mediiuose ar skraidancius, o neretai ir "paki-
i ...... i v plasnojancius vietoje (kad galeti} geriau jsiziureti grobj) virs lauki}.Dabar
i i m | mi nij'.ai retas paukstis. Ziemai isskrenda. jrasytas j Raudonaja^ knyga..
I ii • 1 1 1 vi i je dar peri ar tik retkarciais aptinkami kilnieji ir juriniai ereliai, gyvatedziai, i .I i . . 1 1 . 1 1 1 a i , sakalai keleiviai (visi jie jrasyti j Raudonaja. knyg^) ir kiti plesrieji pauksciai. i . in ..niiiiv;) pries bet kurj plesrujj paukstj draudziama!
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 18:00
8.4. Medžioklės trofėjai, jų paruošimas, vertinimas, medžioklės trofejų apžiūros ir parodos.
Medžioklės taisyklės medžioklės trofėjais įvardina teisetai sumedzioti} medziojamuju t-\ < inn) (I. ihs, inatuojamasbeivertinamas pagal Tarptautines medziokles irmedziojamuji}
> 1 1 1 1 1 . 1 1 is. 1 1 i^ns tarybos (CIC) medziokles trofeji} vertinimo formules arba kitas vertini-..... .1 .1. im.is Medziokles trofejais yra laikomossios Lietuvoje gyvenancii} medziojamuji}
' mill il.ilvs: siumbri}, briedzh}, tauriuju ir demetuji} elnii}, danieliu, muflonq, stirnini} • n mi su k.uik<)lcarjosdalimi,vilki},lusii},barsuki},lapii},manguti}kaukoles,serni}iltys, ill m n In. n(kailiai.|vairioskritusii} medziojamuji} gyvuni} dalys, kai nezinomajijkilme, i ........ . 1 1 1 s i ii i- 1 tfiojamuju gyvuni} daliu, taip pat numesti ragai nera medziokles trofejai.
l\ .n i. us dai minimi smulkieji (mazieji) trofejai. Tai tauriojo elnio virsutines iltys (per-i n 1 1. 1 1 il.iuivs), plcsriuji} zveriq iltys, Huberto kiryzius (kauliukas tauriojo elnio sirdyje), •.< mi- k< in (is serial, kiskiousai, stirnos koja, slankos pirmoji (neissivysciusi) didzioji i 'i lini i .inn >|i |)lnnksna (vadinamoji dailininko plunksna), slankos "sepetukas" (antuo-. !• r i. . i n I i.il uk's liaukos plunksna), did^iosios antics patino (gaigalo) antuodegio ries-i" I'luiiksiios, letervino ir fazano uodegos plunksnos ir kt. Is sii} smulkiuji} (maiijji}) H"ii iu< i.ik >uii jvairuspapuoSalai, kuriais puosiama ir medziotoji} apranga.
Mnl/ii >kli s 1 1 oli-jai, vertinami pagal Tarptautines medziokles ir medzJojamuji} gyvu-iii| a|)saiij.'.os larybos (C.IC) mediiokles trofeju vertinimo formules turi buti tinkamai paruosti. Medziokles trofeju paruosimo reikalavimus nustato Aplinko ministro patvir-tinta Medziokles trofeju apziuros tvarka (Zin., 2002, Nr. 32-1221). Elniniu zveriu, issky-rus briedzii}, ragai paruosiami su visa kaukole. Briedziu ragai gali buti paruosti tick su visa kaukole, tick tik su jos dalimi. Kaukoles kaulas turi buti nubalintas. Prie ragq turi buti apatinis zandikaulis (su dantimis), kuris nebalinamas (balinant pasikeicia dentino spalva, del ko buna sunku nustatyti tiksli} zveries amziuj.
Sumedzioto elninio raguoto zveries galva ties pirmu kaklo slanksteliu atsargiai, ne-pazeidziant kaukoles, peiliu atpjaunama nuo kaklo (jokiu budu negalima kirsti kirviu ar pjauti pjuklu) ir nulupama. Nuo galvos nulupama oda, kick jmanoma nupjaustomi rau-menys bei sausgysles. Pasalinamos akys, per ang^ pakausyje iskrapstomos smegenys (smegenys pasalinamos lengviau, kai krapstant, jos kartu isplaunamos vandens srove). Po to elniu ir stirninu kaukoles iki roziu panardinamos vandenyje. Briedzio kaukole (ar tik kaktikaulis - kaip jau mineta, dalj briedzio kaukoles leidziama nupjauti ir, jei taip daroma, racionalu tai atlikti is karto po to, kai nuo galvos nulupama oda) panardinama iki ragu nes jie isauge j sonus. Muflono kaukole vandenyje panardinama iki ragij pamato. Saltame vandenyje, j j vis keiciant, mirkoma apie parq laiko. Po to kaukole uzkaiciama virti. Pavirus keliolika minuch}, vanduo pakeiciamas ir vel verdama. Virti reikia tol, kol ant kaulo likusius mesos likucius nesunkiai galima nukrapstyti (negalima virti per ilgai, nes per jungtis atsiskiria paskiri kaulai). Raumenu, kremzliu likuciai nukrapstomi peiliu, se-peciu. Kaukole ir ragai kruopsciai nuplaunami. Kaukole balinama apdedant 30% vande-nilio perokside sumirkyta vata (svarbu, kad perokside sumirkusi vata nesiliestu prie rago, nes tos rago vietos taip pat isbaltu). Apdziuvusi vata vel sudrekinama vandenilio peroksidu. Isbalinta kaukole isdziovinama, jklijuojami iskrite dantys. Taip paruosti ragai su kaukole ar tik su jos dalimi (briedzii}) paprastai tvirtinami prie dekoratyvines lenteles. Tvirtinama taip, kad nuo lenteles bet kada buti} galima nesunkiai nuimti ir vel pritvirtinti.
Muflono ragai paruosiami panasiai kaip elninii} zverii} ragai. Skirtumas tas, kad, kiek pavirinus, nuo kaktikaulii} isaugi} nusimauna ragu makstys. Todel, kai tik jas galima numauti, reikia tai ir padaryti, o kaukole toliau virinti be ju. Nuimtos ragu makstys isvalomos, isdziovinamos ir veliau, isbalinus kaukole, is vidaus kiek pateptos klijais vel uzmaunamos ant popieriumi apsukti} kaktikaulio isaugu. Muflonu ragai paruosiami su visa kaukole. Tiesa, muflonu ragai j medziokles trofeju parodas priimami ir su galvos iskamsa. Padaryti kokybiskq galvos i§kamsq gali tik tos srities specialistas.
Kaukolii} (vilko, barsuko, lapes, manguto) ruosimas niekuo nesiskiria nuo ragi} ruo-simo, bet apatinis zandikaulis balinamas taip pat kaip ir likusi kaukoles dalis. Paruosta. kaukole galima tvirtinti prie dekoratyvines lenteles.
Ruosiant sernq iltis, pirmiausiai nupjaunamas (jokiu budu ne nukertamas!) serno snukis. Butina tureti omenyje tai, 2/3 ilciq yra zandikaulyje ir pjaunant jij negalima pazeisti. Nuo nupjauto snukio nulupus od<| (galima pirmiau nulupti oda., o po to nupjauti), jis verdamas tol, kol iltis bus jmanoma istraukti is zandikaulio. Atsargiai, nepazei-dziant ploni} krastq, isvaloma ilties pulpos ertme. Nuplautos iltys isdziovinamos. Pul-pos ertme uzpildoma kokia nors sukietejancia medziaga (pavyzdziui, epoksidine derva). Po to iltys tvirtinamos prie dekoratyvines lenteles. Tvirtinama taip, kad nuo lenteles bet kada buti} galima nesunkiai nuimti ir vel pritvirtinti.
Ruosiant kailius, isdirbtq kailj rekomenduojama istempti. Pries tempiant, oda suvilgo-ma 40°C specialiu tirpalu (1 litrui vandens 30 g valgomosios druskos ir 30 g acto esenci-
109
l< >s), kailis susukamas ir padedamas vienai parai. Po to kailis, odq vilgant auksciau minetu in \nlu, atsargiai tempiamas j visas puses. Istemti kailio krastai pritvirtinami ir paliekama im l/iuti kambario temperaturoje. Isdziuvusi kailj galima tvirtinti prie pamusalo.
I ictuvoje, kaip ir daugelyje saliq, Medziokles trofejai vertinami pagal Tarptautines nu-dziokles ir medziojamujq gyvunq apsaugos tarybos (CIC) patvirtintas medziokles 11 < >fcjii vertinimo formules balais. Pasaulyje trofejai vertinami ir pagal kitas ji} vertinimo msi anas (Roulendo Vordo (Rowland Ward), BCC, SCI ir kt). Jvairus trofejai vertinami (•i u-/t;ii pagal nustatyt^ kiekvienos rusies trofejaus vertinimo metodika.. Pavyzdziui, \. 111n;int stirnino ragus, jvertinamas ju turis, mase, kiekvieno rago ilgis, sketra, spalva, I'aliioiumas, rozes, sakij virsunes, grozis; vertinant kaukoles, jvertinamas kaukoles ilps m plotis; vertinant vilko kailj, jvertinamas kailio ilgis ir plotis, plauku ilgis, plauki} i .inkiimas ir dangos tolygumas. Trofejus jvertina medziokles trofejq ekspertai.
Mediiotojas, sumedziojes raguotus elninius zveris (siuos zveris leidziama medzioti nk inrd/iotojamsselekcininkams),juragus,pasibaigusmedzioklessezonui,privalopri-
• i .ii vi 11 medziokles trofejl} apziura.. Nepristaciusieji baudziami. Sios apziuros organizuo-
11 mm is kasmet. Apziuros tikslas - pagal jvertinimui pateikiamus elniniu zverii} trofejus
mm .i.iivii, ar medziojant elninius zveris laikomasi ju atrankos reikalavimu, nustatyti}
I I i /veriu atrankines medziokles nuostatais. Po apziuros trofejai gra.zinami medzio-
i. m.i mis. liida trofejaus savininkas juos gali naudoti savo nuoziura, isskyrus atvejus, kai i • • 1111 s 11; i n ustato, kad medziokles trofejus gali buti vertas medziokles trofejl} parodos
! •'! >" I'>ks trofejus turi buti pristatytas bent j viena. medziokles trofejq parody, kad
i 'i 11 ii l\vri intas pagal tarptautinio medziokles trofejl} vertinimo formules ir buti} jrasytas
I1 mm m I. .s k;italoga_. Po parodos medziotojas juo gali disponuoti savo nuoziura.
M111/ inkles trofejl} apziurai gali buti pristatomi ir kiti medziokles trofejai, kurii} patei-i m 111•• i n• i;i privalomas (sernu iltys, vilku, barsuki}, lapiu, manguti} kaukoles, vilki} kai-i" 11 i"i, i'sant reikalui, jie buti} pasiulyti jvertinti medziokles trofeju parodoje pagal i n |H. ininu-s medziokles trofeju vertinimo formules.
I'.ij'.'l iiolejij visuma. galima spresti apie zveriu populiacijos bukle, struktura., me-'i ' 'i"|i| kvalit'ikacijq.
Mn l/ioklcs trofejl} parodos pagal savo statusa., apimtj buna skirtingu lygii}: vietines
lcl '.ijono,regiono),salies,tarptautines,pasaulines,atskiromedziotojoarklubo,
• I" .11 t.i|' '•• n p;m. Visi parodai pristatyti medziokles trofejai medziokles trofejl} ekspertu yra
i '"" p;inal larptautines medziokles trofeju vertinimo formules. Isleidziamas parodos
i .1 Mi >r..'s. kiiijaniesurasomivisitrofejai,ji}savininkai,igijimometaikvieta,visivertinimai " r. 11111111 is |va t inimas balais. Pagal ball} skaiciu trofejams skiriami parodos aukso, sidabro " i 'i i hi/i is Miodaliai. Pavyzdziui, 105-114,99 balo jvertintiems stirnino ragams skiriamas i 'i i flZOd nu-ilalis, 115-129,99 balo - sidabro, 130 ir daugiau ball} - aukso medalis. Stam-!• hi m.r.ii)paiodosepaprastaieksponuojamitikmedaliovertestrofejai.
I- id/, kaukoliq, ilch} saugojimui ypatingq sa.lygu nereikia, tik nepatartina, kad jie ' 11 • 11.11 k. 11 m 111| a psvieciami tiesioginiais saules spinduliais (blunka). Kailius butina nuo-i n .n n-.'i i iiii(ikailiagrauziu(kandziq),ju negalima laikyti dregnoje patalpoje, o taip pat i "i m >|c vu'iojc, kuri ilgq laikq buna apsviesta tiesioginiais saules spinduliais.
Medžioklės taisyklės medžioklės trofėjais įvardina teisetai sumedzioti} medziojamuju t-\ < inn) (I. ihs, inatuojamasbeivertinamas pagal Tarptautines medziokles irmedziojamuji}
> 1 1 1 1 1 . 1 1 is. 1 1 i^ns tarybos (CIC) medziokles trofeji} vertinimo formules arba kitas vertini-..... .1 .1. im.is Medziokles trofejais yra laikomossios Lietuvoje gyvenancii} medziojamuji}
' mill il.ilvs: siumbri}, briedzh}, tauriuju ir demetuji} elnii}, danieliu, muflonq, stirnini} • n mi su k.uik<)lcarjosdalimi,vilki},lusii},barsuki},lapii},manguti}kaukoles,serni}iltys, ill m n In. n(kailiai.|vairioskritusii} medziojamuji} gyvuni} dalys, kai nezinomajijkilme, i ........ . 1 1 1 s i ii i- 1 tfiojamuju gyvuni} daliu, taip pat numesti ragai nera medziokles trofejai.
l\ .n i. us dai minimi smulkieji (mazieji) trofejai. Tai tauriojo elnio virsutines iltys (per-i n 1 1. 1 1 il.iuivs), plcsriuji} zveriq iltys, Huberto kiryzius (kauliukas tauriojo elnio sirdyje), •.< mi- k< in (is serial, kiskiousai, stirnos koja, slankos pirmoji (neissivysciusi) didzioji i 'i lini i .inn >|i |)lnnksna (vadinamoji dailininko plunksna), slankos "sepetukas" (antuo-. !• r i. . i n I i.il uk's liaukos plunksna), did^iosios antics patino (gaigalo) antuodegio ries-i" I'luiiksiios, letervino ir fazano uodegos plunksnos ir kt. Is sii} smulkiuji} (maiijji}) H"ii iu< i.ik >uii jvairuspapuoSalai, kuriais puosiama ir medziotoji} apranga.
Mnl/ii >kli s 1 1 oli-jai, vertinami pagal Tarptautines medziokles ir medzJojamuji} gyvu-iii| a|)saiij.'.os larybos (C.IC) mediiokles trofeju vertinimo formules turi buti tinkamai paruosti. Medziokles trofeju paruosimo reikalavimus nustato Aplinko ministro patvir-tinta Medziokles trofeju apziuros tvarka (Zin., 2002, Nr. 32-1221). Elniniu zveriu, issky-rus briedzii}, ragai paruosiami su visa kaukole. Briedziu ragai gali buti paruosti tick su visa kaukole, tick tik su jos dalimi. Kaukoles kaulas turi buti nubalintas. Prie ragq turi buti apatinis zandikaulis (su dantimis), kuris nebalinamas (balinant pasikeicia dentino spalva, del ko buna sunku nustatyti tiksli} zveries amziuj.
Sumedzioto elninio raguoto zveries galva ties pirmu kaklo slanksteliu atsargiai, ne-pazeidziant kaukoles, peiliu atpjaunama nuo kaklo (jokiu budu negalima kirsti kirviu ar pjauti pjuklu) ir nulupama. Nuo galvos nulupama oda, kick jmanoma nupjaustomi rau-menys bei sausgysles. Pasalinamos akys, per ang^ pakausyje iskrapstomos smegenys (smegenys pasalinamos lengviau, kai krapstant, jos kartu isplaunamos vandens srove). Po to elniu ir stirninu kaukoles iki roziu panardinamos vandenyje. Briedzio kaukole (ar tik kaktikaulis - kaip jau mineta, dalj briedzio kaukoles leidziama nupjauti ir, jei taip daroma, racionalu tai atlikti is karto po to, kai nuo galvos nulupama oda) panardinama iki ragu nes jie isauge j sonus. Muflono kaukole vandenyje panardinama iki ragij pamato. Saltame vandenyje, j j vis keiciant, mirkoma apie parq laiko. Po to kaukole uzkaiciama virti. Pavirus keliolika minuch}, vanduo pakeiciamas ir vel verdama. Virti reikia tol, kol ant kaulo likusius mesos likucius nesunkiai galima nukrapstyti (negalima virti per ilgai, nes per jungtis atsiskiria paskiri kaulai). Raumenu, kremzliu likuciai nukrapstomi peiliu, se-peciu. Kaukole ir ragai kruopsciai nuplaunami. Kaukole balinama apdedant 30% vande-nilio perokside sumirkyta vata (svarbu, kad perokside sumirkusi vata nesiliestu prie rago, nes tos rago vietos taip pat isbaltu). Apdziuvusi vata vel sudrekinama vandenilio peroksidu. Isbalinta kaukole isdziovinama, jklijuojami iskrite dantys. Taip paruosti ragai su kaukole ar tik su jos dalimi (briedzii}) paprastai tvirtinami prie dekoratyvines lenteles. Tvirtinama taip, kad nuo lenteles bet kada buti} galima nesunkiai nuimti ir vel pritvirtinti.
Muflono ragai paruosiami panasiai kaip elninii} zverii} ragai. Skirtumas tas, kad, kiek pavirinus, nuo kaktikaulii} isaugi} nusimauna ragu makstys. Todel, kai tik jas galima numauti, reikia tai ir padaryti, o kaukole toliau virinti be ju. Nuimtos ragu makstys isvalomos, isdziovinamos ir veliau, isbalinus kaukole, is vidaus kiek pateptos klijais vel uzmaunamos ant popieriumi apsukti} kaktikaulio isaugu. Muflonu ragai paruosiami su visa kaukole. Tiesa, muflonu ragai j medziokles trofeju parodas priimami ir su galvos iskamsa. Padaryti kokybiskq galvos i§kamsq gali tik tos srities specialistas.
Kaukolii} (vilko, barsuko, lapes, manguto) ruosimas niekuo nesiskiria nuo ragi} ruo-simo, bet apatinis zandikaulis balinamas taip pat kaip ir likusi kaukoles dalis. Paruosta. kaukole galima tvirtinti prie dekoratyvines lenteles.
Ruosiant sernq iltis, pirmiausiai nupjaunamas (jokiu budu ne nukertamas!) serno snukis. Butina tureti omenyje tai, 2/3 ilciq yra zandikaulyje ir pjaunant jij negalima pazeisti. Nuo nupjauto snukio nulupus od<| (galima pirmiau nulupti oda., o po to nupjauti), jis verdamas tol, kol iltis bus jmanoma istraukti is zandikaulio. Atsargiai, nepazei-dziant ploni} krastq, isvaloma ilties pulpos ertme. Nuplautos iltys isdziovinamos. Pul-pos ertme uzpildoma kokia nors sukietejancia medziaga (pavyzdziui, epoksidine derva). Po to iltys tvirtinamos prie dekoratyvines lenteles. Tvirtinama taip, kad nuo lenteles bet kada buti} galima nesunkiai nuimti ir vel pritvirtinti.
Ruosiant kailius, isdirbtq kailj rekomenduojama istempti. Pries tempiant, oda suvilgo-ma 40°C specialiu tirpalu (1 litrui vandens 30 g valgomosios druskos ir 30 g acto esenci-
109
l< >s), kailis susukamas ir padedamas vienai parai. Po to kailis, odq vilgant auksciau minetu in \nlu, atsargiai tempiamas j visas puses. Istemti kailio krastai pritvirtinami ir paliekama im l/iuti kambario temperaturoje. Isdziuvusi kailj galima tvirtinti prie pamusalo.
I ictuvoje, kaip ir daugelyje saliq, Medziokles trofejai vertinami pagal Tarptautines nu-dziokles ir medziojamujq gyvunq apsaugos tarybos (CIC) patvirtintas medziokles 11 < >fcjii vertinimo formules balais. Pasaulyje trofejai vertinami ir pagal kitas ji} vertinimo msi anas (Roulendo Vordo (Rowland Ward), BCC, SCI ir kt). Jvairus trofejai vertinami (•i u-/t;ii pagal nustatyt^ kiekvienos rusies trofejaus vertinimo metodika.. Pavyzdziui, \. 111n;int stirnino ragus, jvertinamas ju turis, mase, kiekvieno rago ilgis, sketra, spalva, I'aliioiumas, rozes, sakij virsunes, grozis; vertinant kaukoles, jvertinamas kaukoles ilps m plotis; vertinant vilko kailj, jvertinamas kailio ilgis ir plotis, plauku ilgis, plauki} i .inkiimas ir dangos tolygumas. Trofejus jvertina medziokles trofejq ekspertai.
Mediiotojas, sumedziojes raguotus elninius zveris (siuos zveris leidziama medzioti nk inrd/iotojamsselekcininkams),juragus,pasibaigusmedzioklessezonui,privalopri-
• i .ii vi 11 medziokles trofejl} apziura.. Nepristaciusieji baudziami. Sios apziuros organizuo-
11 mm is kasmet. Apziuros tikslas - pagal jvertinimui pateikiamus elniniu zverii} trofejus
mm .i.iivii, ar medziojant elninius zveris laikomasi ju atrankos reikalavimu, nustatyti}
I I i /veriu atrankines medziokles nuostatais. Po apziuros trofejai gra.zinami medzio-
i. m.i mis. liida trofejaus savininkas juos gali naudoti savo nuoziura, isskyrus atvejus, kai i • • 1111 s 11; i n ustato, kad medziokles trofejus gali buti vertas medziokles trofejl} parodos
! •'! >" I'>ks trofejus turi buti pristatytas bent j viena. medziokles trofejq parody, kad
i 'i 11 ii l\vri intas pagal tarptautinio medziokles trofejl} vertinimo formules ir buti} jrasytas
I1 mm m I. .s k;italoga_. Po parodos medziotojas juo gali disponuoti savo nuoziura.
M111/ inkles trofejl} apziurai gali buti pristatomi ir kiti medziokles trofejai, kurii} patei-i m 111•• i n• i;i privalomas (sernu iltys, vilku, barsuki}, lapiu, manguti} kaukoles, vilki} kai-i" 11 i"i, i'sant reikalui, jie buti} pasiulyti jvertinti medziokles trofeju parodoje pagal i n |H. ininu-s medziokles trofeju vertinimo formules.
I'.ij'.'l iiolejij visuma. galima spresti apie zveriu populiacijos bukle, struktura., me-'i ' 'i"|i| kvalit'ikacijq.
Mn l/ioklcs trofejl} parodos pagal savo statusa., apimtj buna skirtingu lygii}: vietines
lcl '.ijono,regiono),salies,tarptautines,pasaulines,atskiromedziotojoarklubo,
• I" .11 t.i|' '•• n p;m. Visi parodai pristatyti medziokles trofejai medziokles trofejl} ekspertu yra
i '"" p;inal larptautines medziokles trofeju vertinimo formules. Isleidziamas parodos
i .1 Mi >r..'s. kiiijaniesurasomivisitrofejai,ji}savininkai,igijimometaikvieta,visivertinimai " r. 11111111 is |va t inimas balais. Pagal ball} skaiciu trofejams skiriami parodos aukso, sidabro " i 'i i hi/i is Miodaliai. Pavyzdziui, 105-114,99 balo jvertintiems stirnino ragams skiriamas i 'i i flZOd nu-ilalis, 115-129,99 balo - sidabro, 130 ir daugiau ball} - aukso medalis. Stam-!• hi m.r.ii)paiodosepaprastaieksponuojamitikmedaliovertestrofejai.
I- id/, kaukoliq, ilch} saugojimui ypatingq sa.lygu nereikia, tik nepatartina, kad jie ' 11 • 11.11 k. 11 m 111| a psvieciami tiesioginiais saules spinduliais (blunka). Kailius butina nuo-i n .n n-.'i i iiii(ikailiagrauziu(kandziq),ju negalima laikyti dregnoje patalpoje, o taip pat i "i m >|c vu'iojc, kuri ilgq laikq buna apsviesta tiesioginiais saules spinduliais.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 18:07
8.5. Medžioklinai lankai ir arbaletai.
Tai templiniai ginklai.Templinis ginklas yra toks šaunamasis ginklas, kurio sviediniui energiją suteikia tamprus elementas, naudojant žmogaus raumenų jėgą ar mechaninius įrenginius.
Medzioklinis lankas. Vienas seniausiq medziokles jrankiq. Tai streliq laidymo kankis. Svarbiausios jo dalys - lankas ir temple. Temple, lankui issitiesiant, ismeta strele. Pradzioje lankai buvo gaminami is medzio, o temples - is odos, zarnos ar augaiinio pluosto. Siuolaiki-niai lankai gaminami is jvairiq medziagq: metalo, plastiko k kt. Jie labai tobuli, tauri taikiklius, kartais net optinius, todel saudyti galima labai taikliai. Tai galingas ginklas - jegos pakanka net stambiam zveriui nukauti. Dabar lankai tampa vel populiarus, ypac Vakarq salyse.
Arbaletas. Tai lankas, jtvirtintas i apsoda.. Apsodas - tai specialus remas su atrama atremti j petj prie kurio pritvirtintas lankas. Svarbiausios jo dalys - lankas, temple ir temples jtempimo mechanizmas. Sis mechanizmas gali but j jvairios konstrukcijos: svirtine sistema, krumpliaratinis mechanizmas. Temple jtempiama temples jtempimo mechanizmu ir uzkabinama ant nuleistuko. Paspaudus nuleistuka^ temple ismeta strele^ Saudoma nuo peties, kaip is sautuvo. Siuolaikiniai arbaletai, kaip ir lankai, yra labai tobuli. Jie neretai net su optiniais taikikliais, todel saudyti jais galima labai taikliai. Tai labai galingi ginklai, gali buti zymiai galingesni uz lanka.-temple jtempiama jtempimo mechanizmq, todel lankas gali buti standesnis.
Leidimus lankams k arbaletams jsigyti ir nesioti Lietuvos Respublikos ginkli} k saudme-nq kontroles jstatymo (Zin., 2002, Nr. 13-467) nustatyta tvarka isduoda policijos jstaigos. Leidimai lankams k arbaletams jsigyti k nesioti medziokles tikslu isduodami ne jaunesniems kaip 18 metij Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, turintiems galiojantj medzio-tojo bilieta, k atitinkantiems kitus mineto jstatymo numatytus reikalavimus (ziur. 5.5.).
Tai templiniai ginklai.Templinis ginklas yra toks šaunamasis ginklas, kurio sviediniui energiją suteikia tamprus elementas, naudojant žmogaus raumenų jėgą ar mechaninius įrenginius.
Medzioklinis lankas. Vienas seniausiq medziokles jrankiq. Tai streliq laidymo kankis. Svarbiausios jo dalys - lankas ir temple. Temple, lankui issitiesiant, ismeta strele. Pradzioje lankai buvo gaminami is medzio, o temples - is odos, zarnos ar augaiinio pluosto. Siuolaiki-niai lankai gaminami is jvairiq medziagq: metalo, plastiko k kt. Jie labai tobuli, tauri taikiklius, kartais net optinius, todel saudyti galima labai taikliai. Tai galingas ginklas - jegos pakanka net stambiam zveriui nukauti. Dabar lankai tampa vel populiarus, ypac Vakarq salyse.
Arbaletas. Tai lankas, jtvirtintas i apsoda.. Apsodas - tai specialus remas su atrama atremti j petj prie kurio pritvirtintas lankas. Svarbiausios jo dalys - lankas, temple ir temples jtempimo mechanizmas. Sis mechanizmas gali but j jvairios konstrukcijos: svirtine sistema, krumpliaratinis mechanizmas. Temple jtempiama temples jtempimo mechanizmu ir uzkabinama ant nuleistuko. Paspaudus nuleistuka^ temple ismeta strele^ Saudoma nuo peties, kaip is sautuvo. Siuolaikiniai arbaletai, kaip ir lankai, yra labai tobuli. Jie neretai net su optiniais taikikliais, todel saudyti jais galima labai taikliai. Tai labai galingi ginklai, gali buti zymiai galingesni uz lanka.-temple jtempiama jtempimo mechanizmq, todel lankas gali buti standesnis.
Leidimus lankams k arbaletams jsigyti ir nesioti Lietuvos Respublikos ginkli} k saudme-nq kontroles jstatymo (Zin., 2002, Nr. 13-467) nustatyta tvarka isduoda policijos jstaigos. Leidimai lankams k arbaletams jsigyti k nesioti medziokles tikslu isduodami ne jaunesniems kaip 18 metij Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, turintiems galiojantj medzio-tojo bilieta, k atitinkantiems kitus mineto jstatymo numatytus reikalavimus (ziur. 5.5.).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 18:08
8.6. Medžioklinių šunų lauko bandymai, apžiūros, parodos.
Lauko bandymuose jvertinamas medziokliniq sunq tinkamumas medzioklei. Tai Siq sunq drestiros, gebejimo medzioti tikrinimas naturaliomis (specialios medziokles metu) ar dirbtinemis sajygomis (dirbtiniuose urvuose su gyva lape ar barsuku, aptvaruose su sernu). Dkbtines sajygos turi buti kick jmanoma panasesnes j naturalias. Sunq darba,, dresurq jvertina ekspertai kinologai pagal konkrecius reikalavimus.
Bandymai rengiami pagal atskirus medziokles budus ar kompleksiskai pagal sunq veislii} grupes (urviniai, skalikai, paukstiniai k t.t.). Lauko bandymuose sunys vertinami trijij laipsniq (pirmasis laipsnis auksciausias) diplomais.
Medziokliniq sum} lauko bandymus ar varzybas medziokles plotuose naturaliomis sa.lygomis vykdyti leidziama tik leidziamais tq gyvunij medziokles ar leidziamais tais budais medzioti terminais. Siems renginiams medziokles plotuose organizuoti privaloma tureti visus medzioklei butinus dokumentus.
Per apziuras medziokliniai sunys jvertinami kompleksiskai: k pagal eksterjera_, k pagal lauko bandymij rezultatus. Apziuros dazniausiai rengiamos pagal sunq grupes: pvz.: skaliku, laikij, urvinii}, paukstiniij k t.t. Buna tik jaunu, tik suaugusii} k visq (misrios) sum} apziuros.
Parodos - tai veislinii} medzioklinhj sunq demonstravimas kartu atliekant jq jvertinim^ pagal atitikima. veisles standartui, isrenkant geriausius sunis, suteikiant jvairius titulus (pavyzdziui, veisles nugaletojo, parodos nugaletojo, cempiono ir kt.). Geriausi sunys apdovanojami medaliais. Sunis ringe pagal nuostatus vertina teisejai - ekspertai kinologai. Jie turi teis? vertinti sunis parodose, apziurose, lauko bandymuose, varzybose.
Parodose visi sunys suskirstomi j grupes pagal veisles, lytj, amziq. Medziokliniai sunys, turintys lauko bandymij diplomus, pagal lauko bandymq metu jvertintas darbi-nes savybes, eksterjero jvertinima. parodoje, kilme, palikuonis yra bonituojami - jiems suteikiama elito, pirmoji ar antroji klases.
Medzioklinii} sunq parodos yra gera priemone k proga jvertinti medzioklines sunininkystes bukl?, pasiekimus k trukumus, pasikeisti patyrimu, pasimokyti. Jos buna jvairaus lygio: miesto, rajono, regiono, salies, tarptautines. Prieš kiekvieną parodą sudaromas parodos katalogas.
Lauko bandymuose jvertinamas medziokliniq sunq tinkamumas medzioklei. Tai Siq sunq drestiros, gebejimo medzioti tikrinimas naturaliomis (specialios medziokles metu) ar dirbtinemis sajygomis (dirbtiniuose urvuose su gyva lape ar barsuku, aptvaruose su sernu). Dkbtines sajygos turi buti kick jmanoma panasesnes j naturalias. Sunq darba,, dresurq jvertina ekspertai kinologai pagal konkrecius reikalavimus.
Bandymai rengiami pagal atskirus medziokles budus ar kompleksiskai pagal sunq veislii} grupes (urviniai, skalikai, paukstiniai k t.t.). Lauko bandymuose sunys vertinami trijij laipsniq (pirmasis laipsnis auksciausias) diplomais.
Medziokliniq sum} lauko bandymus ar varzybas medziokles plotuose naturaliomis sa.lygomis vykdyti leidziama tik leidziamais tq gyvunij medziokles ar leidziamais tais budais medzioti terminais. Siems renginiams medziokles plotuose organizuoti privaloma tureti visus medzioklei butinus dokumentus.
Per apziuras medziokliniai sunys jvertinami kompleksiskai: k pagal eksterjera_, k pagal lauko bandymij rezultatus. Apziuros dazniausiai rengiamos pagal sunq grupes: pvz.: skaliku, laikij, urvinii}, paukstiniij k t.t. Buna tik jaunu, tik suaugusii} k visq (misrios) sum} apziuros.
Parodos - tai veislinii} medzioklinhj sunq demonstravimas kartu atliekant jq jvertinim^ pagal atitikima. veisles standartui, isrenkant geriausius sunis, suteikiant jvairius titulus (pavyzdziui, veisles nugaletojo, parodos nugaletojo, cempiono ir kt.). Geriausi sunys apdovanojami medaliais. Sunis ringe pagal nuostatus vertina teisejai - ekspertai kinologai. Jie turi teis? vertinti sunis parodose, apziurose, lauko bandymuose, varzybose.
Parodose visi sunys suskirstomi j grupes pagal veisles, lytj, amziq. Medziokliniai sunys, turintys lauko bandymij diplomus, pagal lauko bandymq metu jvertintas darbi-nes savybes, eksterjero jvertinima. parodoje, kilme, palikuonis yra bonituojami - jiems suteikiama elito, pirmoji ar antroji klases.
Medzioklinii} sunq parodos yra gera priemone k proga jvertinti medzioklines sunininkystes bukl?, pasiekimus k trukumus, pasikeisti patyrimu, pasimokyti. Jos buna jvairaus lygio: miesto, rajono, regiono, salies, tarptautines. Prieš kiekvieną parodą sudaromas parodos katalogas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 18:10
8.7. Medžiojamųjų gyvunų globa žiemą.
Papildomo medziojamuji} gyvunq maitinimas ziem^ yra labai reikalingas. Tai padeda jiems iSgyventi gili^ ziemq, kai stinga naturaliq pasarq ar kai jie sunkiai prieinami. Turedami pakanka-mai pasaru, zverys nemigruoja ieskodami geresniq maitinimosi vietq k uzsilaiko tuose paciuo-se plotuose. Jie stipresni sulaukia pavasario, todel zveriq jaunikliai gimsta stipresni, gyvy-bingesni, o pauksciq detys buna gausesnes. Zverys daro mazesn? zala. zemes ukio pase-Hams k miskui (del paskutines prieiasties papildomas zverii| serimas tikslingas net vasara.).
Visus zveriq serimui naudojamus pasarus galima suskirstyti j tris grupes: grubieji, sultingieji, koncentruotieji. Be pasarij zverims reikalingi k mineraliniai priedai.
Grubieji paSarai. Tai §ienas, dobilai, sluoteles, medziq ugliai, sakeles, zieve. Sienq reikia ruo§ti, kol zole dar neperaugusi. Nekokybisko, suplekusio §ieno, supelijusiij sluoteliq zverys needa. Visiskai netinkamas sienas k yra is viksvq bei slapiq pievq augalq. Sluoteles i isamos pkmoje vasaros puseje is drebuliq, gluosniu, a/uolu, berzq, lazdynq k kitu_ medziq k krumq lapuotq sakeliq bei iS puskrumiq k zolinii} augalq - avieciq, dilgeliq, kiechj, topinambq ir kitq. Kktavietese liekancias lapuodiq medziq Sakas tikslinga iki pavasario nenaikinti. Sude-i inus su m^kininkais, specialiai zveriq serimui iiema. nuleidziamos drebules.
Sultingieji paSarai. Tai runkeliai, bulves, morkos, kopustai ir jq atliekos, silosas. Sie pasarai ziema. zverims butini. Juos eda elniai, stirnos, §ernai, kiskiai.
Koncentruotieji pasarai. Tai jvairus grudai (kvieciai, mieziai, avizos, kukuruzai) ir jq ;itliekos, pabkos, kombinuotieji pasarai, maisto atliekos. Tokius pasarus labai noriai eda clniniai zverys, sernai, lesa antys. Pabiromis lesinamos kurapkos.
Grubiqjq, sultingqjq pasarq ir net koncentruotqjq pasarq zverys randa tinkamai jruoStuose pasariniuose laukeliuose.
Mineraliniai pasarai. Tki valgomoji druska (natrio chloridas). Kai kuriems zverims ji yra tiesiog butina. Druska duodama kartu su kitais pasarais arba atskkai. Zverims reikalingi k m ikroelementai (varis, cinkas, boras, manganas, kobaltas, jodas k kt.). Todel tinkamiausia yra gabaline laizomoji galvijams skirta druska, kurioje yra visas reikiamas mikroelementq kompleksas. Reikiamu mikroelementq kompleksu galima praturtinti k zverims duodama. paprasta. valgomaja. druskq. Druska su mikroelementaisypac reikalinga ragq auginimo ir neStumo laikotarpiu. Pasarai dedami j edzias, jvakias seryklas (ziur. 9.7.).
Ziemojancios antys seriamos koncentruotais pasarais: dazniausiai grudais, grudq ir maisto atliekomis (svarbu, kad maisto atliekose nebutq druskos, nes ji pauksciams kcnksminga). Jos noriai lesa susmulkintus runkelius, bulves, darzoves. Pasara. geriau-siai berti tiesiai j vandenj (gylis turi nevirsyti 20 cm ir srove toje vietoje neturi buti stipri), arba j lovelius, ant kuriq kas 5-6 cm uzdeti metaliniai lankeliai. Taip maitinant, antims skirtq pasarq nesulesa varniniai pauksciai.
Kurapkoms ir fazanams jq laikymosi vietose is egles sakq pastatomos lesyklos-sleptu-vcs. I^sinama grudq atliekomis, pabiromis. Prie lesyklq turi buti smulkaus zvyro, is kurio pauk&iai paskenka normaliam maisto virskinimui butinq smulkiq akmenukq. Sie pauksciai iiema. labai megsta ziemkenciq zelmenis. Todel, kai sniego danga stora k pauksciai iki jq ncprisikapsto, patartina nuo didesniq ar mazesniq zelmenq ploteliq nuvalyti sniega.
Pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus draudžia Medžioklės taisyklės.
Papildomo medziojamuji} gyvunq maitinimas ziem^ yra labai reikalingas. Tai padeda jiems iSgyventi gili^ ziemq, kai stinga naturaliq pasarq ar kai jie sunkiai prieinami. Turedami pakanka-mai pasaru, zverys nemigruoja ieskodami geresniq maitinimosi vietq k uzsilaiko tuose paciuo-se plotuose. Jie stipresni sulaukia pavasario, todel zveriq jaunikliai gimsta stipresni, gyvy-bingesni, o pauksciq detys buna gausesnes. Zverys daro mazesn? zala. zemes ukio pase-Hams k miskui (del paskutines prieiasties papildomas zverii| serimas tikslingas net vasara.).
Visus zveriq serimui naudojamus pasarus galima suskirstyti j tris grupes: grubieji, sultingieji, koncentruotieji. Be pasarij zverims reikalingi k mineraliniai priedai.
Grubieji paSarai. Tai §ienas, dobilai, sluoteles, medziq ugliai, sakeles, zieve. Sienq reikia ruo§ti, kol zole dar neperaugusi. Nekokybisko, suplekusio §ieno, supelijusiij sluoteliq zverys needa. Visiskai netinkamas sienas k yra is viksvq bei slapiq pievq augalq. Sluoteles i isamos pkmoje vasaros puseje is drebuliq, gluosniu, a/uolu, berzq, lazdynq k kitu_ medziq k krumq lapuotq sakeliq bei iS puskrumiq k zolinii} augalq - avieciq, dilgeliq, kiechj, topinambq ir kitq. Kktavietese liekancias lapuodiq medziq Sakas tikslinga iki pavasario nenaikinti. Sude-i inus su m^kininkais, specialiai zveriq serimui iiema. nuleidziamos drebules.
Sultingieji paSarai. Tai runkeliai, bulves, morkos, kopustai ir jq atliekos, silosas. Sie pasarai ziema. zverims butini. Juos eda elniai, stirnos, §ernai, kiskiai.
Koncentruotieji pasarai. Tai jvairus grudai (kvieciai, mieziai, avizos, kukuruzai) ir jq ;itliekos, pabkos, kombinuotieji pasarai, maisto atliekos. Tokius pasarus labai noriai eda clniniai zverys, sernai, lesa antys. Pabiromis lesinamos kurapkos.
Grubiqjq, sultingqjq pasarq ir net koncentruotqjq pasarq zverys randa tinkamai jruoStuose pasariniuose laukeliuose.
Mineraliniai pasarai. Tki valgomoji druska (natrio chloridas). Kai kuriems zverims ji yra tiesiog butina. Druska duodama kartu su kitais pasarais arba atskkai. Zverims reikalingi k m ikroelementai (varis, cinkas, boras, manganas, kobaltas, jodas k kt.). Todel tinkamiausia yra gabaline laizomoji galvijams skirta druska, kurioje yra visas reikiamas mikroelementq kompleksas. Reikiamu mikroelementq kompleksu galima praturtinti k zverims duodama. paprasta. valgomaja. druskq. Druska su mikroelementaisypac reikalinga ragq auginimo ir neStumo laikotarpiu. Pasarai dedami j edzias, jvakias seryklas (ziur. 9.7.).
Ziemojancios antys seriamos koncentruotais pasarais: dazniausiai grudais, grudq ir maisto atliekomis (svarbu, kad maisto atliekose nebutq druskos, nes ji pauksciams kcnksminga). Jos noriai lesa susmulkintus runkelius, bulves, darzoves. Pasara. geriau-siai berti tiesiai j vandenj (gylis turi nevirsyti 20 cm ir srove toje vietoje neturi buti stipri), arba j lovelius, ant kuriq kas 5-6 cm uzdeti metaliniai lankeliai. Taip maitinant, antims skirtq pasarq nesulesa varniniai pauksciai.
Kurapkoms ir fazanams jq laikymosi vietose is egles sakq pastatomos lesyklos-sleptu-vcs. I^sinama grudq atliekomis, pabiromis. Prie lesyklq turi buti smulkaus zvyro, is kurio pauk&iai paskenka normaliam maisto virskinimui butinq smulkiq akmenukq. Sie pauksciai iiema. labai megsta ziemkenciq zelmenis. Todel, kai sniego danga stora k pauksciai iki jq ncprisikapsto, patartina nuo didesniq ar mazesniq zelmenq ploteliq nuvalyti sniega.
Pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus draudžia Medžioklės taisyklės.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 18:40
8.8. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių draudimai, susiję su medžiojamosios faunos ir medžioklinių įrengimų apsauga.
Pagal medžioklės taisyklės Lietuvoje draudžiama:
- medžioti medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioti neleidžiama, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo;
- ardyti medžiojamųjų gyvūnų urvus, namelius ir užtvankas, išskyrus atvejus, kai medžiojama su urviniais šunimis (po medžioklės privaloma sutvarkyti iškastus urvus bei bebrų namelius perspektyviose bebravietese; tai netaikoma tais atvejais, kai likviduojamos neperspektyvios bebravietės);
- medžioti gyvūnus, kurie gelbstisi nuo potvynio, gaisro ir kitų stichinių nelaimių, taip pat jaunus, dar neskraidančius jauniklius;
- gadinti ir naikinti bokštelius, edžias, kitus biotechninius įrenginius ir priemones, pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus.
Saugus elgesys medžioklėje
1. Kaip elgtis išardant arba sudedant medžioklinį šautuvą?
Kiekvienu atveju su medžiokliniu ginklu reikia elgtis kaip su užtaisytu, kad nekiltų grėsmė aplinkiniams. Išardant ir sudedant medžioklinį šautuvą, vamzdžių negalima atgręžti į žmones. Išardant arba sudedant šautuvą negalima naudoti jėgos.
2.Galimos šūvių kryptys, medžiojant su varovais, kai medžiotojai išrikiuojami ir dešiniajame flange.
Flanginė linija. Jei dešiniajame flange stovi tik vienas medziotojas, prieš flanginę liniją jis gali šauti lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešiną nuo jos, o taip pat bet kuria kryptimi už flanginės linijos (jo šaudymo sektorius yra 270 laipsnių).
Jei dešiniajame flange stovi ne vienas medžiotojas, tai pirmasis medžiotojas (pirmasis nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo) gali šauti lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę, bet ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo flanginės linijos. Jis taip pat gali šauti už flanginės linijos, bet ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos į tą pusę, kurioje stovi kitas flanginės linijos medžiotojas. Galinis flanginės linijos medžiotojas, gali šauti prieš flanginę liniją ir už flanginės linijos ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos į tą pusę, kurioje stovi kitas medžiotojas. Tarpiniai flanginės linijos medžiotojai (ne pirmas ir ne paskutinis flanginėje linijoje) gali šauti prieš flanginę liniją ir už flanginės linijos ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos.
Pagrindinė linija. Pagrindinės linijos dešiniajame gale stovintis medžiotojas prieš pagrindinę liniją gali šauti lygiagrečiai su flangine linija ir į kairę nuo jos, bet ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo pagrindinės linijos. Jis taip pat gali šauti už pagrindinės linijos, bet ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos į tą pusę, kurioje stovi kiti medžiotojai. Kiti pagrindinės linijos medžiotojai gali šauti prieš pagrindinę liniją ir už pagrindinės linijos ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos.
3. Medžioklinio šautuvo padėtis pereinant iš vienos vietos į kitą, kai lyja arba sninga.
Medžioklės taisyklėse tai nereglamentuota. Patartina medžioklinius šautuvus neštis vamzdžiais nukreiptais žemyn, kad į juos nepatektų vanduo ir sniegas.
4. Kaip turi būti įrengtas žvėrių tykojimo bokštelis?
Tykojimo bokštelio kopėčios, grindys, sėdynės ir kitos dalys turi būti tvirtos, o pats bukštelis patogus laukti medžiojamųjų gyvunų ir patogus šaudyti.
5. Kokiame aukštyje galima šaudyti prie vandens telkinio pakrantės skrendančius paukščius ?
Draudžiama šaudyti paukščius skrendančius žmogaus ūgio aukštyje.
Pagal medžioklės taisyklės Lietuvoje draudžiama:
- medžioti medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioti neleidžiama, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo;
- ardyti medžiojamųjų gyvūnų urvus, namelius ir užtvankas, išskyrus atvejus, kai medžiojama su urviniais šunimis (po medžioklės privaloma sutvarkyti iškastus urvus bei bebrų namelius perspektyviose bebravietese; tai netaikoma tais atvejais, kai likviduojamos neperspektyvios bebravietės);
- medžioti gyvūnus, kurie gelbstisi nuo potvynio, gaisro ir kitų stichinių nelaimių, taip pat jaunus, dar neskraidančius jauniklius;
- gadinti ir naikinti bokštelius, edžias, kitus biotechninius įrenginius ir priemones, pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus.
Saugus elgesys medžioklėje
1. Kaip elgtis išardant arba sudedant medžioklinį šautuvą?
Kiekvienu atveju su medžiokliniu ginklu reikia elgtis kaip su užtaisytu, kad nekiltų grėsmė aplinkiniams. Išardant ir sudedant medžioklinį šautuvą, vamzdžių negalima atgręžti į žmones. Išardant arba sudedant šautuvą negalima naudoti jėgos.
2.Galimos šūvių kryptys, medžiojant su varovais, kai medžiotojai išrikiuojami ir dešiniajame flange.
Flanginė linija. Jei dešiniajame flange stovi tik vienas medziotojas, prieš flanginę liniją jis gali šauti lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešiną nuo jos, o taip pat bet kuria kryptimi už flanginės linijos (jo šaudymo sektorius yra 270 laipsnių).
Jei dešiniajame flange stovi ne vienas medžiotojas, tai pirmasis medžiotojas (pirmasis nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo) gali šauti lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę, bet ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo flanginės linijos. Jis taip pat gali šauti už flanginės linijos, bet ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos į tą pusę, kurioje stovi kitas flanginės linijos medžiotojas. Galinis flanginės linijos medžiotojas, gali šauti prieš flanginę liniją ir už flanginės linijos ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos į tą pusę, kurioje stovi kitas medžiotojas. Tarpiniai flanginės linijos medžiotojai (ne pirmas ir ne paskutinis flanginėje linijoje) gali šauti prieš flanginę liniją ir už flanginės linijos ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos.
Pagrindinė linija. Pagrindinės linijos dešiniajame gale stovintis medžiotojas prieš pagrindinę liniją gali šauti lygiagrečiai su flangine linija ir į kairę nuo jos, bet ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo pagrindinės linijos. Jis taip pat gali šauti už pagrindinės linijos, bet ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos į tą pusę, kurioje stovi kiti medžiotojai. Kiti pagrindinės linijos medžiotojai gali šauti prieš pagrindinę liniją ir už pagrindinės linijos ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos.
3. Medžioklinio šautuvo padėtis pereinant iš vienos vietos į kitą, kai lyja arba sninga.
Medžioklės taisyklėse tai nereglamentuota. Patartina medžioklinius šautuvus neštis vamzdžiais nukreiptais žemyn, kad į juos nepatektų vanduo ir sniegas.
4. Kaip turi būti įrengtas žvėrių tykojimo bokštelis?
Tykojimo bokštelio kopėčios, grindys, sėdynės ir kitos dalys turi būti tvirtos, o pats bukštelis patogus laukti medžiojamųjų gyvunų ir patogus šaudyti.
5. Kokiame aukštyje galima šaudyti prie vandens telkinio pakrantės skrendančius paukščius ?
Draudžiama šaudyti paukščius skrendančius žmogaus ūgio aukštyje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 18:59
9 BILIETAS
Lietuvos Raudonoji knyga, gyvunai, įtraukti į Raudonają knygą.
Lietuvos raudonoji knyga (toliau-RK)-retų ir nykstančių gyvunų, augalų ir grybų "i ni i'. 11-. ni li i |i|,kurias Lietuvos Respublikos saugomi} gyvuni}, augal^, grybi} rusiij it i" min|i| |si.nyrn;isskelbiasaugomomis, s^rasas, taip pat informacija apie tij rusii} ir
1 1111111< 111111. |, joms gresiant j isnykimo pavoji}, rusii} ir jq populiacijq, bendrijq radvie-
. hi H nifivK i iij(buveinii})bukle Lietuvoje ir priemones joms issaugoti.
l< K '..|i .is;) sudaro, tvarko, tikslina ir tvirtina, taip pat jos leidyba^ organizuoja Aplin-
i • ' ••!• -ii]a. RKleidziamanereciaukaipkaslOmetq.JrasytijRKretasknykstancias
in i. r.l'i.niktiisjos,pakeistiatskirosrusiesstatusjjardarytikituspakeitimusknygoje cili .nilvii mokslines ir kitos valstybines bei visuomenines jstaigos ir organizacijos, ii .k in niokslininkai.
I 'ii moji RK jsteigta 1976 m. (pirmoji pasaulyje - Pasaulio raudonoji knyga -1966 m.). I >.ilMiimis j RK jrasyti} saugomq gyvuni}, augalq ir grybq rusiq saj:asas patvirtintas
' i in. Siame s^rase net 784 ru§ys. Jos suskirstytos j sesias kategorijas: 0 (Ex) - isny-
k iim< >s, i (H) - isnykstancios, 2 (V) -pazeidziamos, 3 (R) -retos, 4 (I)-retosirnepakan-k.iui.ii istirtos,5 (Rs)-issaugotos. Tai atitinka pasaulyje paplitusj skirstyma,. Palygini-i m i ii v, 111 ma pasakyti, kad pirmoje RK buvo jrasyta 41 gyvunq ir 30 augali} ru§iq ir viena r\viiihj - kamaniq - gentis, t.y. visos kamaniij rusys.
| clabartin? RK jrasytos 22 zinduolii} rusys. Jq tarpe yra ir keletas medZiojamqjq /iiuluoliq rusiq: stumbras, rudasis lokys, lusis, udra, europine audine, sermuonelis, l).iliasis ki§kis. Be siq rusiq jrasytas ilgasnukis ruonis, beriine sicista, 3 rusiq miegape-Ics, 10 rusiq siksnosparniai.
Pauksdiu s^rasq sudaro 76 rusys. Jq tarpe pilkoji ir mazoji z^sys, 7 rusiq antys, kurtinys, tetervinas, zvyre (ka^kada vadinta baltuoju tetervinu), putpele, gerve, griezle, km velis uldukas, didysis baublys, juodasis gandras, 15 rusiq plesrieji pauksciai (ereliai, sakalai, vanagai), 7 rusiq peledos, 4 ru§iq geniai, ir dar kitq 32 rusiq pauksdiai.
Suprantama, medzioti j RK jrasytus gyvunus kategoriskai draudziama.
RK yra jrasytq ir ropliq (2 rugys), varliagyviq (4), zuvq (8), moliuskq (4), vorq (4), vabzdziq (108), ve2iagyviq (7), deliq (1), o taip pat augalq (357), grybq (132), kerpiq (59).
U2 zalq ir nuostolius, padarytus sunaikinus j RK knyg^ jrasytq rusiq gyvunus (taip pat augalus, grybus), jq buveines, pauksciq kiausinius yra nustatyti konkretus tarifai (liur. 1.8.), kuriq dydziai kasmet indeksuojami. Indeksuotq tarifq dydzius tvirtina Aplinkos ministras.
Lietuvos Raudonoji knyga, gyvunai, įtraukti į Raudonają knygą.
Lietuvos raudonoji knyga (toliau-RK)-retų ir nykstančių gyvunų, augalų ir grybų "i ni i'. 11-. ni li i |i|,kurias Lietuvos Respublikos saugomi} gyvuni}, augal^, grybi} rusiij it i" min|i| |si.nyrn;isskelbiasaugomomis, s^rasas, taip pat informacija apie tij rusii} ir
1 1111111< 111111. |, joms gresiant j isnykimo pavoji}, rusii} ir jq populiacijq, bendrijq radvie-
. hi H nifivK i iij(buveinii})bukle Lietuvoje ir priemones joms issaugoti.
l< K '..|i .is;) sudaro, tvarko, tikslina ir tvirtina, taip pat jos leidyba^ organizuoja Aplin-
i • ' ••!• -ii]a. RKleidziamanereciaukaipkaslOmetq.JrasytijRKretasknykstancias
in i. r.l'i.niktiisjos,pakeistiatskirosrusiesstatusjjardarytikituspakeitimusknygoje cili .nilvii mokslines ir kitos valstybines bei visuomenines jstaigos ir organizacijos, ii .k in niokslininkai.
I 'ii moji RK jsteigta 1976 m. (pirmoji pasaulyje - Pasaulio raudonoji knyga -1966 m.). I >.ilMiimis j RK jrasyti} saugomq gyvuni}, augalq ir grybq rusiq saj:asas patvirtintas
' i in. Siame s^rase net 784 ru§ys. Jos suskirstytos j sesias kategorijas: 0 (Ex) - isny-
k iim< >s, i (H) - isnykstancios, 2 (V) -pazeidziamos, 3 (R) -retos, 4 (I)-retosirnepakan-k.iui.ii istirtos,5 (Rs)-issaugotos. Tai atitinka pasaulyje paplitusj skirstyma,. Palygini-i m i ii v, 111 ma pasakyti, kad pirmoje RK buvo jrasyta 41 gyvunq ir 30 augali} ru§iq ir viena r\viiihj - kamaniq - gentis, t.y. visos kamaniij rusys.
| clabartin? RK jrasytos 22 zinduolii} rusys. Jq tarpe yra ir keletas medZiojamqjq /iiuluoliq rusiq: stumbras, rudasis lokys, lusis, udra, europine audine, sermuonelis, l).iliasis ki§kis. Be siq rusiq jrasytas ilgasnukis ruonis, beriine sicista, 3 rusiq miegape-Ics, 10 rusiq siksnosparniai.
Pauksdiu s^rasq sudaro 76 rusys. Jq tarpe pilkoji ir mazoji z^sys, 7 rusiq antys, kurtinys, tetervinas, zvyre (ka^kada vadinta baltuoju tetervinu), putpele, gerve, griezle, km velis uldukas, didysis baublys, juodasis gandras, 15 rusiq plesrieji pauksciai (ereliai, sakalai, vanagai), 7 rusiq peledos, 4 ru§iq geniai, ir dar kitq 32 rusiq pauksdiai.
Suprantama, medzioti j RK jrasytus gyvunus kategoriskai draudziama.
RK yra jrasytq ir ropliq (2 rugys), varliagyviq (4), zuvq (8), moliuskq (4), vorq (4), vabzdziq (108), ve2iagyviq (7), deliq (1), o taip pat augalq (357), grybq (132), kerpiq (59).
U2 zalq ir nuostolius, padarytus sunaikinus j RK knyg^ jrasytq rusiq gyvunus (taip pat augalus, grybus), jq buveines, pauksciq kiausinius yra nustatyti konkretus tarifai (liur. 1.8.), kuriq dydziai kasmet indeksuojami. Indeksuotq tarifq dydzius tvirtina Aplinkos ministras.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 19:06
9.2. Šernas: išvaizda, amžiaus nustatymas, gyvenamoji aplinka, mityba, veisimasis, gyvenimo būdas, pėdsakai, medžioklės terminai ir būdai, poveikis žemės ir miškų ūkiui. Šernų platinamos užkrečiamos ligos.
Patinų (kuilių) kūno masė iki 200 (retai iki 300), pateliq (kiauliq) - iki 130-150 kg. Galva didele, plei§ti§ka. Snukis ilgas, baigiasi knysle. Akys mazos. Kaklas nefymus. Liemuo iš sono kick plokscias. Pirmameciq sernq kunas apaugfs rusvai rudais, o suaugusiq -juosvais seriais. Vasara^ seriai sviesesni, trumpesni, retesni. Ziemq po jais yra tankus rudi vilnaplaukiai. Ilgiausi seriai auga ant keteros. Uodega baigiasi ilgq plaukq kuokstu - kutu. Kojos trumpos.
Pirmameciai sernai ziem^ issiskiria nedideliu ugiu ir rusvai rudu kailiu. Vyresniq kailis tamsus. Pinnameciai ir antrameciai (iki rujos), nepriklausomai nuo lyties, laikosi buriais (bando-mis). Buryje buna ir suaugusi patele (motina), neretai ne viena (kai susiburia kelios Seimos).
Treciameciai ir vyresni patinai laikosi pavieniui. Jq papilveje matomas pailgejusiq plaukij kuokstas - sepetelis. Vidutinio amziaus (3-6 m.) patinq snukis pakumpes, nuga-ros linija nuo kuno vidurio uodegos link eina zemyn, uodegos kutas nukar^s zemiau slaunies sanario. Senq patinq snukis labai pakumpes, rySkios iltys, nugaros linija nuo vidurio staiga islinkusi zemyn. Dar stambesne ir ilgesne, su dideliu kutu uodega.
Pateliq uodega be ryskaus kuto. Vidutinio amziaus (3-6 m.) pateles nugaros linija tiesi. Uodega iki slaunies sanario ar kick ilgesne. Ryskus speniai (vasaraj. Seni} pateliu nugaros linija tiesi arba, labai senq, ties viduriu jlinkusi. Uodega ilga, j galq plonejanti, nukarusi gerokai zemiau kulno sanario. Speniai neryskus (vasaraj. Snukis pakumpes, bet maziau nei patinq.
Gyvena miskuose (labiausiai jiems tinkami nelabai dideli, su dirbamais laukais besi-kaitaliojantys miskai), krumynuose. Vasarq daznai apsistoja aukstq zoliniq augalq sa2a-lynuose (dilgelynuose, vingiorykstynuose, paezeriq ar kitq dregnq vietq nendrynuose ir net kulturini ij augalu laukuose - kukuruzuose, kvieciuose).
Maitinasi dazniausiai ne miskuose, o zemes ukio naudmenose. Maistas labai jvairus. Apie 95% raciono sudaro augalinis maistas. Eda grudus, pozemines augalq dalis, zolf, giles, obuolius. Likusius apie 5% raciono sudaro gyvuninis maistas: peliniai grauzikai, vabzdziai ir jij lervas, sliekai, moliuskai (sraiges, dvigeldziai), dvesena. Vasar^ ir rudenj didel? maisto dalj sudaro zemes ukio kulturos (grudines esti pradeda nuo pienines brandos).
Lytiskai subr^sta antraisiais metais, pateles - kartais 8-10 men. amziaus. Jei populiacijoje yra pakankamai vyresnio amziaus patinq, jaunesni kaip 3,5 metq rujoje nedalyvauja - nu-konkuruoja vyresni. Ruja lapkricio-gruodzio (sausio) men. Patinai kartais tarpusavyje run-giasi. Nestumas apie 4 men. Dauguma jaunikliq gimsta kovo-balandzio (geguzes) men. Patele atsiskiria nuo bandos ir nuosalipje vietoje padarytame guolyje atveda 4-8 (iki 12) jaunikliq. Apie savaite laiko jie guli guolyje, veliau pradeda sekioti paskui moling, o nuo 2-3 savaiciu jau knaisioja zeme. Patele, budama su jaunikliais, gali buti agresyvi. Jaunikliai i§ilgai gelsvai ir rudai dryzuoti. Po 3-5 men. dryzuotumas isnyksta ir kailis tampa rusvai rudas.
Pateles ir pirmameciai bei antrameciai Jaunikliai gyvena buriais (bandomis). Treciameciai ir vyresni patinai laikosi pavieniui. Aktyvus sutemose ir naktj. Vasara^ maudosi purve ir, po to, trinasi j medzius. Ziem^ is saku, zoliq neretai jsiruosia guolius. Kartais, ypac seni patinai, gulasi jsiknis? j skruzdelynus (siekiant to isvengti, skruzdelynai ap-tveriami). Atsargus ir jautrus. Mato prastai, bet judancius objektus pastebi greitai. Turi gera^ uosle ir klausq, jaucia zemes virpesius. Konkuruoja su tauriaisiais elniais. Ten, kur tauriujq elniu nemazai, jie sernus i§ seryklq isveja.
Pedos panasios j tauriojo elnio pedas, bet §erni} kra§tiniai pirstai (II ir V) yra zemai ir nemazi, todel einant siekia zeme ir atsispaudzia net tvirtame grunte. Pagal pedas galima nustatyti zveries dydj. Veiklos pedsakai, tai isknisimai, maudymosi purve vietos, tryni-mosi medziai.
115
Sri mis nu-d/ioti Icidziama pagal licencijas: jauniklius, visus antramedius Sernus ir vvu •sinus in i .mi i iimcciuspatinus- nuo geguzes 1 d. ikikovol d. (nuo vasario 2 d. iki k.-\(> I d tik lykojant bokSteliuose), vyresnes nei antrametes pateles -nuo spalio 1 iki \.r..uiu I d In- mcdziojami tykojant, selinant, varant. Is lygiavamzdzio sautuvo §auna-in.i.i.iiiil)iomis(8-9mm) grankulkemis arba kulkomis, bet draudziama §auti is didesnio k.n|i I1' iiK-iri) atstumo. I§ graiztvinio sautuvo draudziama saudyti istisai dengtomis k nlki inns ir Soviniais, kuriu kulkos energija 100 metrq atstumuyra mazesne kaip 2500 ilm 1 1< i •,.iuu;ini;is suaug^s sernas) arba mazesne kaip 2000 dzauliu (jei saunamas .mi i .11 ..... . m i n.is ai ha jauniklis). Patikimiausias suvis-j sirdies plot^.
i iii.H i|us spccialistui patikrinti visus sumedziotus Sernus, ar sie nera uzsikret? in. inn. h. ..-. I. ii dii/niausiai semi} platinama uzkreciama liga (iiur. 7.4.). Kol patikrinimo i . i ' 1 1 • 1 1 1 1 ii i . i / \ c rien^ naudoti draudziama. Vertingas trof ejus yra serno iltys. Butin a in. i mi ii |wiU()Sti(ziur. 8.4.).
..... . 1 1 1 i n damiesi femes ukio naudmenose, gali padaryti nemaz^ zal^. Mat jie
in ...... i- . i . i k v i < • i1 1 1 1 , avizq, misiniu, zirniq, kmynu, kukuruzq paselius, isknisa pasodintas
i.ni , pi, \.is, f,:inyklas. Norint atitraukti Sernus nuo zemes ukio kulturq, jruosiami i ..... n .1 1 s k I vi h- I iai. MiSke sernai laikytini naudingais. Nors eda sliekus, isknisa skruz-
.!• im..i In i sunaikina ir daug misko kenkejq. Suknisdami misko paklote, pagreitina ......... ii.-.m i |os proces^, pagerina s^lygas savaiminiam misko atzelimui.
• ...... i I u-iiivoje daugiausiai buvo devinto desimtmecio pabaigoje - apie 24 tukst.
'i in i 'i n i.' in. mediiokles sezone sumedziota apie 10 tukst. (didziausias per vien^ me-ii. nczi >m;| sumedziotq siq zveriq skaicius buvo 23,5 tukst.).
Patinų (kuilių) kūno masė iki 200 (retai iki 300), pateliq (kiauliq) - iki 130-150 kg. Galva didele, plei§ti§ka. Snukis ilgas, baigiasi knysle. Akys mazos. Kaklas nefymus. Liemuo iš sono kick plokscias. Pirmameciq sernq kunas apaugfs rusvai rudais, o suaugusiq -juosvais seriais. Vasara^ seriai sviesesni, trumpesni, retesni. Ziemq po jais yra tankus rudi vilnaplaukiai. Ilgiausi seriai auga ant keteros. Uodega baigiasi ilgq plaukq kuokstu - kutu. Kojos trumpos.
Pirmameciai sernai ziem^ issiskiria nedideliu ugiu ir rusvai rudu kailiu. Vyresniq kailis tamsus. Pinnameciai ir antrameciai (iki rujos), nepriklausomai nuo lyties, laikosi buriais (bando-mis). Buryje buna ir suaugusi patele (motina), neretai ne viena (kai susiburia kelios Seimos).
Treciameciai ir vyresni patinai laikosi pavieniui. Jq papilveje matomas pailgejusiq plaukij kuokstas - sepetelis. Vidutinio amziaus (3-6 m.) patinq snukis pakumpes, nuga-ros linija nuo kuno vidurio uodegos link eina zemyn, uodegos kutas nukar^s zemiau slaunies sanario. Senq patinq snukis labai pakumpes, rySkios iltys, nugaros linija nuo vidurio staiga islinkusi zemyn. Dar stambesne ir ilgesne, su dideliu kutu uodega.
Pateliq uodega be ryskaus kuto. Vidutinio amziaus (3-6 m.) pateles nugaros linija tiesi. Uodega iki slaunies sanario ar kick ilgesne. Ryskus speniai (vasaraj. Seni} pateliu nugaros linija tiesi arba, labai senq, ties viduriu jlinkusi. Uodega ilga, j galq plonejanti, nukarusi gerokai zemiau kulno sanario. Speniai neryskus (vasaraj. Snukis pakumpes, bet maziau nei patinq.
Gyvena miskuose (labiausiai jiems tinkami nelabai dideli, su dirbamais laukais besi-kaitaliojantys miskai), krumynuose. Vasarq daznai apsistoja aukstq zoliniq augalq sa2a-lynuose (dilgelynuose, vingiorykstynuose, paezeriq ar kitq dregnq vietq nendrynuose ir net kulturini ij augalu laukuose - kukuruzuose, kvieciuose).
Maitinasi dazniausiai ne miskuose, o zemes ukio naudmenose. Maistas labai jvairus. Apie 95% raciono sudaro augalinis maistas. Eda grudus, pozemines augalq dalis, zolf, giles, obuolius. Likusius apie 5% raciono sudaro gyvuninis maistas: peliniai grauzikai, vabzdziai ir jij lervas, sliekai, moliuskai (sraiges, dvigeldziai), dvesena. Vasar^ ir rudenj didel? maisto dalj sudaro zemes ukio kulturos (grudines esti pradeda nuo pienines brandos).
Lytiskai subr^sta antraisiais metais, pateles - kartais 8-10 men. amziaus. Jei populiacijoje yra pakankamai vyresnio amziaus patinq, jaunesni kaip 3,5 metq rujoje nedalyvauja - nu-konkuruoja vyresni. Ruja lapkricio-gruodzio (sausio) men. Patinai kartais tarpusavyje run-giasi. Nestumas apie 4 men. Dauguma jaunikliq gimsta kovo-balandzio (geguzes) men. Patele atsiskiria nuo bandos ir nuosalipje vietoje padarytame guolyje atveda 4-8 (iki 12) jaunikliq. Apie savaite laiko jie guli guolyje, veliau pradeda sekioti paskui moling, o nuo 2-3 savaiciu jau knaisioja zeme. Patele, budama su jaunikliais, gali buti agresyvi. Jaunikliai i§ilgai gelsvai ir rudai dryzuoti. Po 3-5 men. dryzuotumas isnyksta ir kailis tampa rusvai rudas.
Pateles ir pirmameciai bei antrameciai Jaunikliai gyvena buriais (bandomis). Treciameciai ir vyresni patinai laikosi pavieniui. Aktyvus sutemose ir naktj. Vasara^ maudosi purve ir, po to, trinasi j medzius. Ziem^ is saku, zoliq neretai jsiruosia guolius. Kartais, ypac seni patinai, gulasi jsiknis? j skruzdelynus (siekiant to isvengti, skruzdelynai ap-tveriami). Atsargus ir jautrus. Mato prastai, bet judancius objektus pastebi greitai. Turi gera^ uosle ir klausq, jaucia zemes virpesius. Konkuruoja su tauriaisiais elniais. Ten, kur tauriujq elniu nemazai, jie sernus i§ seryklq isveja.
Pedos panasios j tauriojo elnio pedas, bet §erni} kra§tiniai pirstai (II ir V) yra zemai ir nemazi, todel einant siekia zeme ir atsispaudzia net tvirtame grunte. Pagal pedas galima nustatyti zveries dydj. Veiklos pedsakai, tai isknisimai, maudymosi purve vietos, tryni-mosi medziai.
115
Sri mis nu-d/ioti Icidziama pagal licencijas: jauniklius, visus antramedius Sernus ir vvu •sinus in i .mi i iimcciuspatinus- nuo geguzes 1 d. ikikovol d. (nuo vasario 2 d. iki k.-\(> I d tik lykojant bokSteliuose), vyresnes nei antrametes pateles -nuo spalio 1 iki \.r..uiu I d In- mcdziojami tykojant, selinant, varant. Is lygiavamzdzio sautuvo §auna-in.i.i.iiiil)iomis(8-9mm) grankulkemis arba kulkomis, bet draudziama §auti is didesnio k.n|i I1' iiK-iri) atstumo. I§ graiztvinio sautuvo draudziama saudyti istisai dengtomis k nlki inns ir Soviniais, kuriu kulkos energija 100 metrq atstumuyra mazesne kaip 2500 ilm 1 1< i •,.iuu;ini;is suaug^s sernas) arba mazesne kaip 2000 dzauliu (jei saunamas .mi i .11 ..... . m i n.is ai ha jauniklis). Patikimiausias suvis-j sirdies plot^.
i iii.H i|us spccialistui patikrinti visus sumedziotus Sernus, ar sie nera uzsikret? in. inn. h. ..-. I. ii dii/niausiai semi} platinama uzkreciama liga (iiur. 7.4.). Kol patikrinimo i . i ' 1 1 • 1 1 1 1 ii i . i / \ c rien^ naudoti draudziama. Vertingas trof ejus yra serno iltys. Butin a in. i mi ii |wiU()Sti(ziur. 8.4.).
..... . 1 1 1 i n damiesi femes ukio naudmenose, gali padaryti nemaz^ zal^. Mat jie
in ...... i- . i . i k v i < • i1 1 1 1 , avizq, misiniu, zirniq, kmynu, kukuruzq paselius, isknisa pasodintas
i.ni , pi, \.is, f,:inyklas. Norint atitraukti Sernus nuo zemes ukio kulturq, jruosiami i ..... n .1 1 s k I vi h- I iai. MiSke sernai laikytini naudingais. Nors eda sliekus, isknisa skruz-
.!• im..i In i sunaikina ir daug misko kenkejq. Suknisdami misko paklote, pagreitina ......... ii.-.m i |os proces^, pagerina s^lygas savaiminiam misko atzelimui.
• ...... i I u-iiivoje daugiausiai buvo devinto desimtmecio pabaigoje - apie 24 tukst.
'i in i 'i n i.' in. mediiokles sezone sumedziota apie 10 tukst. (didziausias per vien^ me-ii. nczi >m;| sumedziotq siq zveriq skaicius buvo 23,5 tukst.).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 19:11
9.3. Labiausiai Lietuvoje paplitę nemedžiojamų paukščių rūšys.
IK tliiiif'tiiu nei 300 Lietuvoje perinchj, praskrendanciq ar tik uzklystanchj pauksciq
..i ..i ni, i im-iii leidziama mediioti tik 18 rush} paukscius. Dar apie trisdesimties rusiq
1. 1 1 1 11 iskiriami medziojamiesiems, bet dabar juos medzioti draudziama (tikriausiai jau
mi. k.,1.1 |u nfhus leidziami medzioti), o kai kurie net jrasytiiRaudonaj^knygq(ziur. 7.3.).
Ki tuuniiiJ Gyvena vandens telkiniuose. Puikia plaukioja ir nardo bet visiskai beje-1 1 n 1 1 mi I n iv sausumoje, nuo jos net negali pakilti. Lizdas - plaukiojanti pernyksciq ni|'.iii| lu-k;inq kruva. Palikdami lizd^, kiausinius apdengia lizdo medziaga. Dazniausiai . 1 1 < 1 1 1 1 k . 1 1 1 1 i i rQSis yra ausuotasis kragas. Tai didiiosios antics dydzio paukstis su plunks-ni| i .i^.ns virSugalvyje ir savotiSka ilgesniq plunksnq apykakle.
1 . .hi. ii mil n Zmogaus kaimynysteje gyvena baltasis gandras. Miskuose gyvena juoda-iii h ;is. I'ltstarasis baikStus, vengia zmogaus. Nedaznas, jrasytas j Raudonajq knyg^. I'l.M iii.isr lu-ndrynuose gyvena kitas labai retas, jrasytas j Raudonaj^ knygq gandriniq i. in I., (uuksiis didysis baublys. Stambokas, gelsvai juosvas (raibas), didelis slapukas. Ji i .m m. it \i i liihiii sunku, nes visa lailq slepiasi nendrynuose, uztatjaucio baubim^ primenantis i m| •..!•. c.in limits toll. Pilkasisgarnys priskiriamas medziojamiesiems pauksciams. Tai stam-i mi •. il|-,iki i jis, ilgakaklis, ilgasnapis paukstis. Kuno mase iki 2kg. Vyrauja pilka spalva. Skris-. 1. 1 1 1 1 . i \ si 1 1 ieCia kakl^ ir galv^ pritraukia prie peciq, o kojos kyso gerokai ilgesnes ui uodegq. , \ I >i 1 1 1 k ; 1 1 n ; t s prie jvair iausiq vandens telkiniu. Minta jvairiais stambesniais vandenyje gyve-1 1. 1 1 ii i;i is vabzdziais, varlėmis, buožgalviais. Sulesa nemažai įvairiu žuvų. Dažniausiai sugaunamų i siimlkiits, menkavertes žuveles, taciau, progai pasitaikius, stveria ir didesnes žuvis. Jų paprastai nesugauna, bet suzaloja. Todel zuvininkystes tvenkiniuose nera pageidautinas. Peri kolonijomis. Lietuvoje kolonijos buna auksnj lapuockj ir spygliuockj medziij virsunese. Parskrenda kovo men. Laikosi pavieniui ar nedidelemis grupemis. Baikstus. Lietuvoje nere-tas, bet daugelyje Europos salii} jif skaitlingumas mazeja.
Zqsiniai. Be z^sij ir ancii} (ziur. 1.3,2.3,7.3.) siam buriui priskkiamos gulbes. Lietuvoje gausiai peri gulbe nebyle. Labai retai peri gulbe giesmininke, bet ji} gana nemazai praskrenda, ypac pajuriu. J\j snapo pamatas geltonas. Per Lietuva negausiai paskrenda ir {gulbe giesminink? panasi, bet uz j^ mazesne mazoji gulbe.
Plesrieji. Ziur. 8.3.
Yi&tiniai. Ziur. 3.3,7.3.
Gerviniai. Didziausias sio burio paukstis - gerve. Pilkas, ilgu kaklu, ilgomis kojomis, uz gandra^ didesnis, retas, jrasytas j Raudonaja knyga^ paukstis. Neretai painiojamas su pilkuoju garniu. Paiinti juos galima pagal skrydj. Gerve skrenda istiesusi kakl^, o garnys suriet^s kaklq ir galv^ pritrauk^s prie peciij. Gerviniams priklauso ir vandens vistos, kurioms priskkima k griezle. Retas si nedidelj rudai marga^ paukstelj, visq lailq besislaps-tantj tarp zolhj, yra mat^s, bet daugelis yra girdej^s jos bals^. Siam buriui priklauso ir vienas medziojamasis paukstis - laukys (ziur. 2.3).
Sejikiniai. Tai jvairus tilvikiniai (tilvikai, sejikai, begikai, tulikai, plaukikai, kuolingos ir kiti), kirai ir zuvedros, naruneliai. Tai pelkhj, slaphj pievij, paezeriq, paupiq, pabalhj, juri} pakranchj pauksciai. Lietuvoje aptinkama kelios desimtys jq rusii}. Dydis labai jvairus: nuo mazesnio uz zvirblj (begikai) iki didesniij uz varn^ (didzioji kuolinga, labai ilgu zemyn lenktu snapu retas, jrasytas j Raudonaj^ knyg^ paukstis). I§ tilvikij bene geriausiai zinoma pempe.
Kirai ir zuvedros - tai balti, neretai su tamsesniais ar visai tamsiais sparnais ir nuga-romis, ar net visiskai tamsus (juodoji zuvedra) pauksciai. Jie visi dazniausiai vadinami vienu vardu - zuvedromis, bet juos skirti nesunku. Zuvedros mazesnes, grakstesnes, trumpomis ir silpnomis kojytemis, uodega iskirpta kaip kregzdes. Kirai stambesni, "sun-kesni", ilgomis ir stipriomis kojomis, apvaliu uodegos galu. Lietuvoje dazniausiai aptinkama upine zuvedra ir radagalvis kiras. Pajuryje labai daznas stambus sidabrinis kiras.
Naruneliai -juriniai pauksciai.
Karveliniai. Ziur. 4.3,7.3.
Gegutiniai. Lietuvoje viena rusis - gegute. Panasi j paukstvanagj (bet rudenj juos nevirstanti, kaip ir siais laikais dar yra manancii}). Kukuoja tik patinai. Labai naudingi pauksciai nes lesa plaukuotus viksrus, kurii} nelesa kiti pauksciai. Kiausinius deda j smul-kiq zvirbliniij pauksciq Ikdus, kurie isperina ir isaugina geguziukus (tik po vienj} lizde).
Pelediniai. Labai paslaptingi pauk§diai. Tai mokslo ir isminties simbolis. Dydis labai jvairus - kuno mase nuo 50 g iki 3 kg. Joms budinga didele, labai judri galva (pasisuka 270° kampu), labai dideles akys (dar didesnes nei plesriujq pauksciq), be galo astrus nagai (astresni nei plesiiuji} paukscil)), labai purios plunksnos.
Gyvena, priklausomai nuo ruSies, visi} dydziij miskuose, giraitese, parkuose, sody-bose ir net pelkese bei gyvenvietese. Maisto racione vyrauja peliniai grauzikai (peleda - "peles eda"), todel jos yra labai naudingi pauk§ciai. Sugauna ir pauk§6h{.
Peri naturaliuose uoksuose, inkiluose, jvairiose pastati} ni§ose, atviruose kitq pauki-dii} lizduose, ant zemes. KiauSiniai balti. Kaip ir plesrieji pauksCiai, pradeda pereti padeje pirmajj kiau§inj, todel tarp jaunikliq didelis ugio skirtumas. Prie lizdo labai agresyvios, neretai atakuoja net zmogq ir savo astriais nagais gali j j rimtai suzaloti.
117
I >nl< Ir-.-.Lipuki•-. vk-ihi-, im .ikiyvms tiksutemose (diem} tupipasislepusiosuokse, ml ii. mi ilvic, |..i mi., nr..i)< i kilos dicna. Skraidolabai tyliai, puikiaigirdi, puikiai
in iM i n< I .ill .1 I'm! i.u mi.llu ll die n.|
i i, in\,,|, i|>imk.ini.i I.' |h ii ili| iiimi) ISjijnet? jrasytos jRaudonaj^knyg^. Svar-
! -.!"•. |ii n\i mm.. | >m. . 1.1\. yi.i i» n|imo victijstoka ir cheminis aplinkos tersimas.
. pmlnryl > r >«>< « mi ni mmi\ piled;), jos lizd<j ar kiausinius, jvertinta tokio pacio
• I -..i "• i ii 11 n i H|. ii m | >ii mi..|<> |i.i ukscio, jo lizdo, kiausiniij sunaikinim^ (ziur. 8.3.).
i •.). iliui|i ,11 ni.i/i||i) apuoki{. Jie naminio karvelio dydzio, gelsvomis
i-1 in 11 i in. mi ,ik inns, su dvicm plunksnij "rageliais" virsugalvyje. Peri se-
Mini ii ..in.... I ).n f.ni.i)',.iiisi irnamine peleda. Jivarnos dydzio, didelemistam-
n .1 \ . m.i |.MMi.k( v, (i laip pat sodybose. Peri uoksuose, inkiluose, pastatij
in in pcli .1.1 ilulvsisapuokas. Jo"ugis" isties jspudingas-apie60-70cm. i; h.i m ,. i , i,.i -ml. .H.in/iiu-s akys. Gyvena didelese giriose. Peri ant zemes. Pali
i•• i •Mini- peleda. Ji net uz varnen^ mazesne. Aktyvi dien^. Minta
i. i.nil nr. |i.mksiiais. Peri uoksuose. Labai reta. Lietuvoje jos lizdas pirma^
i ni 'mi'm I >i(lvMsapuokasirzvkblinepeleda jrasyti jRaudonajqknyg^.Tik
, i |. c.iliiii.i |i,nii.iiyti issiauresatskridusiasbaltqsiasirraib^siaspeledas.
.u luina juodmargiaiir^alsvosspalvos. Jiems budingas tvirtas, kalto
i i i i m mo liesugebaiskaltiuoksus.Kiekvienaismetaiskalasinaujquoks^,
m..i .( ni-iviai peri kiti uoksiniai pauksciai. Sulesa daug kenkejij. Lietuvo-
11 n I vms ^enys, didziausias - juodojji meleta (varnos dydiiojuoda), ma-i m.i/.i ms |«fiiys (vos zvirblio dydzio). Zalioji ir pilkoji meletos yra zalsvos jiiilvu I. 'M u luvoje aptinkamij geniij rusiij, 4 jrasytos j Raudonaj^ knyg^.
/• n I 'In ii.n is iiciiH-d/.iojami| pauksciu Lietuvoje dazniausiai sutinkami zvirbliniai pauks-i i|.i. n. (.l.ihs visijLietuvospaukscil}ru§ii}).liiismulkusirvidutiniodydziopauks-
• i m iij k inn i mase nuo 5 g iki 1,5 kg. Stambiausias is jy - kranklys (ziur. 6.3.). Gyvena
i .1 m iMiitopuosc. Vabzdzialesiaimintagyvuniniumaistu(vabzdziaivisoseji|vysty-
i .i.idi|os(, lodel jie yra labai naudingi), grudlesiai-jvairiomisaugalijseklomis.Zvir-i. 111111111.11.111 k si ia ms priskiriama kregzdes, kieles, vieversiai, strazdai, zyles, varnenai, zvir-i.ii .ii.kikiliai.siarios. Zvirbliniams priklauso irvarniniai. IS ji|, be paminety 6.3 klausime, i n imviijc (I.un;yvenakuosos,kekstaiirriesutines.Siuospauksciusmedziotidraudziama.
IK tliiiif'tiiu nei 300 Lietuvoje perinchj, praskrendanciq ar tik uzklystanchj pauksciq
..i ..i ni, i im-iii leidziama mediioti tik 18 rush} paukscius. Dar apie trisdesimties rusiq
1. 1 1 1 11 iskiriami medziojamiesiems, bet dabar juos medzioti draudziama (tikriausiai jau
mi. k.,1.1 |u nfhus leidziami medzioti), o kai kurie net jrasytiiRaudonaj^knygq(ziur. 7.3.).
Ki tuuniiiJ Gyvena vandens telkiniuose. Puikia plaukioja ir nardo bet visiskai beje-1 1 n 1 1 mi I n iv sausumoje, nuo jos net negali pakilti. Lizdas - plaukiojanti pernyksciq ni|'.iii| lu-k;inq kruva. Palikdami lizd^, kiausinius apdengia lizdo medziaga. Dazniausiai . 1 1 < 1 1 1 1 k . 1 1 1 1 i i rQSis yra ausuotasis kragas. Tai didiiosios antics dydzio paukstis su plunks-ni| i .i^.ns virSugalvyje ir savotiSka ilgesniq plunksnq apykakle.
1 . .hi. ii mil n Zmogaus kaimynysteje gyvena baltasis gandras. Miskuose gyvena juoda-iii h ;is. I'ltstarasis baikStus, vengia zmogaus. Nedaznas, jrasytas j Raudonajq knyg^. I'l.M iii.isr lu-ndrynuose gyvena kitas labai retas, jrasytas j Raudonaj^ knygq gandriniq i. in I., (uuksiis didysis baublys. Stambokas, gelsvai juosvas (raibas), didelis slapukas. Ji i .m m. it \i i liihiii sunku, nes visa lailq slepiasi nendrynuose, uztatjaucio baubim^ primenantis i m| •..!•. c.in limits toll. Pilkasisgarnys priskiriamas medziojamiesiems pauksciams. Tai stam-i mi •. il|-,iki i jis, ilgakaklis, ilgasnapis paukstis. Kuno mase iki 2kg. Vyrauja pilka spalva. Skris-. 1. 1 1 1 1 . i \ si 1 1 ieCia kakl^ ir galv^ pritraukia prie peciq, o kojos kyso gerokai ilgesnes ui uodegq. , \ I >i 1 1 1 k ; 1 1 n ; t s prie jvair iausiq vandens telkiniu. Minta jvairiais stambesniais vandenyje gyve-1 1. 1 1 ii i;i is vabzdziais, varlėmis, buožgalviais. Sulesa nemažai įvairiu žuvų. Dažniausiai sugaunamų i siimlkiits, menkavertes žuveles, taciau, progai pasitaikius, stveria ir didesnes žuvis. Jų paprastai nesugauna, bet suzaloja. Todel zuvininkystes tvenkiniuose nera pageidautinas. Peri kolonijomis. Lietuvoje kolonijos buna auksnj lapuockj ir spygliuockj medziij virsunese. Parskrenda kovo men. Laikosi pavieniui ar nedidelemis grupemis. Baikstus. Lietuvoje nere-tas, bet daugelyje Europos salii} jif skaitlingumas mazeja.
Zqsiniai. Be z^sij ir ancii} (ziur. 1.3,2.3,7.3.) siam buriui priskkiamos gulbes. Lietuvoje gausiai peri gulbe nebyle. Labai retai peri gulbe giesmininke, bet ji} gana nemazai praskrenda, ypac pajuriu. J\j snapo pamatas geltonas. Per Lietuva negausiai paskrenda ir {gulbe giesminink? panasi, bet uz j^ mazesne mazoji gulbe.
Plesrieji. Ziur. 8.3.
Yi&tiniai. Ziur. 3.3,7.3.
Gerviniai. Didziausias sio burio paukstis - gerve. Pilkas, ilgu kaklu, ilgomis kojomis, uz gandra^ didesnis, retas, jrasytas j Raudonaja knyga^ paukstis. Neretai painiojamas su pilkuoju garniu. Paiinti juos galima pagal skrydj. Gerve skrenda istiesusi kakl^, o garnys suriet^s kaklq ir galv^ pritrauk^s prie peciij. Gerviniams priklauso ir vandens vistos, kurioms priskkima k griezle. Retas si nedidelj rudai marga^ paukstelj, visq lailq besislaps-tantj tarp zolhj, yra mat^s, bet daugelis yra girdej^s jos bals^. Siam buriui priklauso ir vienas medziojamasis paukstis - laukys (ziur. 2.3).
Sejikiniai. Tai jvairus tilvikiniai (tilvikai, sejikai, begikai, tulikai, plaukikai, kuolingos ir kiti), kirai ir zuvedros, naruneliai. Tai pelkhj, slaphj pievij, paezeriq, paupiq, pabalhj, juri} pakranchj pauksciai. Lietuvoje aptinkama kelios desimtys jq rusii}. Dydis labai jvairus: nuo mazesnio uz zvirblj (begikai) iki didesniij uz varn^ (didzioji kuolinga, labai ilgu zemyn lenktu snapu retas, jrasytas j Raudonaj^ knyg^ paukstis). I§ tilvikij bene geriausiai zinoma pempe.
Kirai ir zuvedros - tai balti, neretai su tamsesniais ar visai tamsiais sparnais ir nuga-romis, ar net visiskai tamsus (juodoji zuvedra) pauksciai. Jie visi dazniausiai vadinami vienu vardu - zuvedromis, bet juos skirti nesunku. Zuvedros mazesnes, grakstesnes, trumpomis ir silpnomis kojytemis, uodega iskirpta kaip kregzdes. Kirai stambesni, "sun-kesni", ilgomis ir stipriomis kojomis, apvaliu uodegos galu. Lietuvoje dazniausiai aptinkama upine zuvedra ir radagalvis kiras. Pajuryje labai daznas stambus sidabrinis kiras.
Naruneliai -juriniai pauksciai.
Karveliniai. Ziur. 4.3,7.3.
Gegutiniai. Lietuvoje viena rusis - gegute. Panasi j paukstvanagj (bet rudenj juos nevirstanti, kaip ir siais laikais dar yra manancii}). Kukuoja tik patinai. Labai naudingi pauksciai nes lesa plaukuotus viksrus, kurii} nelesa kiti pauksciai. Kiausinius deda j smul-kiq zvirbliniij pauksciq Ikdus, kurie isperina ir isaugina geguziukus (tik po vienj} lizde).
Pelediniai. Labai paslaptingi pauk§diai. Tai mokslo ir isminties simbolis. Dydis labai jvairus - kuno mase nuo 50 g iki 3 kg. Joms budinga didele, labai judri galva (pasisuka 270° kampu), labai dideles akys (dar didesnes nei plesriujq pauksciq), be galo astrus nagai (astresni nei plesiiuji} paukscil)), labai purios plunksnos.
Gyvena, priklausomai nuo ruSies, visi} dydziij miskuose, giraitese, parkuose, sody-bose ir net pelkese bei gyvenvietese. Maisto racione vyrauja peliniai grauzikai (peleda - "peles eda"), todel jos yra labai naudingi pauk§ciai. Sugauna ir pauk§6h{.
Peri naturaliuose uoksuose, inkiluose, jvairiose pastati} ni§ose, atviruose kitq pauki-dii} lizduose, ant zemes. KiauSiniai balti. Kaip ir plesrieji pauksCiai, pradeda pereti padeje pirmajj kiau§inj, todel tarp jaunikliq didelis ugio skirtumas. Prie lizdo labai agresyvios, neretai atakuoja net zmogq ir savo astriais nagais gali j j rimtai suzaloti.
117
I >nl< Ir-.-.Lipuki•-. vk-ihi-, im .ikiyvms tiksutemose (diem} tupipasislepusiosuokse, ml ii. mi ilvic, |..i mi., nr..i)< i kilos dicna. Skraidolabai tyliai, puikiaigirdi, puikiai
in iM i n< I .ill .1 I'm! i.u mi.llu ll die n.|
i i, in\,,|, i|>imk.ini.i I.' |h ii ili| iiimi) ISjijnet? jrasytos jRaudonaj^knyg^. Svar-
! -.!"•. |ii n\i mm.. | >m. . 1.1\. yi.i i» n|imo victijstoka ir cheminis aplinkos tersimas.
. pmlnryl > r >«>< « mi ni mmi\ piled;), jos lizd<j ar kiausinius, jvertinta tokio pacio
• I -..i "• i ii 11 n i H|. ii m | >ii mi..|<> |i.i ukscio, jo lizdo, kiausiniij sunaikinim^ (ziur. 8.3.).
i •.). iliui|i ,11 ni.i/i||i) apuoki{. Jie naminio karvelio dydzio, gelsvomis
i-1 in 11 i in. mi ,ik inns, su dvicm plunksnij "rageliais" virsugalvyje. Peri se-
Mini ii ..in.... I ).n f.ni.i)',.iiisi irnamine peleda. Jivarnos dydzio, didelemistam-
n .1 \ . m.i |.MMi.k( v, (i laip pat sodybose. Peri uoksuose, inkiluose, pastatij
in in pcli .1.1 ilulvsisapuokas. Jo"ugis" isties jspudingas-apie60-70cm. i; h.i m ,. i , i,.i -ml. .H.in/iiu-s akys. Gyvena didelese giriose. Peri ant zemes. Pali
i•• i •Mini- peleda. Ji net uz varnen^ mazesne. Aktyvi dien^. Minta
i. i.nil nr. |i.mksiiais. Peri uoksuose. Labai reta. Lietuvoje jos lizdas pirma^
i ni 'mi'm I >i(lvMsapuokasirzvkblinepeleda jrasyti jRaudonajqknyg^.Tik
, i |. c.iliiii.i |i,nii.iiyti issiauresatskridusiasbaltqsiasirraib^siaspeledas.
.u luina juodmargiaiir^alsvosspalvos. Jiems budingas tvirtas, kalto
i i i i m mo liesugebaiskaltiuoksus.Kiekvienaismetaiskalasinaujquoks^,
m..i .( ni-iviai peri kiti uoksiniai pauksciai. Sulesa daug kenkejij. Lietuvo-
11 n I vms ^enys, didziausias - juodojji meleta (varnos dydiiojuoda), ma-i m.i/.i ms |«fiiys (vos zvirblio dydzio). Zalioji ir pilkoji meletos yra zalsvos jiiilvu I. 'M u luvoje aptinkamij geniij rusiij, 4 jrasytos j Raudonaj^ knyg^.
/• n I 'In ii.n is iiciiH-d/.iojami| pauksciu Lietuvoje dazniausiai sutinkami zvirbliniai pauks-i i|.i. n. (.l.ihs visijLietuvospaukscil}ru§ii}).liiismulkusirvidutiniodydziopauks-
• i m iij k inn i mase nuo 5 g iki 1,5 kg. Stambiausias is jy - kranklys (ziur. 6.3.). Gyvena
i .1 m iMiitopuosc. Vabzdzialesiaimintagyvuniniumaistu(vabzdziaivisoseji|vysty-
i .i.idi|os(, lodel jie yra labai naudingi), grudlesiai-jvairiomisaugalijseklomis.Zvir-i. 111111111.11.111 k si ia ms priskiriama kregzdes, kieles, vieversiai, strazdai, zyles, varnenai, zvir-i.ii .ii.kikiliai.siarios. Zvirbliniams priklauso irvarniniai. IS ji|, be paminety 6.3 klausime, i n imviijc (I.un;yvenakuosos,kekstaiirriesutines.Siuospauksciusmedziotidraudziama.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 19:26
9.4. Medžioklės tradicijos ir etika.
Medžioklės tradicijos ir etika, tai sudėtinės medžioklės kultūros dalys. Medžioklė vertinama ne tik pagal sumedžiotų žvėrių ir pauksčių kiekį, bet ir pagal tai, kaip jie buvo sumed Kill i in ingoje medziokleje laikomasi tarn tikros tvarkos, tradicijij, etiketo (tiekspecifinio 11 u-1 \)u iiojo etiketo, tickbendrazmogislco etiketo), pagerbiami sumedzioti zverys k paukSciai, . 111» ka i n i tamtikri ritualai. Visa tai yra medziokles kulturos dalis. Medziokles kultura turi labai f.ili.is isiakas nes vystesi nuo seniausii| laiku. Tad nenuostabu, kad medziokles scenos 111.111 >i i k >s oh| piesiniuose, medziokle minima folklore, apie medziokl? yra sukurta įvairių zannj 11 k i aiuros k muzikos kuriniij, medziokle vaizduojama tapyboje k skulpturoje.
Nuo labai senq laiki} informacija medziokleje budavo skelbiama medziokles ragu (juk ik Inivo nei radijo, nei mobiliif telefonq). Per ilgq laika. buvo sukurti specialus muzikiniai Harsai ar ji} kompozicijos - signalai. Jie grojami medziokles ragu. Signalus galima suskirs-i yi i j informuojancius k bendruosius. Jjiformuojanciais signalais perduodama informacija nurodymai medziotojams ir varovams. Pavyzdziui, medziotojai pasiruose, pradeti varyma,, varyti tyliai, varyti garsiai, varymas baigtas, rinktis ir kt. Bendraisiais signalais skelbiama medziokles pradzia ir pabaiga, paukscio ar zveries nukovimas (kiekvienos rusies zveriui kita melodija). Gaila, bet medziokles ragas aidi toli grazu ne kiekvienoje medziokleje. Tokiu atveju varymo pradzia, kvietimas rinktis, kita informacija perduodama pudiant j sautuvo vamzdj, o paskutiniu metu neretai ir radijo rysiu ar mobUiaisiais telefonais.
Grazu, kai medziokles pradziai ragu sugrojamas "Pasveikinimas". Nukovus zverj, pa-gal senas tradicijas tureti} buti atliekama jo pagerbimo ceremonija. Zveris guldomas ant desinio sono, ant jo krutines padedama ir j nasrus jkisama (simbolizuoja paskutinj kqsnj) nulauzta (pjauti peiliu nepriimta) nedidele medzio sakele (jei yra, egles arba puSies). Susi-rinke medziotojai sustoja prie zveries. Ragu sugrojama zveries pagerbimo melodija. Po to nedidele sakele, uzdeta ant skrybeles ar peilio plokStumos, jteikiama laimingajam sauliui. Sis sakele uzkisa uz skrybeles kaspino ir nesioja iki medziokles pabaigos.
Jei nukautas zveris yra pirmas to medziotojo nukautas stambus zveris, atliekama medziotojo "kriksto" ceremonija. Tai senas medziokles paprotys. Seniausias medziotojas arba medziokles vadovas, pamirkes medzioklinj peilj nukauto zveries kraujyje, zverj nukovusio medziotojo kaktoje daro kryziaus zenkla.. Po to tris kartus suduoda peilio plokstuma per pet}, tardamas: "pventinu lave j Sv. Huberto riterius, buk teisingas, vyriskas ir pagarbus medziotojas" (Hubertas - sventasis, nuo XV a. medziotoji} patronas, Sv. Huberto diena - lapkricio 3).
"Patepimo" ceremonija buna tada, kai medziotojas nukauna pirma. tos rusies zverj. Gaudziant ragui (grojama to zveries pagerbimo melodija), medziokles vadovas arba se-niausias medziotojas nukauto zveries kraujyje pamirkytu peiliu kryzium pazenklina zverj nukovusio medziotojo kakta..
Tick "kriksto", tick "patepimo" ceremonijos metu laimingasis medziotojas buna pri-klaupes ant kairiojo kelio, kaireje rankoje sautuvas, deSine - ant zveries. Kryziaus zenkla. kaktoje negalima nuvalyti iki medziokles pabaigos.
Pasibaigus medzioklei buna medziokles laimikio isguldymas. Sumedzioti gyvunai suguldomi eilemis lygioje aiksteleje ant desinio Sono. Pirmoje eileje kanopiniai ("vilna"), antroje - lapes ir kiti svelniakailiai ("kailiai"), tredioje - kiskiai ("ausys") ir ketvirtoje -paukSciai ("plunksnos"). Jei vienos rusies zveriij ar pauksciq yra daugiau nei desimt, kas desimtas guldomas per puse kuno iskisant j prielq. Ant zveriq krutines uzdedama po nulauzt^ egles ar pusies sakele. Pagal sena_ paprotj, kol zverys isguldyti aiksteleje, niekas jos negali pereiti - turi apeiti. Aiksteles kampuose uzdegami nedideli lauzai. Priesais kanopinii} zveriij eil§ issirikiuoja medziotojai, desineje - varovai su sunimis, kaireje - medziokles vadovas, triubociai. Medziokles vadovas skelbia sumedziotq zverii} ir paukscH} skaiciij, medziokles karaliu, "linksmiausi^" medziotoja, (daugiausiai saudziusj, bet..., arba kokj nepaprast^ jvykj patyrusj ir t.t), padekoja visiems medziokles dalyviams: medziotojams, varovams. Ragu grojama "J^Ialali", skelbianti medziokles pabaiga.. Po to, jei nuosaliauyra sukrautas didysis medziokles lauzas, medziotojai buriasi aplink jj.
Gera. medziokles nuotaik^ gadina gincai, ypac gincai kylantys del to, kad medziotojai nesutaria, kuris nukove gyvuna.. Todel, suprantama, geriausia, kai gincij medziokleje ir jai pasibaigus nebuna. Deja, kartais tai pasitaiko.
Gincai, kas nukove zverj ar paukstj ir kam priklauso trofejus, daugeliu atvejq issprendzia-mi vadovaujantis rasytomis ir nerasytomis bendrosios kulturos, takto, supratimo normomis. Taciau jei taip isspresti gin^o nepavyksta, vadovaujamasi specifmemis nuostatomis.
119
Stambus zveris laikomas nukautas to medziotojo, kuris pirmas jj mirtinai suzeide. Smulkus zveris priklauso tarn, kurio suvis buvo paskutinis. Tiesa, kulturingas medziotojas niekuomet nepasisavins kiskio, lapes, kito zverelio ar paukscio issoves j j j tik gailes-tingumo suvj (noredamas kuo greiciau nutrukti mirtinai suzeisto gyvuno kancias). Bet kartais ir siq nuostati} nepakanka.
Jei smulkus zverelis nusautas: po keliij is eiles suviq - lemia suvis, kuris jj sustabde; po keliij vienu metu issautq mirtini} suviij - lemia is arciau issautas suvis, o jei atstumai vienodi - j kaire zverelio puse issautas suvis.
Jei stambus zveris nusautas: po keliq is eiles suviij - lemia pirmasis zverj sustabdes arba mirtinas suvis; po keliq vienu metu issautq suviij - lemia mirtinu pripazintas suvis; po kelii} mirtini}, vienu metu issautl} suvil} - lemia is arciau issautas suvis, o jei atstumai vienodi - j kaire zveries puse issautas suvis; jei vienu metu, is vienodo atstumo issauti mirtini suviai kulka ir grankulkemis (j zveris, kuriuos leidziama medzioti ir grankulkemis) - lemia suvis kulka.
Jei negalima nustatyti, kurio medziotojo suvj pripazinti lemiamu, laimikis pripazjsta-mas abiem sauliams, o trofejaus savinink^ lemia burtai.
leskant pasauto zveries ar paukscio (su sunimis ar be ji}) laimikis atitenka j j suradu-siam ir pribaigusiam medziotojui. Pirmumo teis£ pribaigti zverj ar paukstj turi jj pasov^s medziotojas. Pavyzdziui, net su sunimi aptikus pasauta, zverj, suvio autorius suns ved-liui gali suteikti arba nesuteikti teises pribaigti zverj. Gali tokia. teise suteikti su vienokio-mis ar kitokiomis sajygomis.
Jeigu suzeistam zveriui surasti rengiamas varymas, laimikis priklauso zverj pribaigusiam medziotojui.
Yra ir daugiau nuostati}. Visas jas privalo zinoti medziokles vadovas, kuris ir spren-dzia tokius gincus. Jo sprendimas yra galutinis. Kulturingas medziotojas, net budamas jsitikines, kad medziokles vadovo sprendimas yra neteisingas, su juo sutiks (veliau, pasibaigus medzioklei ir niekam kitam negirdint, medziokles vadovui jis gali issakyti savo motyvuotq nuomone, bet tai turi buti padaryta taktiskai). Geriausia, kai gincu, kurie gali sugadinti sventisk^ medziokles nuotaik^, nebutq is viso. O jeigu gincai pasitaiko, tai tik mazi ginceliai, kai kiekvienas ginco dalyvis nuosirdziai (tikrai nuosirdziai!) nori gyvuno nukovimo autoryste perleisti kolegai, o ne sau prisiimti.
Kiekvienas medziotojas privalo ne tik grieztai laikytis Medziokles taisyklii}, bet ir rasytif bei nerasyti}, tick specifinii} medziotojo etikos, tick bendrazmogiskosios etikos reikalavimi}. Medziotojo etika reikalauja:
globoti fauna., kai tai reikalinga;
medziokleje vilketi tvarkingais ir tarn tinkanciais drabuziais;
pagarbiai elgtis su vietos gyventojais;
nesant butinybei, nevaikscioti per kiemus;
vengti vaikscioti per paselius;
kai nera neisvengiamos butinybes, nevazineti ne keliais;
nepalikineti siuksliq;
nesaudyti j netinkamus taikinius;
jei nera butinybes, nesaudyti sum} ir kacii};
nemedzioti vietos gyyentojq, ypac vaikq globojami} stirni};
vengti saudyti zveris ir paukscius, matant vaikams;
nesaudyti nemedziojamujq zverii} ir pauksciu;
nesauti jauniklius vedziojanciu zveriu ir pauksciu;
nesauti nenaikinamq gyvumj jiems esant beviltiskoje situacijoje;
nesauti gulincio kiskio;
nesaudyti j pauksch} lizdus;
nepalikti prakastus urvus;
nesivaikyti zverii} ar pauksciu motorinemis transporto priemonemis;
medziokleje neuzimti geresnes vietos, pries tai jos nepasiulius medziokles draugui;
nesauti kaimyno saudymo zonoje;
nesauti j gyvj, kai jis bega ar skrenda kaimyno link, o paciam suvis nera patogus;
vengti gincytini} suvh};
nedaryti tragedijos, kai medziokleje nepasiseka;
medziokleje saves ir kiti} nesureiksminti;
nesauti is pernelyg toli;
nesauti netinkamu uztaisu;
kuo greiciau nutraukti medziokleje suzeisto gyvuno kancias;
kiekvienu atveju is paskutiniuju stengtis surasti medziokleje suzeista. gyvun^;
nepalikti zverii} dorojimo atlieku ne tarn skirtose vietose;
pernelyg nedemonstruoti laimikio;
gerbti sumedziot^ gyvun^.
Daug kas, kas pamineta aukščiau, yra reglamentuota ir Medžiokles taisyklėmis.
Medžioklės tradicijos ir etika, tai sudėtinės medžioklės kultūros dalys. Medžioklė vertinama ne tik pagal sumedžiotų žvėrių ir pauksčių kiekį, bet ir pagal tai, kaip jie buvo sumed Kill i in ingoje medziokleje laikomasi tarn tikros tvarkos, tradicijij, etiketo (tiekspecifinio 11 u-1 \)u iiojo etiketo, tickbendrazmogislco etiketo), pagerbiami sumedzioti zverys k paukSciai, . 111» ka i n i tamtikri ritualai. Visa tai yra medziokles kulturos dalis. Medziokles kultura turi labai f.ili.is isiakas nes vystesi nuo seniausii| laiku. Tad nenuostabu, kad medziokles scenos 111.111 >i i k >s oh| piesiniuose, medziokle minima folklore, apie medziokl? yra sukurta įvairių zannj 11 k i aiuros k muzikos kuriniij, medziokle vaizduojama tapyboje k skulpturoje.
Nuo labai senq laiki} informacija medziokleje budavo skelbiama medziokles ragu (juk ik Inivo nei radijo, nei mobiliif telefonq). Per ilgq laika. buvo sukurti specialus muzikiniai Harsai ar ji} kompozicijos - signalai. Jie grojami medziokles ragu. Signalus galima suskirs-i yi i j informuojancius k bendruosius. Jjiformuojanciais signalais perduodama informacija nurodymai medziotojams ir varovams. Pavyzdziui, medziotojai pasiruose, pradeti varyma,, varyti tyliai, varyti garsiai, varymas baigtas, rinktis ir kt. Bendraisiais signalais skelbiama medziokles pradzia ir pabaiga, paukscio ar zveries nukovimas (kiekvienos rusies zveriui kita melodija). Gaila, bet medziokles ragas aidi toli grazu ne kiekvienoje medziokleje. Tokiu atveju varymo pradzia, kvietimas rinktis, kita informacija perduodama pudiant j sautuvo vamzdj, o paskutiniu metu neretai ir radijo rysiu ar mobUiaisiais telefonais.
Grazu, kai medziokles pradziai ragu sugrojamas "Pasveikinimas". Nukovus zverj, pa-gal senas tradicijas tureti} buti atliekama jo pagerbimo ceremonija. Zveris guldomas ant desinio sono, ant jo krutines padedama ir j nasrus jkisama (simbolizuoja paskutinj kqsnj) nulauzta (pjauti peiliu nepriimta) nedidele medzio sakele (jei yra, egles arba puSies). Susi-rinke medziotojai sustoja prie zveries. Ragu sugrojama zveries pagerbimo melodija. Po to nedidele sakele, uzdeta ant skrybeles ar peilio plokStumos, jteikiama laimingajam sauliui. Sis sakele uzkisa uz skrybeles kaspino ir nesioja iki medziokles pabaigos.
Jei nukautas zveris yra pirmas to medziotojo nukautas stambus zveris, atliekama medziotojo "kriksto" ceremonija. Tai senas medziokles paprotys. Seniausias medziotojas arba medziokles vadovas, pamirkes medzioklinj peilj nukauto zveries kraujyje, zverj nukovusio medziotojo kaktoje daro kryziaus zenkla.. Po to tris kartus suduoda peilio plokstuma per pet}, tardamas: "pventinu lave j Sv. Huberto riterius, buk teisingas, vyriskas ir pagarbus medziotojas" (Hubertas - sventasis, nuo XV a. medziotoji} patronas, Sv. Huberto diena - lapkricio 3).
"Patepimo" ceremonija buna tada, kai medziotojas nukauna pirma. tos rusies zverj. Gaudziant ragui (grojama to zveries pagerbimo melodija), medziokles vadovas arba se-niausias medziotojas nukauto zveries kraujyje pamirkytu peiliu kryzium pazenklina zverj nukovusio medziotojo kakta..
Tick "kriksto", tick "patepimo" ceremonijos metu laimingasis medziotojas buna pri-klaupes ant kairiojo kelio, kaireje rankoje sautuvas, deSine - ant zveries. Kryziaus zenkla. kaktoje negalima nuvalyti iki medziokles pabaigos.
Pasibaigus medzioklei buna medziokles laimikio isguldymas. Sumedzioti gyvunai suguldomi eilemis lygioje aiksteleje ant desinio Sono. Pirmoje eileje kanopiniai ("vilna"), antroje - lapes ir kiti svelniakailiai ("kailiai"), tredioje - kiskiai ("ausys") ir ketvirtoje -paukSciai ("plunksnos"). Jei vienos rusies zveriij ar pauksciq yra daugiau nei desimt, kas desimtas guldomas per puse kuno iskisant j prielq. Ant zveriq krutines uzdedama po nulauzt^ egles ar pusies sakele. Pagal sena_ paprotj, kol zverys isguldyti aiksteleje, niekas jos negali pereiti - turi apeiti. Aiksteles kampuose uzdegami nedideli lauzai. Priesais kanopinii} zveriij eil§ issirikiuoja medziotojai, desineje - varovai su sunimis, kaireje - medziokles vadovas, triubociai. Medziokles vadovas skelbia sumedziotq zverii} ir paukscH} skaiciij, medziokles karaliu, "linksmiausi^" medziotoja, (daugiausiai saudziusj, bet..., arba kokj nepaprast^ jvykj patyrusj ir t.t), padekoja visiems medziokles dalyviams: medziotojams, varovams. Ragu grojama "J^Ialali", skelbianti medziokles pabaiga.. Po to, jei nuosaliauyra sukrautas didysis medziokles lauzas, medziotojai buriasi aplink jj.
Gera. medziokles nuotaik^ gadina gincai, ypac gincai kylantys del to, kad medziotojai nesutaria, kuris nukove gyvuna.. Todel, suprantama, geriausia, kai gincij medziokleje ir jai pasibaigus nebuna. Deja, kartais tai pasitaiko.
Gincai, kas nukove zverj ar paukstj ir kam priklauso trofejus, daugeliu atvejq issprendzia-mi vadovaujantis rasytomis ir nerasytomis bendrosios kulturos, takto, supratimo normomis. Taciau jei taip isspresti gin^o nepavyksta, vadovaujamasi specifmemis nuostatomis.
119
Stambus zveris laikomas nukautas to medziotojo, kuris pirmas jj mirtinai suzeide. Smulkus zveris priklauso tarn, kurio suvis buvo paskutinis. Tiesa, kulturingas medziotojas niekuomet nepasisavins kiskio, lapes, kito zverelio ar paukscio issoves j j j tik gailes-tingumo suvj (noredamas kuo greiciau nutrukti mirtinai suzeisto gyvuno kancias). Bet kartais ir siq nuostati} nepakanka.
Jei smulkus zverelis nusautas: po keliij is eiles suviq - lemia suvis, kuris jj sustabde; po keliij vienu metu issautq mirtini} suviij - lemia is arciau issautas suvis, o jei atstumai vienodi - j kaire zverelio puse issautas suvis.
Jei stambus zveris nusautas: po keliq is eiles suviij - lemia pirmasis zverj sustabdes arba mirtinas suvis; po keliq vienu metu issautq suviij - lemia mirtinu pripazintas suvis; po kelii} mirtini}, vienu metu issautl} suvil} - lemia is arciau issautas suvis, o jei atstumai vienodi - j kaire zveries puse issautas suvis; jei vienu metu, is vienodo atstumo issauti mirtini suviai kulka ir grankulkemis (j zveris, kuriuos leidziama medzioti ir grankulkemis) - lemia suvis kulka.
Jei negalima nustatyti, kurio medziotojo suvj pripazinti lemiamu, laimikis pripazjsta-mas abiem sauliams, o trofejaus savinink^ lemia burtai.
leskant pasauto zveries ar paukscio (su sunimis ar be ji}) laimikis atitenka j j suradu-siam ir pribaigusiam medziotojui. Pirmumo teis£ pribaigti zverj ar paukstj turi jj pasov^s medziotojas. Pavyzdziui, net su sunimi aptikus pasauta, zverj, suvio autorius suns ved-liui gali suteikti arba nesuteikti teises pribaigti zverj. Gali tokia. teise suteikti su vienokio-mis ar kitokiomis sajygomis.
Jeigu suzeistam zveriui surasti rengiamas varymas, laimikis priklauso zverj pribaigusiam medziotojui.
Yra ir daugiau nuostati}. Visas jas privalo zinoti medziokles vadovas, kuris ir spren-dzia tokius gincus. Jo sprendimas yra galutinis. Kulturingas medziotojas, net budamas jsitikines, kad medziokles vadovo sprendimas yra neteisingas, su juo sutiks (veliau, pasibaigus medzioklei ir niekam kitam negirdint, medziokles vadovui jis gali issakyti savo motyvuotq nuomone, bet tai turi buti padaryta taktiskai). Geriausia, kai gincu, kurie gali sugadinti sventisk^ medziokles nuotaik^, nebutq is viso. O jeigu gincai pasitaiko, tai tik mazi ginceliai, kai kiekvienas ginco dalyvis nuosirdziai (tikrai nuosirdziai!) nori gyvuno nukovimo autoryste perleisti kolegai, o ne sau prisiimti.
Kiekvienas medziotojas privalo ne tik grieztai laikytis Medziokles taisyklii}, bet ir rasytif bei nerasyti}, tick specifinii} medziotojo etikos, tick bendrazmogiskosios etikos reikalavimi}. Medziotojo etika reikalauja:
globoti fauna., kai tai reikalinga;
medziokleje vilketi tvarkingais ir tarn tinkanciais drabuziais;
pagarbiai elgtis su vietos gyventojais;
nesant butinybei, nevaikscioti per kiemus;
vengti vaikscioti per paselius;
kai nera neisvengiamos butinybes, nevazineti ne keliais;
nepalikineti siuksliq;
nesaudyti j netinkamus taikinius;
jei nera butinybes, nesaudyti sum} ir kacii};
nemedzioti vietos gyyentojq, ypac vaikq globojami} stirni};
vengti saudyti zveris ir paukscius, matant vaikams;
nesaudyti nemedziojamujq zverii} ir pauksciu;
nesauti jauniklius vedziojanciu zveriu ir pauksciu;
nesauti nenaikinamq gyvumj jiems esant beviltiskoje situacijoje;
nesauti gulincio kiskio;
nesaudyti j pauksch} lizdus;
nepalikti prakastus urvus;
nesivaikyti zverii} ar pauksciu motorinemis transporto priemonemis;
medziokleje neuzimti geresnes vietos, pries tai jos nepasiulius medziokles draugui;
nesauti kaimyno saudymo zonoje;
nesauti j gyvj, kai jis bega ar skrenda kaimyno link, o paciam suvis nera patogus;
vengti gincytini} suvh};
nedaryti tragedijos, kai medziokleje nepasiseka;
medziokleje saves ir kiti} nesureiksminti;
nesauti is pernelyg toli;
nesauti netinkamu uztaisu;
kuo greiciau nutraukti medziokleje suzeisto gyvuno kancias;
kiekvienu atveju is paskutiniuju stengtis surasti medziokleje suzeista. gyvun^;
nepalikti zverii} dorojimo atlieku ne tarn skirtose vietose;
pernelyg nedemonstruoti laimikio;
gerbti sumedziot^ gyvun^.
Daug kas, kas pamineta aukščiau, yra reglamentuota ir Medžiokles taisyklėmis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 19:32
9.5. Lygiavamzdžio šautuvo šovinių užtaisymas.
Lygiavamzdžių šautuvų šoviniams užtaisyti naudojamos šios priemonės: prietaisas kapsulėms įdėti ir išimti (užtaisant jau naudotas tuteles), 0,1 g tikslumu sveriancios svarstykles, saikelis parakui ir sratams atseiketi, grustuvelis, prietaisas tutelems uzsukti arba uzdaryti "zvaigzdute", kalibratorius.
Uztaisant jau naudotas tuteles, pirmiausiai butina atrinkti tik tinkamas: kiekviena tutele turi atitikti sovinio lizdo ilgj, popierines ar plastikines tuteles liemenelis nesutru-kes, nepradeges, tvirtai sujungtas su metaliniu dugneliu (kepurele). Po to, prietaisu kapsulems isimti ir jdeti, isimama kapsule. Tolesni veiksmai, uztaisant jau naudotas tuteles ir uztaisant naujas tuteles, niekuo nesiskiria. Prietaisu kapsulems jdeti ir isimti jspaudziama kapsule. Jspausta kapsule turi laikytis tvirtai (jspaudziama su jega).
Kalibruotu saikeliu (tikslumas patikrinamas pasveriant atseiketa. parako kiekj) atseike-jamas parakas ir supilamas j tutele. Po to grustuveliu jstumiamas 2-3 mm storio tvirto kartono kamstis-tarpine ir medzio drozlhj ar veltinio kamsciai (kiekvieno jq aukstis neturi virsyti 2/3 skersmens). Dabar daznai vietoj minetq kamsciu vartojami jvairus plastiko kamsciai su stiklinaitemis (konteineriais) sratams ar be ju. Naudojant siuos kamscius, jie jstumiami tiesiai ant parako - kartoninis kamstis-tarpine nereikalingas. Bendras visu kamsciq storis turi buti toks, kad uztektu vietos sratams (grankulkems, kulkai) ir liktij reikiamo ilgio laisvas tuteles krastas jos uzdarymui. Dedant kamscius, bedumj paraka^ galima suslegti ne didesne kaip 5 kg jega (spausti ranka, neatkeliant j stala. atremtos alkunes).
Supilami saikeliu atseiketi sratai. Ant sratij uzdedamas kartoninis skridinelis su uzra-sytu sratu dydziu (vietoje kartoninio galima deti skaidrij plastiko skridinelj - tuomet matosi, kokiais sratais uztaisytas sovinys) ir tuteles krastai uzsukami. Jei tutele uzdaro-
121
ma "zvaigzdute", kartonelis ant sratu nededamas ("zvaigzdute" uzdarytu sovinii} toly-gesne srati} sklaida). Metalinese tutelese sratus dengiantis kartonelis priklijuojami prie tuteles krastu islydytu vasku ar klijais (klijavimas islydytu parafinu nepatikimas).
Kartais naudinga tureti soviniij su didesne ar mazesne sratij sklaida. Sklaida sumazinama konteineriais arba sratus sumaisius su krakmolu. Sklaida padidinama sumaisius nevienodo (bet panasaus) dydzio sratus arba juos perskyrus keliais plonais kartoniniais skridineliais.
Uztaisant sovinius stambiomis grankulkemis (4 ar maziau sluoksnyje), patartina jas deti stulpeliais vien^ ant kitos. Taip grankulkes sudedamos j tarpus jstatant atitinkamo storio medinius pagaliukus arba specialius plastikinius strypelius. Viena_ ant kitos sude-tas grankulkes galima sulieti ir parafinu. Tarn tikslui jstatomas tik vienas (ilgesnis, kad veliau butij patogiau istraukti) pagaliukas ir grankulkes suliejamos istirpintu parafinu. Siam sukietejus, pagaliukas istraukiamas, o likusi kiauryme taip pat uzliejama parafinu. Be to, toks uztaisymas sumazina grankulkii} sklaid^. Suvio grankulkemis kokybe (gran-kulkiij sklaida, suvio astrumas) labai priklauso ir nuo jij dydzio atitikimo coko skersme-niui. Kokio dydzio grankulkes atitinka kiekvieno sautuvo coka., galima paskaiciuoti pagal formules. Ar turimos grankulkes atitinka cok^, galima lengvai patikrinti praktiskai. Tkm j vamzdzio laibgal j per 4-5 mm nuo galo jstumiamas kamstis. Ant jo sudedamas vienas grankulkii} sluoksnis. Jei j vamzdj jos telpa tampriai, ju dydis coka_ atitinka. Ant stambii} grankulkiu kartoninis skridinelis nereikalingas. Pakanka tutele uzsukti ir jos neiskrinta.
Uztaisant sovinius kulkomis, svarbiausia jsitikinti, kad kulkos korpuso (neskaitant briaumj) skersmuo butij ne maziau kaip 1 mm mazesnis uz cokcj (neuzmirsti, kad dvi-vamzdzii} sautuvi} vamzdziai dazniausiai su skirtingo dydzio cokais). Jei sis skersmuo uz coko skersmenj mazesnis maziau kaip 1 mm, tokia kulka netinkama, ja sauti pavojinga. Geri rezultatai gaunami 12 kalibro sovinius uztaisant 16 kalibro kulkomis jdetomis j konteinerj sratams. Sovinius uztaisant kulkomisjwako dedama 10% daugiau. Kulka dedama tiesiai ant kamscii} ir tutele uzsukama. Soviniu uztaisymas skirtingi} modeli4 kulkomis kartais gali skirtis - tuomet butina tiksliai laikytis soviniu uztaisymo to mode-lio kulkomis instrukcijos. Kartonelio deti ant kulkos negalima. Metalinese tutelese kulka, kad neiskristu, prie tuteles krastu priklijuojama islydytu vasku ar klijais.
Popierinese ir plastikinese tutelese uztaisyti soviniai kalibruojami - prastumiami per atitinkamo skersmens zied^.
Sovinius uztaisant negalima naudoti atviros ugnies. Draudziama uztaisyti sovinius didesne parako norma nei nurqdyta instrukcijoje, maisyti jvairiq rusiij parakq, kamsciams naudoti degiqsias^medziagas. Soviniai graiztviniams sautuvams namij sqlygomis paprastai neuztaisinejami. Siais laikais ir lygiavamzdziq sautuvi} sovinius uztaisineja nedaznas me-dziotojas, mat juos gamina įvairios firmos įvairiose šalyse ir be problemu galima jų nusipirkti.
Lygiavamzdžių šautuvų šoviniams užtaisyti naudojamos šios priemonės: prietaisas kapsulėms įdėti ir išimti (užtaisant jau naudotas tuteles), 0,1 g tikslumu sveriancios svarstykles, saikelis parakui ir sratams atseiketi, grustuvelis, prietaisas tutelems uzsukti arba uzdaryti "zvaigzdute", kalibratorius.
Uztaisant jau naudotas tuteles, pirmiausiai butina atrinkti tik tinkamas: kiekviena tutele turi atitikti sovinio lizdo ilgj, popierines ar plastikines tuteles liemenelis nesutru-kes, nepradeges, tvirtai sujungtas su metaliniu dugneliu (kepurele). Po to, prietaisu kapsulems isimti ir jdeti, isimama kapsule. Tolesni veiksmai, uztaisant jau naudotas tuteles ir uztaisant naujas tuteles, niekuo nesiskiria. Prietaisu kapsulems jdeti ir isimti jspaudziama kapsule. Jspausta kapsule turi laikytis tvirtai (jspaudziama su jega).
Kalibruotu saikeliu (tikslumas patikrinamas pasveriant atseiketa. parako kiekj) atseike-jamas parakas ir supilamas j tutele. Po to grustuveliu jstumiamas 2-3 mm storio tvirto kartono kamstis-tarpine ir medzio drozlhj ar veltinio kamsciai (kiekvieno jq aukstis neturi virsyti 2/3 skersmens). Dabar daznai vietoj minetq kamsciu vartojami jvairus plastiko kamsciai su stiklinaitemis (konteineriais) sratams ar be ju. Naudojant siuos kamscius, jie jstumiami tiesiai ant parako - kartoninis kamstis-tarpine nereikalingas. Bendras visu kamsciq storis turi buti toks, kad uztektu vietos sratams (grankulkems, kulkai) ir liktij reikiamo ilgio laisvas tuteles krastas jos uzdarymui. Dedant kamscius, bedumj paraka^ galima suslegti ne didesne kaip 5 kg jega (spausti ranka, neatkeliant j stala. atremtos alkunes).
Supilami saikeliu atseiketi sratai. Ant sratij uzdedamas kartoninis skridinelis su uzra-sytu sratu dydziu (vietoje kartoninio galima deti skaidrij plastiko skridinelj - tuomet matosi, kokiais sratais uztaisytas sovinys) ir tuteles krastai uzsukami. Jei tutele uzdaro-
121
ma "zvaigzdute", kartonelis ant sratu nededamas ("zvaigzdute" uzdarytu sovinii} toly-gesne srati} sklaida). Metalinese tutelese sratus dengiantis kartonelis priklijuojami prie tuteles krastu islydytu vasku ar klijais (klijavimas islydytu parafinu nepatikimas).
Kartais naudinga tureti soviniij su didesne ar mazesne sratij sklaida. Sklaida sumazinama konteineriais arba sratus sumaisius su krakmolu. Sklaida padidinama sumaisius nevienodo (bet panasaus) dydzio sratus arba juos perskyrus keliais plonais kartoniniais skridineliais.
Uztaisant sovinius stambiomis grankulkemis (4 ar maziau sluoksnyje), patartina jas deti stulpeliais vien^ ant kitos. Taip grankulkes sudedamos j tarpus jstatant atitinkamo storio medinius pagaliukus arba specialius plastikinius strypelius. Viena_ ant kitos sude-tas grankulkes galima sulieti ir parafinu. Tarn tikslui jstatomas tik vienas (ilgesnis, kad veliau butij patogiau istraukti) pagaliukas ir grankulkes suliejamos istirpintu parafinu. Siam sukietejus, pagaliukas istraukiamas, o likusi kiauryme taip pat uzliejama parafinu. Be to, toks uztaisymas sumazina grankulkii} sklaid^. Suvio grankulkemis kokybe (gran-kulkiij sklaida, suvio astrumas) labai priklauso ir nuo jij dydzio atitikimo coko skersme-niui. Kokio dydzio grankulkes atitinka kiekvieno sautuvo coka., galima paskaiciuoti pagal formules. Ar turimos grankulkes atitinka cok^, galima lengvai patikrinti praktiskai. Tkm j vamzdzio laibgal j per 4-5 mm nuo galo jstumiamas kamstis. Ant jo sudedamas vienas grankulkii} sluoksnis. Jei j vamzdj jos telpa tampriai, ju dydis coka_ atitinka. Ant stambii} grankulkiu kartoninis skridinelis nereikalingas. Pakanka tutele uzsukti ir jos neiskrinta.
Uztaisant sovinius kulkomis, svarbiausia jsitikinti, kad kulkos korpuso (neskaitant briaumj) skersmuo butij ne maziau kaip 1 mm mazesnis uz cokcj (neuzmirsti, kad dvi-vamzdzii} sautuvi} vamzdziai dazniausiai su skirtingo dydzio cokais). Jei sis skersmuo uz coko skersmenj mazesnis maziau kaip 1 mm, tokia kulka netinkama, ja sauti pavojinga. Geri rezultatai gaunami 12 kalibro sovinius uztaisant 16 kalibro kulkomis jdetomis j konteinerj sratams. Sovinius uztaisant kulkomisjwako dedama 10% daugiau. Kulka dedama tiesiai ant kamscii} ir tutele uzsukama. Soviniu uztaisymas skirtingi} modeli4 kulkomis kartais gali skirtis - tuomet butina tiksliai laikytis soviniu uztaisymo to mode-lio kulkomis instrukcijos. Kartonelio deti ant kulkos negalima. Metalinese tutelese kulka, kad neiskristu, prie tuteles krastu priklijuojama islydytu vasku ar klijais.
Popierinese ir plastikinese tutelese uztaisyti soviniai kalibruojami - prastumiami per atitinkamo skersmens zied^.
Sovinius uztaisant negalima naudoti atviros ugnies. Draudziama uztaisyti sovinius didesne parako norma nei nurqdyta instrukcijoje, maisyti jvairiq rusiij parakq, kamsciams naudoti degiqsias^medziagas. Soviniai graiztviniams sautuvams namij sqlygomis paprastai neuztaisinejami. Siais laikais ir lygiavamzdziq sautuvi} sovinius uztaisineja nedaznas me-dziotojas, mat juos gamina įvairios firmos įvairiose šalyse ir be problemu galima jų nusipirkti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 19:40
9.6. Paukščiai-viliokliai.
Antis-krykštė. Tai prijaukinta didžiosios anties patelė. Pavasarį su ja viliojami didžiųjų ančių patinai (gaigalai). Krykštė, pavadeliu prirista už kojos, paleidžiama į vandens telkinį ir prie jo tykojama atskrendančių patinų.
Peledos ir plėšrieji paukščiai. Prijaukintos pelėdos ar prijaukinti plėšrieji paukščiai yra efektyvus varninių paukščių medžioklėje. Toks paukštis, pririštas už kojos, patupdomas ant kur nors atviroje vietoje, o šūvio atstumu įrengtoje slėptuvėje tykojama pasirodančių varninių paukščių. Pastarieji plėšriojo paukščio ir ypač pelėdos pasirodymą pastebi labai greitai. Vietoje gyvų paukščių dabar naudojami labai tikroviški didžiųjų apuokų muliažai, kurie ne tik mirksi kaip gyvi, bet ir galvą sukioja, sparnus kilsteli.
Antis-krykštė. Tai prijaukinta didžiosios anties patelė. Pavasarį su ja viliojami didžiųjų ančių patinai (gaigalai). Krykštė, pavadeliu prirista už kojos, paleidžiama į vandens telkinį ir prie jo tykojama atskrendančių patinų.
Peledos ir plėšrieji paukščiai. Prijaukintos pelėdos ar prijaukinti plėšrieji paukščiai yra efektyvus varninių paukščių medžioklėje. Toks paukštis, pririštas už kojos, patupdomas ant kur nors atviroje vietoje, o šūvio atstumu įrengtoje slėptuvėje tykojama pasirodančių varninių paukščių. Pastarieji plėšriojo paukščio ir ypač pelėdos pasirodymą pastebi labai greitai. Vietoje gyvų paukščių dabar naudojami labai tikroviški didžiųjų apuokų muliažai, kurie ne tik mirksi kaip gyvi, bet ir galvą sukioja, sparnus kilsteli.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Re: Mokomoji medziaga ir medžioklės egzaminų bilietai
medziotojas » 04 Bal 2008, 19:41
9.7. Biotechniniai įrenginiai.
Tai jvairios edzios, edzios-darzines, stogines, seryklos, laizyklos, dirbtines lizdavietes, inkilai ir kiti jrenginiai pritaikyti zverims maitinti ar jiems veistis.
Edzios stirnoms daromos mazesnes, elniams - didesnes. Pastariesiems statomos edzios-darzines, j kuris prikraunama sieno tick, kad uztenka visai ziemai. Kiskiams daromos specialios edzios. J visas edzias dedamas sienas, dobilai.
Sernams jruosiamos seryklos, transejos. Geriausia, kai jos dengtos. Tuomet pasari} nesulyja ir jie nesusaja j vientisa. luita.. Dideli sernai is serykli} jauniklius isveja ir tol neprileidzia, kol patys nepasisotina. Todel galima jruosti specialias seryklas jaunik-liams. Tokia serykla nuo jprastines skiriasi tuo, kad is visij pusiq aptveriama ir palieka-mas tik 35-45 cm tarpas apacioje. Pro j j j a u nikliai j serykla. pralenda, o seniai - ne. Kad dideli sernai ne jlystq prasiknise, ant zemes padedami rqsteliai.
Laizyklos ypac reikalingos elniniams zverims intensyvaus ragi} auginimo laikotarpiu. Jos buna jvairiausii} konstrukcijij. Dedami specialios gyvulines druskos gabalai arba su moliu sumaisyta smulki druska. Laizyklos jrengiamos netoli vandens, kad zverys tureti} kur atsigerti.
Kurapkoms ziemaji} laikymosi vietose is eglisakiu pastatomos palapines-sleptuves.
Dirbtines lizdavietes ir inkilai - efektyvi sh} paukscii} gausinimo priemone. Jei lizdavietes jruostos, o inkilai iskelti tinkamose vietose, antys dazniausiai juose apsigyvena. Dirbtinos lizdavietes jruosiamos paezerese, paupiuose, vandens uztvindytuose plo-tuose, pelkese, salose. Ypac paukscii} megstamos salelese jrengtos lizdavietes - ten saugiausia. Lizdavietes daromos is sausi} nendrii}, svendri}, karklij vyteliij, lenti}.
Lizdaviete-tunelis. Trys, keturios storesnes karklo ar lazdyno sakos nusmailintais galais sulenkiamos 30-40 cm lanku ir kas 25-30 cm susmeigiamos j zeme. Lankai perpina-mi vytelemis ar nendrii} stiebais. Is virsaus uzdengiama pernykste idle. Gaunama j tunelj panasi lizdaviete, j kuria. antis gali patekti per abu galus.
Lizdaviete-namelis. Is nestorq kartelii} padaromi du 40x60 cm remeliai. Prie ji} isilgai prikalamos kelios karteles ar istempiamos vielos. Remeliai ilguoju sonu pastatomi ant zemes per 30-35 cm vienas nuo kito. Virsuje jie suglaudziami ir surisami. Sis remas apdengiamas pernykscia augalija. Paukstis i lizdaviete gali patekti per abu galus.
Lizdaviete-palapine. Imamas nemazas 70-90 cm ilgio nendriq pundas ir viename gale tvirtai surisamas. Kitame gale jis praskleidziamas ir jdedamas apie 30 cm skersmens is storesnes vielos ar karklo vyteles sulenktas ziedas. Prie jo visu perimetru pririsamos nendres. Priesingose pusese padaromos angos - tose vietose nendres patrumpinamos. Tokia piramide pastatoma tarp zoliu. Kad vejas nenuverstij, patartina pritvirtinti.
Lizdaviete-deze. Is bet kokiu lentij sukalama 60-70 cm plocio ir 25-30 cm aukscio deze be vieno galo. Lentu dazyti nereikia. Deze dugnu j virsij padedama ant zemes.
Jruosiant tokias ir panasias lizdavietes slapiose vietose, j grunta^ jkalami keturi kuo-liukai. Prie jq prikalamos keturios karteles, is kuriq susidaro keturkampis remas. Prie sio remo prikalami skersiniai, o ant ji} uzdedama zoles, nendrii}, t.y. paruosiama platforma, ant kurios ir jruosiama lizdaviete.
Tusciaviduris kugis. Lygioje ir sausoje vietoje auganciame nendrii} s^zalyne 30-35 cm skersmens olotelvie nendres orie oat zemes nulauziamos, o aolinkui esancios nen-
123
dres surisamos 60-80 cm aukstyje. Prie zemes priesingose pusese padaromos dvi angos pauksciui jlysti.
Lizdaviete-duobute. Antys megsta pereti ant is vandens iskilusiij augalijos kupsti} (Cia itin saugu). Taciau kupsti} virsunes dazniausiai smailios, o pacios antys padaryti duobut? ji} virsuje nesugeba. Tad uztenka koja j^ jminti ir lizdui tinkama vieta jau yra. Kad buti} saugiau, duobute kupste pridengiame augalija.
Galima jruosti ir bet kokias kitokias dirbtines lizdavietes - laisve fantazijai.
Kai kurii} rusii} antys peri uoksuose. Sie pauksciai apsigyvena ir inkiluose. Inkilai gaminami stuobriniai (is medzio kamieno) ir lentiniai.
Stuobriniai inkilai. 35-45 cm skersmens rastas, geriausiai ispuvusiu viduriu (maziau darbo), supjaustomas 70 cm ilgio gabalais. Jie perskeliami, vidus isskaptuojamas (vidi-nis skersmuo turi buti apie 25-30 cm). Viename sone padaroma 12-14 cm skersmens landa. Abi puses sukalamos, prikalamas dugnas, uzdedamas stogelis.
Lentiniai inkilai. Juos padaryti paprasciau. Be to jie ilgaamziskesni uz stuobrinius, o pauksciai apsigyvena ne reciau nei stuobriniuose. Daromi is ne plonesniu kaip 2,5 cm neobliuoti} lentu, nedazomi. Aukstis 60, vidaus plotis 25, landos skersmuo 12-14 cm.
Inkilai kabinami medziuose 2-4 m aukstyje ne toliau, kaip 100-150 m nuo vandens iclkinio. Inkilus galima tvirtinti ir prie kuoh}, jkalti} j ezero dugna. nendryno zonoje tokiame aukstyje, kad neapsemti} pakiles vanduo. Siij inkili} nepasiekia ir neisplesia kiaunes. Juose neretai apsigyvena ir didziosios antys. Inkilij dugnan reikia jberti pjuvemj arba durpii}.
Gadinti ir naikinti bet kokius biotechninius jrenginius draudzia Medziokles taisykles.
Tai jvairios edzios, edzios-darzines, stogines, seryklos, laizyklos, dirbtines lizdavietes, inkilai ir kiti jrenginiai pritaikyti zverims maitinti ar jiems veistis.
Edzios stirnoms daromos mazesnes, elniams - didesnes. Pastariesiems statomos edzios-darzines, j kuris prikraunama sieno tick, kad uztenka visai ziemai. Kiskiams daromos specialios edzios. J visas edzias dedamas sienas, dobilai.
Sernams jruosiamos seryklos, transejos. Geriausia, kai jos dengtos. Tuomet pasari} nesulyja ir jie nesusaja j vientisa. luita.. Dideli sernai is serykli} jauniklius isveja ir tol neprileidzia, kol patys nepasisotina. Todel galima jruosti specialias seryklas jaunik-liams. Tokia serykla nuo jprastines skiriasi tuo, kad is visij pusiq aptveriama ir palieka-mas tik 35-45 cm tarpas apacioje. Pro j j j a u nikliai j serykla. pralenda, o seniai - ne. Kad dideli sernai ne jlystq prasiknise, ant zemes padedami rqsteliai.
Laizyklos ypac reikalingos elniniams zverims intensyvaus ragi} auginimo laikotarpiu. Jos buna jvairiausii} konstrukcijij. Dedami specialios gyvulines druskos gabalai arba su moliu sumaisyta smulki druska. Laizyklos jrengiamos netoli vandens, kad zverys tureti} kur atsigerti.
Kurapkoms ziemaji} laikymosi vietose is eglisakiu pastatomos palapines-sleptuves.
Dirbtines lizdavietes ir inkilai - efektyvi sh} paukscii} gausinimo priemone. Jei lizdavietes jruostos, o inkilai iskelti tinkamose vietose, antys dazniausiai juose apsigyvena. Dirbtinos lizdavietes jruosiamos paezerese, paupiuose, vandens uztvindytuose plo-tuose, pelkese, salose. Ypac paukscii} megstamos salelese jrengtos lizdavietes - ten saugiausia. Lizdavietes daromos is sausi} nendrii}, svendri}, karklij vyteliij, lenti}.
Lizdaviete-tunelis. Trys, keturios storesnes karklo ar lazdyno sakos nusmailintais galais sulenkiamos 30-40 cm lanku ir kas 25-30 cm susmeigiamos j zeme. Lankai perpina-mi vytelemis ar nendrii} stiebais. Is virsaus uzdengiama pernykste idle. Gaunama j tunelj panasi lizdaviete, j kuria. antis gali patekti per abu galus.
Lizdaviete-namelis. Is nestorq kartelii} padaromi du 40x60 cm remeliai. Prie ji} isilgai prikalamos kelios karteles ar istempiamos vielos. Remeliai ilguoju sonu pastatomi ant zemes per 30-35 cm vienas nuo kito. Virsuje jie suglaudziami ir surisami. Sis remas apdengiamas pernykscia augalija. Paukstis i lizdaviete gali patekti per abu galus.
Lizdaviete-palapine. Imamas nemazas 70-90 cm ilgio nendriq pundas ir viename gale tvirtai surisamas. Kitame gale jis praskleidziamas ir jdedamas apie 30 cm skersmens is storesnes vielos ar karklo vyteles sulenktas ziedas. Prie jo visu perimetru pririsamos nendres. Priesingose pusese padaromos angos - tose vietose nendres patrumpinamos. Tokia piramide pastatoma tarp zoliu. Kad vejas nenuverstij, patartina pritvirtinti.
Lizdaviete-deze. Is bet kokiu lentij sukalama 60-70 cm plocio ir 25-30 cm aukscio deze be vieno galo. Lentu dazyti nereikia. Deze dugnu j virsij padedama ant zemes.
Jruosiant tokias ir panasias lizdavietes slapiose vietose, j grunta^ jkalami keturi kuo-liukai. Prie jq prikalamos keturios karteles, is kuriq susidaro keturkampis remas. Prie sio remo prikalami skersiniai, o ant ji} uzdedama zoles, nendrii}, t.y. paruosiama platforma, ant kurios ir jruosiama lizdaviete.
Tusciaviduris kugis. Lygioje ir sausoje vietoje auganciame nendrii} s^zalyne 30-35 cm skersmens olotelvie nendres orie oat zemes nulauziamos, o aolinkui esancios nen-
123
dres surisamos 60-80 cm aukstyje. Prie zemes priesingose pusese padaromos dvi angos pauksciui jlysti.
Lizdaviete-duobute. Antys megsta pereti ant is vandens iskilusiij augalijos kupsti} (Cia itin saugu). Taciau kupsti} virsunes dazniausiai smailios, o pacios antys padaryti duobut? ji} virsuje nesugeba. Tad uztenka koja j^ jminti ir lizdui tinkama vieta jau yra. Kad buti} saugiau, duobute kupste pridengiame augalija.
Galima jruosti ir bet kokias kitokias dirbtines lizdavietes - laisve fantazijai.
Kai kurii} rusii} antys peri uoksuose. Sie pauksciai apsigyvena ir inkiluose. Inkilai gaminami stuobriniai (is medzio kamieno) ir lentiniai.
Stuobriniai inkilai. 35-45 cm skersmens rastas, geriausiai ispuvusiu viduriu (maziau darbo), supjaustomas 70 cm ilgio gabalais. Jie perskeliami, vidus isskaptuojamas (vidi-nis skersmuo turi buti apie 25-30 cm). Viename sone padaroma 12-14 cm skersmens landa. Abi puses sukalamos, prikalamas dugnas, uzdedamas stogelis.
Lentiniai inkilai. Juos padaryti paprasciau. Be to jie ilgaamziskesni uz stuobrinius, o pauksciai apsigyvena ne reciau nei stuobriniuose. Daromi is ne plonesniu kaip 2,5 cm neobliuoti} lentu, nedazomi. Aukstis 60, vidaus plotis 25, landos skersmuo 12-14 cm.
Inkilai kabinami medziuose 2-4 m aukstyje ne toliau, kaip 100-150 m nuo vandens iclkinio. Inkilus galima tvirtinti ir prie kuoh}, jkalti} j ezero dugna. nendryno zonoje tokiame aukstyje, kad neapsemti} pakiles vanduo. Siij inkili} nepasiekia ir neisplesia kiaunes. Juose neretai apsigyvena ir didziosios antys. Inkilij dugnan reikia jberti pjuvemj arba durpii}.
Gadinti ir naikinti bet kokius biotechninius jrenginius draudzia Medziokles taisykles.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas - Site Admin
- Pranešimai: 11086
- Užsiregistravo: 07 Lie 2006, 00:32
- Miestas: Vilnius
Grįžti į PRADEDANTIEMS ir PATYRUSIEMS
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių